Optimizuotas maršrutis į Olandiją – greičiau ir pigiau

Įvadas

Jei planuoji kraustytis į Olandiją ar vežti ten daiktus, greičiausiai jau domėjaisi, kaip tai padaryti pigiau. Aš šioje srityje dirbu jau penkiolika metų, tad mačiau viską – ir tikrai brangius perkraustymus, kurie galėjo būti pigesni, ir sėkmingus pervežimus, kurie kainavo gerokai mažiau nei žmonės tikėjosi. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje paskaitoje) paaiškinsiu, kaip veikia maršruto optimizavimas, kas iš tikro lemia kainą, ir kur galima sutaupyti nenusimokėjus kokybės. Nes čia ir yra visasansas – rasti tą balansą tarp greičio ir kainos, kad ir daiktai atvyktų laiku, ir piniginė netylėtų per daug.

Kaip formuojasi maršruto kaina

Kodėl tas pats pervežimas kartais kainuoja skirtingai?

Matyk, čia viskas priklauso nuo keleto dalykų. Pirma – koks transportas naudojamas. Jei turi pilną sunkvežimį tik sau, žinoma, tai brangiau nei jei tavo daiktai keliauja kartu su kitų siuntomis. Antra – koks maršrutas planuojamas. Čia ir yra tas momentas, kur dauguma žmonių praranda pinigus. Pavyzdžiui, jei veži iš Vilniaus į Amsterdamą per Vokietiją tiesiai, tai vienas variantas. Bet jei tas pats sunkvežimis pirma užvažiuoja į Lenkiją, pasiima ten dar vieną siuntą, tada į Vokietiją, ir tik tada į Olandiją – jau gaunasi kita kaina. Ir čia nėra paprasto atsakymo, kas geriau, nes kartais tas sustojimas Lenkijoje išvis nieko nepakeičia, o kartais gali sutaupyti kelis šimtus eurų.

Ar tiesioginis maršrutas visada brangesnis?

Ne visada, ir čia dauguma žmonių klysta. Tiesioginis maršrutas, tai yra iš vieno taško į kitą be sustojimų, kartais gali būti netgi pigesnis, ypač jei naudojamas dalijimosi principas. Kodėl? Nes vežėjas žino, kad jam nereikės gaišti laiko su papildomais sustojimais, derinti grafikus su kitais klientais. Jis gali tiesiog važiuoti ir uždirbti pinigus greičiau. Bet čia priklauso ir nuo to, ar tas vežėjas tuo metu turi kitų siuntų toje kryptimi. Jei turi – gerai, jei ne – tada jis vis tiek ims pilną kainą, nes jam nėra skirtumo, ar veža vieną toną ar penkias, jei vis tiek važiuoja tas pats atstumas. [čia gal būtų tikslesnis pavyzdys, bet per tiek metų tiek visko matiau, kad jau nebesu tikras dėl visų niuansų]

Koks atstumas iš Lietuvos iki Olandijos miestų?

Iš Vilniaus iki Amsterdamo tiesiu keliu – apie 1500 kilometrų. Iki Roterdamo – panašiai, gal truputį mažiau, gal 1450. Iki Hagos – dar mažiau, bet čia reikia žiūrėti konkrečiai, nes Olandija nėra didelė, bet eismas ten tikrai intensyvus. Iki Utrechto – maždaug tiek pat kaip iki Amsterdamo. Iki Eindhoveno – jaučiau, kad žmonės dažnai pamiršta šitą miestą, o ten tikrai yra darbo, ir atstumas iš Lietuvos iki jo mažesnis nei iki Amsterdamо. Bet čia vėlgi – reikia žiūrėti konkrečiai, nes kiekvienas atvejis skirtingas.

Tiesiogiai apie pinigus

Kiek iš tikro kainuoja pervežimas į Olandiją?

