Asmeninių daiktų gabenimas į Vokietiją: greiti ir saugūs sprendimai

Įvadas

Jei planuoji persikelti gyventi į Vokietiją ar jau turi ten namus ir reikia atgabenti asmeninius daiktus iš Lietuvos – šis tekstas tau. Aš jau dešimt metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, tad per rankas praėjo tūkstančiai kartono dėžių, baldų, senų knygų ir visko, ką žmoniui brangu vežtis su savimi. Pasakosiu, kaip viskas veikia, kokios įmonės vertos pasitikėjimo, kur galima sutaupyti, o kur geriau nebandyti. Kartais nukrypsiu nuo temos, kartais pasitaisysiu – taip, kaip būna gyvai kalbantis. Pradėsim?

Kaip išsirinkti perkraustymo paslaugų įmonę

Ar verta rinktis didelę tarptautinę įmonę?

Žinai, didelės įmonės turi savo privalumų – jos dažniausiai turi nuolatines komandas, todėl mažiau rizikos, kad kažkas bus pamiršta ar supakuota skubant. Bet čia ir brangesnė kaina. Kartais tas pats darbas, kurį didelė įmonė įkains 2000 eurų, mažesnė vietinė firma gali padaryti už 1200. Asmeniškai aš visada sakau klientams – pasiklausk, kas konkrečiai vežė tavo daiktus, kokios buvo sąlygos. Vienas mano klientas prieš penkerius metus rinkosi didelę firmą ir viskas buvo gerai, bet kitas pernai rinkosi tą pačią ir liko nepatenkintas. Taip kad čia nelabai galiu pasakyti, kad vienas variantas geresnis už kitą. (Gal čia mano asmeninė nuomonė per daug skeptiška?)

Kaip patikrinti įmonės patikimumą?

Pirmiausia – žiūrėk atsiliepimus, bet ne tik puslapyje, kur jie patys juos deda. Facebook grupės, Google atsiliepimai, o geriausiai – paklausk pažįstamų, kurie jau vežė daiktus. Aš pats dažnai rekomenduoju paskambinti ir pasikalbėti tiesiogiai – per pokalbį daug kas paaiškėja. Jei žmogus kitame gale telefono tikrai nori padėti, o ne tik greitai uždaryti pokalbį – jau geras ženklas. Be to, pasidomėk, ar įmonė turi savo transportą, ar samdo subrangovus. Jei samdo – sužinok, kokius. Nes kartais būna taip, kad didelė įmonė tiesiog perduoda užsakymą mažesnei firmai, o tu moki kaip didelei.

Ką daryti, jei įmonė siūlo per mažą kainą?

Čia reikia būti atsargiam. Kartais pasitaiko atvejų, kai kaina per žema – tai信号as, kad kažkas negerai. Arba bus paslėptų mokesčių, arba darbas bus padarytas nekokybiškai. Vienas mano pažįstamas rinkosi itin pigią paslaugą ir galų gale sumokėjo dvigubai daugiau nei planavo – nes kelionėje kilo papildomų problemų, o sutartis buvo parašyta taip, kad viskas atrodė gerai, bet smulkiai buvo parašyta kitaip. Perskaityk sutartį. Iš tikrųjų. Aš žinau, kad niekas nemėgsta skaityti tų ilgų tekstų, bet čia tas atvejis, kai verta.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia gabenant daiktus į Vokietiją?

Pagrindinis dokumentas – tai sąrašas daiktų (inventory), kuriame nurodyta, ką veži. Jei veži asmeninius daiktus kaip privatus asmuo, paprastai Vokietija nereikalauja jokių specialių leidimų, jei tai tikrai tavo daiktai ir nėra prekių pardavimui. Bet jei veži ką nors vertingo – brangakmenius, meno kūrinius, senovinius daiktus – gali prireikti įrodymų, kad tai tavo nuosavybė. Čia aš nelabai esu specialistas, patarčiau pasikonsultuoti su muitinės brokeriu, jei turi brangių daiktų.

Ar reikalinga muitinės deklaracija?

Jei veži daiktus kaip fizinis asmuo ir tai nėra komercinė siunta, dažnai muitinės deklaracija nereikalinga. Bet čia priklauso nuo vertės ir pobūdžio. Jei bendras daiktų vertė viršija tam tikrą sumą (tiksliai nepamenu, manau apie 1000 eurų, bet galiu suklysti), gali prireikti deklaracijos. Geriau pasitikslinti iš anksto, nes vėliau gali būti problemų. Vieną kartą klientui teko grąžinti dalį daiktų atgal, nes jis nepateikė reikiamų dokumentų – o tai kainavo papildomai.

