Asmeniniai daiktai į Vokietiją: patogus ir patikimas pervežimas

Įvadas

Pervežimas į Vokietiją – tai ne tik fizinis daiktų perkėlimas iš taško A į tašką B. Čia reikia suprasti muitinės taisykles, žinoti, kaip teisingai deklaruoti turtą, ir dar prieš tai išsiaiškinti, ar tikrai verta vežtis viską, ar galbūt dalį daiktų pigiau bus nusipirkti vietoje. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir per tą laiką mačiau visko – nuo žmonių, kurie vežėsi keturis virtuvinius blenderius, iki tų, kurie paliko pusę namų Lietuvoje ir po trijų mėnesių suprato, kad jiems trūksta net šakutės. Šiame straipsnyje bandysiu trumpai ir aiškiai atsakyti į dažniausius klausimus, kuriuos man užduoda klientai prieš perkraustymą į Vokietiją. Jei ko nors čia nerasi – rašyk, pamėginsime išsiaiškinti kartu.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Ar man reikia muitinės dokumentų, jei vežuosi tik asmeninius daiktus?

Taip, bet viskas priklauso nuo to, kiek laiko planuoji gyventi Vokietijoje. Jei persikraustai nuolat (tai yra, persikėlei gyventi, o ne tik važiuoji dirbti trumpam laikotarpiui), tau reikės užpildyti muitinės deklaraciją. Čia svarbu žinoti, kad Vokietija taiko tam tikras lengvatas asmeniniam turtui, kuris nėra naujas ir kurį naudojai savo asmeniniais tikslais. Pagrindinis dokumentas čia yra vadinamoji „Umzugsgutverzeichnis" – sąrašas daiktų, kuriuos vežiesi. Jį reikia pateikti muitinei, ir iš esmės tai nėra labai sudėtinga, bet reikia žinoti, kaip teisingai užpildyti. Aš pats visada patariu klientams daryti sąrašą iš anksto, nes paskutinę naktį prieš pakrovimą niekas nebeatrodo svarbu, o po dviejų savaičių Vokietijoje ima kilti klausimai, ar tikrai viskas buvo deklaruota teisingai.

Kokie daiktai laikomi „asmeniniais" ir kokius vežtis yra prasminga?

Čia prasideda tikras gyvenimas. Asmeniniais laikomi daiktai, kuriuos naudojai savo namuose – drabužiai, baldai, buitinė technika, knygos, žaislai, sporto inventorius. Bet čia yra niuansas: jei vežiesi naują televizorių, kurį ką tik nusipirkai Lietuvoje, muitinė gali jį laikyti preke, o ne asmeniniu daiktu, ir tada gali tekti mokėti muito mokestį. Mano patarimas toks: jei planuoji persikraustyti nuolat, geriau dalį brangesnių daiktų nusipirkti jau Vokietijoje, ypač jei turi laiko palaukti. O jei jau turi gerą techniką namuose, kuri veikia ir kurios nenorėtum keisti – vežkis drąsiai, tik būtinai turėk sąskaitas ar kitus įrodymus, kad tai tavo senas daiktas, o ne naujas pirkimas.

Ar galiu vežtis baldus, ar geriau juos parduoti ir pirkti naujus Vokietijoje?

Čia labai priklauso nuo baldų kokybės ir nuo to, kokie tau baldai reikalingi. Jei turi seną Sovietų laikų sekciją, kuri tau brangi tik todėl, kad „mama davė" – gerai pagalvok, ar verta ją tempti per pusę Europos. Bet jei turi kokybišką italianišką sofą ar medinius stalus, kuriuos pats rinkai – vežkis, tik supakuok gerai. Aš mačiau, kaip žmonės vežėsi visą namų įrengimą ir po metų suprato, kad Vokietijoje tas pats IKEA komplektas kainuoja 30% pigiau. Taigi čia reikia paskaičiuoti, o ne vadovautis sentimentais. Aš pats visada sakau klientams: jei daiktas turi sentimentinę vertę – vežkis. Jei tik funkcinę – paskaičiuok, ar verta.

