Sklandus procesas garantuoja greitą pristatymą Olandijoje

Įvadas

Per pastaruosius 8 metus pervežiau šimtus šeimų į Olandiją ir galiu pasakyti vieną dalyką – sklandus procesas tikrai garantuoja greitą pristatymą. Bet čia yra visas sąrašas "bet": bet reikia tinkamai pasiruošti, bet reikia žinoti ką daryti su dokumentais, bet reikia suprasti kaip veikia Olandijos muitinė. Daugelis žmonių galvoja, kad perkraustymas į Olandiją yra paprastas – juk Europos Sąjunga, laisvas judėjimas. Iš tikrųjų, jei viską suplanuoji iš anksto, viskas vyks greitai ir sklandžiai. Jei ne – gausi galvos skausmą ilgaiems mėnesiams. Šiame straipsnyje (na gerai, žinau, sakiau kad nerašysiu kaip straipsnyje, bet tiesiog taip patogu vadinti) paaiškinsiu kaip viskas veikia, ko reikia bijoti ir ko nereikia bijoti, ir kaip išvengti tų pačių klaidų, kurias aš mačiau dešimtis kartų.

DUK

Planavimas ir paruošimas

Kada geriausia pradėti ruoštis perkraustymui į Olandiją?

Pradėk ruoštis bent 2-3 mėnesius prieš planuojamą pervežimą. Žinau, kad daugelis pradeda galvoti tik savaitę prieš, bet tada jau būna per vėlu. Reikia surinkti dokumentus, išsiaiškinti muitinės reikalavimus, užsakyti perkraustymo paslaugas. Jei turi daug baldų – gali prireikti ir 4 mėnesių. Aš pats visada sakau klientams: kuo anksčiau pradėsi, tuo ramiau bus vėliau. (čia galėčiau ir pameluoti, kad pakanka savaitės, bet nenoriu, kad po to man skambintų panikos kupini žmonės)

Ką tiksliai reikia supakuoti pačiam, o ką palikti perkraustytojams?

Paprastai palieki viską, kas yra didelis ir sunkus – baldus, buitinę techniką, lovas, spintas. Bet čia yra niuansas: jei turi labai brangius daiktus, gali norėti juos supakuoti pats, kad tikrai žinotum kas kur yra. Aš mačiau atvejų, kai žmonės patys supakuoja viską ir po to pervežėjai tiesiog krauna į dėžes nežinodami kas ten. Geriausiai – didelius daiktus palikti profesionalams, o asmeninius daiktus, drabužius, knygas – susipakuoti pačiam. Tik būk sąžiningas su savimi dėl kiekio – jei turi 50 dėžių drabužių, gal geriau vis tiek profesionalams patikėti.

Kaip suprasti, kiek man reikės vietos konteineryje?

Paprasta taisyklė: standartinis 20 pėdų konteineris talpina maždaug vienos dviejų kambarių buto turinį. 40 pėdų – trijų keturių kambarių. Bet čia labai priklauso nuo to, kiek turi baldų. Kartais žmogus iš mažo buto turi daugiau daiktų nei iš didelio, nes tiesiog per daug metų prikrėtė. Geriausiai pasikvieti įvertintoją – dauguma perkraustymo įmonių siūlo nemokamą įvertinimą. Tiesiog būk atsargus su tais įvertintojais, kurie sako "jums tikrai reikia 40 pėdų" nematę tikro turinio. Kartais jie tiesiog nori didesnės kainos.

Ar verta imti draudimą perkraustymo metu?

Būtinai. Aš pats per 8 metus matėsiu kelis atvejus, kai žmonės atsisakė draudimo ir po to labai gailėjosi. Vienas atvejis – pervežimas iš Lietuvos į Olandiją, konteineris atvyko su vandens žala. Baldai už 15 tūkstančių eurų – sugadinti. Be draudimo – tiesiog nuostoliai. Su draudimu – kompensacija. Skirtumas akivaizdžiai verta papildomų 200-300 eurų. Tik perskaityk sąlygas iš anksto, nes kai kurie draudimai nekompensuoja tam tikrų dalykų.

Dokumentai ir formalumai

Kokie dokumentai reikalingi perkraustymui į Olandiją?

Pagrindiniai: paso kopija, gyvenamosios vietos įrodymas Olandijoje (nuomos sutartis arba pirkimo dokumentai), inventoriaus sąrašas (ką veži), jei veži automobilį – registracijos dokumentai. Dar gali prireikti darbo sutarties arba mokslų įrodymo, jei persikraustai dėl darbo ar studijų. Svarbiausia – tikslus inventoriaus sąrašas, nes Olandijos muitinė tikrina būtent tai. Kuo tikslesnis sąrašas, tuo greičiau praeis muitinė.

