Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Reguliarus daiktų pristatymas į Olandiją patikimu vežėju
Įvadas
Jei tau reikia reguliariai vežti daiktus į Olandiją – ar tai būtų tavo pačio baldai, ar verslo prekės, ar tiesiog siuntinių pagalba giminaičiams – šis tekstas tau. Aš jau penkiolika metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, mačiau viską: ir labai sklandžius pervežimus, ir visišką chaosą, kai klientai tiesiogiai su vežėju derėjosi kaip su pirmu pasitaikiusiu. Šiame straipsnyje (na gerai, žinojau kad nereikia taip rašyti, bet tiesiog taip patogu pradėti) pakalbėsime apie tai, kaip iš tikrųjų veikia reguliarus daiktų pristatymas į Olandiją patikimu vežėju, kokie čia yra niuansai, kainos, terminai ir dažniausiai pasitaikančios problemos. Ir dar – kaip nepakliūti į spąstus, nes jų čia tikrai yra.
Kaip vežėjai organizuoja reguliarius pervežimus į Olandiją
Ar reguliarus pervežimas į Olandiją iš viso egzistuoja kaip atskira paslauga?
Taip, bet čia reikia suprasti skirtumą. Yra du tipai: individualūs pervežimai, kai tavo daiktus veža tik tau, ir reguliarūs reisai, kai vežėjas turi pastovų maršrutą ir į Olandiją važiuoja pilna mašina arba bent jau dalimis. Pirmuoju atveju mokėsi visą kainą už visą transporto priemonę. Antruoju – moki tik už savo dalį, bet turi prisitaikyti prie vežėjo grafiko. Dauguma žmonių, kuriems reikia reguliaraus pristatymo, renkasi antrą variantą, nes taip pigiau. Bet čia yra savo niuansas – jei tau reikia tiksliai tam tikrą dieną, gali tekti palaukti.
Kaip sužinoti, ar vežėjas tikrai turi reguliarius reisus į Olandiją?
Paprasčiausiai klausk tiesiai: „Kada kitą kartą važiuojate į Olandiją?" Geri vežėjai tau pasakys datas, kurios gali būti už savaitės arba už mėnesio. Bet čia svarbu – jei vežėjas sako „važiuojame kas dvi savaites", tai dar nereiškia, kad jo mašina bus pilna. Kartais tiesiog veža vieną kitą siuntinį ir vadina tai reguliariu reisu. Geriausia yra pasikalbėti su žmogumi, kuris jau naudojosi ta paslauga, nes interneto atsiliepimuose visada bus penki penkiukai, bet realybė kartais kitokia.
Ar galiu pasitikėti vežėju, kurio niekada anksčiau nenaudojau?
Čia labai priklauso nuo to, kaip elgiesi prieš sudarydamas sandorį. Aš visada patariu paprašyti bent dviejų-trijų nuorodų iš žmonių, kurie jau vežėsi su tuo vežėju į Olandiją. Tiesiog paskambink jiems ir paklausk – ar viskas buvo gerai, ar laikėsi terminų, ar nebuvo paslėptų mokesčių. Vienas mano klientas taip padarė ir sužinojo, kad tas vežėjas prieš tai buvo pradingęs su vienos šeimos daiktais tris mėnesius. Taigi – nuorodos yra raktas. (čia galėčiau būti ir neteisus, gal tas atvejis buvo išimtis, bet aš vis tiek patarčiau būti atsargiam)
Ką reiškia „patikimas vežėjas" šioje srityje?
Patikimumas man asmeniškai reiškia kelis dalykus: pirma, jis laiko žodį – jei sako, kad atvažiuos penktadienį, tai atvažiuos penktadienį, o ne kitą savaitę. Antra, jei kas nors neplanuoto nutinka – pvz. mašina sugedo, vairuotojas susirgo – jis tau praneša iš karto, o ne tada, kai jau turėtų būti pas tave. Trečia, jis nebandys papildomai iš tavęs išieškoti pinigų už kažką, kas nebuvo aptarta iš pradžių. Ir ketvirta – jei kažkas nutinka su tavo daiktais, jis imasi atsakomybės, o ne sako „pasirašėte sutartį, tai jūsų problema". Žinoma, idealiai būna retai, bet bent jau artimai prie to galima priartėti.