Čia labai priklauso. Rimtai. Jei veži tik kelis baldus ir kelis lagaminus – gali tilpti į kelis šimtus eurų. Jei veži visą namą – gali būti ir keli tūkstančiai. Bet jei kalbam apie vidutinį perkraustymą, tai dažniausiai žmonės moka nuo 800 iki 2500 eurų. Čia kalbu apie pilną paslaugą – su pakrovimu, išvežimu, pristatymu. Kartais mažiau, kartais daugiau. Kartais pasitaiko atvejų, kai žmogus sumoka brangiau nei reikėjo, nes tiesiog nežinojo, kad galima pigiau. Ir atvirkščiai – kartais pigiau būna brangiau, nes tas pigesnis variantas vėliau papildomai priskaičiuoja kažką, ko pradžioje neminėjo.

Kur čia galima sutaupyti?

Pirma – nesirenkant pirmo pasitaikiusio vežėjo. Palygink kelis. Antra – jei gali pats pakrauti ir iškrauti, tai jau didelis sutaupymas. Trečia – jei laikas nėra kritinis, galima palaukti, kol bus pilnas sunkvežimys, tai ženkliai mažiau kainuoja. Ketvirta – kartais verta vežti dalimis, jei turi galimybę palikti dalį daiktų sandėlyje Lietuvoje. Penkta – jei turi draugų ar pažįstamų, kurie irgi veža į tą pačią kryptį, galima kartu sujungti ir dalintis kaina. Aš pats esu matęs žmonių, kurie taip padarė ir sutaupė iki 40 procentų.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo gerokai mažesnes kainas?

Čia reikia būti atsargiam. Kartais tai tiesiog geri vežėjai, kurie turi pilnas mašinas ir gali pasiūlyti gerą kainą. Bet kartais tai įmonės, kurios po to prideda papildomus mokesčius. Arba naudoja prastesnį transportą. Arba tiesiog neturi licencijų, ir jei kas nors nutiktų, būtų problemų. Aš pats esu turėjęs klientų, kurie pradžioje džiaugėsi puikia kaina, o po to skundėsi, kad teko mokėti dvigubai daugiau, nes pradžioje nebuvo pasakyta, kad reikia mokėti už draudimą, už kuro priemoką, už darbuotojus, už dar kažką. Taigi čia reikia skaityti sutartis ir klausti visko iš anksto.

Laikas ir jo kaina

Kiek laiko trunka pervežimas į Olandiją?

Iš Lietuvos iki Olandijos – paprastai nuo dviejų iki keturių dienų. Jei tiesioginis pervežimas, be sustojimų – galima suspėti ir per dvi dienas, jei vairuotojas greitai važiuoja ir nėra eismo problemų. Bet dažniausiai tai trunka tris dienas. Jei yra sustojimai pakrovimui ar iškrovinėjimui kitose šalyse – gali būti ir keturios dienos, kartais net penkios. Čia dar priklauso nuo sezono – vasarą, ypač rugpjūtį, kai žmonės kraustosi atostogų metu, eismas didelis, tai gali užtrukti ilgiau.

Ar greitesnis pervežimas visada brangesnis?

Daugiau mažiau taip. Greitesnis pervežimas reiškia, kad sunkvežimis važiuoja greičiau, darbuotojai dirba intensyviau, kartais reikia papildomo vairuotojo, kad būtų galima keistis. Visa tai kainuoja. Bet čia vėlgi – ne visada. Jei vežėjas vis tiek važiuoja tuo pačiu maršrutu, ir tavo daiktai tiesiog įkeliami į jau esamą maršrutą, tai laikas nelabai keičia kainą. Svarbiau yra tai, ar tavo siunta yra dalis didesnio krovinio, ar ji yra vienintelė. Jei dalis – tada greitis nelabai priklauso nuo tavęs. Jei vienintelė – tada gali rinktis, bet ir mokėti reikės daugiau.

Kada verta rinktis greitesnį variantą?

Tada, kai tikrai reikia. Pavyzdžiui, jei jau turi susitaręs dėl naujo buto ir turi ribotą laiką jį išsikraustyti. Arba jei veži brangius daiktus, kurių nenorėtum ilgai laikyti kelyje. Arba jei tiesiog turi ribotas atostogas ir nori suspėti viską sutvarkyti. Bet jei lauki atsarginiai pinigai, ar neskubi – tada geriau rinktis normalesnį terminą ir sutaupyti. Aš visada sakau klientams – jei gali palaukti, tai palauk. Bet jei negali – tada mokėk ir nebūk nusiminęs dėl kainos, nes čia tiesiog kainuoja greitis.

