Mikroautobusais į Olandiją: asmeninių daiktų gabenimas

Sveika! Aš jau daug metų dirbu su žmonėmis, kurie važiuoja į Olandiją – tiek darbo reikalais, tiek gyventi. Dažnai manęs klausia, kaip geriausia gabenti savo daiktus mikroautobusu, ką galima vežtis, ko geriau nesiųsti ir panašiai. Suprantu, kad viskas gali atrodyti painu, ypač jei dar nesi to dariusi. Čia viską surašiau taip, kaip pati sau aiškinčiau draugei – paprastai, be didelių terminų, kartais net su savo mintimis, kurios nukrypsta į šoną (bet tikrai bus naudinga). Pasiruošusi? Pradedam.

Ką reikėtų žinoti prieš kelionę

Ar tikrai verta vežtis viską mikroautobusu?

Na, čia priklauso nuo to, kiek daiktų turi ir kiek pinigų nori išleisti. Jei tiesiog persikraustai gyventi ir turi vieną kambarį drabužių, kelis baldus ir kokį kompiuterį – tikrai galima viską sutalpinti į mikroautobusą. Vieną kartą vežiau šeimą iš Kauno į Amsterdamą, jie turėjo du vaikus, visą jų kambarį, drabužius, žaislus – tilpo į vieną vidutinio dydžio mikroautobusą. Bet jei turi didelę šeimą arba daug baldų, gali prireikti dviejų arba net samdyti krovininį mikroautobusą su vairuotoju. Kartais pigiau išeina pasiųsti dalį daiktų per kurjerius, ypač jei tai nedidelės siuntos. Aš pati visada sakau klientams: pasiskaičiuok, kiek kainuos degalai, kelių mokesčiai, ir palygink su siuntimo kaina. Dažnai išeina panašiai, bet turi patogumą, kad viskas važiuja kartu su tavimi.

Kokie dokumentai reikalingi gabenant daiktus į Olandiją?

Čia reikalas toks – jei veži tik savo asmeninius daiktus, kurie yra tavo nuosavybė ir naudojami asmeniniais tikslais, jokių specialių dokumentų paprastai nereikia. Turėk su savimi asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, techninę mikroautobuso apžiūrą ir draudimą – tiek. Bet čia yra vienas dalykas, į kurį daugelis neatsižvelgia: jei veži ką nors vertingo, pavyzdžiui, brangius papuošalus, meno kūrinius, senovinius daiktus, gali prireikti įrodymo, kad tai tavo nuosavybė. Kartais prašo pirkimo čekių arba vertės įvertinimo. Aš pati vieną kartą vežiau senelės stalo į Olandiją, tai buvo tikrai vertingas daiktas šeimai – teko pasiimti seną sąskaitą faktūrą iš parduotuvės, nors jai jau buvo 30 metų. Sienos kirto be problemų, bet sąžinės ramumui geriau turėti kokį nors įrodymą.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitineje?

Paprastai asmeniniai daiktai, kurie naudojami asmeniniam naudojimui, nereikia deklaruoti. Bet čia yra svarbus dalykas – jei veži naujus daiktus, kurie dar nenaudoti, arba prekes, kurios skirtos pardavimui, tuomet jau reikia deklaruoti ir gali tekti mokėti muito mokestį. Aš visada sakau žmonėms: jei veži savo seną šaldytuvą, savo drabužius, savo kompiuterį – tai tavo daiktai, niekas neklaus. Bet jei veži 20 naujų telefonų dėžėse – čia jau kitas reikalas. Kartais muitininkai klausia, kiek laiko planuoji gyventi Olandijoje, ar tai tavo daiktai. Atsakyk paprastai ir sąžiningai – jokių problemų nebus.

Daiktų pakavimas ir saugumas

Kaip tinkamai supakuoti daiktus mikroautobuse?

Svarbiausia – sunkesnius daiktus dėk į apačią, lengvesnius – į viršų. Taip ir saugiau, ir stabiliau bus važiuojant. Visus trapius daiktus (indus, stiklą, veidrodžius) būtinai apvyniok burbuline plėvele arba senais drabužiais. Aš pati visada naudoju senas pagalves ir antklodes kaip amortizaciją – pigu ir veikia. Vienas svarbus dalykas: viską gerai pritvirtink, kad važiuojant neslystų. Naudojumės diržais, virvėmis, kartais net paprastomis lentytėmis, kurios neleidžia dėžėms judėti. Pamenu, kaip vieną kartą klientė vežė savo virtuvės indus, viskas buvo sukrauta į dėžes, bet nepritvirtinta – per didelį greitį posūkyje viskas nuslydo ir keli lėkštės sudužo. Po to ji man sakė: „Geriau būčiau pasiskolinusi tavo patarimą prieš kelionę." Taigi – pritvirtinti būtina.