Kainos ir mokėjimo sąlygos
Kiek vidutiniškai kainuoja reguliarus daiktų pristatymas į Olandiją?
Čia labai priklauso nuo to, ką veži ir kiek to. Jei kalbame apie kelis baldus arba standartinį kambarį – baldai, lova, spinta, kelios dėžės – tai gali būti nuo 300 iki 600 eurų, jei tai dalinis krovinys. Pilnas pervežimas, kai visa mašina tavo, gali būti nuo 1200 iki 2500 eurų, priklausomai nuo atstumo Lietuvoje ir Olandijoje bei nuo to, ar reikalingi papildomi paslaugos – pakrovimas, iškrovimas, surinkimas. Bet čia dar reikia pridėti draudimą, kuris dažniausiai kainuoja nuo 1% iki 2% nuo daiktų vertės. Taigi planuok biudžetą su šiek tiek didesne suma, nei pirma pasakys vežėjas.
Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?
Taip, ir čia tikrai yra skirtumas. Vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis – yra pats brangiausias laikas, nes visi kraustosi: studentai, šeimos, kurie perka naujus namus. Taip pat gruodis prieš šventas yra brangesnis, nes žmonės nori suspėti iki Kalėdų. Geriausi laikai pigiau vežtis – tai kovas, balandis, gegužės pradžia, ir rugsėjis bei spalis po vasaros pikų. Jei turi lankstumo, gali sutaupyti iki 20% tiesiog pasirinkdamas tinkamą laiką. Vienas mano klientas visada vežėsi balandžio mėnesį ir mokėjo gerokai mažiau nei jo kaimynas, kuris bandė birželį ir galų gale mokėjo dvigubai.
Ar galima derėtis dėl kainos?
Žinoma, galima, bet čia reikia žinoti kaip. Pirma, jei veži reguliariai ir tai nėra vienkartinis dalykas, tai jau suteikia tau derybinę poziciją – vežėjas nori turėti pastovų klientą. Antra, jei turi daug daiktų arba tai verslo krovinys, tai taip pat didina tavo derybinę galią. Bet čia svarbu nepersistengti – jei pradedi per daug spausti dėl kainos, vežėjas gali tiesiog atsisakyti, nes jam tai neapsimoka. Geriausia tiesiog paklausti: „Ar galima kažkokį nuolaidą, jei vežsiu reguliariai?" Dažniausiai bent mažesnį procentą gausi. O jei negausi – gal tai ženklas, kad reikia ieškoti kito vežėjo.
Kada mokėti – prieš ar po pervežimo?
Čia priklauso nuo vežėjo politikos ir nuo to, kiek juo pasitiki. Dauguma vežėjų reikalauja bent dalies sumos iš anksto – paprastai 30-50% – kad užsitikrintų, jog klientas tikrai rimtas. Likusią dalį galima mokėti prieš pat pristatymą arba po jo, kai jau matai, kad daiktai saugiai atvyko. Aš patariu niekada nemokėti visos sumos iš karto, kol neatėjo daiktai. Yra tekę girdėti atvejų, kai žmonės sumokėjo viską iš anksto ir po to vežėjas tiesiog dingo arba atsiliepdavo tik vieną kartą per savaitę su naujienomis, kad „dar truputį reikia palaukti". Taigi – dalis iš anksto, dalis po pristatymo. Tai saugiausia abiems pusėms.
Dokumentai ir muitinė
Kokius dokumentus reikia turėti vežant daiktus į Olandiją?
