Prekių siuntimas į Olandiją efektyviai ir saugiai

Įvadas

Sveiki, čia aš – dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau beveik dešimt metų, tad mačiau visko: ir puikiai suorganizuotų siuntų, ir tokių atvejų, kai norisi galvą pridėti į rankas. Šiandien pakalbėsime apie prekių siuntimą į Olandiją – kodėl būtent čia? Nes tai vienas dažniausių maršrutų iš Lietuvos, o žmonės vis dar dažnai nežino, kaip viskas veikia, kas kainuoja, ir kaip nenusimesti pinigų. Paprastai, be marketingo šūkučių – tiesiog kaip yra. Pradėsim?

Tiesioginis transportas ir sunkvežimiai

Kiek laiko trunka pristatymas į Olandiją sunkvežimiu?

Paprastai tai yra 2–3 dienos, jei kalbame apie tiesioginį važiavimą be sustojimų. Bet čia reikia suprasti vieną dalyką – retai kada vežėjas važiuoja tik tavo prekėm. Dažniausiai tai yra dalinis krovinys, tad gali užtrukti ir 4–5 dienas, ypač jei sandėlys pilnas ir reikia laukti eilės. Vieną kartą turėjau klientą, kuris pyko, kodėl jo siunta į Roterdamą užtruko savaitę, o pasirodo, kad vežėjas tiesiog laukė, kol surinks pilną sunkvežimį kitų siuntų. Tai nėra blogai – tai tiesiog ekonomijos dėsnis.

Ar galiu siųsti tik dalį prekių, o ne pilną sunkvežimį?

Taip, žinoma. Daliniai kroviniai (LTL – Less Than Truckload) yra pats populiariausias variantas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Mokama už vietą, kurią užimi – paprastai tai euro pallet vieta arba pusės palečio plotas. Svarbu žinoti, kad kai kurios įmonės ima minimalią kainą, net jei siunti tik kelias dėžes. Pasitikrink prieš užsakydamas, nes kartais pigiau surinkti viską į vieną didesnę siuntą.

Kada geriau rinktis ekspreso siuntą?

Ekspresas prasideda tada, kai tau tikrai reikia greitai – pvz., dalys, kurios sustabdė gamybą, arba prekės, kurių neatidėliojant klientui reikia šiandien. Tai kainuoja žymiai brangiau, bet jei verslas stovi, kartais tiesiog nėra kitos išeities. Vieną kartą vežėme dalis į Eindhoveną naktį – kliento gamykla stojo, o mes gavome užsakymą penktą vakare. Išvažiavom iš Vilniaus, pirma ryto jau buvom Olandijoje. Brangu? Taip. Bet verta.

Kaip sužinoti, ar vežėjas patikimas?

Čia yra tas momentas, kurio daugelis vengia kalbėti. Patikimumas nėra toks akivaizdžiai matomas dalykas. Aš visada žiūriu į kelis dalykus: kiek metų įmonė veikia, ar turi savo transportą (ne tik subrangovus), ir kaip greitai atsiliepia į žinutes. Jei rašai pirmadienį, o atsako tik ketvirtadienį – jau blogas ženklas. Taip pat pasidomėk atsiliepimais, bet čia būk atsargus – gerų atsiliepimų galima pripirkti, o blogų žmonės dažnai tiesiog nepalieka. Geriausia pasiklausti kitų įmonių, kurios jau siuntinėjo.

Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – skambink. Ne rašyk žinutę, o skambink, nes kartais tiesiog reikia žmogiško kontakto. Sužinok, kas vyksta: ar tai eismo problema, ar sandėlio užsikimšimas, ar kažkas nutiko su pačia siunta. Jei tai kritiška – gali reikalauti kompensacijos, bet čia jau reikia turėti sutartį su aiškiomis sąlygomis. Aišku, jei vežėjas visiškai dingęs, tuomet reikia kreiptis į juos raštu ir fiksuoti viską, nes vėliau gali prireikti įrodymų.

Oro pervežimai ir skubios siuntos

Kada verta siųsti oro keliu?

Oro pervežimas į Olandiją – tai turėtų būti tik tada, kai tikrai reikia greitai arba kai prekės yra labai brangios ir jų negalima pamesti. Pavyzdžiui, elektronikos dalys, medicininės priemonės, arba kokie nors ypatingi komponentai. Kaina bus bent 3–4 kartus brangesnė nei keliu, o kartais ir daugiau. Bet jei sėdi ir lauki dalies, kuri kainuoja 1000 eurų per valandą prastovos – tada oro siunta yra pigesnė nei prastova.

