Olandija krovinių gabenimas

Įvadas

Jei tau reikia perkraustyti į Olandiją ar iš jos, greičiausiai jau gaišeni googlindamas terminus, bandydamas suprasti, ką reiškia tie keisti sutrumpinimai – FTL, LTL, EXW, DDP ir panašiai. Aš tai matau kasdien, nes jau aštunti metai dirbu tarptautinių perkraustymų srityje. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje pamokėlėje) paaiškinsiu tau paprastai, kaip veikia krovinių gabenimas į Olandiją, kokius terminus būtinai turi žinoti, ir kaip susiorganizuoti greitą pristatymą, jei laikas spaudžia. Praleisiu visokį marketingo šlamštą ir kalbėsiu tiesiai – kaip su klientu per kavą.

Krovinių tipai ir jų skirtumai

Koks skirtumas tarp FTL ir LTL?

FTL reiškia Full Truck Load – pilna sunkvežimio apkrova. Tai kai tavo krovinys užima visą mašiną, niekas kitas į ją neįdeda savo daiktų. LTL – Less Than Truck Load – dalinė apkrova. Tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais, mašina sustoja keliuose sandėliuose pakrauti/iškrauti.

Paprastai tariant, jei perki visą sunkvežimį – moki brangiau, bet greičiau ir saugiau. Jei dalijiesi su kitais – pigiau, bet reikia laukti, kol pripildys mašiną. Aš dažnai klientams sakau taip: jei turi 3 kambarių buto daiktus, jau verta galvoti apie FTL, bet jei tik kelias dėžes – tikrai LTL. Vieną kartą klientė iš Kauno norėjo pilno sunkvežymio savo vienam kambariui – teko jai paaiškinti, kad tai būtų kaip taksi užsakyti tik iki parduotuvės eiti. (gal galėjau pasakyti švelniau, bet ji tikrai permokėtų)

Kas yra ekspedicinės paslaugos?

Ekspeditorius – tai tarpininkas tarp tavęs ir vežėjo. Jis susiranda tinkamą sunkvežimį, derina kainas, tvarko dokumentus. Gali manyti, kad tai brangiau, bet iš tikrųjų dažnai išeina pigiau, nes ekspeditorius turi geresnes kainas nei tu gautum tiesiogiai.

Aš pats per ekspeditorius dirbu su Olandija jau trečius metus, nes jie turi pastovius partnerius ten. Kartais tiesiogiai susirasti vežėją trunka ilgiau, o ekspeditorius jau kitą dieną gali pasakyti – turim vietą trečiadienį. Tiesiog persistengti nereikia – jei pats gerai kalbi angliškai ir žinai, ko ieškai, gali ir tiesiogiai derėtis. Bet dauguma mano klientų neturi tam laiko.

Kaip apskaičiuoti krovinio svorį ir tūrį?

Čia svarbus dalykas – krovinių gabenimas į Olandiją dažniausiai apmokestinamas pagal tai, kas didesnė: svoris ar tūris. Vadinasi „Chargeable Weight". Pavyzdžiui, baldai lengvi, bet užima daug vietos – mokėsi už tūrį. O metalo dirbiniai sunkūs, bet maži – mokėsi už svorį.

Paprasta formulė: 1 kubinis metras = maždaug 167 kg standartinio atsiskaitymo. Jei tavo krovinys sveria mažiau nei 167 kg už kubą, mokėsi už tūrį. Jei daugiau – už svorį. Vienas mano klientas vežė į Amsterdamą biuro baldus – labai dideli, bet labai lengvi. Išėjo, kad mokėjo kaip už 5 tonas, nors fiziškai svėrė tik 800 kg. Čia tokia sistema, su ja reikia susitaikyti.

Greitas pristatymas į Olandiją

Kiek laiko trunka pristatymas?

Paprastai – 2-4 dienos. Bet čia labai priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos taško veži. Iš Vilniaus į Amsterdamą greičiausiai bus 3 dienos, iš Klaipėdos gali būti 2, jei pasiseka. Jei reniesi su kitais kroviniais – gali būti ir 5-7 dienos.

Aš turėjau atvejį, kai klientui reikėjo per 48 valandas pristatyti į Roterdamą – pavyko, bet kainavo trigubai daugiau nei normalus pristatymas. Buvo penktadienis, reikėjo surinkti sunkvežimį iš kelių vietų... Tai įmanoma, bet ruoškis mokėti. Kartais tiesiog verta palaukiti pora dienų ir sutaupyti.