Praktiniai dalykai

Ką reikia žinoti prieš užsakant pervežimą?

Pirma – ką tiksliai veži. Antra – į kurą miestą Olandijoje. Trečia – kokiuose namuose bus iškrovimas – ar yra liftas, ar reikės nešioti laiptais, ar yra vieta sunkvežimiui sustoti. Ketvirta – ar pats gali padėti pakrauti ar ne. Penkta – ar yra kokių nors ypatingų daiktų, kuriems reikia ypatingų sąlygų. Šešta – koks tavo biudžetas. Iš šitų dalykų formuojasi galutinė kaina, ir kuo daugiau žino vežėjas iš anksto, tuo mažiau bus staigmenų vėliau.

Ar verta patiems pakrauti daiktus?

Jei turi laiko ir fizines galimybes – taip, tai gerokai sumažina kainą. Bet čia yra keletas niuansų. Pirma – jei daiktai bus apgadinti dėl netinkamo pakrovimo, draudimas gali atsisakyti mokėti. Antra – jei nesi patyręs, gali sugadinti baldus ar sužeisti save. Trečia – kartais vežėjai siūlo dalinę pagalbą, tai yra, jie atsiunčia vieną žmogų, kuris padeda, bet ne visą komandą. Tai viduris tarp visko patiems ir visko profesionalams. Aš dažnai patariu klientams – jei esi tikras, kad gali pats, tai daryk. Bet jei ne – geriau nemokėk papildomai ir neturėk problemų.

Kaip elgtis su taisyklėmis dėl draudimo?

Čia svarbu. Pirma – visada pasidomėk, ar vežėjas turi draudimą. Antra – pasidomėk, ką tas draudimas apima. Trečia – jei veži brangius daiktus, gal verta papildomai apsidrausti patiems. Ketvirta – jei veži naudotus daiktus, jų vertė nustatoma pagal dabartinę rinkos vertę, o ne naują kainą. Penkta – visada daryk nuotraukas prieš pakrovimą, nes jei kas nors nutiks, turėsi įrodymą. Aš pats esu turėjęs atvejų, kai žmonės nesidraudė, ir po to labai gailėjosi. Ir atvirkščiai – kartais žmonės permoka už draudimą, kurio išvis nereikia, nes veža tik senus baldus, kurių vertė nedidelė.

Kas nutinka, kai viskas ne pagal planą

Kas būna, jei sunkvežimas stringa?

Kartais stringa. Dėl eismo, dėl oro, dėl techninių problemų, dėl vairuotojo sveikatos. Čia nieko nepagadinsi. Svarbu yra tai, kaip įmonė reaguoja į tokią situaciją. Geros įmonės visada turi planą B – jei stringa vienas vairuotojas, atsiunčia kitą. Jei stringa sunkvežimis, turi atsarginį. Jei dėl oro sąlygų negalima važiuoti – laukia, kol bus galima. Bet čia vėlgi – jei tai dėl jūsų terminų svarbu, geriau iš anksto pasikalbėti su vežėju ir suprasti, kokie yra jo planai kritinėms situacijoms. Aš pats esu matęs, kaip žmonės labai pyko, kad jų daiktai vėluoja, bet niekas nekaltas – tiesiog buvo didelis sniegas ir keliai buvo uždaryti.

Ką daryti, jei daiktai atvyksta apgadinti?

Pirma – nepanikuok. Antra – fotografuok viską iš karto, dar prieš iškraunant, jei įmanoma. Trečia – užpildyk pretenziją raštu. Ketvirta – jei turi draudimą, kreipkis į draudimo įmonę. Penkta – jei neturi draudimo, bandyk tartis su vežėju, bet čia jau sunkiau. Aš visada patariu fotografuoti viską prieš ir po, net jei viskas gerai. Geriau turėti įrodymų ir nenaudoti, nei neturėti ir gailėtis. Kartais būna taip, kad žmogus sako, jog kažkas buvo subraižyta, bet neturi jokių įrodymų, ir tada nieko nepadarysi.