Koks yra greičiausias pristatymo būdas į Olandiją?

Jei reikia per naktį – tai oro siunta su specialiu kurjeriu. Iš Vilniaus ar Kauno oro uosto galima nugabenti per 12–18 valandų į Schiphol oro uostą, o iš ten jau pas klientą per kelias valandas. Tai brangu, bet kartais reikia. Yra ir tokių atvejų, kai žmonės tiesiogiai važiuoja su savimi – t.y., asmuo pats vežasi prekes kaip rankinis bagažas, bet čia jau kitas variantas, ir ten yra savi apribojimai.

Ar galima siųsti prekes oro uostuose esančiomis tarnybomis?

Taip, yra tokia galimybė – pvz., naudotis oro uosto krovinio skyriaus paslaugomis. Tai nėra pigiausia, bet kartais patogu, jei turi pažįstamą arba jei reikia labai konkrečiai žinoti, kad siunta tikrai bus Schipholyje tam tikru laiku. Tiesą sakant, aš pats dažniau naudoju standartines oro krovinių kompanijas – jos turi daugiau patirties su dokumentais ir muitine.

Jūrų pervežimai ir dideli kroviniai

Ar verta siųsti jūra, jei prekių daug?

Jei kalbame apie tikrai didelius kiekius – konteinerius, tai jūra gali būti pigesnė, bet reikia žinoti, kad laikas bus ilgas. Iš Klaipėdos uosto iki Roterdamo uosto – tai maždaug 2–3 dienos jūroje, bet prie to dar reikia pridėti sandėliavimo, muitinės ir kitus formalumus. Kartais bendras laikas gali būti 10–14 dienų. Jei prekės nėra skubios, tai gali būti gerokai pigiau, ypač jei siunti pilną konteinerį (FCL).

Kokie yra konteinerių tipai?

Paprastai naudojami 20' ir 40' standartiniai konteineriai. 20' talpina apie 33 kubinius metrus, 40' – apie 67. Yra ir didesnių, ir specialių – šaldytuvų konteineriai (reefer), atviros viršutinės dalies (open top), platformos (flat rack) ir pan. Jei nežinai, kurio reikia – pasikonsultuok su mumis arba su pervežimo kompanija, nes kartais žmonės užsako per didelį konteinerį ir permoka, o kartais per mažą ir tenka daryti papildomą siuntą.

Ką reikia žinoti apie krovinių terminalus Olandijoje?

Roterdamas yra didžiausias uostas Europoje, tad ten yra daugybė terminalų – ECT, Maasvlakte, APM ir kt. Kiekvienas turi savo tvarką, savo dokumentų reikalavimus. Jei pats organizuoji siuntą, būtinai pasitikslink, kur tiksliai bus iškraunama, nes tai gali turėti įtakos kainai ir laikui.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia prekių siuntimui į Olandiją?

Čia reikia žinoti kelis pagrindinius dokumentus: prekių sąskaitą faktūrą (invoice), packing list (sąrašą su svoriais ir matmenimis), CMR važtaraštį (jei vežama keliu), ir muitinės deklaraciją. Jei prekės yra iš ES į ES – tai paprastai nereikia muitinės deklaracijos, nes čia jau Bendrijos vidaus rinka. Bet čia yra vienas niuansas – jei prekės yra iš trečiosios šalies, pvz., Kinijos, bet sandėliuojamos Lietuvoje ir siunčiamos į Olandiją, reikia turėti įrodymą, kad muitai jau sumokėti (arba jie bus sumokėti Olandijoje).

Ar reikia mokėti muitus siunčiant į Olandiją?

Jei siunti iš Lietuvos į Olandiją – tai abu ES šalys, tad muitų nėra. Bet čia yra išimtis: jei prekės vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai 150 EUR), gali tekti mokėti PVM. Lietuvoje PVM jau sumokėtas, jei prekės buvo pirktos su PVM, bet jei siunti kaip dovanas arba kažką panašaus – gali būti kitokių taisyklių. Čia geriau pasikonsultuoti su buhalteriu arba muitinės brokeriu, nes aš pats kartais pasimetaudavau dėl šių dalykų.