Kas yra tas "inventoriaus sąrašas" ir kaip jį sudaryti?

Inventoriaus sąrašas – tai dokumentas, kuriame surašai viską, ką veži. Kiekvienas daiktas, jo vertė, kiekis. Taip, žinau, kad tai skamba kaip milžiniškas darbas, bet iš tikrųjų nereikia rašyti kiekvieno šaukšto. Užtenka kategorijų: "baldai – lova, spinta, stalas – vertė X", "buitinė technika – šaldytuvas, skalbyklė – vertė Y". Svarbu būti sąžiningam, nes jei muitinėje randą daiktų, kurių nėra sąraše – gali būti problemų. Vienas mano klientas pamiršo įrašyti brangų dviratį ir po to turėjo aiškintis pusę dienos.

Ar reikia mokėti muitinės mokesčius perkraustymui į Olandiją?

Paprastai – ne, jei persikraustai nuolat ir veži asmeninius daiktus, kurie buvo naudojami tavoje šalyje. Bet yra išimčių: jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, gali tekti mokėti importo mokesčius. Olandija turi tam tikras ribas – apie 430 eurų vertės naujų daiktų. Jei veži senus, naudotus daiktus – paprastai viskas gerai. Bet čia vėl gi – geriau pasitikslinti konkrečiai, nes taisyklės keičiasi, o aš nesu muitinės specialistas.

Kaip ilgai trunka muitinės procedūra Olandijoje?

Jei viskas tvarkoje – kelias dienas. Jei kažkas ne taip – gali užtrukti ir kelias savaites. Kartą turėjau atvejį, kai kliento sąraše buvo nurodyta suma, kuri neatitiko tikrosios vertės (žmogus sąmoningai sumažino, kad "sutaupytų") ir muitinėje tai išaiškėjo. Po to buvo daug pokalbių, dokumentų pateikimo, netgi grasinimų baudomis. Galiausiai viskas išsisprendė, bet žmogus labai gailėjosi dėl tos "taupymo" idėjos. Išvada – geriau viską daryti sąžiningai ir greitai.

Ką daryti, jei trūksta kažkokio dokumento?

Stengtis gauti. Jei tikrai neįmanoma – kreiptis į perkraustymo įmonę, jie dažnai žino kaip elgtis tokiose situacijose. Vienas dalykas – niekada nemeluok dokumentuose. Aš mačiau kaip žmonės bandė "sukurti" dokumentus, ir tai visada baigdavosi blogai. Geriau praleisti kelias dienas ir gauti teisingus dokumentus, nei bandyti apgauti sistemą.

Transportas ir logistika

Koks transportas naudojamas perkraustymui į Olandiją?

Iš Lietuvos į Olandiją dažniausiai važiavimasi sunkvežimiai – tiesioginis pervežimas trunka apie 2-3 dienas. Kartais naudojami jūrų konteineriai, jei turi daug turinio arba jei nori pigiau (bet lėčiau – apie 2-3 savaites). Oro transportas – brangus, bet greitas, naudojamas tik mažoms siuntoms. Dauguma žmonių renkasi sunkvežimius – optimalus kainos ir greičio santykis.

Kiek laiko trunka pats pervežimas?

2-3 dienos tiesioginiu sunkvežimiu. Bet čia priklauso nuo kelių dalykų: oro sąlygų, eismo, bendros situacijos kelyje. Vieną kartą mano komanda užstrigo Vokietijoje dėl streiko ir klientėlė turėjo laukti papildomą dieną. Jai buvo labai nemalonu, bet ką padarysi – gyvenimas. Svarbu žinoti, kad "pervežimo laikas" nėra tas pats kas "pristatymo laikas" – dar reikia laiko iškrovimui.

Kaip vyksta pats pakrovimas ir iškrovimas?

Paprastai dieną prieš pakrovimą atvažiuoja komanda, supakuoja viską į dėžes, išmontuoja baldus jei reikia. Tada kitą dieną – pakrovimas į sunkvežimį. Iškrovimas Olandijoje – atvirkštinis procesas. Svarbu būti namuose arba turėti žmogų, kuris priims siuntą. Aš turėjau atvejį, kai klientė buvo išskridusi į Olandiją anksčiau, o jos vyras Lietuvoje priėmė siuntą – viskas vyko sklandžiai. Bet jei nieko nėra namuose – reikia iš anksto susitarti su perkraustytojais dėl saugojimo.

Ką daryti su namų gyvūnais?