Nesvarbu, ar tai asmeniniai daiktai, ar verslo prekės – tau reikės kelių pagrindinių dokumentų. Pirma, sąrašas daiktų su jų vertėmis – tai reikia tiek draudimui, tiek muitinei. Antra, tavo asmens tapatybės dokumentas – paso arba ID kortelės kopija. Jei veži baldus, kurie nėra nauji, gali prireikti įrodymo, kad tai tavo asmeniniai daiktai, o ne prekės, skirtos pardavimui. Olandija yra ES šalis, taigi jei veži iš Lietuvos, tai paprastai nereikia jokių importo licencijų arba muitų mokėjimo, jei tai asmeniniai daiktai. Bet jei veži prekes, skirtas pardavimui – čia jau kita istorija ir reikės PVM numerio ir kitų dokumentų.
Ar reikia mokėti muitą vežant daiktus į Olandiją?
Jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos veži sau, tai paprastai ne. ES viduje vežant asmeninį turtą muitų nėra. Bet čia yra vienas niuansas – jei muitininkas nusprendžia, kad veži per daug daiktų, kurie atrodo kaip prekės, o ne asmeninis turtas, jis gali paprašyti įrodymų. Pavyzdžiui, jei veži dešimt naujų televizorių dėžėse, o sakai, kad tai tavo asmeniniai daiktai – čia gali kilti klausimų. Bet jei veži savo seną sofą, lovą ir spintą – čia viskas aišku. Vienas mano klientas vežėsi keturis naujus telefonų planšetės ir muitininkas paprašė čekio, nes atrodė per daug. Tai greitai išsisprendė, bet geriau būti pasiruošusiam.
Kaip sutvarkyti dokumentus, jei vežėjas pats viską daro?
Gerai, čia reikia tiksliai žinoti, kas bus daroma. Kai kurie vežėjai pasiima visus dokumentus ir sutvarko patys – tau tereikia pateikti sąrašą daiktų. Bet čia svarbu pasitikslinti: ar tas vežėjas tikrai turi licenciją vežti tarptautinius krovinius? Ar jis dirba su muitinės brokeriu, ar pats viską tvarko? Nes jei pats – tai gali būti greičiau ir pigiau, bet jei jis nemoka gerai tvarkyti dokumentų – gali būti problemų. Aš visada patariu bent jau žinoti, kokie dokumentai reikalingi, kad galėtum patikrinti, ar viskas tikrai sutvarkyta. Nes jei kas nors ne taip – pirma kaltinamoji žiūrės į tave, o ne į vežėją.
Laikas ir terminai
Kiek laiko trunka reguliarus pervežimas iš Lietuvos į Olandiją?
Paprastai tai užtrunka nuo dviejų iki keturių dienų, jei kalbame apie tiesioginį pervežimą be didelių sustojimų. Bet jei tai dalinis krovinys ir vežėjas turi surinkti daiktus iš kelių žmonių – gali užtrukti iki savaitės. Kartą vežėjas mano klientui sakė, kad bus penktadienį, o galų gale atvažiavo tik kitą trečiadienį, nes sustojo paimti dar dviejų siuntų kelyje. Tai nėra blogas vežėjas – tiesiog taip veikia dalinių krovinių sistema. Jei tau reikia tiksliai tam tikrą dieną – geriau užsisakyk individualų pervežimą, o jei gali lankstytis – dalinis krovinys yra pigesnis, bet mažiau tikslus.
Ar vežėjas gali pavėluoti ir ką daryti tuomet?
Gali, ir tai nutinka dažniau, nei norėtųsi. Priežastys būna įvairios: eismo spūstys, blogi orai, mašinos gedimas, vairuotojo liga. Kartais tiesiog persigalvoja klientai, kurie turėjo pirmumo teisę, ir tada visi grafikai pasislenka. Ką tuomet daryti? Pirma, visada turėk vežėjo telefono numerį ir skambink, jei nieko nežinai. Antra, jei pavėluoja labai smarkiai – pvz. dieną ar daugiau – turi teisę reikalauti kompensacijos, jei tai buvo numatyta sutartyje. Bet čia svarbu žiūrėti sutartį – joje dažniausiai būna parašyta, kad vežėjas neatsako už Force Majeure aplinkybes. Tai reiškia, kad jei mašina sugedo dėl gamyklinio брака – tai ne jo kaltė. Bet jei jis tiesiog blogai suplanavo maršrutą – čia jau kita kalba.
