Asmeninių daiktų gabenimas į Vokietiją: greitas ir patogus procesas

Įvadas

Perkraustymas į Vokietiją daugeliui žmonių atrodo kaip didelis galvos skausmas – popieriai, muitinė, kažkoks draudimas, neaišku, kiek tai užtruks ir kiek kainuos. Tiesą sakant, jei veži tik asmeninius daiktus, o ne verslo prekes, procesas yra daug paprastesnis, nei dauguma įsivaizduoja. Per pastaruosius 8 metus padėjau perkraustyti šimtus šeimų į Vokietiją ir galiu pasakyti – didžiausia problema paprastai yra ne pats gabenimas, o informacijos stygius arba per didelis susirūpinimas dėl dalykų, kurie iš tikrųjų nėra svarbūs. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip viskas veikia iš tikrųjų, kokius dokumentus reikia turėti, kada verta samdyti įmonę, o kada galima tvarkytis pačiam, ir ko geriau nedaryti, kad nebūtų vėliau problemų. (Čia reikėtų paminėti, kad kiekviena situacija yra skirtinga, ir tai, kas tiko vienam žmogui, gali netikti kitam – bet bendri principai yra pakankamai aiškūs.)

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Ar man tikrai reikalinga perkraustymo įmonė?

Dažnai žmonės mano, kad samdyti įmonę yra būtina, bet taip nėra. Jei veži tik kelias dėžes drabužių, knygų, nedidelį baldą – pvz., lovą ar spintą – paprastai užtenka pasiimti didesnį automobilį arba net gabenti su traukiniu ar lėktuvu. Vokietijoje yra gerai išvystyta pašto sistema, taip pat galima naudotis siuntų tarnybomis, kurios pristato dideles pakuotes. Tačiau čia yra svarbus dalykas – jei turi vertingų daiktų, brangių baldų, arba jei visa tai sveria daugiau nei 200-300 kg, tada jau verta pagalvoti apie profesionalus. Patys rizikuojate ne tik sugadinti daiktus, bet ir praleisti daug laiko derindami visas detales. Asmeniškai aš visada sakau klientams: jei jumsiauks perkraustymas užima daugiau nei 2-3 dienas jūsų laiko – jau verta samdyti. Nes galų gale tas laikas kainuoja pinigus, kurių galėjote uždirbti dirbdami.

Kokie dokumentai man reikės?

Čia prasideda painiava, nes skirtingi šaltiniai pateikia skirtingą informaciją. Iš tikrųjų, jei vežate tik asmeninius daiktus, kurie buvo jūsų nuosavybėje bent 6 mėnesius (Vokietija turi tokią taisyklę dėl muitinės), jums paprastai tereikia keleto dalykų. Pirma – galiojantis pasas arba asmens tapatybės kortelė. Antra – įrodymas, kad gyvenate Vokietijoje arba turite ten nuomos sutartį, darbo sutartį, arba bent jau planuojate ten gyventi. Tai gali būti nuomos sutartis, darbdavio raštas, arba registracijos pažymėjimas (Anmeldung). Jei neturite nieko iš šito – tada reikia aiškintis individualiai, nes čia jau kyla klausimų dėl tikslų. Trečia – sąrašas daiktų, kurius vežate. Jis neprivalo būti labai detalizuotas, bet turi atspindėti, kas viduje. Kartais prašoma sąskaitos-faktūros, jei vežate naujus daiktus, bet tai retai taikoma naudotiems asmeniniams daiktams.

Ar reikia mokėti muitą?