Ar galima užsakyti skubų gabenimą?

Taip, bet reikia žinoti kelis dalykus. Pirma – kuo mažiau laiko turi, tuo mažiau turi pasirinkimų. Antra – skubus gabenimas beveik visada reiškia pilną sunkvežimį arba dalinį su papildomu mokesčiu. Trečia – jei tai tikrai skubu, gali naudoti express paslaugas, bet čia jau kalbame apie kitokius pinigus.

Aš visada sakau klientams: jei gali palaukti iki kitų metų – gerai, bet jei reikia per savaitę, tai realu. Tiesiog nereikia tikėtis stebuklų ir labai pigiai. Vieną kartą man skambino sekmadienio vakare – reikėjo pirmadienį pristatyti į Utrechtą. Pasakiau atvirai – galiu pabandyti, bet tai bus brangu. Jis sutiko, mes susitvarkėm. Bet tai buvo išimtis, ne taisyklė.

Kas lemia greitį?

Keliami dalykai: atstumas, maršrutas, eismo sąlygos, muitinės procedūros (jei reikia), ir ar turi pilną dokumentaciją. Jei viskas tvarkingai su dokumentais, greičiau. Jei trūksta kažkokio popieriaus – gali sustoti viskas.

Muitinė tarp Lietuvos ir Olandijos paprastai nesudėtinga, nes abi ES šalys. Bet jei veži kažką specifinio, visada patikrink. Vienas mano klientas vežė senovinius baldus – prireikė papildomų dokumentų, ir pristatymas vėlavo tris dienas. Iš anksto būtų buvę gerokai paprasčiau.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi?

Pagrindiniai: prekių sąskaita faktūra (invoice), pakavimo sąrašas (packing list), CMR važtaraštis. Jei veži asmeninius daiktus – gali prireikti perkraustymo sutarties arba Jūsų buvimo šalyje įrodymo.

Jei veži verslo prekes – reikalinga komercinė sąskaita, galbūt sertifikatai. Aš visada prašau klientų išsiųsti man viską iš anksto, nes kartais trūksta kažko, o aš noriu žinoti prieš pradedant, o ne kai jau sunkvežimis stovi prie sandėlio.

Ar reikia muitinės deklaracijos?

Nes tarp ES šalių – paprastai ne. Bet yra išimčių. Jei veži prekes, skirtas pardavimui, arba tam tikras prekių kategorijas, gali prireikti. Jei veži asmeninius daiktus, persikraustydamas – paprastai užtenka perkraustymo dokumento.

Čia aš pats nelabai esu muitinės specialistas, tiesą sakant – bendradarbiaujame su muitinės brokeriu, jei kas nors neaišku. Geriau paklausti profesionalo nei spėlioti, nes baudos gali būti nemalonios. (tikrai taip – geriau per daug paklausti nei per mažai)

Kas yra EORI numeris?

EORI – Economic Operators Registration and Identification. Jei veži prekes verslo tikslais į ES, dažnai reikalingas šitas numeris. Asmeniniam perkraustymui – paprastai ne.

Bet čia reikia žiūrėti konkrečiai, nes priklauso nuo prekių pobūdžio. Aš turėjau klientą, kuris vežė įmonės įrangą – jam reikėjo EORI, ir dar kai ko. O kitas klientas, persikraustantis gyventi į Haagą, apėjo be jokių problemų su paprastu paso kopija.

Kainos ir kainodara

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina priklauso nuo: atstumo, krovinio svorio/tūrio, tipo (FTL ar LTL), skubumo, papildomų paslaugų (pakuotė, sandėliavimas, draudimas). Ir dar nuo to, kokį vežėją rasite – rinkoje yra įvairių.

Paprastai galiu pasakyti, kad dalinis krovinys į Olandiją prasideda nuo maždaug 300-400 eurų, pilnas sunkvežimis – nuo 1200-1500 eurų. Bet tai labai orientaciniai skaičiai, tiksliai pasakys tik gavęs informaciją apie tavo krovinį.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet čia kaip visur – jei esi nuolatinis klientas, gauni geresnes kainas. Jei veži vieną kartą – mažiau erdvės derėtis. Bet aš visada sakau – paklausk kelių, palygink. Tik žinok, kad per maža kaina kartais reiškia prastos kokybės paslaugą.