Kaip sužinoti, kur mano daiktai yra kelyje?
Gerai, čia priklauso nuo vežėjo. Kai kurie turi GPS sekimo sistemas, kurių nuorodą gausi žinutėje ir galėsi matyti žemėlapyje, kur dabar yra tavo daiktai. Kiti tiesiog paskambins tau, kai bus netoli. O kai kurie – ypač mažesni vežėjai – gali tiksliai nežinoti, nes važiuoja pagal situaciją. Aš patariu prieš sudarydamas sutartį paklausti: „Kaip aš sužinosiu, kur mano daiktai?" ir jei atsakymas bus tik „mes jums paskambinsime" – tai šiek tiek mažiau patikima, nei turėti galimybę stebėti pačiam. Bet čia taip pat priklauso nuo to, kiek tau svarbu žinoti kiekvieną detalę. Kartais paprastas skambutis būna patikimesnis nei bet kokia programa.
Draudimas ir atsakomybė
Ar mano daiktai yra draudžiami pervežimo metu?
Čia labai svarbus klausimas, ir atsakymas nėra paprastas. Dauguma vežėjų turi savo draudimą, bet jis paprastai padengia tik labai ribotą sumą – dažniausiai tai yra tik keli šimtai eurų, o jei tavo daiktai verti daugiau, tai tau reikės papildomo draudimo. Keletas mano klientų manė, kad vežėjo draudimas yra pakankamas, o po to paaiškėjo, kad jų brangūs baldai buvo apdrausti tik iki 200 eurų. Taigi – visada aiškiai paklausk vežėjo: „Kiek yra apdrausta mano daiktų vertė?" ir jei tai mažiau, nei tavo daiktai verti – derėkis dėl papildomo draudimo arba pats apsidrausk. Kartais vežėjas gali pasiūlyti papildomą draudimą už tamoką procentą nuo vertės – tai paprastai būna nuo 1% iki 2%.
Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti pervežimo metu?
Pirma, ką tik pastebi – iš karto daryk nuotraukas. Ne tik sugadintų daiktų, bet ir visos situacijos. Po to raštu (gal net žinute, bet geriau el. paštu) informuok vežėją ir reikalauk, kad jis atvyktų ir pamatytų žalą pats. Jei jis neatvyksta – tai jau blogas ženklas. Po to reikia įvertinti žalą: jei tai mažas įbrėžimas – paprastai tai sprendžiama pinigais, tau sumoka dalį vertės. Jei daiktas visiškai sugedo – turi teisę reikalauti pilnos kompensacijos. Bet čia vėl gi – jei vežėjas turi mažą draudimą, jis gali tiesiog neturėti iš ko mokėti. Vienas mano kolega turėjo klientą, kuris vežė brangų paveikslą ir jis buvo apgadintas. Vežėjo draudimas galėjo sumokėti tik 300 eurų, o paveikslas buvo vertas 3000. Po ilgų derybų galų gale susitarė dėl 1000 eurų, bet klientas vis tiek liko nuskriaustas.
Ar vežėjas atsako, jei daiktai dingo?
Jei daiktai tiesiog dingo – tai yra rimtesnė problema. Čia pirmiausia reikia aiškintis, ar tai tikrai dingo, ar tiesiog užtruko. Jei praėjo daugiau nei savaitė po numatyto termino ir vežėjas nežino, kur daiktai – tuomet reikia pranešti policijai ir kreiptis į draudimo kompaniją. Bet čia vėl gi – jei vežėjas yra maža įmonė be didelių resursų, tai gali būti labai sunku atgauti pinigus. Aš visada patariu vežti tik tai, ko praradimas nebūtų tragedija, arba labai gerai apsidrausti. Yra tekę girdėti ir tokių atvejų, kai vežėjas tiesiog pasakė, kad nežino, kur daiktai, ir daugiau nieko – o po kelių mėnesių paaiškėjo, kad jis tiesiog juos pardavė. Tai retas atvejis, bet jis įvyksta.
