Asmeninių daiktų gabenimas į Vokietiją

Įvadas

Jei planuoji persikelti gyventi į Vokietiją ar tiesiog reikia pergabenti savo daiktus iš Lietuvos, čia tau paaiškinsiu, kaip viskas veikia. Dirbu šioje srityje jau aštuntus metus, tad mačiau visko – ir sklandžių perkraustymų, ir tikrų košmarų. Dažniausiai problema ta, kad žmonės nežino, į ką atkreipti dėmesį. Paprastai viskas priklauso nuo to, kiek daiktų veži, kokiu būdu nori tai padaryti ir kiek laiko turi. Pradėkime.

Kainos ir kaip jas suprasti

Kiek iš tikrųjų kainuoja gabenti daiktus į Vokietiją?

Kainos prasideda nuo maždaug 200-300 eurų už mažą krovinį iki 1500-2000 eurų už pilną sunkvežimio krovinį. Bet čia tik pradžia. Kartais žmonės pamiršta, kad reikia mokėti ir už draudimą, ir už pakavimą, jei patys nesipakuojate. Vienas klientas man sakė "jūs per brangiai", o po dviejų savaičių grįžo pats – pasirodo, kitos įmonės kainavo dar brangiau, bet jie tiesiog nesuprato, kas į kainą įeina. Aš visada sakau: klausk, kas įskaičiuota, o kas – ne.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia reikia galvoti sveikai. Kartais pigiausiame variante važiuoja senas automobilis, vairuotojas nemoka kalbėti vokiškai (o tai svarbu, kai reikia susitvarkyti dokumentus muitinėje), ir dar gali būti, kad jie tiesiog ims ir atšauks kelionę dieną prieš. Aš pats turėjau klientą, kuris rinkosi "super pasiūlymą" internete, o paskui rašė man žinutę 3 nakty – sunkvežimis nevažiuoja, o jis jau stovi su lagaminais. Taigi čia tas atvejis, kai taupymas gali kainuoti daugiau.

Kaip suprasti, ar kaina sąžininga?

Paprastai – jei skiriasi nuo rinkos vidurkio daugiau nei 30%, jau reikia klausti kodėl. Aš pats siūlydavau klientams pasidaryti nedidelę lentelę: kiek vidutiniškai kainuoja, ką kiekviena įmonė įtraukia, ir tada spręsti. Svarbu žinoti, kad kartais pigiau išeina vežti pačiam, jei turi savo automobilį ir laiko. Bet jei dirbi ir negali paimti atostogų tik dėl perkraustymo, tada jau reikia samdyti.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada veikia. Jei veži didelį krovinį – taip, galima derėtis. Jei veži vieną kėdę ir kelis lagaminus – greičiausiai ne. Kartais įmonės siūlo nuolaidas nuolatiniams klientams, bet čia jau kitas atvejis. Aš pats visada sakau: geriau paklausti tiesiai, nei spėlioti. Blogiausiu atveju pasakys "ne".

Kaip išsirinkti tinkamą būdą

Kokie gabenimo būdai egzistuoja?

Pagrindiniai būdai: pilnas sunkvežimis (kai visa mašina tik tavo daiktams), dalinis krovinys (kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių), individualus mikroautobusas (mažesniems kroviniams), ir pašto tarnyba arba kurjeris (labai mažiems daiktams). Dar yra galimybė vežti pačiam savo automobiliu, jei turi pakankamai vietos. Kiekvienas būdas turi savo pliusų ir minusų – čia jau reikia žiūrėti pagal situaciją.

Kada geriau rinktis pilną sunkvežimį?

Kai turi daug daiktų – sakykim, persikraustai iš trijų kambarių buto arba veži baldų, technikos, visokius didelius daiktus. Tada pilnas sunkvežimis dažniausiai išeina pigiau nei dalinis krovinys, nes nereikia laukti, kol priims kitus krovinius. Bet čia reikia žinoti, kad kartais teks palaukti kelias dienas, kol surinks pilną krovinį. Vienas mano klientas pyko, kad jo daiktai stovi sandėlyje savaitę, bet aš jam aiškinau – geriau palaukti, nei mokėti dvigubai.

Kas yra dalinis krovinys ir ar tai saugu?