Buvo atvejis, kai klientą sugundo labai žema kaina iš kažkokio vežėjo. Pasirodo, tas vežėjas neturėjo reikiamų licencijų, krovinys strigo muitinėje, o klientui teko mokėti dvigubai, kad išspręstų situaciją. Aš jo nekaltinu – aš ir pats galėjau taip susivilti prieš porą metų.

Ką apima kaina ir ko neapima?

Paprastai kaina apima: patį gabenimą, pagrindinę draudimą (bet čia reikia pasitikslinti), kartais krovinio tvirtinimą. Kaina paprastai NEapima: papildomo draudimo, pakavimo, sandėliavimo, jei reikia iškrauti kitame aukšte, muitinės mokesčių (jei taikoma).

Visada skaityk sutartį ir klausk, kas įskaičiuota. Aš pats visada aiškiai pasakau klientams, kas ir kaip, bet girdėjau istorijų apie kitus vežėjus, kurie pridėdavo mokesčius po to, kai krovinys jau buvo pakrautas. Čia nemalonu, bet kartais taip būna.

Pasiruošimas ir patarimai

Kaip tinkamai paruošti krovinį?

Pirma – tinkamai supakuok. Dėžės turi būti tvirtos, gerai užklijuotos. Antra – viską susirašyk – dėžių sąrašas, kas kur yra. Trečia – jei yra brangūs daiktai, apsidrausk papildomai. Ketvirta – jei veži baldus, išmontuok, jei įmanoma – sutaupysi vietos.

Vienas mano patarimas: nepervazink sunkvežimio. Suprantu, nori vežtis viską, bet jei mašina bus perpildyta, gali būti problemų su krovinio tvirtinimu, o ir kaina bus didesnė. Kartais geriau parduoti dalį senų daiktų ir pirkti naujus vietoje. Ypač jei persikraustai į Olandiją – ten ir taip brangu laikyti daug vietos.

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausia – prieš 2-4 savaites. Taip turėsi laiko palyginti kainas, surinkti dokumentus, ir nereiks mokėti už skubą. Bet jei reikia skubiai – taip pat įmanoma, tiesiog kainuos brangiau.

Aš pats per vasarą ir rugsėjį turiu daugiausia darbo, nes žmonės persikrausto mokslo metų pradžiai. Jei gali – planuok ne pikto sezono metu. Bet suprantu, kad gyvenime ne visada pavyksta. Vienas mano klientas persikraustė per Kalėdas, ir jam pavyko gauti gerą kainą, nes tuo metu mašinų buvo mažiau. Taip kad viskas priklauso nuo konkretaus atvejo.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiek su vežėju ar ekspeditoriumi. Sužinok priežastį. Jei tai dėl oro sąlygų ar eismo – ten nieko nepadarysi. Jei dėl vežėjo klaidos – reikalauk kompensacijos ar aiškinimosi.

Aš visada turiu klientų telefonų ir jei kas nors ne taip – skambinu pats. Kartais būna, kad vežėjas tiesiog pamiršta informuoti, o klientai jau pradeda panikuoti. Būk kantrus, bet ir aktyvus – geriausia viską žinoti, nei spėlioti. O jei jauti, kad kažkas negerai – reikalauk rašytinio patvirtinimo, nepasitenkint vien žodžiu.

Dažniausios klaidos

Ko vengti perkraustymo metu?

Venk tokių dalykų: nesiruošk iš anksto, nesirink pigiausio varianto vien dėl kainos, nepamiršk dokumentų, nevežk draudžiamų daiktų, neignoruok draudimo. Ir dar – nepasirašyk nieko, ko nesupranti. Perskaityk viską, klausk, jei kas neaišku.

Viena dažna klaida – žmonės pamiršta, kad kai kurie daiktai draudžiami gabenami. Pavyzdžiui, tam tikros chemikalai, ginklai, kartais netgi tam tikros maisto prekės. Aš visada perspėju, bet kartais vis tiek sulaukiu keistų klausimų. Geriau paklausti iš anksto nei turėti problemų kelyje.

Kaip išvengti apgaulės?

Patikrink vežėją: ar turi licenciją, ar yra atsiliepimų, ar turi biurą (o ne tik interneto svetainę). Jei kas nors atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Pasitikėk savo intuicija.