Ar gali būti problemų su muitinės?

Nes Olandija yra ES šalis, tai tiesiogiai iš Lietuvos į Olandiją muitinės procedūrų nėra. Bet čia yra keletas išimčių. Pirma – jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, gali reikėti sumokėti muito mokestį. Antra – jei veži kažką ypatinga, pavyzdžiui, ginklus, menką vertę turinčius meno kūrinius, ar gyvūnus, tada reikalingi specialūs dokumentai. Trečia – jei veži prekes, skirtas pardavimui, o ne asmeniniam naudojimui, tada viskas jau kitaip. Bet jei esi paprastas žmogus, kuris kraustosi gyventi, tai paprastai jokių problemų su muitine nebūna. [čia galėčiau būti tikslesnis, bet per tiek metų tiek visko keitėsi, kad jau sunku sekti]

Konkretūs miestai ir maršrutai

Kuo skiriasi pervežimas į Amsterdamą nuo kitų miestų?

Amsterdamas yra sostinė, ten didžiausia koncentracija žmonių, didžiausi judėjimai. Bet čia yra ir blogoji pusė – eismas ten siaubingas, ypač valandomis, sunkvežimams ribojimas važiuoti per miestą, parkavimas brangus. Dėl to pervežimas į Amsterdamą kartais kainuoja šiek tiek daugiau nei į kitus miestus. Bet jei tavo naujas namas yra už Amsterdamо ribų, tai jau kita kalba. Svarbu žinoti tikslų adresą, nes kartais žmonės sako "Amsterdamas", o iš tikro jų namas yra per 30 kilometrų nuo jo, ir tai jau visiškai kita kaina.

Ar Roterdamas geresnis variantas?

Roterdamas yra antras pagal dydį miestas Olandijoje, ir ten yra didelis uostas, daug verslo. Eismas ten taip pat intensyvus, bet gal šiek tiek mažiau nei Amsterdame. Kainos paprastai panašios, gal šiek tiek mažesnės, jei esi arčiau šiaurės. Bet jei tavo darbas ar gyvenamoji vieta yra Roterdame, tai tikrai geras variantas. Aš pats pastebėjau, kad žmonės, kurie dirba uoste ar su logistika, dažnai renkasi Roterdamą ar jo apylinkes, nes ten ir gyvenimas truputį pigesnis nei Amsterdame.

Ką žinoti apie mažesnius miestus?

Mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Groningene, Mastrichte, Arnheme, paprastai būna pigiau, bet čia priklauso nuo to, ar vežėjas ten turi reguliarių maršrutų. Jei turi – gerai, jei ne – tada gali būti ir brangiau, nes reikės papildomo kelio. Kartais žmonės mano, kad jei jų miestas mažas, tai bus pigiau, bet kartais būna atvirkščiai, nes vežėjas tiesiog neturi reguliarių pervežimų į tą vietą ir turi papildomai planuoti maršrutą. Čia geriausia tiesiog pasitikslinti su vežėju, ar jie ten važiuoja dažnai, ar tai bus vienkartinis atvejis.

Kaip išsirinkti gerą vežėją

Pagal ką atskirti gerą vežėją nuo blogo?

Čia sunku pasakyti vienu žodžiu, bet yra keletas dalykų. Geras vežėjas atsako greitai ir išsamiai. Geras vežėjas turi aiškią kainodarą ir nemato paslapčių. Geras vežėjas turi atsiliepimų, ir tie atsiliepimai yra tikri, o ne sufalsifikuoti. Geras vežėjas nebijo parodyti savo licencijų ir draudimų. Geras vežėjas pasako, jei ko nežino, o ne meluoja. Geras vežėjas turi realų adresą ir kontaktus, o ne tik elektroninį paštą. Aš žinau, kad tai skamba kaip standartiniai patarimai, bet per tuos penkiolika metų matiau tiek daug blogų vežėjų, kad šitie dalykai tikrai svarbūs.