Kaip apiforminti namų ūkio perkėlimą oficialiai?

Yra toks dalykas kaip „privatus namų ūkio perkėlimas" (Haushaltsumzug). Tam reikia užpildyti tam tikras formas, bet dažniausiai perkraustymo įmonės pačios žino, kaip tai padaryti. Jei veži pats savo mašina – tada viskas paprasčiau, bet jei naudoji įmonės paslaugas – jie turėtų viską suorganizuoti. Čia tikrai patarčiau rinktis patikimą partnerį, nes biurokratija Vokietijoje kartais būna sudėtinga.

Supakavimas ir paruošimas

Ar verta pasikviesti profesionalius pakuotojus?

Čia priklauso nuo to, kiek turi daiktų ir kiek turi laiko. Jei turi daug trapių daiktų – veidrodžių, stiklo, brangių suvenyrų – profesionalai tikrai pravers. Jie žino, kaip supakuoti taip, kad niekas nenueitų per transportavimą. Bet jei turi paprastų daiktų – drabužių, knygų, paprastų baldų – gali susitvarkyti ir pats. Aš pats pakuodamas savo daiktus visada naudoju daug kartono, burbulinę plėvelę, o baldus – audeklą arba specialius apsauginius gaubtus. Svarbu nepalikti tuščių erdvių dėžėse, nes tada daiktai juda ir gali sulūžti.

Ką pakuoti pirmiausia?

Pradėk nuo daiktų, kurių tau reikės paskutiniai – tai dažniausiai kasdieniai daiktai, drabužiai, tualeto reikmenys. Paskutiniai – daiktai, kurie bus reikalingi iš karto atvykus – pavyzdžiui, virtuvės reikmenys, patalynė. Vienas mano patarimas – pasidaryk sąrašą, ką dedi į kurią dėžę, ir užrašyk ant dėžės. Vėliau dėkosi sau, kai nereikės atidarinėti visų dėžių ieškant vienos lempos.

Kaip elgtis su trapius daiktais?

Stiklas, keramika, veidrodžiai – tai didžiausia rizika. Aš visada sakau: geriau per daug apsaugos nei per mažai. Kiekvieną trapi daiktą atskirai suvyniok į burbulinę plėvelę, tada įdėk į atskirą dėžę su putų gabalėliais ar susuktais laikraščiais. Ir būtinai ant dėžės parašyk „TRAPU" didelėmis raidėmis. Kartais vežėjai perspėjimą pamato, kartais ne, bet bent jau tavo sąžinė bus rami.

Transportavimo būdai

Koks transportas geriausias – individualus ar dalinis krovinys?

Dalinių krovinių (groupage) privalumas – kaina. Mokėsi tik už vietą, kurią užimi, o ne už visą sunkvežimį. Trūkumas – laikas. Daiktai gali keliauti ilgiau, nes pirma surenkami kroviniai iš kelių klientų. Jei tau skuba – tada geriau individualus transportas, bet tai brangiau. Aš dažnai sakau klientams: jei turi laiko palaukti 2-3 savaites – rinkis dalinį krovinį, sutaupysi. Jei reikia per savaitę – tada jau reikia skirti daugiau pinigų.

Ar galima vežti daiktus savo mašina?

Žinoma, jei turi pakankamai didelį automobilį ir nori taupyti. Bet čia reikia paskaičiuoti – degalai, kelių mokesčiai Vokietijoje (vignette), nakvynės jei toli, maistas. Kartais išeina brangiau nei naudotis įmone, ypač jei veži tik kelias dėžes. Be to, jei pats vairuoji – viskas tavo rankose, bet jei kas nutiks – ir atsakomybė tavo. Vienas mano draugas vežė savo daiktus iš Lietuvos į Vokietiją ir pakeliui pateko į nedidelę avariją – gerai, kad niekas rimta nenutiko, bet kelionės išlaidos gerokai padidėjo.

Kaip vežami baldai – išardytti ar surinkti?

Dauguma baldų vežami išardytti, nes taip lengviau pristatyti ir mažiau rizikos sugadinti. Bet jei turi baldus, kuriuos nori vežti surinktus – reikia specialaus transporto ir daugiau vietos. Be to, baldai gali būti apdrausti, bet jei veži surinktus – rizika didesnė. Čia tikrai rekomenduoju pasitarti su įmone iš anksto, nes kartais būna taip, kad atrodo, jog viskas tilps, o paskui paaiškėja, kad ne.