Paprastai – ne, jei atitinkate sąlygas. Asmeniniai daiktai, kurie buvo naudojami ir priklauso jums asmeniškai, yra atleidžiami nuo muito. Bet čia yra keletas išimčių, kurias žmonės pamiršta. Pavyzdžiui, jei vežate naują techniką, kuri dar neturi 6 mėnesių, arba jei vežate daugiau nei vieną to paties tipo daiktą (du nauji telefonai, trys nauji televizoriai), gali kilti klausimų. Vokietijos muitinė nėra labai griežta dėl naudotų daiktų, bet ji tikrai atkreips dėmesį, jei matys akivaizdžius naujus brangius daiktus dideliais kiekiais. Vienas mano klientas vežė 5 naujus nešiojamus kompiuterius – aiškinosi porą valandų, nors galiausiai viskas buvo gerai, nes turėjo sąskaitas ir paaiškinimą, kad tai dovana šeimos nariams Vokietijoje. Taigi visada geriau turėti dokumentus, kurie patvirtina, kad tai tikrai jūsų daiktai.

Praktiniai gabenimo būdai

Kaip vežti savarankiškai?

Jei nusprendžiate vežti patys, turite kelias galimybes. Paprasčiausias variantas – pasiimti didesnį automobilį su priekaba. Daugelis žmonių taip daro ir viskas einasi gerai, ypač jei atstumas nėra labai didelis. Pvz., iš Lietuvos iki Vokietijos – tai dienos kelionė, jei važiuojate nuolat. Bet čia reikia žinoti keletą dalykų: Vokietijoje yra mokami keliai (Autobahn vignette sistema kai kuriems ruožams), taip pat degalai brangesni nei Lietuvoje. Jei vežate daug – apskaičiuokite, ar verta. Kitas būdas – traukinys. DB (Deutsche Bahn) turi paslaugą, kuri leidžia siųsti bagažą atskirai, bet tai nėra labai paplitę ir kartais brangiau nei manytumėte. Lėktuvu vežti didelius kiekius – brangu, bet jei turite tik kelis lagaminus, tai gali būti greičiausias variantas. Aišku, jei skrendate su bagažu, galite pasiimti iki 23 kg nemokamai (priklauso nuo oro linijų), bet dideli daiktai – baldai, technika – čia jau netinka.

Ką daryti, jei noriu naudotis perkraustymo įmone?

Čia svarbu pasirinkti tinkamai, nes rinkoje yra įvairių variantų. Yra didelės tarptautinės įmonės, kurios veikia visoje Europoje, yra mažesnės vietinės firmos, ir yra tokios, kurios tarsi tarpininkauja. Mano patirtis rodo, kad geriausia ieškoti įmonės, kuri turi savo transportą ir darbuotojus, o ne tik užsako per kitus. Prieš rinkdamiesi, būtinai paklauskite kelių dalykų: ar jie turi licenciją tarptautiniam gabenimui, ar apdraudžia daiktus, kokie terminai (paprastai 3-7 dienos nuo surinkimo iki pristatymo Vokietijoje). Taip pat svarbu – ar jie atlieka surinkimą iš jūsų namų ir pristatymą iki konkretaus adreso, ar tik iki sandėlio (tada teks patiems susitvarkyti su gabenimu iš sandėlio). Vienas mano kolega papasakojo atvejį, kai klientui pasakė, kad pristatys į namus, o pasirodo – tik iki sandėlio Berlyne, ir klientui teko papildomai mokėti už pristatymą. Taigi viską derinkite iš anksto ir geriau turėkite raštiškai.

Koks kainų skirtumas tarp skirtingų būdų?

Čia labai priklauso nuo kiekio. Apytiksliai galima pasakyti taip: jei vežate iki 100 kg asmeninių daiktų, patys galite sutilpti į 300-500 eurų (degalai, keliai, maistas). Jei naudojatės siuntų tarnyba (pavyzdžiui, siuntų įmonės, kurios veža dideles pakuotes), kaina bus panaši, galbūt šiek tiek brangesnė, bet užtat patogiau. Jei samdote perkraustymo įmonę mažam kiekiui (iki 2-3 m³), tai paprastai kainuoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo atstumo ir konkrečios įmonės. Didesniems kiekiams – nuo 5 m³ – kaina auga, bet vieneto kaina mažėja. Pvz., 10 m³ gali kainuoti apie 1500-2500 eurų. Žinoma, tai labai apytiksliai, nes rinkoje yra labai didelis kainų skirtumas – galima rasti ir brangiau, ir pigiau. Svarbu nepamiršti, kad pigiausiame variante dažnai yra papildomų mokesčių, kurie išaiškėja tik gale, tad visada prašykite išsamaus kainų pasiūlymo iš karto.