Gyvūnai – atskira tema. Reikia veterinarinio paso, skiepų, kartais net mikročipo. Olandija turi tam tikrus reikalavimus, ypač dėl pasiutligės. Geriausia pasikonsultuoti su veterinaru iš anksto, nes kai kurie skiepai turi būti padaryti tam tikrą laiką prieš kelionę. Vienas mano klientas vežė šunį ir viskas buvo gerai, kitas bandė vežti be reikiamų dokumentų ir galiausiai gyvūnas buvo sulaikytas karantino. Išvada – geriau iš anksto viską sutvarkyti.

Ar galima vežtis automobilį į Olandiją?

Taip, bet reikia tvarkyti dokumentus. Jei perkraustosi nuolat, gali importuoti automobilį su sumažintu mokesčiu arba iš viso be mokesčio, jei automobilis buvo naudojamas bent 6 mėnesius iki perkraustymo. Bet čia vėl gi – reikia tikslintis, nes taisyklės keičiasi, o aš nesu automobilių importo specialistas. Geriausia pasiklausti Olandijos muitinės arba specialisto.

Gyvenimas Olandijoje

Ką daryti pirmas dienas Olandijoje po atvykimo?

Pirmiausia – užsiregistruoti savivaldybėje (gemeente). Tai būtina norint gauti BSN numerį (panašu į mūsų asmens kodą), kuris reikalingas visur – darbui, sveikatos draudimui, banko sąskaitai. Po to – atidaryti banko sąskaitą (ABN AMRO, ING, Rabobank – didžiausios), susitvarkyti sveikatos draudimą (privalomas Olandijoje), jei turi vaikų – ieškoti mokyklos ar darželio. Žinau, kad skamba daug, bet iš tikrųjų viskas nėra taip baisu – Olandijoje biurokratija veikia gana sklandžiai.

Ar sunku rasti būstą Olandijoje?

Sunku, ypač didesniuose miestuose – Amsterdamas, Utrechtas, Roterdamas. Būsto rinka labai įtempta, kainos aukštos, konkurencija didelė. Jei persikraustai dėl darbo – dažnai darbdavys padeda su būstu arba turi sutartis su nuomos agentūroms. Jei pats ieškosi – ruoškis ilgai paieškoms ir būk pasiruošęs greitai spręsti, nes geri butai dingsta per kelias dienas. Vienas mano pažįstamas ieškojo 4 mėnesius, kol rado tinkamą. Kitas – pasisekė per 2 savaites. Viskas priklauso nuo srities ir sėkmės.

Kaip su darbu – ar lengva rasti?

Vėl gi – priklauso. Olandijoje kalbama angliškai, ypač tarptautinėse įmonėse, bet olandų kalba visada yra pliusas. IT, inžinerijos, finansų srityse – paklausa didelė. Mažiau kvalifikuoti darbai – sunkiau, bet visada galima rasti. Svarbu žinoti, kad Olandijoje mokesčiai aukšti, bet ir algos atitinkamos. Darbo rinkoje yra tam tikrų niuansų – pvz., dažnai reikia "proba" periodo, kuris gali būti mokamas mažiau. Bet apskritai – jei turi kvalifikaciją, rasi darbą.

Ką žinoti apie Olandijos sveikatos sistemą?

Privalomas sveikatos draudimas – nuo maždaug 120 eurų per mėnesį bazinis paketas. Papildomi draudimai – brangesni, bet naudingi, jei reikia dentistų, fizinės terapijos ir pan. Gydytojai čia vadinami "huisarts" ir yra pirmas kontaktas su sveikatos sistema. Svarbu žinoti, kad eilės pas specialistus gali būti ilgos – kartais kelios savaitės ar net mėnesiai. Bet kokybe – gera. Vienas dalykas, kuris gali būti keistas – vaistinės (apotheek) yra atskiros nuo gydytojų ir dažnai uždarytos vakare ir savaitgaliais.

Kaip su vaikų mokyklos ir darželiai?

Olandijoje nemokamas tik pradinis ugdymas nuo 4 metų (kleuterschool), bet darželiai (kinderdagverblijf) yra mokami ir brangūs – gali kainuoti 800-1000 eurų per mėnesį. Yra subsidijos, bet jos priklauso nuo pajamų. Mokyklos – nemokamos, bet yra skirtumas tarp viešųjų (openbaar) ir konfesinių (katholiek, protestants, islamo). Kalba – dauguma moko olandų, bet yra ir tarptautinių mokyklų su anglų kalba – brangesnės, bet kokybiškos. Jei vaikai maži – geriau pradėti nuo olandų kalbos, nes vaikai greitai mokosi.

Dažniausios problemos

Kokias klaidas daro žmonės perkraustydami į Olandiją?