Ar verta rinktis pagal kainą?

Iš dalies taip, bet ne visada. Jei vienas vežėjas siūlo 500 eurų, o kitas 2000 – čia aišku, kad kažkas negerai. Bet jei vienas siūlo 1200, o kitas 1400 – čia jau reikia žiūrėti, kas į tą kainą įeina. Kartais tas brangesnis variantas iš tikro yra geresnis, nes ten yra draudimas, profesionalus pakrovimas, garantija. O kartais tas pigesnis variantas yra tiesiog įmonė, kuri turi pilną mašiną ir gali pasiūlyti gerą kainą. Svarbiausia yra ne rinktis aklai pagal kainą, o suprasti, už ką moki.

Kur ieškoti vežėjų?

Internete, žinoma. Bet čia reikia būti atsargiam. Yra tikrų įmonių, kurios dirba jau daug metų, turi gerą reputaciją, savo transportą, savo darbuotojus. Ir yra tokių, kurie tiesiog surenka užsakymus ir po to ieško, kas juos vykdys, o kartais ir visai dingsta. Aš pats rekomenduočiau pradėti nuo to, kad pasiteirauti draugų, gal kas nors turėjo gerą patirtį. Po to pasižiūrėti atsiliepimus, bet čia jau reikia mokėti juos skaityti – jei visi atsiliepimai yra per pastarą savaitę ir labai ilgi, tikriausiai sufalsifikuoti. Jei atsiliepimai skirtingu laiku, įvairūs, ir net blogų yra – tai jau tikroviškesnė situacija.

Kada geriausia vežti

Ar yra sezonas šitoje srityje?

Yra, ir labai didelis. Vasara, ypač liepa ir rugpjūtis, yra pats brangiausias laikas, nes visi kraustosi. Taip pat brangu prieš Kalėdas, kai žmonės nori suspėti iki švenčių. O šaltuoju metu, ypač žiemą, kainos paprastai mažesnės, nes mažiau žmonių kraustosi. Bet čia yra ir blogoji pusė – žiemą gali būti problemų su keliais, ypač jei sniega. Taigi čia reikia rinktis – ar nori sutaupyti ir rizikuoti su oru, ar nori mokėti daugiau ir turėti ramybę.

Ar galima derinti terminus?

Taip, ir aš tai labai rekomenduoju. Jei turi lankstumo, pasakyk vežėjui, kad gali vežti bet kada per tam tikrą laikotarpį. Tada jis gali suplanuoti maršrutą taip, kad tavo daiktai tilptų į jau esamą kelionę, ir tai gali būti ženkliai pigiau nei užsakant individualų pervežimą. Kartais žmonės labai susirūpina dėl konkrečios datos, nors iš tikro jokių skirtumo nėra. Aš visada sakau – jei gali lankstytis, sakyk iš karto, nes tai gali sutaupyti daug pinigų.

Kiek iš anksto reikia užsakyti?

Geriausia – bent kelios savaitės iš anksto, ypač jei tai vasaros laikas. Jei užsakai likus savaitei – gali būti, kad niekas nebeturės laiko, arba kaina bus didesnė, nes reikia tilpti į jau suplanuotus maršrutus. Aš pats esu turėjęs klientų, kurie skambino likus dviem dienoms ir labai stebėjosi, kad niekas nebegali priimti užsakymo. Taigi planuok iš anksto, tai visada pigiau ir ramiau.

Išvada

Na štai, tiek turėjau papasakoti apie pervežimus į Olandiją. Svarbiausia, ką norėčiau, kad prisimintum – neskubėk, palygink kelis variantus, suprask, už ką moki, ir nelik apgautas dėl per mažų kainų. Maršruto optimizavimas iš tikro veikia, ir galima sutaupyti, bet čia reikia žinoti, kaip tai padaryti. Jei turi klausimų – klausk, nes kiekviena situacija yra kitokia, ir kas tinka vienam, gali netikti kitam. O jei jau turi susitaręs dėl pervežimo –linkiu sėkmės su nauju gyvenimu Olandijoje, tai tikrai graži šalis, nors ir brangi.