Muitinės kirstis vežant prekes į UK: ką būtina žinoti

Įvadas

Muitinės procedūros – tai vienas painiausių dalykų, su kuriais susiduria tiek paprasti žmonės, tiek verslininkai, norintys vežti prekes į Jungtinę Karalystę. Nuo „Brexit" šalis tapo trečiąja šalimi ES atžvilgiu, tad muitinės kirstis tapo privaloma kone kiekvienai siuntai. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip iš tiesų veikia muitinės procedūros, kokius dokumentus reikia pateikti, kokius mokesčius mokėti ir kaip išvengti dažniausių klaidų, dėl kurių siuntos stringa arba kainuoja brangiau nei reikėtų. Kalbėsiu tiek apie smulkias siuntas fiziniams asmenims, tiek apie stambesnius krovinius verslo poreikiams. Nors tema skamba sudėtingai, su tinkama informacija viskas tampa daug aiškiau – tereikia žinoti kelis pagrindinius principus ir procedūras.

Kokie dokumentai reikalingi muitinei?

Pagrindinis dokumentas, be kurio muitinėje niekur nedingsite, yra komercijinė sąskaita (commercial invoice). Joje turi būti nurodyta: kas siunčia, kas gauna, tikslus prekių aprašymas, kiekis, vertė, kilmės šalis ir prekių kodas (CN kodas arba HS kodas). Be šio dokumento muitinės pareigūnas neturės jokios informacijos, kuo jūsų siunta iš tiesų yra, ir tiesiog užblokuos krovinį.

Be komercinės sąskaitos, priklausomai nuo prekių pobūdžio, gali prireikti pakavimo sąrašo (packing list), kuris nurodo kiekvieno paketo svorį ir matmenis, kilimės sertifikato (certificate of origin), jei prekės kilusios iš tam tikrų šalių arba jums taikomi preferenciniai muitų tarifai, bei EORI numerio, jei vežate prekes kaip verslo subjektas.

Jei siunčiate prekes asmeniniam naudojimui, o ne pardavimui, situacija šiek tiek paprastesnė, tačiau vis tiek reikės pateikti sąskaitą arba bent jau aiškų prekių aprašymą su verte. Svarbu žinoti, kad asmeninėms siuntoms taikomos tam tikros lengvatos, bet jos nėra beribės – jei siunčiate per daug vertingų daiktų, muitinė gali pareikalauti įrodymų, kad tai tikrai asmeniniam naudojimui, o ne komerciniam.

Kokius muitus teks mokėti?

Čia viskas priklauso nuo prekių vertės ir pobūdžio. Svarbiausia riba yra 135 svarai sterlingų – jei siuntos vertė neviršija šios sumos, JK muitinei galima sumokėti muitus tiesiogiai per pašto tarnybą arba pervežimo įmonę, ir procedūra bus paprastesnė. Viršijus šią sumą, reikės pilnos muitinės deklaracijos, o tai jau kur kas sudėtingiau.

Standartinis muito tarifas priklauso nuo prekių HS kodo. Pavyzdžiui, drabužiai paprastai apmokestinami apie 12 proc. nuo vertės, elektronika – apie 0–5 proc., priklausomai nuo konkretaus produkto. Svarbu žinoti, kad JK taiko ir papildomus muitus tam tikroms prekėms, pavyzdžiui, tekstilės gaminiams iš tam tikrų šalių gali būti taikomi antidumpinginiai muitai.

Be muitų, dar reikės sumokėti PVM – 20 proc. nuo prekės vertės plus muitų. PVM skaičiuojamas nuo CIF vertės (cost, insurance, freight), t. y. nuo prekės vertės, draudimo ir gabenimo išlaidų. Tai reiškia, kad kuo brangesnis gabenimas, tuo didesnis PVM mokėsite. Čia yra svarbus niuansas, kurį daugelis pamiršta – jei naudojate brangias ekspresinio pristatymo paslaugas, galutinė suma gali nemaloniai nustebinti.

Kaip veikia importo deklaracija?