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra reikalingas, jei pats deklaruoji prekes muitinėje arba jei prekės ateina iš trečiosios šalies. Jei tiesiog siunti iš Lietuvos į Olandiją per vežėją, dažniausiai to nereikia, nes vežėjas turi savo EORI. Bet jei pats nori tvarkytis – tada taip, reikės registruotis.

Kaip tvarkytis su muitine, jei prekės iš trečiosios šalies?

Jei prekės, tarkim, atkeliauja iš Kinijos ar JAV ir tu jas perveži per Lietuvą į Olandiją – reikia muitinės deklaracijos. Čia geriausia naudotis muitinės brokerio paslaugomis, nes pats tvarkytis gali būti sudėtinga, ypač jei neturi patirties. Muitinės brokeris paima tam tikrą mokestį, bet sutaupo daug laiko ir nervų. Aš pats visada rekomenduoju bent jau pirmą kartą pasinaudoti brokeriu, kol susipažinsi su procesu.

Kainos ir kaupimas

Nuo ko priklauso siuntimo kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: svorio, matmenų, atstumo (žinoma, tas pats), pristatymo tipo (paprastas vs. ekspresas), ir nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilnas. Svarbu žinoti, kad dauguma vežėjų naudoja taip vadinamąjį „chargeable weight" – tai yra didesnysis iš fakto svorio arba tūrio svorio. Pavyzdžiui, jei siunti didelę, bet lengvą prekę – mokėsi už tūrį, nes ji užima daug vietos sunkvežimyje.

Kaip sutaupyti siuntimo išlaidose?

Pagrindinis būdas – kaupti prekes. Vienas didelis siuntimas visada pigesnis nei keli maži. Taip pat galima derėtis su vežėjais dėl pastovių užsakymų – jei siunti reguliariai, gali gauti geresnę kainą. Dar vienas dalykas – gerai supakuoti, nes jei prekės užima mažiau vietos, kaina mažesnė. Ir dar: palygink kelis vežėjus, nes kartais skirtumas gali būti 20–30%.

Ar verta naudotis siuntų agregatoriais?

Agregatoriai (tokie kaip, pvz., Shipit ar panašūs) gali būti patogūs, nes viename lange matai kelis vežėjus. Bet čia reikia žinoti, kad kartais agregatorius ima savo maržą, tad galima rasti pigiau tiesiogiai. Kitaip tariant, jei turi laiko palyginti – gali sutaupyti. Jei nori greičiau ir patogiau – agregatorius gali būti gerai. Aš pats dažniau tiesiogiai bendrauju su vežėjais, nes taip turiu asmeninį kontaktą, bet čia jau mano asmeninė patirtis.

Kada geriausia siųsti – darbo dienomis ar savaitgaliais?

Paprastai savaitgaliai yra brangesni, nes reikia mokėti už papildomą darbą. Jei nėra skubu – siųsk darbo dienomis. Bet čia vėlgi priklauso nuo vežėjo: kai kurie siūlo savaitgalio pristatymus už papildomą mokestį, kiti tiesiog neveikia. Jei reikia tiksliai žinoti – klausk prieš užsakydamas.

Draudimas ir saugumas

Ar verta drausti siuntą?

Čia priklauso nuo prekės vertės. Jei siunti brangias prekes – tikrai verta. Paprastai draudimas kainuoja nuo 0,5% iki 2% nuo prekės vertės, priklausomai nuo rizikos. Bet čia yra vienas dalykas: perskaityk sąlygas, nes kai kurie draudimai nekompensuoja, jei prekė buvo blogai supakuota arba jei ji buvo ant viršutinės lentynos ir krito (taip, būna tokių atvejų). Vieną kartą turėjau klientą, kuris draudė prekes už 10 000 eurų, o pasirodo, kad draudimas galiojo tik jei prekės dingsta visiškai, o ne jei jos apgadinamos. Tai buvo nemalonus netikėtumas.

Kaip apsaugoti prekes nuo sugadinimo?

Pagrindas – gera pakuotė. Kartais žmonės taupo ant dėžių, o po to stebisi, kodėl prekės atvažiuoja sutrūkinėjusios. Naudojamas pakavimo popierius, burbulinė plėvelė, kietos dėžės, ir tinkamas tvirtinimas sunkvežimyje. Jei prekės yra trapi – būtinai pažymėk dėžę kaip „trapi" ir nurodyk, kad reikia elgtis atsargiai. Ir dar: jei prekės yra labai jautrios temperatūrai – reikia specialių sąlygų, pvz., šaldytuvų konteinerių.