Dažniausios: pradeda ruoštis per vėlai, nesiruošia dokumentų, pervertina savo galimybes supakuoti viską patys, bando sutaupyti ten, kur negalima sutaupyti (pvz., be draudimo), nežino Olandijos taisyklių. Vienas labiausiai paplitęs dalykas – žmonės galvoja, kad "jums viskas bus gerai" ir nesigilina į detales. Po to stebisi, kodėl kažkas užtruko arba kainavo daugiau. Išvada – geriau iš anksto žinoti kas laukia, nei po to spręsti problemas.

Ką daryti, jei kažkas nutiko pervežimo metu – daiktai sugadinti, pamesti?

Pirmiausia – dokumentuoti. Nuotraukos, video, raštiškas pranešimas perkraustytojams. Po to – kreiptis į draudimą jei turi, arba tiesiogiai į perkraustymo įmonę dėl kompensacijos. Čia svarbu žinoti, kad yra tam tikros taisyklės – pvz., jei pats pakuoji daiktus, tai atsakomybė gali būti tavo. Jei profesionalai pakuoja – jų atsakomybė. Bet čia visada reikia žiūrėti konkrečiai, nes kiekviena situacija skirtinga. Vienas mano klientas prarado brangią dėžę su dokumentais ir viskas buvo išspręsta per kelias dienas, kitas turėjo teistis kelis mėnesius. Priklauso nuo įmonės.

Kaip elgtis, jei pervežimas užtruko ilgiau nei planuota?

Susisiekti su perkraustytojais ir sužinoti priežastį. Jei tai jų kaltė – gali reikalauti kompensacijos arba bent jau paaiškinimo. Jei tai force majeure (oro sąlygos, streikai ir pan.) – deja, čia nieko nepadarysi. Bet svarbu žinoti, kad užtrukęs pervežimas nėra pasaulio pabaiga – tiesiog reikia turėti planą B. Pvz., jei turi nuomojamą būstą ir reikia išsikraustyti tam tikrą dieną – visada turėk atsarginį planą, kur galėsi laikinai apsistoti.

Ką daryti, jei pasikeitė planai ir nebenoriu vykti į Olandiją?

Jei jau sumokėjai dalį ar visą sumą – gali bandyti susitarti dėl datos pakeitimo arba atšaukimo. Dauguma perkraustymo sutarčių turi tam tikras sąlygas – jei atšauki likus daug laiko iki pervežimo, gali susigrąžinti dalį pinigų. Jei atšauki prieš pat – gali prarasti viską. Čia vėl gi – visada skaitok sutartį iš anksto. Vienas mano klientas atšaukė pervežimą likus savaitei ir susigrąžino tik pusę sumos, nes taip buvo sutartyje. Jis pyko, bet aš čia nieko nepadarysiu – tai buvo jo parašas.

Kaip suprasti, ar perkraustymo įmonė yra patikima?

Ieškok atsiliepimų – ne tik jų pačių pusėje, bet ir nepriklausomose vietose. Patikrink ar įmonė yra registruota, ar turi licencijas. Paklausk detalių – kuo daugiau žino, tuo geriau. Jei įmonė vengia atsakyti į klausimus arba žada per gerai kad būtų tiesa – tikriausiai kažkas negerai. Aš pats visada sakau klientams: jei kas nors skamba per gerai, tai tikriausiai per gerai. Buvo atvejis, kai žmogus rinkosi pigiausią variantą ir po to jo daiktai dingo. Sutaupė 200 eurų, prarado 2000.

Kada verta samdyti profesionalus, o kada galima bandyti pats?

Jei turi daug baldų, brangių daiktų, arba tiesiog nesi pats linkęs į fizinį darbą – samdyk profesionalus. Jei turi tik kelias dėžes drabužių ir kelis baldus – gali bandyti pats. Bet čia dar reikia žinoti, kad pats vežimas per šalį taip pat kainuoja – degalai, keliai, laikas. Dažnai profesionalai būna pigiau, nes jie veža kelis klientus vienu metu. Aš mačiau žmones, kurie bandė sutaupyti ir galiausiai išleido daugiau, nes kažkas nepavyko.

Išvada

Perkraustymas į Olandiją nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Svarbiausia – pradėti ruoštis iš anksto, sutvarkyti dokumentus, nebandyti sutaupyti ten, kur negalima, ir rinktis patikimus žmones. Jei viską padarysi teisingai – tavo daiktai atvyks greitai ir saugiai, o tu galėsi pradėti naują gyvenimą naujoje šalyje be papildomo streso. O jei kažkas nepavyks – nenusimink, problemos sprendžiamos, o patirtis lieka.