Paslaugos ir papildomi dalykai
Ar vežėjas gali padėti su pakrovimu ir iškrovimu?
Dauguma vežėjų siūlo bent jau dalinę pagalbą – vairuotojas gali padėti pakrauti sunkesnius daiktus, jei tu jam padedi. Bet jei tau reikia pilnos paslaugos – kad vežėjas su komanda viską išneštų iš tavo namo, surinktų, supakuotų ir išdėstytų naujoje vietoje – tai jau kito lygio paslauga ir kainuoja atitinkamai. Čia reikia aiškiai susitarti iš anksto, ką vežėjas daro ir ko nedaro. Vienas mano klientas manė, kad vežėjas išneš visus baldus, o paaiškėjo, kad tas tik atvažiavo su tuščia mašina ir laukė, kol klientas pats viską išneš. Taigi – visada aiškiai pasikalbėkite, kas įtraukta į kainą.
Ar galima užsisakyti saugojimą, jei naujasis būstas dar neparuoštas?
Taip, daugelis vežėjų turi sandėlius, kur gali laikinai palikti daiktus. Bet čia vėl gi – tai papildoma kaina. Paprastai saugojimas kainuoja nuo keliolikos iki keliasdešimt eurų per mėnesį, priklausomai nuo to, kiek vietos tavo daiktams reikia. Geriausia būtų susitarti iš anksto, kad jei prireiks, galėsi palikti daiktus sandėlyje, o vežėjas juos pristatys vėliau. Bet čia svarbu žinoti, ar tas sandėlys yra apsaugotas, ar yra draudimas, nes jei ten įsilaužia – vėl gi, atsakomybė gali būti miglota. Vienas mano pažįstamas paliko daiktus sandėlyje ir po trijų mėnesių rado, kad dalis dėžių buvo atidarytos ir kažkas dingę. Tai nebuvo labai brangūs daiktai, bet vis tiek nemalonu.
Ar vežėjas gali sutvarkyti senų daiktų išvežimą?
Jei turi senų baldų, kuriuos nori išmesti arba atiduoti – kai kurie vežėjai gali tuo pasirūpinti, bet tai nėra jų pagrindinė veikla. Dažniausiai jie tiesiog paims tai, ką tu nori vežtis, o ne tai, ko nori atsikratyti. Geriausia yra patiems pasirūpinti senų daiktų išvežimu – arba išmesti, arba atiduoti į labdarą, arba parduoti. Bet jei jau susitarai su vežėju, kad jis paims ir senus baldus – tai gali būti papildoma paslauga, už kurią reikės mokėti. Ir čia dar reikia žinoti, ar tas vežėjas turi teisę vežti didelius kiekius senų baldų į sąvartyną – nes kartais reikalingi specialūs leidimai.
Dažniausiai pasitaikančios problemos
Kas nutinka, jei vežėjas staiga atšaukia pervežimą?
Kartais taip nutinka – vairuotojas susirgo, mašina sugedo, arba tiesiog vežėjas turi kitą, pelningesnį užsakymą. Jei tai atsitiko tau – pirma, pasitikrink sutartį, ar ten yra numatyta kokios nors kompensacija. Antra, pradėk ieškoti kito vežėjo, nes laikas eina. Trečia, jei dėl to patyre žalą – pvz. turėjai imti laisvadienį darbe arba jau buvo susitaręs su nauju nuomininku – gali reikalauti atlyginimo, bet čia jau gali tekti bylinėtis. Aš patariu visada turėti bent vieną atsarginį variantą – kitą vežėjo kontaktą, kurį galėtum paskambinti, jei pagrindinis nepavyksta. Kartą mano klientui vežėjas atšaukė pervežimą dieną prieš pat, ir jis turėjo skubiai ieškoti naujo – gerai, kad turėjo mano numerį ir aš galėjau padėti.
Ką daryti, jei vežėjas reikalauja daugiau pinigų, nei buvo sutarta?