Ką daryti, jei prekės atvažiuoja apgadintos?

Pirmiausia – dokumentuok. Nufotografuok sugadinimą prieš tai, kol priimi siuntą, jei įmanoma. Antra – rašyk pretenziją vežėjui arba draudimo kompanijai, priklausomai nuo situacijos. Svarbu tai padaryti per nustatytą terminą – paprastai per 7 dienas nuo pristatymo, bet gali būti ir trumpiau. Čia vėlgi reikia turėti gerus dokumentus – sąskaitą faktūrą, packing list, nuotraukas.

Ar vežėjas atsako už prekes visada?

Deja, ne visada. Yra tam tikros ribos – pvz., jei prekės yra prarastos ar sugadintos dėl vežėjo kaltės, atsakomybė paprastai ribojama tam tikra suma už kilogramą. Bet jei tai tavo kaltė (bloga pakuotė, netinkamas žymėjimas) – tada jau sunkiau. Dėl to aš visada sakau klientams: investuok į pakuotę, nes tai pigiau nei po to kovoti dėl kompensacijos.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kodėl mano siunta užtruko ilgiau nei tikėjausi?

Čia gali būti kelios priežastys: eismo kamščiai (ypač vasarą, kai visi važiuoja į pietus), blogi orai, vežėjo planavimo problemos, arba tai, kad tavo siunta buvo laikoma sandėlyje, kol bus pilnas sunkvežimys. Geriausia visada paklausti vežėjo, koks yra numatomas laikas, ir jei jis neatitiks tavo lūkesčių – tartis iš anksto dėl kitų variantų.

Ką daryti, jei vežėjas neatsako į žinutes?

Čia jau rimtesnė problema. Pirmiausia – skambink, kaip jau minėjau. Jei neatsako ir į skambučius – rašyk el. laišką su patvirtinimu apie perskaitymą, o jei vis tiek nieko – ieškok kito vežėjo ir pasikalbėk su jais dėl ateities siuntų. Kartais tiesiog reikia pripažinti, kad bendradarbiavimas nepasiteisino, ir judėti toliau.

Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių vežėjų turi sekimo sistemas – GPS, interneto puslapius, kur matosi, kur sunkvežimis šiuo metu yra. Bet čia vėlgi priklauso nuo vežėjo: kai kurie duoda labai tikslią informaciją, kiti tik bendrą vietovę. Jei tau svarbu sekti – pasitikrink prieš užsakydamas, ar tai įmanoma.

Ką daryti, jei siunta dingsta?

Pirmiausia – nepanikuok. Susisiek su vežėju ir paklausk, kas žinoma. Jei tikrai dingusi – reikia rašyti pretenziją, ir čia jau reikia visų dokumentų: sąskaitos faktūros, packing list, CMR, visko, kas susiję su siunta. Jei prekės buvo draustos – kreipkis į draudimo kompaniją. Jei ne – tada belieka tik tikėtis, kad vežėjas priims atsakomybę, bet čia gali būti sudėtinga.

Ar galima siųsti pavojingas prekes į Olandiją?

Taip, bet čia yra daug apribojimų. Pavojingos prekes (ADR) – tai cheminės medžiagos, degieji skysčiai, dujos ir pan. – reikia specialių dokumentų, licencijų, ir tinkamos pakuotės. Tai jau specifinė sritis, ir čia aš pats asmeniškai patariu kreiptis į specialistus, nes čia galima pridirbti rimtų problemų.

Kaip elgtis, jei klientas Olandijoje atsisako priimti siuntą?

Kartais taip nutinka – klientas persigalvoja, arba prekės neatitinka lūkesčių. Čia reikia žinoti, kad grąžinimo išlaidos paprastai krenta ant siuntėjo pečių. Geriausia visada turėti aiškią sutartį su klientu, kuriame apibrėžta, kas nutinka tokiu atveju. Ir dar: jei prekės jau Olandijoje, grąžinti jas gali būti brangu.

Išvada

Na, štai ir viskas – tikriausiai dabar turi geresnį vaizdą, kaip veikia prekių siuntimas į Olandiją. Svarbiausia, ką norėčiau pasakyti: neskubėk, palygink variantus, gerai supakuok, ir visada turėk dokumentus tvarkingai. Jei kas nors neaišku – klausk, nes geriau paklausti prieš, nei po to spręsti problemas. O jei reikia pagalbos – žinai, kur kreiptis.