Saugus furgonu pervežimas į Olandiją privatiems asmenims

Sveiki, čia aš. Dirbu šioje srityje jau beveik dešimt metų, ir per tą laiką vežiau žmones į įvairiausius kampelius – bet į Olandiją tikrai dažnai. Tai populiari kryptis, ypač dabar, kai daugelis žmonių persikrausto dirbti ar tiesiog nori pakeisti aplinką. Šiame straipsnyje (na, čia aš tiesiog norėjau paaiškinti, kaip viskas veikia, be jokių didelių įžangų) pabandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos girdžiu kasdien iš žmonių, kurie ruošiasi vežtis savo daiktus į Olandiją. Nesvarbu, ar turite vieną kambarį, ar visą namo turinį – stengsiuosi padėti suprasti, kaip viskas vyksta, kokios kainos, kokie terminai, ir svarbiausia – kaip viską padaryti saugiai ir ramiai.

Kainos ir biudžetas

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas į Olandiją?

Na, čia labai priklauso nuo to, kiek daiktų vežate ir iš kurio Lietuvos miesto. Jei kalbame apie pilną krovininį automobilį (taip, tą didelį „furgoną" ar net mažesnį sunkvežimį), tai greičiausiai kalbame apie 1200–1800 eurų, jei vežate viską iš buto. Bet jei jums reikia tik dalies – sakykim, tik baldų – gali būti ir 600–800 eurų. Asmeniškai aš visada sakau žmonėms: geriausia pasiskambinti ir pasakyti, ką turite, nes interneto skaičiuoklės dažnai duoda labai apytikslę kainą. Vienas klientas neseniai man sakė, kad kitur matė 900 eurų, o pasirodo, jo daiktai tilpo tik į mažesnį automobilį, tai galiausiai mokėjo 750. Taigi čia tikrai vertina individualiai.

Ar tikrai verta vežtis patiems, ar geriau samdyti įmonę?

Čia jau asmeninis pasirinkimas, bet aš visada pasakoju tiek pat, kiek girdžiu iš klientų. Jei esate vienas ir turite tik keletą dėžių – sakykim, kaip studentas, persikraustantis į bendrabutį – galbūt tikrai verta pasiimti mikroautobusą ar net didelį krovininį automobilį su draugu. Bet jei turite baldų, šaldytuvą, skalbimo mašiną, ir dar vaikų kambarį su visokiais žaislais, tai čia jau kitas pokalbio lygmuo. Aš pats vežu žmones jau dešimt metų, tai tikrai žinau, kad kartais atrodo paprasta, bet kai pradedi krauti, supranti, kad reikia ir patirties, ir tam tikrų priemonių. Tiesą sakant, vienas mano draugas pats vežėsi į Vokietiją prieš kelis metus ir pasakojo, kad sugadino vieną lentyną, nes neturėjo tinkamų diržų. O tai kainavo jam naują lentyną ir nervų. Taigi čia jau sprendžiate patys, bet aš visada sakau – jei turite bent 10 dėžių ir sunkesnių daiktų, gal geriau samdyti.

Kaip suprasti, ar kaina yra gera?

Paprasta taisyklė – jei kaina per maža, tikriausiai kažkas negerai. Aš pats kartais matau pasiūlymus internete, kur žmogus siūlo vežti į Olandiją už 500 eurų, ir čia iškart kyla klausimų. Ar tas žmogus turi licenciją? Ar jo automobilis techniškai tvarkingas? Ar jis apdraustas? Kartais žmonės pamiršta, kad saugumas kainuoja, ir tada po kelionės atsiranda problemų. Geriausia palyginti kelis pasiūlymus, pasikalbėti su žmonėmis, pasidomėti įmonės istorija. Aš visada sakau – jei jums siūlo kainą, kuri per gerai skamba, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip ir yra.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, bet čia priklauso nuo situacijos. Jei vežate tik keletą dėžių, tai čia nelabai yra dėl ko derėtis, nes kaina ir taip maža. Bet jei turite pilną automobilį ar net kelis, tai tikrai galima kalbėtis. Aš pats visada stengiuosi eiti žmonėms priešingai, jei jie elgiasi sąžiningai. Vieną kartą vežiau šeimą iš Kauno į Amsterdamą, jie turėjo labai daug daiktų, bet buvo malonūs, tai mes su jais susitarėme dėl kainos, kuri tiko abiems pusėms. Svarbu suprasti, kad mes taip pat norime uždirbti, bet taip pat norime, kad klientai būtų patenkinti ir rekomenduotų mus kitiems. Tai ilgalaikis žaidimas, ne vienkartinis.