Kiek laiko užtrunka viskas nuo pakrovimo iki pristatymo?

Paprastai kalbant, jei veži iš Vilniaus į Berlyną ar kitą Vokietijos miestą, transportas užtrunka nuo 5 iki 10 dienų, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilnas sunkvežimis. Dalinis krovinys (kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais) paprastai trunka ilgiau, nes reikia surinkti pakrovimus iš kelių vietų. Pilnas sunkvežimis, kuriame tik tavo daiktai, gali būti greitesnis, bet ir brangesnis. Čia dar reikia pridėti muitinės procedūras, kurios gali užtrukti nuo vienos iki kelių dienų, ypač jei dokumentai nėra tvarkingai paruošti iš anksto. Vienas mano klientų pernai laukė savo daiktų tris savaites tik todėl, kad pamiršo vieną dokumentą – taigi planuok iš anksto.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus man reikės pateikti?

Pagrindiniai dokumentai yra: paso kopija, gyvenamosios vietos Vokietijoje įrodymas (nuomos sutartis arba registracijos patvirtinimas – Anmeldung), daiktų sąrašas (sąskaitos faktūros arba paprastas sąrašas su aprašymais), ir jei vežiesi naujus daiktus – jų pirkimo dokumentai. Dar gali prireikti draudimo dokumentų, jei nori apdrausti krovinį. Svarbiausia čia yra tas sąrašas – jis turi būti tikslus ir išsamus, nes muitinės pareigūnas gali bet kurį daiktą patikrinti. Aš visada patariu daryti nuotraukas brangesnių daiktų ir jas pridėti prie sąrašo, tai labai padeda, jei kyla ginčų.

Ar man reikia vizos ar leidimo gyventi Vokietijoje, kad galėčiau vežtis daiktus?

Jei esi ES pilietis, tau nereikia nei vizos, nei leidimo gyventi paprastąja prasme – užtenka registruotis (Anmeldung) per 14 dienų nuo atvykimo. Bet jei planuoji ilgalaikį perkraustymą, tau reikės šios registracijos, nes ji yra vienas iš pagrindinių dokumentų, įrodančių, kad persikraustai nuolat, o ne tik trumpam. Jei esi ne ES pilietis, tada situacija kitokia – reikia turėti bent jau leidimą gyventi arba darbo vizą. Čia jau reikia konsultuotis su migracijos specialistu, nes aš nesu teisininkas ir nenorėčiau duoti klaidingos informacijos.

Kas yra tas „Anmeldung" ir kodėl jis toks svarbus?

Anmeldung – tai registracija gyvenamojoje vietoje Vokietijoje. Tai būtina padaryti per 14 dienų nuo atvykimo, ir tai yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad gyveni Vokietijoje nuolat. Be jo negalėsi oficialiai dirbti, gauti sveikatos draudimo, ar net atidaryti banko sąskaitos kai kuriose bankuose. Ir taip, be Anmeldung tau bus daug sunkiau deklaruoti daiktus kaip asmeninį turtą, nes muitinė norės įrodymo, kad čia yra tavo nuolatinė gyvenamoji vieta, o ne vasarnamis. Taigi pirmas dalykas, kurį reikia padaryti atvykus – eiti į vietos Bürgeramt (gyventojų registracijos biurą) ir užsiregistruoti.

Ar galiu vežtis daiktus prieš tai užsiregistruotas Vokietijoje?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai gali sukelti problemų. Muitinė gali paprašyti įrodymo, kad planuoji gyventi Vokietijoje, ir jei dar neturi Anmeldung, reikės kitų įrodymų – nuomos sutarties, darbo sutarties, ar kažko panašaus. Aš pats patarčiau pirmiausia išsiaiškinti būstą (bent jau turėti pasirašytą nuomos sutartį), tada registruotis, ir tik po to vežtis daiktus. Žinoma, jei jau turi nuomos sutartį iš Lietuvos (kai kurie nuomotojai leidžia pasirašyti iš anksto) – tuomet galima pradėti organizuoti pervežimą lygiagrečiai. Bet būk atsargus, nes jei muitinėje kils klausimų, o tu negalėsi parodyti jokio ryšio su Vokietija – gali būti nemalonumų.