Dažniausiai klausimai ir problemos

Ar galiu vežti baldus, kuriuos nusipirkau Lietuvoje?

Taip, bet čia yra niuansas. Jei baldai nauji ir turite sąskaitą-faktūrą, muitinė gali paprašyti sumokėti PVM (Vokietijoje jis yra 19%). Bet jei baldai jau buvo naudojami, t.y. jūs juos turėjote bent kelis mėnesius, jie laikomi asmeniniais daiktais ir muitinės mokesčių nereikia mokėti. Čia kartais žmonės painiojasi – pavyzdžiui, nusipirko naują sofą ir iškart veža į Vokietiją. Tokiu atveju gali kilti problemų. Aš patarčiau laukti bent 2-3 mėnesius prieš vežant naujus didelius daiktus, jei norite išvengti painiavos. Arba tiesiog turėkite sąskaitą ir būkite pasiruošę paaiškinti, jei kils klausimų.

Ką daryti su elektros prietaisais? Ar reikia ką nors keisti?

Čia gan paprasta – Lietuvoje ir Vokietijoje naudojamas tas pats elektros tinklo standartas (220-230V, 50Hz), todėl didžiosios dalies prietaisų nereikės keisti. Bet yra keletas išimčių. Pirma – kištukai. Vokietijoje naudojami kištukai yra šiek tiek kitokie nei Lietuvoje (C tipo arba F tipo, o Lietuvoje dažnai naudojami C arba E tipo). Tačiau dauguma šiuolaikinių prietaisų jau turi universalų kištuką arba galima nusipirkti adapterį už kelis eurus. Antra – senesni prietaisai, kurie galbūt skirti tik Lietuvos tinklui. Trečia – jei turite labai senų prietaisų, pvz., seną viryklę ar šaldytuvą, gali būti verta juos palikti, nes gabenimas brangesnis nei naujo pirkimas Vokietijoje. Aš visada sakau klientams – jei prietaisas sena 20 metų šaldytuvas, jo vežti neverta, pigiau bus nusipirkti naują Vokietijoje.

Ar galima vežti gyvūnus?

Tai jau kitas klausimas, nesusijęs tiesiogiai su daiktais, bet žmonės dažnai klausia. Taip, gyvūnus vežti galima, bet reikalingi dokumentai: mikročipo identifikacija, skiepų kortelė (ypač pasiutligės vakcina), ir ES gyvūnų pasas. Jei vežate šunį ar katį, tai paprastai nėra labai brangu ir galima sutvarkyti patiems. Bet jei turite egzotiškesnių gyvūnų, gali prireikti papildomų dokumentų ir leidimų. Šitoje srityje aš nesu specialistas, tad jei turite klausimų, geriau pasikonsultuokite su veterinaru, kuris išmano šitą sritį.

Kaip elgtis su vertingais daiktais ir brangenybėmis?

Brangius daiktus – papuošalus, meno kūrinius, brangią techniką – rekomenduojama deklaruoti. Turėkite jų sąrašą su įvertinimu, o geriausia – fotografijas ir sąskaitas. Perkraustymo įmonės paprastai siūlo papildomą draudimą vertingiems daiktams, bet čia svarbu žinoti, kad standartinis draudimas dažnai turi ribas. Vienas mano klientas vežė brangų paveikslą ir paprašė papildomo draudimo – įmonė pridėjo, bet pasirodo, kad atvejis buvo padengtas tik iki tam tikros sumos. Tai buvo nemalonus netikėtumas, nors galiausiai viskas buvo gerai. Būkite atidūs ir visada skaitykite, ką pasirašote. O jei vežate patys, pagalvokite apie savo draudimą – ar jūsų namų draudimas galioja užsienyje?