Ką dėti į pirmąją pagalbą kelionei?

Čia aš turiu omenyje ne tik sveikatos pirmąją pagalbą, bet ir daiktų „pirmąją pagalbą". Pasiruošk: lipniąją juostą, peilį (aštrią), virvę arba tvirtinimo diržus, žibintuvėlį (nes kartais tenka krauti vakare), rankšluostį, porą senų drabužių (jei reiks kažką uždengti arba pakuoti). Taip pat naudinga turėti maišelius šiukšlėms ir maisto likučiams. Ir dar vienas dalykas – pasiimk sau šiek tiek maisto ir vandens, nes kelionė ilga, o sustoti galima ne visada patogioje vietoje. Aš pati visada vežuosi termosas su kava ir kelis sumuštinius – tikrai praverčia.

Ar verta drausti daiktus kelionės metu?

Čia jau priklauso nuo to, kiek verti tavo daiktai. Paprastai mikroautobuso draudimas apima ir krovinį, bet tik tam tikromis sąlygomis. Paskaityk savo draudimo polisą – ten viskas bus parašyta, ką jis apima. Jei veži brangius daiktus, galbūt verta papildomai apsidrausti. Vieną kartą mano klientė vežė savo profesinę įrangą – kirpėjos instrumentus – ir jie buvo apdrausti papildomai. Mikroautobuse įvyko nedidelė avarija, dalis įrangos buvo apgadinta. Draudas padengė nuostolius – ji buvo labai patenkinta. Bet jei veži paprastus drabužius ir buitinius daiktus, tikriausiai neverta papildomai mokėti. Čia jau tavo sprendimas, aš tik galiu pasakyti, kad perskaityti polisą tikrai verta.

Kainos ir biudžetas

Kiek vidutiniškai kainuoja kelionė mikroautobusu iš Kauno į Amsterdamą?

Čia labai priklauso nuo kelių dalykų: koks mikroautobusas, kiek žmonių važiuoja, koks maršrutas. Jei pats vairuoji savo mikroautobusą, tai pagrindinės išlaidos bus degalai ir kelių mokesčiai. Iš Kauno iki Amsterdamo yra apie 1800 km, priklausomai nuo maršruto. Degalų kaina Vokietijoje ir Olandijoje yra panaši į Lietuvos – gal šiek tiek brangesnė. Taigi degalų gali eiti apie 200-250 eurų, priklausomai nuo mikroautobuso ekonomiškumo. Kelių mokesčiai Vokietijoje yra mokami už tam tikrus ruožus, o Olandijoje – mažesni. Iš viso kelionė gali kainuoti nuo 300 iki 500 eurų vienam žmogui, jei važiuoji vienas. Jei važiuoja keli žmonės, išlaidos pasiskirsto. Kartais žmonės susitaria keliauti kartu ir pasidalina išlaidas – tai išeina pigiau nei autobuso bilietas, ir dar turi savo daiktus su savimi.

Ar yra kokių nors paslėptų išlaidų, kurių žmonės nežino?

Taip, tikrai yra keletas dalykų, kurie gali nustebinti. Pirma – stovėjimo aikštelės mokesčiai miestuose. Amsterdamas, Roterdamas, kiti didesni miestai turi brangius parkavimo mokesčius, ypač centro zonose. Antra – keltai. Jei renkasi maršrutą per Denriją, keltas gali kainuoti nuo 50 iki 100 eurų mikroautobusui. Trečia – maistas ir gėrimai kelyje. Gali atrodyti, kad tai smėlis, bet per ilgą kelionę tikrai prisikaupia. Dar viena išlaida, kurią žmonės pamiršta – remontas, jei kažkas nutinka su mikroautobusu kelyje. Todėl aš visada rekomenduoju turėti nedidelę „avo" fondo dalį – bent 100-200 eurų atsargoje. Vieną kartą mano pažįstamui Olandijoje pramušė padangą, ir nauja padanga su montavimu kainavo 180 eurų – nelabai malonu, bet reikėjo susimokėti.

Ar pigiau vežtis daiktus pačiam ar siųsti per kurjerius?

Čia reikia pasiskaičiuoti. Siųsti per kurjerius, pavyzdžiui, DHL arba UPS, maždaug 20-30 kg dėžė į Olandiją gali kainuoti nuo 80 iki 150 eurų, priklausomai nuo skubumo. Jei turi kelias dėžes, kainuoja atitinkamai daugiau. Jei veži pats savo mikroautobusu, tie patys daiktai gali būti „nemokami", jei vis tiek važiuoji. Bet jei tik siunti daiktus ir pats neskraidai, tada reikia suskaičiuoti. Dar vienas dalykas – siunčiant per kurjerius, daiktai paprastai pristatomi iki durų, nereikia patiems kraustyti. Kartais žmonės siunčia dalį daiktų per kurjerius, o dalį vežasi patys – taip gauna geriausią iš abiejų variantų.