Kainos ir biudžetas

Kiek kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Čia labai įvairiai. Mažiausia, ką mačiau, buvo apie 300 eurų už dalinį krovinį (kai keli žmonės dalijasi vieną sunkvežimį) iki maždaug 2500-3000 eurų už pilną sunkvežimį su profesionalia komanda. Kaina priklauso nuo to, kiek daiktų veži, kokiu atstumu (Berlynas bus pigiau nei Miunchenas, nes pastarasis yra toliau), nuo to, ar reikia pakrovimo ir iškrovimo paslaugų, ar tik transporto. Dar įtakos turi sezonas – vasarą, ypač rugpjūtį ir rugsėjį, kainos būna aukštesnės, nes visi persikraustinėja. Jei nori sutaupyti, rinkis dalinį krovinį arba planuok ne sezono metu. Bet čia reikia žinoti, kad dalinis krovinys gali būti lėtesnis ir kartais rizikingesnis, nes tavo daiktai bus kraunami kartu su kitų žmonių daiktais.

Ar verta naudotis paslauga „nuo durų iki durų" ar geriau taupyti ir viską daryti pats?

Jei turi laiko, sveikatos ir nesi bijai fizinio darbo – gali viską daryti pats. Bet čia reikia suprasti, kad tai nėra tik „sukrauti daiktus į dėžes". Tau reikės nuomoti sunkvežimį (o vairuoti krovininį automobilį Vokietijoje reikia specialaus leidimo, jei jis yra didesnis nei tam tikro dydžio), susitvarkyti visus dokumentus, pakrauti ir iškrauti (o iškrauti dideliame name be keltuvo – tikrai netrivialu), ir dar apeiti muitinę. Aš mačiau žmonių, kurie bandė sutaupyti ir viską daryti patys, o po to gailėjosi, nes praleido daugiau laiko ir pinigų, nei būtų sumokėję profesionalams. Bet jei veži tik kelias dėžes ir turi draugą su mikroautobusu – tada tikrai gali daryti pats.

Ar yra kokių nors paslėptų išlaidų, kurių aš galiu nepamatyti?

Taip, ir čia būk atsargus. Kartais nurodoma kaina yra tik transporto kaina, bet po to prisideda: kuro mokestis, draudimas, muitinės mokesčiai (jei vežiesi naujus daiktus), sandėliavimo mokestis (jei reikia laikyti daiktus per trumpą laikotarpį), ir taip toliau. Dar kartais pasitaiko, kad ima papildomai už sunkius daiktus (pvz., pianinas ar didelis akvariumas), už laiptus (jei nėra lifto), ar už tai, kad reikia važiuoti į siaurą gatvę, kur sunkvežimis neprivažiuoja. Visada aiškiai paklausk, kas įeina į kainą, ir viską sutark rašytinėje sutartyje. Aš pats visada sakau klientams: pigiausia pasiūlymas beveik niekada nėra geriausias.

Ar galiu gauti kokias nors lengvatas ar nuolaidas?

Kai kurios įmonės siūlo nuolaidas studentams, pensininkams, arba jei veži tik labai mažai daiktų. Bet iš esmės lengvatų nėra daug. Galima sutaupyti, jei pats pakrauni ir iškrauni (savarankiškas krovinys), arba jei lanksti su datos – kai kurių įmonių turi tuščių reisų, ir tada gali gauti geresnę kainą. Dar kartais galima derėtis, jei veži daug daiktų – įmonės mėgsta didelius užsakymus ir gali duoti nuolaidą. Bet čia jau reikia kalbėtis tiesiai, o ne tik tikėtis, kad kas nors pats pasiūlys.

Praktiniai patarimai

Kaip tinkamai supakuoti daiktus, kad jie neišsilytų kelyje?