Jei vežate prekes virš 135 svarų arba jei tai verslo siunta, būtina pateikti importo deklaraciją (import declaration). JK muitinėje šis procesas vyksta per sistemą, vadinamą CHIEF arba新时代 (naujoji sistema CDS – Customs Declaration Service). Verslo atveju deklaraciją paprastai pateikia muitinės brokeris arba pats vežėjas, jei turi reikiamą kompetenciją.

Deklaracijoje reikia nurodyti: prekių HS kodą, jų vertę, kilmės šalį, gabenimo būdą ir kitus duomenis. Kuo tiksliau užpildysite deklaraciją, tuo greičiau siunta praeis muitinę. Dažniausios klaidos, dėl kurių siuntos stringa: neteisingas HS kodas, per maža arba per didelė deklaruota vertė (abi kelia įtarimų), neišsamus prekių aprašymas.

Jei patys deklaruoti nemokate, galite samdyti muitinės brokerį. Jų paslaudos paprastai kainuoja nuo 50 iki 150 svarų už siuntą, priklausomai nuo sudėtingumo. Kartais verta susimokėti, ypač jei vežate nestandartines prekes arba pirmą kartą susiduriate su muitine.

Ką reikia žinoti apie „Brexit" pokyčius?

Nuo 2021 metų pradžios JK nebėra ES muitų sąjungos dalis, ir tai kardinaliai pakeitė prekybos taisykles. Dabar kiekviena siunta iš ES į JK turi pereiti muitinę abiejose pusėse – iš ES pusės reikia pateikti eksporto deklaraciją, iš JK pusės – importo deklaraciją. Tai padvigubino dokumentacijos kiekį ir laiką.

Dar vienas svarbus pokytis – EORI numeris. Jei verslo tikslais vežate prekes iš ES į JK, jums reikės JK EORI numerio, kuris prasideda GB. Jį galima gauti nemokamai internetu per JK vyriausybės puslapį, tačiau procesas gali užtrukti kelias dienas, todėl verta pasidaryti iš anksto.

Be to, atkreipkite dėmesį, kad kai kurios prekės turi papildomų apribojimų. Pavyzdžiui, maisto produktams reikalingi specialūs sertifikatai, o tam tikriems gaminiams – licencijos. Jei nesate tikri, ar jūsų prekės patenka į kokią nors specialią kategoriją, geriau pasitarkite su specialistu iš anksto.

Kaip išvengti dažniausių klaidų?

Pirma ir pati dažniausia klaida – neteisinga prekių vertė. Kai kurie žmonės sąmoningai sumažina vertę, kad sumokėtų mažiau muitų, bet tai gali baigtis siuntos konfiskavimu, baudomis ir rimtomis teisinėmis pasekmėmis. Kiti, priešingai, nurodo per didelę vertę, nes mano, kad taip „saugiau". Abu atvejai kelia įtarimų ir sulėtina procesą.

Antra dažna klaida – neteisingas HS kodas. Prekių klasifikavimas yra sudėtingas, ir viena klaidinga skaitmenų seka gali reikšti visiškai kitokį muito tarifą. Jei nežinote tikslaus kodo, geriau pasikonsultuoti su specialistu arba bent jau pasitikrinti oficialioje JK vyriausybės svetainėje.

Trečia klaida – nesiruošimas PVM. Daugelis pamiršta, kad PVM bus pridėtas prie galutinės kainos, ir nustemba, kai siunta atsieina brangiau nei tikėjosi. Jei naudojate paslaugą, kuri siūlo „muitus ir mokesčius jau įskaičiuotus", būkite atsargūs – kartais tokios paslaugos tiesiog prideda savo viršutinį sluoksnį prie kainos.

Kas yra muitinės tarpininkas ir ar jo reikia?

Muitinės brokeris (arba tarpininkas) – tai asmuo ar įmonė, kuri už jus atlieka muitinės deklaracijas ir bendrauja su muitine. Jų naudoti nėra privaloma, tačiau kartais tikrai verta.