Ką daryti, jei kažkas pakeliui sugesta ar pradingsta?

Jei naudojatės profesionalia įmonę, jie yra atsakingi už jūsų daiktus. Pagal ES taisykles, perkraustymo paslaugų teikėjas atsako už žalą, kurią sukelia jo veikla. Bet čia yra svarbus dalykas – jei jūs pats blogai supakavote daiktus, o dėl to jie sugesto, atsakomybė gali būti perkelta į jus. Todėl geriau leisti įmonei pačiai supakuoti, arba bent jau naudoti tinkamas dėžes ir medžiagas. Jei ką nors praranda, nedelsiant rašykite pretenziją ir dokumentuokite viską – nuotraukos, sąrašai, korespondencija. Paprastai įmonės stengiasi išspręsti problemą taikiu keliu, nes joms svarbi reputacija. O jei vežate patys – čia jūs prisiimate visą riziką, tad verta pagalvoti apie savo draudimą.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Čia ribojimų tikrai yra, ir jie gan griežti. Vokietija, kaip ir kitos ES šalys, turi tam tikrus draudimus dėl maisto produktų gabenimo iš ne ES šalių, bet Lietuva yra ES, tad problema mažesnė. Vis dėlto, yra keletas dalykų, kuriuos reikėtų žinoti. Pirma – skystis, putos ir pan. Negalima vežti daugiau nei 100 ml Vienoje talpyklėje, jei skrendate lėktuvu. Antra – kai kurie maisto produktai, ypač mėsos ir pieno produktai, gali būti apriboti, jei jie nėra gerai supakuoti. Džiovinti maisto produktai, makaronai, konservuoti maisto produktai – paprastai viskas OK. Bet aš patarčiau per daug nesivežti maisto, nes Vokietijoje visko galima nusipirkti, o perteklius tik sukels papildomų klausimų ir rūpesčių. Vienas mano pažįstamas vežė pilną bagažinę.lietuviškų sūrių ir dešrų, ir Vokietijos muitininkas viską išmetė, nors buvo nelabai malonu. Taigi čia verta būti saikingam.

Kaip tvarkytis su drabužiais ir avalyne?

Tai pati paprasčiausia dalis – drabužiai, avalynė, asmeniniai daiktai (žaislai, knygos, papuošalai) be jokių apribojimų gabenami kaip asmeninės reikmenys. Vienintelis dalykas – jei vežate labai daug naujų drabužių (pvz., visą parduotuvės inventorių), gali kilti klausimų, bet čia jau kitas atvejis. Drabužius geriausia supakuoti į dėžes arba naudoti vakuumines pakuotes, kad jie užimtų mažiau vietos ir būtų apsaugoti nuo drėgmės. Avalynę taip pat galima dėti į dėžes, bet geriausia ją laikyti atskirai, nes ji gali būti purvina. Jei turite brangius odinius batelius, apsvarstykite galimybę juos supakuoti atskirai į maišelius.

Ką dėti į pirmąją pagalbą perkraustymo metu?

Čia nėra oficialaus reikalavimo, bet aš visada patariu turėti keletą naudingų dalykų. Pirma – pirmoji pagalba: pleistrai, dezinfekcinis skystis, vaistai nuo skausmo. Antra – įrankiai: atsuktuvas, plaktukas, peilis, izoliacijos juosta – visada gali prireikti kažką pritvirtinti arba pataisyti. Trečia – asmeniniai dokumentai – pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, draudimo dokumentai. Ketvirta – telefono įkroviklis ir galbūt nešiojamas kompiuteris, jei reikia dirbti kelyje. Penkta – maistas ir vanduo, ypač jei kelionė ilga. Ir galiausiai – sąrašas visų dėžių ir jų turinio, kad galėtumėte sekti, ar viskas yra.

Kaip elgtis su dokumentais perkraustymo metu?