Pagrindinė taisyklė – kiekviena dėžė turi būti užpildyta taip, kad viduje niekas nejudėtų. Naudok burbulinius popierius, putų polistireną, ar net senus laikraščius. Svarbu kiekvieną daiktą atskirti nuo kito, ypač jei tai stiklas ar keramika. Dėžės turi būti tvirtos – neimk pirmoje pasitaikiusios susilankstusios dėžės iš parduotuvės, nes ji gali neatlaikyti svorio. Ir dar vienas patarimas: nepripildyk dėžių iki galo, nes tada jos tampa per sunkios pakelti, o pervežimo metu gali plyšti. Geriau turėti daugiau mažesnių dėžių nei kelias dideles, kurias vargu ar kas nors pakels.

Ką daryti su trapiais daiktais – stiklu, keramika, paveikslais?

Čia reikia ypatingo dėmesio. Stikliniai daiktai turi būti suvynioti atskirai į burbulinį popierių ir paženklinti „TRAPU" (ar dar geriau – su brūkšniuojamu lipduku). Keramiką taip pat reikia atskirai vynioti, o tarp daiktų dėti minkštą medžiagą. Paveikslus geriausia dėti į specialias dėžes arba apvynioti putų plėvele. Aš pats visada rekomenduoju naudoti profesionalias pakavimo medžiagas, o ne bandyti sutaupyti su namų turimomis dėžėmis. Vienas mano klientų vežė seną krištolo vazą, kuri buvo jo senelės dovanota, ir ji atvyko sudaužta į šukeles, nes buvo blogai supakuota. Po to jis labai gailėjosi, kad nepagailėjo papildomų 20 eurų geresniam pakavimui.

Ar verta drausti krovinį?

Čia priklauso nuo to, ką veži. Jei veži brangius daiktus – techniką, brangius baldus, meno kūrinius – tikrai verta. Draudimas paprastai kainuoja nuo 1% iki 3% nuo krovinio vertės, ir tai nėra daug, palyginti su tuo, ką gali prarasti. Bet čia svarbu žinoti, kad draudimas paprastai nekompensuoja dėl blogo pakavimo – jei daiktas buvo supakuotas prastai ir dėl to sudužo, draudimas gali atsisakyti mokėti. Taigi čia veikia abu dalykai: gerai supakuok ir dar papildomai apdrausk. O jei veži tik drabužius ir senus baldus – tada galbūt nėra verta, bet sprendimas tavo.

Ką daryti su dideliais baldais – ar juos reikia išardyti?

Taip, beveik visada geriau išardyti didelius baldus, jei įmanoma. Lovos, spintos, stalai – visa tai užima mažiau vietos ir yra lengviau transportuoti, jei išardyta. Bet čia yra niuansas: jei pats nemoki surinkti baldų atgal, gali būti problemų. Aš patarčiau fotografuoti kiekvieną baldą prieš išardant, kad žinotum, kaip jį surinkti atgal. Dar geriau, jei turi instrukcijas – jas taip pat pasilik. O jei baldai yra labai brangūs ar seni, geriau samdyti profesionalus, kurie žino, kaip su jais elgtis, nes netinkamas išardymas gali sugadinti baldą amžiams.

Gyvenimas Vokietijoje su atvežtais daiktais

Ar mano daiktai tiks Vokietijos standartams (elektros, buitinės technikos)?

Čia labai svarbu žinoti: Vokietija naudoja 230V elektros tinklą, kaip ir Lietuva, bet kištukai yra kitokie – čia naudojami C arba F tipo kištukai (tie, kurie turi du arba du su įžeminimu). Lietuvoje naudojami C tipo kištukai (tie, kurie standartiškai įkišami į bet kurį lizdą), bet kai kurie prietaisai turi kitokius kištukus. Paprastai naujesni prietaisai turi keičiamus kištukus, bet senesni gali netikti. Geriausia prieš vežimąsi patikrinti visus prietaisus ir, jei reikia, nusipirkti adapterius arba pakeisti kištukus. Be to, kai kurie buitiniai prietaisai (pvz., skalbimo mašinos) gali turėti skirtingas jungtis vandeniui, bet čia jau reikia žinoti konkrečius atvejus.