Kainos ir biudžetas

Nuo ko priklauso perkraustymo kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: kiek daiktų veži, kokiu atstumu, kokiu būdu, ir kokio lygio paslaugas renki. Paprastai skaičiuojama pagal tūrį (kiek užima vietos sunkvežinyje) arba pagal svorį. Kartais įmonės siūlo fiksuotą kainą, bet čia būna įvairiai. Geriausiai gauti kelis pasiūlymus iš skirtingų įmonių ir palyginti. Bet čia irgi reikia žiūrėti, ką į ta kainą įeina – kartais mažesnė kaina reiškia mažiau paslaugų.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Sunku pasakyti tiksliai, nes priklauso nuo daug ko. Bet jei labai apytiksliai – mažas perkraustymas (porą kambarių) gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų. Vidutinis – nuo 1500 iki 3000 eurų. Didelis – virš 3000. žinoma, tai labai sąlygiški skaičiai. Kartą vežėme visą namo turinį į Vokietiją ir kaina buvo virš 5000, bet tai buvo ypatingas atvejis su daug brangių daiktų.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada verta pamėginti. Ypač jei turi lankstų grafiką – jei gali palaukti, kol bus sudarytas pilnas sunkvežimis, kaina gali būti mažesnė. Be to, jei pats gali padėti pakrauti/iškrauti – taip pat galima sutaupyti. Aš pats visada sakau klientams: jei jums kaina per didelė – pasakykite, gal rasime sprendimą. Daugelis įmonių nori uždirbti, bet nori ir išlaikyti klientus, tad kartais galima susitarti.

Draudimas ir rizika

Ar verta drausti daiktus perkraustymo metu?

Čia mano asmeninė nuomonė – taip, verta. Per tiek metų matyta įvairių dalykų: kartais viskas gerai, kartais kažkas nutrupa, kartais dėžės dingsta. Jei daiktai brangūs – draudimas tikrai pravers. Bet jei veži tik paprastus, nebrangius daiktus – gali paskaičiuoti, ar apsimoka. Kartais draudimas kainuoja brangiau nei pats daiktas. Bet jei turi brangius baldus, techniką – geriau apsidrausti.

Ką daryti, jei daiktas buvo sugadintas?

Pirmiausia – dokumentuok. Nufotografuok sugadintą daiktą, jei įmanoma – dar prieš išpakuodamas. Po to kreipkis į įmonę raštu, nurodyk žalą. Jei turi draudimą – pranešk draudimo kompanijai. Čia reikia veikti greitai, nes yra terminai, per kuriuos reikia pranešti. Vienas mano patarimas – visada tikrink siuntą gavimo metu, jei kas nors ne taip – iš karto rašyk pastabas prieš pasirašydamas. Vėliau bus sunkiau įrodyti.

Kaip išvengti problemų su dingusiais daiktais?

Daryk inventorizaciją prieš išvežant. Surašyk viską, ką veži, su numeracija. Nufotografuok dėžes ir jų turinį. O svarbiausia – rinkis įmonę, kuri turi aiškią sistemą sekti siuntas. Šiuolaikinės įmonės dažnai turi galimybę stebėti siuntos judėjimą online. Jei įmonė tokios galimybės nesiūlo – gal verta susimąstyti.

Laiko planavimas

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Jei turi galimybę – venk vasaros pikų ir metų pabaigos. Rugpjūtis, rugsėjis, gruodis – tai brangiausi ir labiausiai užimti mėnesiai, nes daug žmonių persikelia mokslo metų pradžioje arba po švenčių. Geriausiai pavasarį arba vėlyvą rudenį – kainos šiek tiek mažesnės, o eilės trumpesnės. Bet žinoma, gyvenime ne visada pavyksta planuoti idealiai. Vienas mano klientas turėjo persikelti per mėnesį, nes gavo darbo pasiūlymą – ir jam teko mokėti brangiau, bet kas kita – jis gavo gerą darbą.

Kiek laiko iš anksto reikia užsakyti paslaugą?

Kuo anksčiau – tuo geriau. Jei planuoji persikelti per ateinančius kelis mėnesius – jau dabar pradėk ieškoti ir užsakinėti. Idealiai – 4-6 savaitės iš anksto. Bet jei reikia skubiai – kai kurios įmonės gali organizuoti per kelias dienas, bet tai kainuoja brangiau. Ypač jei reikia individualaus transporto, o ne dalinio krovinio.

Kaip suderinti perkraustymą su kitais reikalais?