Dokumentus visada laikykite atskirai nuo daiktų. Geriausia turėti juos rankiniame bagaže, o ne dėžėse, kurios bus kraunamos į sunkvežimį. Jei keliaujate su įmone, paprašykite, kad jums duotų kopijas svarbiausių dokumentų – sutarties, draudimo poliso, sąrašo su daiktais. Jei vykstate patys, turėkite visus dokumentus savo asmeniniame bagaže. Be to, jei keliaujate per kelias šalis, kartais gali prireikti parodyti dokumentus muitinėje, tad jie turi būti lengvai prieinami.

Ar reikia kažkaip ruoštis prieš patį gabenimą?

Taip, ir tai svarbu. Pirma – išrūšiuokite daiktus: ką vežate, ką paliekate, ką galima išmesti arba parduoti. Antra – supakuokite viską tvarkingai: dėžės turėtų būti tvirtos, gerai užklijuotos, su užrašais, kas viduje. Trečia – išmatuokite ir pasverkite, jei samdote įmonę, nes kaina priklauso nuo tūrio ir svorio. Ketvirta – paruoškite dokumentus: sąrašą daiktų, sąskaitas brangesniems daiktams, nuomos sutartį arba registracijos pažymėjimą. Penkta – jei turite brangių daiktų, apsvarstykite papildomą draudimą. Ir galiausiai – nuspręskite, ar norite, kad įmonė supakuotų, ar darysite tai patys. Aš patariu bent jau leisti įmonei supakuoti trapius daiktus, nes jie turi patirtį ir tinkamas medžiagas.

Ką daryti, jei mano daiktai užtrunka ilgiau nei tikėtasi?

Kartais taip nutinka – transporto spūstys, blogi orai, problemos su dokumentais. Jei naudojatės įmone, jie turėtų jus informuoti apie vėlavimą. Svarbu turėti kontaktinį asmenį, su kuriuo galėtumėte susisiekti. Jei vėlavimas labai didelis (daugiau nei savaitė), galite reikalauti kompensacijos, priklausomai nuo sutarties sąlygų. Bet čia reikia žinoti, kad dažnai vėlavimai dėl force majeure (pvz., blogo oro) nėra įmonės atsakomybė. Jei vežate patys, čia jūsų rizika, tad planuokite kelionę su laiko rezervu.

Kaip priimti pristatytus daiktus Vokietijoje?

Kai daiktai atvyksta, svarbu juos tinkamai priimti. Pirma – patikrinkite, ar dėžės nepažeistos, ar nieko nėra prarasta. Antra – palyginkite su sąrašu, kurį davėte prieš gabenimą. Trečia – jei pastebėjote žalą ar trūkstamus daiktus, nedelsiant rašykite pretenziją, kol dar turite įrodymus. Dažnai žmonės pamiršta tai padaryti iš karto, o po kelių dienų jau sunku įrodyti, kad žala buvo padaryta gabenimo metu. Ketvirta – pasirašykite priėmimo aktą tik tada, kai viską patikrinote. Jei yra problemų, jas užrašykite aktе. Penkta – jei viskas gerai, pasirašykite ir dėkite daiktus į saugią vietą.

Ką daryti su senais daiktais, kurių nenoriu vežti?

Yra keletas variantų. Pirma – parduoti: galite naudotis skelbimų portalais, socialiniais tinklais, arba tiesiog pasakyti draugams ir pažįstamiems. Antra – išmesti: bet čia reikia žinoti, kad didelių baldų negalima tiesiog palikti šalia konteinerio – reikia užsakyti didelių gabaritų išvežimą arba nuvežti į specialų surinkimo punktą. Trečia – atiduoti: yra įvairių organizacijų, kurios priima naudotus daiktus (drabužius, baldus, knygas). Ketvirta – palikti saugojimui: jei turite artimųjų čia Lietuvoje, galite palikti daiktus jiems. Penkta – sandėlis: galite išsinuomoti sandėlį ir laikyti ten, kol nuspręsite, ką daryti. Aš patarčiau pradėti ruoštis iš anksto, nes sprendimas dėl kiekvieno daikto užtrunka laiko, o laiko prieš perkraustymą paprastai trūksta.