Kur galiu nusipirkti papildomų daiktų, jei man ko nors trūksta?

Vokietijoje yra visko – nuo IKEA iki brangių baldų parduotuvių. Kainos paprastai yra panašios arba šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje, priklauso nuo prekės. Jei ieškai pigių daiktų – yra „Möbel Höffner", „Poco", arba netgi „Amazon" su pristatymu į namus. Brangesni baldai – „Möbel Kraft", „Segmüller", arba tiesiogIeškok pagal savo biudžetą. Dar yra „eBay Kleinanzeigen" – tai toks vokiečių „skelbimai.lt", kur galima nusipirkti naudotus daiktus labai pigiai. Aš pats ten esu pirkęs baldus ir jie buvo puikios būklės už trečdalį naujos kainos.

Ką daryti, jei mano daiktai buvo sugadinti pervežimo metu?

Pirmiausia, jei pastebėjai žalą gavęs daiktus – nedelsiant fotografuok ir rašyk pretenziją pervežimo įmonei. Svarbu tai padaryti dar prieš pasirašant priėmimo aktą, nes po to bus labai sunku įrodyti, kad žala buvo padaryta pervežimo metu, o ne vėliau. Jei turėjai draudimą – kreipkis į draudimo kompaniją. Jei neturėjai – tada belieka derėtis su pervežimo įmone, ir čia viskas priklauso nuo to, kaip jie vertina savo reputaciją. Kai kurios įmonės stengiasi išspręsti problemą geranoriškai, kitos gali tiesiog ignoruoti. Čia vėl gi – rinkdamasis įmonę pasidomėk jų atsiliepimais, nes kartais pigiausia paslauga gali kainuoti brangiausiai.

Ar galiu siųsti daiktus vėliau, jei dabar vežuosi tik dalį?

Taip, žinoma. Daugelis žmonių taip ir daro – pirma vežasi būtiniausius daiktus, o vėliau, kai jau apsistoja, siunčia likusius. Čia gali naudotis tiek tomis pačiomis pervežimo įmonėmis, tiek pašto paslaugomis, priklausomai nuo daiktų dydžio ir kiekio. Bet čia reikia žinoti, kad kiekviena siunta vėlgi bus atskiras dokumentų tvarkymas, ir jei vežiesi daug kartų, gali susidaryti nemaža suma. Dar kartą primenu – jei vežiesi naujus daiktus vėliau, gali tekti mokėti muito mokestį, nes jie bus laikomi prekėmis, o ne asmeniniu turtu.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kas nutinka, jei pamiršau deklaruoti kažką svarbaus?

Čia gali būti įvairių pasekmių. Jei tai mažas daiktas, kurį tiesiog pamiršai įrašyti į sąrašą – tikriausiai nieko baisaus, bet jei tai brangesnis daiktas, kuris bus pastebėtas per patikrinimą, gali tekti mokėti baudą arba net konfiskuoti daiktą. Aš pats mačiau atvejį, kai žmogus vežėsi brangų fotoaparatą, kuris nebuvo įtrauktas į sąrašą, ir jam teko aiškintis muitinėje kelias valandas. Galiausiai viskas baigėsi gerai, bet buvo labai nemalonu. Taigi geriau viską surašyti iš anksto, net jei tai užima daug laiko.

Ką daryti, jei mano daiktai užstrigo muitinėje?

Pirmiausia – nesigriebk panikos. Daiktai muitinėje gali užstrigti dėl įvairių priežasčių: trūksta dokumentų, dokumentai užpildyti neteisingai, arba reikia papildomos informacijos. Ką turi daryti – susisiekti su pervežimo įmone, kuri turėtų padėti išspręsti šią problemą. Jei vežei pats – tada teks patikėti sau. Kartais reikia tiesiog papildomai pateikti kokį nors dokumentą, kartais reikia sumokėti muitą. Svarbiausia – neignoruoti problemos, o aktyviai ją spręsti. Aš pats visada patariu klientams turėti visus dokumentus tvarkingai suruoštus iš anksto, nes tai 90% problemų išsprendžia dar prieš jas atsirandant.