Dalinis krovinys – kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame sunkvežimyje. Saugu, jei įmonė solidi. Bet čia jau reikia pasidomėti, kaip jie tvarko krovinius – ar yra atskiros dėžės, ar viskas maišoma. Aš pats dirbau su įmonėmis, kurios tai daro labai gerai, ir su tokiom, kurios tiesiog suveria viską į krūvą. Geriausia paklausti konkrečiai.

Ar galima vežti pačiam su savo automobiliu?

Galima, jei turi pakankamai didelį automobilį ar priekabą. Bet čia reikia prisiminti kelis dalykus: kelionės išlaidas (degalai, mokesčiai už kelius Vokietijoje), laiką (važiuosi gal 12-15 valandų), ir tai, kad jei kas nors nutiks tavo daiktams kelyje – tai tavo atsakomybė. Vienas mano pažįstamas vežė visą savo gyvenimą priekaboje ir viskas buvo gerai, bet kartą pradūrė padangą ir vos nepametė visko. Taigi čia jau asmeninės rizikos reikalas.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia ruošti?

Pagrindiniai dokumentai: paso kopija, gyvenamosios vietos patvirtinimas (abiejose šalyse), daiktų sąrašas (ką veži), ir jei veži naujus daiktus – gali prireikti pirkimo čekių. Jei persikraustai nuolatos gyventi, gali prireikti registracijos dokumentų Vokietijoje. Aš visada patariu pasidaryti sąrašą ir prieš išvykimą dar kartą patikrinti – kartais pamirštami svarbūs dokumentai, ir tada prasideda problemos.

Ar reikalinga muitinė?

Jei veži asmeninius daiktus, kurie jau buvo naudoti Lietuvoje ir dabar veži sau gyventi – paprastai muitinės nereikia. Bet jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (dabar tai maždaug 430 eurai), tada gali reikėti sumokėti muitą. Čia aš nesu 100% tikras dėl sumos, nes ji kartais keičiasi, tai geriau pasitikrinti prieš kelionę. Vienas klientas vežė naują baldą komplektą ir turėjo mokėti apie 60 eurų muito – jis pyko, bet taip yra.

Kaip pildyti daiktų sąrašą?

Sąraše reikia nurodyti, ką veži, kiek to daikto, ir apytikslę vertę. Svarbu būti sąžiningam – jei nurodysite, kad vežate 10 eurų vertės daiktus, o muitinėje ras naują iPhone, bus problemų. Aš pats visada sakau klientams: rašykite tai, ką iš tikrųjų vežate, nes melas čia nieko nepadeda. Kartais žmonės bando "pamiršti" brangesnius daiktus, bet tai gali baigtis baudomis.

Ar reikia draudimo?

Draudimas nėra privalomas, bet aš labai rekomenduoju. Paprastai tai kainuoja nuo 1% iki 3% nuo daiktų vertės, priklauso nuo įmonės. Vienas mano klientas atsisakė draudimo, nes "niekada nieko nenutinka", o po dviejų savaičių jo televizorius buvo sumaitintas per perkrovimą. Tada jis man skambino ir klausė, ar galima kažką padaryti. Negalima. Taigi čia tas atvejis, kai gaila pinigų, bet dar gaila daugiau – kai jie prarandami.

Kaip viskas vyksta praktikoje

Kaip vyksta pats gabenimas?

Paprastai taip: pirma – susitari dėl datos ir kainos, antra – atvažiuoja žmonės ir pakavo daiktus (arba pats pasipakuoji), trečia – daiktai kraunami į transportą, ketvirta – jie keliauja į Vokietiją, penkta – atvežami į nurodytą adresą. Skamba paprastai, bet kartais būna taip, kad vairuotojas suserga, arba užstringa muitinėje, arba praleidžia adresą. Gyvenimas. Vienas mano gabenimas truko 3 dienas ilgiau nei planuota, nes Vokietijoje buvo streikas. Klientė buvo nusivylusi, bet aš nieko negalėjau padaryti – tai jau mano rankose.

Kiek laiko trunka gabenimas?

Nuo Lietuvos iki Vokietijos – paprastai 2-4 dienos, priklauso nuo to, kur tiksliai Vokietijoje. Jei į Berlyną – greičiau, jei į pietus, į Bavariją – gali trukti ilgiau. Bet čia dar reikia pridėti laiką pakavimui ir iškrovimui. Aš visada sakau klientams skaičiuoti savaitę nuo pradžios iki pabaigos, jei nori tiksliai žinoti, kada daiktai bus pas tave.