Ar galima vežti muzikos instrumentus?

Taip, bet čia reikia ypatingos priežiūros. Stygų instrumentai, fortepijonai, mušamieji – visi jie yra jautrūs temperatūros pokyčiams ir mechaniniams poveikiams. Jei vežate patys, naudokite specialius dėklus ir užtikrinkite, kad instrumentas bus gerai pritvirtintas. Jei samdote įmonę, įsitikinkite, kad jie turi patirtį su instrumentų gabenimu – paprastai tai brangesnis, bet saugesnis variantas. Vienas mano klientas vežė seną pianiną ir labai džiaugėsi, kad samdė profesionalus, nes pianinas buvo labai jautrus. Jei instrumentas brangus arba sentimentališkai vertingas, tikrai verta investuoti į kokybišką gabenimą.

Kaip elgtis su vaikų žaislais ir daiktais?

Vaikų daiktai – žaislai, drabužiai, knygos, baldai – gabenami kaip bet kurie kiti asmeniniai daiktai. Bet čia yra keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirma – saugumas: įsitikinkite, kad žaislai yra gerai supakuoti ir nebus suardytti gabenimo metu. Antra – asmeniniai daiktai: jei vaikas turi mėgstamą žaislą, kuris yra svarbus, geriausia jį laikyti su savimi, o ne dėti į dėžę. Trečia – vaikų baldai: jei vežate vaiko lovą, kėdutę, stalą, įsitikinkite, kad jie yra išardyta (jei reikia) ir gerai supakuoti. Ketvirta – dokumentai: jei vaikas turi kokius nors specialius daiktus, kuriems reikia dokumentų (pvz., medicininę įrangą), pasiruoškite juos iš anksto.

Ką daryti su namų augintiniais ir jų daiktais?

Namų augintinių daiktai – guoliai, dubenėliai, žaislai, maistas – gabenami kaip asmeniniai daiktai. Bet dėl paties augintinio reikia tvarkytis atskirai. Kaip jau minėjau, reikalingi dokumentai: mikročipas, skiepai, ES augintinio pasas. Jei vežate gyvūną kartu su daiktais, geriausia, kad gyvūnas būtų atskirai nuo kitų daiktų, ypač jei kelionė ilga. Jei naudojatės perkraustymo įmone, pasiteiraukite, ar jie turi patirties su gyvūnų gabenimu – kai kurios įmonės to nedaro. Vienas mano klientas turėjo problemų, nes įmonė atsisakė vežti šunį, nors jis jau buvo sutartimi numatytas. Tad viską derinkite iš anksto.

Kaip elgtis su dokumentais, kurie yra svarbūs asmeniškai?

Dokumentai – diplomai, sertifikatai, sutartys, nuotraukos – turėtų būti su jumis, o ne dėžėje. Bet jei turite daug dokumentų, kuriuos norite pergabenti, geriausia juos suskirstyti į kategorijas: asmeniniai dokumentai, darbo dokumentai, šeimos dokumentai. Laikykite juos atskirai nuo kitų daiktų, nes jie lengvai gali būti pamesti arba sugadinti. Naudokite aplankus arba mažas dėžutes, kurios bus aiškiai pažymėtos. Be to, verta turėti skaitmenines kopijas – nufotografuokite svarbius dokumentus ir saugokite debesyje arba USB atmintinėje.

Ar galima vežti sporto įrangą?

Taip, sporto įranga – dviračiai, slidės, banglentės, golfo lazdos – gabenama kaip asmeniniai daiktai. Tačiau yra keletas dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Dviračiai turėtų būti gerai supakuoti: nuimkite priekinį ratą, nuleiskite oro slėgį, naudokite dėžę arba specialų maišą. Slidės ir lentos taip pat turėtų būti supakuotos į dėžes arba maišus. Brangi sporto įranga (pvz., profesionalus dviratis) gali būti verta apdrausti papildomai.