Paprastoms siuntoms, kurių vertė iki kelių šimtų svarų ir aiškus prekių pobūdis, galite susitvarkyti patys arba perleisti šią užduotį vežėjui. Dauguma didžiųjų logistikos kompanijų (DHL, UPS, FedEx) siūlo „muitinės tvarkymo" paslaugą kaip dalį savo kainos.

Tačiau jei vežate prekes reguliariai, didelėmis vertėmis, arba prekes, kurioms taikomi specialūs reikalavimai (pavyzdžiui, medicinos įranga, chemikalai, gyvūnų produktai), tuomet samdyti brokerį tikrai verta. Jie žino niuansus, kurie jums gali būti nežinomi, ir gali sutaupyti daug laiko bei pinigų ilgalaikėje perspektyvoje.

Ką daryti, jei siunta stringa muitinėje?

Pirmiausia – nesigąsdinkite. Muitinės sustojimas nėra nei neįprastas, nei galutinis. Dažniausios priežastys: trūksta dokumentų, neatitinka prekių aprašymas su tuo, kas deklaruota, arba muitinė paprasčiausiai nori patikrinti siuntą fiziškai.

Jei taip nutiko, pirmiausia susisiekite su vežėju arba brokeriu – jie turėtų žinoti, kokia tiksli priežastis. Kartais užtenka tik papildomai pateikti trūkstamą dokumentą, ir per kelias dienas siunta atsipalaiduoja.

Jei muitinė reikalauja papildomos informacijos, atsakykite kuo greičiau ir kuo išsamiau. Kuo ilgiau delsiate, tuo ilgiau siunta stovi. Kartais gali tekti sumokėti papildomus sandėliavimo mokesčius, jei siunta užsilaiko ilgiau nei kelias dienas.

Ar galima susigrąžinti sumokėtus muitus?

Taip, tam tikrais atvejais galima. Jei sumokėjote per daug muitų dėl klaidingo apskaičiavimo, galite pateikti prašymą grąžinti permoką. Procesas nėra greitas – gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius, bet pinigai tikrai grąžinami.

Taip pat yra galimybė susigrąžinti muitus, jei prekės buvo grąžintos arba sunaikintos. Tam reikia pateikti atitinkamus įrodymus ir dokumentus.

Ką daryti su prekėmis, kurioms taikomi specialūs ribojimai?

Kai kurios prekės į JK negali būti vežamos arba reikalauja specialių licencijų. Pavyzdžiui, ginklai, tam tikri chemikalai, narkotinės medžiagos, kai kurie maisto produktai, augalai su šaknimis, gyvūnai ir jų produktai. Jei nesate tikri, ar jūsų prekės patenka į ribojamų kategoriją, būtina pasitikrinti iš anksto.

JK vyriausybės svetainėje yra išsamus draudžiamų ir ribojamų prekių sąrašas. Jei prekė yra ribojama, greičiausiai reikės specialaus leidimo arba sertifikato. Kai kuriais atvejais prekės tiesiog neleidžiamos, ir jokiu būdu nebandykite jų vežti – pasekmės gali būti labai rimtos.

Išvada

Muitinės kirstis vežant prekes į JK nėra taip baisu, kaip gali atrodyti iš pradžių. Svarbiausia – tinkamai paruošti dokumentus, tiksliai nurodyti prekių vertę ir tinkamai jas klasifikuoti. Jei vežate retkarčiais ir mažomis vertėmis, daugelis vežėjų šią užduotį atliks už jus. Jei verslo mastu – verta investuoti į brokerio paslaugas arba patiems išmokti deklaracijų pateikimo procesą. Atminkite, kad „Brexit" pakeitė taisykles, tad net jei anksčiau veždavote prekes be jokių problemų, dabar viskas veikia kitaip. Geriausia viską pasitikrinti prieš siųsdami, o ne po to, kai siunta jau stringa muitinėje. Teisingai paruošta siunta praeis muitinę greitai ir sklandžiai, o jums nereikės papildomų rūpesčių ar išlaidų.