Kas nutinka, jei daiktai dingsta ar sugenda?

Jei turi draudimą – kreipiesi į draudimo įmonę ir gauni kompensaciją. Jei neturi – tada priklauso nuo to, kas kaltas. Jei įmonės kaltė, galima bandyti gauti pinigus per teismą, bet tai ilgas procesas. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės gaudavo kompensaciją, ir atvejų, kai nieko negaudavo. Čia vėl grįžtu prie to paties – geriau drausti.

Ar galima sekti, kur yra daiktai?

Dauguma įmonių dabar siūlo sekimą – GPS arba tiesiog reguliariai atnaujina informaciją. Bet čia jau reikia klausti konkrečiai, nes ne visos tai daro. Vienas mano klientas skambino kasdien ir klausinėjo, kur jo daiktai, o aš galėjau pasakyti tik apytiksliai. Dabar jau geriau – dauguma turi programas, bet vis tiek kartais būna vėlavimų.

Kas blogai gali nutikti

Ką daryti, jei vėluoja?

Pirma – susisiekti su įmone ir paklausti, kodėl vėluoja. Antra – jei vėluoja labai smarkiai ir tai jau tau daro problemų (pvz., likai be lovos ar šaldytuvo), gali reikalauti kompensacijos, bet čia jau priklauso nuo sutarties. Aš pats turėjau atvejį, kai klientui vėlavo savaitę, ir mes jam sumokėjome dalį sumos atgal. Bet tai buvo mūsų sprendimas, ne taisyklė.

Kaip elgtis su nekokybiška paslauga?

Jei jauti, kad kažkas negerai – rašyk viską, ką galima įrodyti. Nuotraukos, žinutės, sutartis. Kartais žmonės tiesiog pyksta ir grasina, bet nieko nepadaro. O paskui jie man rašo, kad "niekas nepadėjo". Tai čia jau reikia būti aktyviam. Jei įmonė tikrai bloga, galima skųsti vartotojų teisių apsaugai, bet tai jau kraštutinis atvejis.

Kas būna, jei pamirštamas adresas?

Kartais taip nutinka – vairuotojas neatvažiuoja ten, kur reikia, arba supainioja adresus. Čia reikia greitai susisiekti ir išsiaiškinti. Vienas mano klientas gyveno Hamburge, o vairuotojas nuvažiavo į kitą Hamburgą (taip, yra du). Tai buvo juokinga tik iki tol, kol jis suprato, kad reikia važiuoti atgal. Po to jau nebuvo juokinga.

Ką daryti, jei daiktai sugadinami?

Nufotografuok viską prieš pakavimą, nufotografuok po atvežimo. Tai svarbiausia. Jei matai, kad kažkas sugadinta – nedelsiant rašyk pretenziją. Čia jau reikia veikti greitai, nes vėliau bus sunkiau įrodyti. Aš pats mačiau, kaip žmonės atsidaro dėžes po savaitės ir tada jau nieko nebeįrodo. Taigi – tikrink iškart.

Praktiniai patarimai

Kaip geriausia pakuoti daiktus?

Savo patirtis sako – geriausia patiems pakuoti, jei yra laikas. Bet jei neturi laiko arba pakuotis nemoki – geriau mokėti įmonei, kad supakuotų. Jie žino, kaip tvarkyti trapius daiktus. Vienas mano klientas pats pakuodavo lempas į laikraščius, ir visos atvažiavo sudaužytos. Po to jis jau mokėjo kitiems.

Ką verta vežti, o ką geriau palikti?

Sunku atsakyti universaliai, bet paprastai – vežk tai, kas turi vertę asmeniškai arba yra brangu pirkti naują. Seni baldai, kurie tau patinka – vežk. Seni drabužiai, kurių nedėsi – geriau padovanok. Aš pats visada sakau: jei abejoji, ar tikrai to reikia – tikriausiai nereikia. Bet tai jau kiekvieno asmeninis sprendimas.

Ar verta vežti baldus?

Jei baldai geri ir juos myli – vežk. Jei jie pigūs ir jau sulūžę – geriau nusipirk naujus Vokietijoje. Kartais žmonės veža viską, kas tik turi ratukus, o paskui pasirodo, kad Vokietijoje tas pats baldų prekybos centras yra už kampo ir kainuoja pigiau nei vežti. Čia reikia pasiskaičiuoti.