Praktiniai pasiruošimo klausimai

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Aš visada sakau savo klientams – jei žinote, kad persikraustysite po trijų mėnesių, jau dabar skambinkite ir rezervuokite datą. Vasaros mėnesiai, ypač liepa ir rugpjūtis, yra patys intensyviausi, nes daug žmonių persikrausto prieš mokslo metus ar tiesiog nori perkelti vasarą. Vieną vasarą aš turėjau atsisakyti bent penkiems žmonėms, nes tiesiog nebeturėjau laisvų dienų. Taigi jei turite lankstumo – sakykim, galite persikraustyti spalį ar lapkritį – tai tikrai lengviau ir kainos kartais būna šiek tiek mažesnės. Bet žinoma, gyvenime ne visada viskas pagal planą, tai jei reikia skubiai, taip pat galime surasti sprendimą, tik bus brangiau.

Ką tiksliai reikia paruošti prieš perkraustymą?

Pagrindinis dalykas – susitvarkyti daiktus. Ir aš čia kalbu ne tik apie supakavimą, bet ir apie sprendimus. Pavyzdžiui, ar tikrai reikalingi visi tie seni žurnalai? Ar tas kompiuteris iš 2005 metų dar veiks Olandijoje? Aš matau dažnai, kaip žmonės vežasi daiktus, kurie tikrai nebetiks, o tik užims vietą ir pinigų. Taigi pirmiausiai – išrinkite, ką vežatės, o ką galite palikti, parduoti ar išmesti. Antra – tinkamai supakuokite. Aš turiu omenyje, kad dėžės turi būti tvirtos, daiktai saugiai įdėti, ypač trapūs. Vienas mano klientas vežė savo senelio paveikslą, ir aš tiesiogiai jam pasakiau – jei norite, kad jis atvyktų sveikas, reikia tinkamos pakuotės. Jis pasiėmė specialų krepšį, ir viskas buvo gerai.

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Sakyčiau taip – pradėkite nuo stipriausių dėžių. Aš pats visada rekomenduoju naudoti tas dėžes, kuriose buvo pristatyti jūsų buitiniai prietaisai, nes jos paprastai tvirtesnės. Svarbu neužpildyti dėžių per daug, nes tada jos tampa sunkios ir gali plyšti. Ir dar – atskirkite trapius daiktus, naudokite burbulinę plėvelę, popierių, audinius. Aš visada sakau – geriau per daug pakuotės nei per mažai. Vienas mano patarimas – ant kiekvienos dėžės užrašykite, kas viduje, ir pažymėkite, jei ten yra trapūs daiktai. Tai tikrai padeda, kai reikia krauti ir iškrauti, ypač jei jums padeda žmonės, kurie nemoka lietuviškai. Aš tai pats patyriau, kai vežiau vieno kliento daiktus, ir jo draugas padėjo krauti, bet nežinojo, kur dėti lėžtas. Užrašai tikrai gelbsti.

Ar reikia kažkaip paruošti automobilį ar krovinį dokumentams?

Taip, bet čia viskas priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, tai paprastai jokiuose specialiuose dokumentuose nėra reikalo, bet visada pravartu turėti sąrašą to, ką vežate. Jei vežate naujus daiktus, kuriuos pirkote, gali prireikti pirkimo čekių ar kitų dokumentų, bet tai retas atvejis. Aš visada prašau klientų parodyti, ką jie veža, kad žinočiau, ar viskas gerai. Kartais žmonės nori vežtis kažką, kas gali būti problematiška – pavyzdžiui, tam tikrus maisto produktus arba daiktus, kurie gali būti laikomi pavojingais. Čia aš visada patariu pasidomėti Olandijos muitinės taisyklėmis, nes jos tikrai turi savo specifiką.

Kelionės aspektai

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos iki Olandijos?