Čia labai svarbu, kada jis tai sako. Jei prieš pat pervežimą – tai jau rimta problema. Pirma, primink jam, kad buvo sutarta kita kaina, ir jei turi tai parašyta – parodyk. Jei jis vis tiek reikalauja daugiau – turi kelis variantus: mokėti ir po to bandyti susigrąžinti, atsisakyti ir ieškoti kito vežėjo, arba bandyti derėtis. Bet čia svarbu suprasti jo poziciją – jei jis sako, kad pasirodė daugiau daiktų, nei buvo sutarta, tai gali būti pagrįsta. O jei tiesiog nusprendė, kad nori daugiau – čia jau kitas reikalas. Vienas mano klientas susidūrė su tuo, kad vežėjas pareikalavo 200 eurų daugiau, nes „taip jau dabar yra". Po ilgų derybų sumokėjo 100 eurų daugiau ir buvo nusivylęs, bet nusprendė, kad neverta kovoti dėl tokios sumos.
Ar galiu patikėti vežėjo atsiliepimams internete?
Atsiliepimai internete gali būti naudingi, bet reikia juos skaityti kritiškai. Pirma, jei visi atsiliepimai yra penki žvaigždutės ir nėra nei vieno neigiamo – tai jau įtartina. Antra, jei atsiliepimai yra labai bendro pobūdžio ir nepasako konkrečių detalių – tai gali būti sukurti atsiliepimai. Trečia, ieškok atsiliepimų keliuose šaltiniuose – ne tik vežėjo puslapyje, bet ir atskirose peržiūros svetainėse, Facebook grupėse. Ir ketvirta – pasikalbėk su žmonėmis, kurie naudojosi tuo vežėju, jei gali. Aš visada sakau savo klientams: geriausia rekomendacija yra žodis iš žmogaus, kurį tu pažįsti ir kuris tikrai naudojosi ta paslauga.
Kaip elgtis, jei vežėjas nebeatsako į žinutes?
Čia gali būti kelios priežastys: jis tiesiog užsiėtas, jo telefonas sugedo, arba jis vengia tavęs. Pabandyk paskambinti kelis kartus skirtingu metu – gal kartais jis tiesiog neatitraukia rankos nuo vairo. Jei vis tiek neatsako – parašyk aiškią žinutę, kad jei neatsakys iki tam tikros datos, kreipsies į kitus šaltinius. Kartais tai padeda. Jei vis tiek nieko – pradėk ieškoti kito vežėjo ir galvok apie tai, kaip susigrąžinti pinigus, jei jau mokei. Čia gali prireikti teisinės pagalbos, jei suma didelė. Bet jei tai buvo nedidelė suma – gal tiesiog verta pamokos ir ieškoti kito vežėjo. Vienas mano klientas tiesiog nusprendė, kad tas vežėjas nėra patikimas ir daugiau su juo nebendravo, nors ir prarado kelis šimtus eurų.
Praktiniai patarimai
Kada geriausia užsisakyti pervežimą?
Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinai, kad tau reikės vežtis daiktus – užsisakyk bent prieš mėnesį, ypač jei tai vasaros laikas arba prieš šventas. Geri vežėjai turi užsakyme pilną grafiką ir gali būti užimti. Jei užsisakai likus savaitei – gali būti, kad teks imti tai, kas yra, o ne tai, kas geriausia. Bet čia taip pat priklauso nuo to, koks tavo lankstumas. Vienas mano klientas visada užsisako prieš du mėnesius ir gauna gerą kainą bei tinkamą laiką. Kitas visada palieka paskutiniam momentui ir po to skundžiasi, kad brangu arba netinka.
Kaip tinkamai paruošti daiktus pervežimui?
Pirma, viską gerai supakuok. Dėžės turi būti tvirtos, o trapūs daiktai – atskirai suvynioti. Antra, jei yra kokie nors brangūs arba jautrūs daiktai – geriau pats juos supakuok ypatingai gerai, nes vežėjas negali žinoti, kad ta vaza yra labai brangi.