Ką daryti su technika?

Technika – sudėtingas klausimas. Europos Sąjungoje paprastai viskas veikia, bet kai kurie prietaisai gali turėti kitokį kištuką. Lietuvoje naudojami du kištuko tipai – C ir F, Vokietijoje dažniausiai F. Jei turi senų prietaisų su senais kištukais – gali prireikti adapterio. Aš pats visada patariu pasitikrinti prieš išvykimą, ar veiks jūsų mikrobangų krosnelė arba dulkių siurblys.

Laikas ir planavimas

Kada geriausia planuoti gabenimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinai, kad persikraustai po trijų mėnesių – jau dabar pradėk ieškoti. Vasaros mėnesiai – pats pikas, tada visos įmonės užimtos ir kainos aukštesnės. Žiemą paprastai pigiau, bet čia jau kitas minusas – keliai gali būti prasti. Vienas mano klientas planavo gegužę, o paskui viską perkėlė į birželį ir mokėjo 30% brangiau. Taip veikia rinka.

Kiek iš anksto reikia užsakyti?

Minimaliai – savaitę ar dvi iš anksto, jei nori konkrečios datos. Jei nori pigiau – gali užsakyti mėnesį ar du iš anksto, tada dažniausiai galima derėtis dėl kainos. Aš pats visada sakau: jei gali – planuok iš anksto, nes tada turi laiko viską apgalvoti ir nereikia skubėti.

Ar galima gabenti skubiai?

Galima, bet tai kainuoja brangiau. Jei reikia per vieną dienę – tai jau greičiausiai bus brangiau nei dvigubai. Aš turėjau klientą, kuriam reikėjo skubiai dėl šeimos aplinkybių, ir mes suradome sprendimą, bet jis suprato, kad tai kainuoja brangiau. Čia jau tas atvejis, kai kainuoja skuba.

Ko klausia retai, bet svarbu

Ar galima vežti gyvūnus?

Gyvūnai – atskiras klausimas. Jei veži šunį ar katę, jiems reikia dokumentų: skiepų, mikročipo, kartais leidimo. Tai jau reikia derinti atskirai, ir čia aš ne specialistas. Geriau pasiklausti veterinaro. Vienas mano klientas vežė papūgą ir turėjo daug problemų su dokumentais. Taigi čia reikia ruoštis iš anksto.

Ką daryti su mašina, jei turi?

Jei turi automobilį Lietuvoje ir nori jį vežti į Vokietiją – tai jau kitas procesas. Reikia tvarkyti registraciją, mokėti mokesčius, ir pan. Aš pats šitoje srityje nedirbu, tai galiu tik pasakyti, kad reikia ieškoti specializuotų įmonių. Bet jei tiesiog važiuoji su savo mašina ir veži daiktus joje – tai jau kita tema, kurią jau aptarėm.

Ar galima vežti maisto produktus?

Maistas – sudėtingas klausimas. Šviežias maistas tikriausiai bus konfiskuotas muitinėje. Džiovintas maistas, konservai – galima, bet reikia žinoti, kad kai kurie produktai gali būti draudžiami. Aš pats visada patariu pasitikrinti sąrašą interneto puslapyje arba tiesiog nevežti maisto, jei neaišku. Vienas mano klientas vežė naminius kepinius ir juos atėmė – buvo liūdna žiūrėti.

Ką daryti su asmeniniais dokumentais?

Asmeninius dokumentus – pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą – visada vežk su savimi, ne dėžėje. Tai savaime suprantama, bet kartais žmonės pamiršta. Aš pats visada primenu: svarbiausi daiktai – tie, kurie yra su jumis, o ne dėžėse.

Išvada

Per visus metus supratau, kad svarbiausia – rinktis sąžiningą įmonę, kuri aiškiai pasako, ką gauni už pinigus, ir turėti draudimą. Kartais žmonės taupo ten, kur nereikia, o paskui gailisi. Vokietija – gera šalis gyventi, ir gabenimas ten nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti. Svarbiausia – nepradėti panikuoti ir viską planuoti iš anksto. Jei turi klausimų – klausk, nes geriau paklausti prieš, nei spręsti problemas po. O jei jau nusprendei – sėkmės su perkraustymu, tikrai viskas bus gerai.