Paprastai tai užtrunka apie 18–24 valandas, jei kalbame apie važiavimą be didelių sustojimų. Bet realiai, jei vežatės su asmeniniu mikroautobusu ar mažu sunkvežimiu, tai greičiausiai reikės sustoti pailsėti, pavalgyti, kartais ir degalų papildyti. Aš pats visada sakau – planuokite bent vieną nakvynę kelyje, jei norite saugiai nuvykti. Yra žmonių, kurie važiuoja tiesiai, bet aš to nerekomenduoju, nes pavargimas tikrai didina avarijos riziką. Vienas mano pažįstamas važiavo tiesiai iš Vilniaus iki Roterdamo ir sakė, kad paskutiniai 200 kilometrų buvo tikrai sunkūs. Taigi geriau nelakstyti.

Kokiu maršrutu geriausia važiuoti?

Dauguma žmonių važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją. Yra keletas variantų – tiesiogiai per Lenkiją, Vokietiją ir Nyderlandus, arba per Latviją ir Estiją, bet tai būtų labai ilgas objektas. Paprastai maršrutas būna toks: Vilnius–Kaunas–Lenkijos siena–Varšuva–Berlynas–Hanoveris–Amsterdamas arba Roterdamas. Viskas priklauso nuo to, į kurią Olandijos dalį jums reikia. Aš visada naudoju navigaciją ir žiūriu, kur tuo metu yra mažiau eismo, bet tai jau specifiniai dalykai, kurie priklauso nuo konkrečios dienos. Kartais būna taip, kad Lenkijoje yra labai daug sunkvežimių, tai tenka rinktis kitą laiką.

Ar saugu važiuoti naktį?

Čia jau kitas klausimas. Aš pats naktį važiuoti nemėgstu, nes matomumas prastesnis, žmonės mieguisti, ir rizika tikrai didesnė. Bet jei jums taip išeina pagal grafiką, tai sakyčiau – geriau sustoti ir pailsėti, nei bandyti viską padaryti per vieną naktį. Ir dar – jei jūsų automobilis nėra gerai pritaikytas naktiniam važiavimui, tai tikrai nepatarčiau. Aš turiu omenyje, kad jei jums reikia vežtis didelį krovinį, tai dienos šviesa tikrai padeda matyti, kas vyksta aplinkui. Taigi jei įmanoma – planuokite dieninį važiavimą.

Ką daryti, jei kelyje nutinka kažkas nenumatyto?

Pirma – nepanikuokite. Antra – jei tai techninė problema, skambinkite pagalbai, kurią turite sutartą. Aš visada rekomenduoju turėti kelionės draudimą ir žinoti, kam skambinti, jei kas nors nutinka. Jei tai mažesnė problema – sakykim, prakiuro padanga – tai dažniausiai galima išspręsti vietoje, ypač jei turite atsarginį ratą. Bet jei tai kažkas rimtesnio, pavyzdžiui, variklio gedimas, tai jau reikia profesionalų pagalbos. Vieną kartą mano klientui kelyje per Vokietiją pradėjo kaisti variklis, tai teko greitai sustoti ir iškviesti techninę pagalbą. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tas momentas buvo tikrai nemalonus.

Saugumas ir draudimas

Ar mano daiktai bus apdrausti pervežimo metu?

Čia labai svarbus klausimas, ir aš visada į jį atsako sąžiningai. Daugelis pervežimo įmonių siūlo tam tikrą draudimą, bet svarbu žinoti, kas tiksliai yra apdrausta ir kokiais atvejais. Aš pats visada rekomenduoju pasidomėti draudimo sąlygomis prieš pasirašant sutartį. Kartais būna taip, kad draudimas galioja tik tam tikroms situacijoms, o kitais atvejais – ne. Jei vežate brangius daiktus, galbūt verta papildomai juos apdrausti savarankiškai. Aš turėjau atvejį, kai klientui trūko brangaus fotoaparato, ir tai buvo tikrai nemalonu, nes draudimas nepadengė visos vertės. Taigi čia reikia būti atsargiam.

Kaip užtikrinti, kad daiktai būtų saugiai vežami?

Svarbiausia – tinkamas pakavimas, kur jau kalbėjome. Bet taip pat svarbu, kad pats automobilis būtų tinkamas, ir kad krovinys būtų teisingai išdėstytas. Aš visada sakau – sunkesnius daiktus dėkite apačioje, lengvesnius viršuje, ir viską gerai pritvirtinkite. Yra specialūs diržai, kurie padeda išlaikyti stabilumą.