Aš pats prieš pradėdamas bendradarbiauti su nauju vežėju, pasidomiu, paskambinu kitiems jo klientams. Taip, kartais užtrunka, bet geriau žinoti, su kuo turi reikalą. Vienas mano pažįstamas patikėjo labai pigiai kainai ir liko be krovinio – vežėjas tiesiog dingo. Po to teko ilgai aiškintis su policija. Taigi – atsargumas niekada nepakenks.

Papildomos paslaugos

Ar verta naudoti pakavimo paslaugas?

Jei turi daug trapių daiktų arba tiesiog nesi pats rankų darbo meistras – taip, verta. Bet čia priklauso nuo tavo situacijos. Jei persikraustai iš vieno buto į kitą ir turi laiko – gali susipakuoti pats. Jei dirbi ir laiko nėra – geriau patikėti profesionalams.

Vienas mano klientas pats pakuodavo viską į maišelius, ne į dėžes. Sunkvežimyje tie maišeliai prasiskyrė, dalis daiktų buvo sulaužyta. Po to jis tikrai gailėjosi. Bet žinau ir tokių, kurie puikiai susitvarkė patys. Čia tikrai individualu.

Kas yra sandėliavimo paslauga?

Jei dar nežinai, kur gyvensi, ar reikia laikinai kur nors palikti daiktus – sandėliavimas gali būti sprendimas. Daugelis perkraustymo kompanijų turi sandėlius, kuriuose gali laikyti krovinį kelias dienas ar savaites.

Aš turėjau klientą, kuris persikraustė iš Lietuvos į Olandiją, bet dar neturėjo nuomojamo buto – gyveno pas draugus. Daiktus laikėm mūsų sandėlyje porą mėnesių, kol jis susirado būstą. Tai kainavo papildomai, bet jis buvo ramus, kad daiktai saugūs.

Ką reiškia „durų iki durų" paslauga?

Durų iki durų – reiškia, kad vežėjas paima daiktus iš tavo dabartinio adreso ir pristato į naująjį. Tau nereikia nieko vežti pats iki sandėlio ar panašiai. Patogu, bet brangiau nei „sandėlys iki sandėlio".

Aš dažnai siūlau durų iki durų, ypač jei klientui patogu. Bet jei nori sutaupyti, gali pats pristatyti į sandėlį ir pasiimti iš ten. Čia tavo pasirinkimas, aš tik parodau variantus.

Praktinės situacijos

Pavyzdys: skubus persikraustymas

Buvo situacija: žmogus iš Šiaulių turėjo persikraustyti į Eindhoveną per savaitę. Turėjo 2 kambarių buto daiktus. Suradom jam dalinį krovinį, kuris vyko kitą dieną, bet reikėjo palaukti, kol pripildys mašiną. Išėjo 4 dienos, kaina – 650 eurų. Jis buvo patenkintas, nors iš pradžių norėjo per 2 dienas. Susikalbėjom, rado kompromisą.

Jei būtų norėjęs tikrai per 2 dienas – būtų kainavę maždaug 1000 eurų. Bet jis sutiko palaukti, ir viskas gerai baigėsi. Čia toks pavyzdys, kad kartais verta šiek tiek lankstumo.

Pavyzdys: biuro perkraustymas

Kitas atvejis – įmonė perkėlė biurą iš Vilniaus į Roterdamą. Reikėjo pervežti kompiuterius, baldus, dokumentų archyvą. Čia jau buvo reikalinga detali dokumentacija, nes tai verslo krovinys. Dirbom su jais porą mėnesių, ruošėm viską iš anksto. Pristatymas truko 3 dienas, kaina – apie 2000 eurų. Viskas vyko sklandžiai, nes buvo gerai pasiruošta.

Čia svarbu buvo tai, kad jie iškart pasakė, ko tiksliai reikia, ir turėjo visus dokumentus. Jei būtų pradėję galvoti likus savaitei – būtų buvę daugiau streso ir galbūt brangiau.

Išvada

Perkraustymas į Olandiją ar iš jos nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Svarbiausia – žinok, ko nori, turėk dokumentus tvarkingai, ir nesirink tik pagal kainą. Jei reikia greito pristatymo – įmanoma, bet ruoškis mokėti daugiau. Jei gali palaukti – sutaupysi. O jei kas nors neaišku – klausk, geriau paklausti per daug nei per mažai.