Ar galiu vežtis gyvūnus kaip asmeninius daiktus?

Gyvūnai nėra daiktai, ir jų pervežimui taikomos atskiros taisyklės. Jei vežiesi šunį ar katę, jiems reikia mikročipo, skiepų (ypač pasiutligės), ir ES gyvūno paso. Be to, kai kurios veislės Vokietijoje yra uždraustos arba ribojamos, todėl prieš vežimąsi būtinai pasidomėk, ar tavo gyvūnas nėra draudžiamų veislių sąraše. Dar svarbu žinoti, kad gyvūną reikia vežti specialiai pritaikytoje narve arba transporto dėžėje, ir tai turi atitikti tam tikrus standartus. Jei turi papūgą, driežą ar kitą egzotišką gyvūną – tada jau reikia specialių leidimų, ir čia gali būti labai sudėtinga.

Ką daryti, jei persikraustau tik trumpam, o po metų grįšiu į Lietuvą?

Jei žinai, kad tai tik laikinas pervežimas, gali rinktis trumpalaikę saugojimo paslaugą Vokietijoje arba Lietuvoje. Kai kurios pervežimo įmonės siūlo sandėliavimo paslaugas, kur gali palikti daiktus saugoti, kol grįši. Bet čia svarbu žinoti, kad jei vežiesi daiktus kaip laikiną pervežimą, o ne nuolatinį, muitinės taisyklės gali būti kitokios, ir gali tekti mokėti tam tikrus mokesčius. Dar viena išeitis – vežtis tik tuos daiktus, kurie tikrai pravers, o likusius palikti Lietuvoje pas giminaičius arba saugoti. Čia jau asmeninis sprendimas, priklausomai nuo tavo situacijos.

Papildomi patarimai iš patirties

Ar yra kokių nors dalykų, kurių niekada nevertėtų vežtis?

Yra keletas dalykų, kuriuos aš asmeniškai patariu palikti. Pirma – labai seni, mažai vertingi baldai, kurių kaina naujai būtų mažesnė nei pervežimo kaina. Antra – didelis kiekis knygų, nes jas galima nusipirkti bet kur, o vežtis jas per pusę Europos brangiai kainuoja. Trečia – maisto produktai, ypač greitai gendantys arba specifiniai, kurių Vokietijoje tiesiog nėra – geriau suvalgyti prieš išvykstant arba padovanoti. Ketvirta – didelis kiekis drabužių, kuriuos retai dėvi – Vokietijoje galėsi nusipirkti naujų, jei prireiks. Ir penkta – brangiai kainuojantis alkoholius ar tabakas, nes čia galioja atskiri mokesčiai ir apribojimai.

Ką daryti su sentimentaliais daiktais, kurių vertė nedidelė, bet man jie labai brangūs?

Čia jau asmeninis reikalas. Aš visada sakau – jei daiktas tau emocinę vertę, vežkis jį, nesvarbu, kad finansine prasme tai neturi prasmės. Bet čia reikia gerai supakuoti ir suprasti, kad jei kas nors nutiks, pinigine kompensacija tavęs nepaguos. Dar vienas patarimas: fotografuok visus tokius daiktus iš įvairių pusių, kad jei kas nors nutiktų, galėtum įrodyti, kas tai buvo. Ir dar – pasidaryk sąrašą su trumpais aprašymais, nes po kelerių metų gali pamiršti, kodėl tas senas laiškas ar fotografija buvo svarbi.

Kaip elgtis su kaimynais ir bendriją, jei pervežimas sukelia triukšmą?

Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl triukšmo, ypač daugiabučiuose. Jei planuoji didelį pervežimą su sunkvežimiu ir krovinio iškrovimu, geriau iš anksto perspėti kaimynus, o jei reikia – gauti leidimą iš namo administratoriaus (Hausmeister).