Svarbu viską suplanuoti iš anksto. Susirašyk, kada reikia atlikti ką: išsirinkti įmonę, pasirašyti sutartį, supakuoti daiktus, organizuoti dokumentus. Palik sau laiko rezervui – gyvenime visada kažkas nenueina pagal planą. Vienas mano patarimas: daryk viską palaipsniui, nepalik visko paskutinei dienai. Pakavimas per kelias dienas yra daug mažiau streso nei per vieną naktį.

Gyvenimas Vokietijoje su atgabentais daiktais

Ar viskas, ką vežu, tikrai tilps mano naujame name?

Čia svarbu žinoti tikslius matmenis. Prieš veždamas daiktus, išmatuok savo naująją erdvę – ar tikrai tilps tas didelis sofa, ar spinta, kuri tau taip patiko Lietuvoje. Kartais žmonės veža daiktus, kurie tiesiog netelpa į naują vietą, ir tada reikia kažkur dėti arba parduoti. Geriau iš anksto pasidaryti planą, kur kas stovės. Aš pats visada raginu klientus nusiųsti bent jau nuotraukas naujojo namo – taip galiu geriau patarti.

Ką daryti su daiktais, kurių nebenoriu vežtis?

Yra keletas variantų: parduoti (internete, facebook grupėse), atiduoti į labdarą, palikti giminėms ar draugams. Kartais žmonės tiesiog išmeta, bet aš visada sakau – geriau duoti antrą gyvenimą daiktams. Jei nieko kita – bent jau perdirbimui. Vienas mano klientas prieš persikeldamas į Vokietiją pardavė visą baldų komplektą per vieną dieną – kaina buvo gera, o jam nereikėjo galvoti, kaip tą viską pervežti.

Kaip greitai galima pradėti gyventi naujame name su savais daiktais?

Jei viskas gerai suplanuota – per kelias dienas po atvykimo jau gali turėti namus su savais daiktais. Bet realiai – visada yra laiko tarpas tarp atvykimo ir visko išpakuoti. Aš patarčiau pirmiausia susitvarkyti būtiniausius dalykus: lova, virtuvės pagrindas, tualetas. O likusius dėžes galima išpakuoti per savaitę ar dvi. Svarbiausia – nepersistengti per pirmas dienas, nes pervargęs žmogus daro klaidas.

Dažnos problemos ir sprendimai

Kas blogiausia gali nutikti perkraustymo metu?

Blogiausia – kad daiktai dingsta arba labai stipriai sugadinami. Arba kad įmonė tiesiog neateina sutartu laiku. Yra buvę atvejų, kai žmonės liko be daiktų svetur – įmonė tiesiog dingo arba atsisakė pristatyti. Čia vėl grįžtu prie to paties patarimo – rinkitės įmonę atsakingai, tikrinkite, skambinkite, klauskite. Kitas blogas dalykas – DELSA (delayed delivery). Kai daiktai vėluoja savaitę ar dvi, o tu jau naujame name be nieko. Tai nutinka, bet retai.

Kaip elgtis, jei perkraustymas ne pagal planą?

Pirmiausia – nepanikuok. Skambink įmonei, aiškinkis situaciją. Jei reikia – rašyk el. laišką, dokumentuok pokalbius. Jei matai, kad situacija negerėja – galvok apie kitus variantus. Kartais geriau rasti naują sprendimą nei gaišti laiką ginčydamasis. Vienas mano klientas turėjo problemų su viena įmone ir galų gale tiesiog pasamdė kitą – brangiau, bet greičiau išsprendė problemą.

Ar galima kažkaip apsisaugoti nuo problemų iš anksto?

rinkis įmonę su geromis atsiliepimais - pasirašyk aiškią sutartį - apdrausk daiktus - daryk inventorizaciją - fotografuok viską - pasidaryk atsarginį planą

Jei viską padarysi iš anksto – rizika sumažės ženkliai. Bet 100% apsaugos nėra – gyvenime visko būna. Svarbiausia – neprarasti sveiko proto ir spręsti problemas, kai jos atsiranda.

Išvada

Perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją – tai didelis pokyčio žingsnis, bet su gera organizacija viskas gali vykti sklandžiai. Svarbiausia: rinkitės patikimą įmonę arba, jei vežat patys, gerai viską suplanuokite. Nepamirškite dokumentų, apdraudimo ir pakavimo kokybės. O jei kas nors nepavyko pagal planą – ne bėda, spręskite ir eikite toliau. Gyvenimas naujoje šalyje su savais daiktais – tai jau naujo gyvenimo pradžia, ir verta ją pradėti gerai.