Praktiniai patarimai kelionei

Koks geriausias maršrutas iš Lietuvos į Olandiją?

Dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją ir Nyderlandus. Iš Kauno iki Lenkijos sienos – maždaug 150 km, tada per Lenkiją iki Vokietijos sienos – dar apie 500 km, ir tada per Vokietiją iki Olandijos – maždaug 600 km. Iš viso apie 1800 km, priklausomai nuo to, kur tiksliai Olandijoje važiuoji. Kitas variantas – per Latviją, Estiją ir keltu per Baltijos jūrą į Vokietiją, bet tai paprastai ilgiau trunka ir brangiau kainuoja. Aš pati dažniausiai rekomenduoju pagrindinį maršrutą per Lenkiją ir Vokietiją – geri keliai, daug stotelių su degalinėmis ir maisto. Dar svarbu žinoti, kad Vokietijoje yra kelių ruožai, kur reikia mokėti už naudojimąsi – tai vadinami „maut", bet jie yra gerai pažymėti, sunku pamesti.

Kiek laiko trunka kelionė?

Iš Kauno iki Amsterdamo, jei važiuoti be didelių sustojimų, galima užtrukti apie 16-18 valandų. Bet realiai, su pertraukomis, valgymu, degalų papildymu, kartais ir eismo spūstimis, kelionė gali trukti 20-24 valandas. Aš visada rekomenduoju planuoti kelionę taip, kad būtų bent vienas nakvynės sustojimas – geriau pailsėti, nei vairuoti pervargusiam. Ypač jei kelionėje dalyvauja vaikai. Vieną kartą šeima su dviem mažais vaikais važiavo iš Kauno į Amsterdamą ir sustojo nakvoti Lenkijoje, Vokietijoje – vaikai gerai išsimiegojo, o tėvai nebuvo pavargę. Kitą kartą kita šeida bandė nuvažiuoti per vieną dieną – vaikai buvo išsekę, tėvai irgi. Taigi – planuokite pertraukas.

Ar galima nakvoti mikroautobuse?

Techniškai – taip, galima. Bet aš asmeniškai to nerekomenduoju, ypač jei turi gerą alternatyvą. Nakvoti mikroautobuse yra nepatogu, šalta žiemą, karšta vasarą, ir saugumo požiūriu – ne pats geriausias variantas. Jei jau reikia – geriau sustoti saugioje vietoje, pavyzdžiui, prie degalinės arba stovėjimo aikštelės, užrakinti duris ir miegoti su keliomis antklodėmis. Bet tikrai geriau yra susiplanuoti nakvynę viešbutyje arba hostelyje – kainuoja nedaug, o poilsis gerokai geresnis. Yra ir tokių žmonių, kurie turi specialiai pritaikytus mikroautobusus su lova – tada jau kitas reikalas, bet tai jau brangesnis variantas.

Dažniausiai problemos ir jų sprendimai

Ką daryti, jei mikroautobuse kažkas sugenda kelyje?

Pirma – nepanikuoti. Antra – jei tai nedidelė problema, pavyzdžiui, pramušta padanga, dažnai galima sutvarkyti savo jėgomis, jei turi atsarginę padangą ir žinai, kaip ją pakeisti. Jei problema rimtesnė – suskambk į pagalbą kelyje. Lietuvoje yra kelių pagalbos tarnybos, kurios dirba ir užsienyje, bet tai gali kainuoti brangiai. Geriau prieš kelionę pasitikrinti mikroautobuso techninę būklę – alyvą, padangas, stabdžius, šviesas. Vienas mano pažįstamas prieš kelionę į Olandiją pasidarė pilną patikrą servise, ir tai jam kainavo tik 50 eurų, o kelyje jis ramiai važiavo, nieko nenutiko. Kartais taupymas prieš kelionę išeina brangesnis, jei kažkas nutinka.

Kaip elgtis, jei susiduri su eismo problema užsienyje?

Jei įvyksta eismo incidentas, pirma – sustok saugioje vietoje, jei įmanoma. Antra – paskambink vietos pagalbos tarnyboms (Olandijoje – 112, jei reikia greitosios pagalbos, arba vietos policijai). Trečia – jei kitas vairuotojas kaltas, būtinai pasiimk jo kontaktus, draudimo duomenis, jei įmanoma – nuotraukas. Labai svarbu užpildyti europinį eismo incidento pranešimą – tai yra standartinė forma, kuri galioja visose ES šalyse. Aš pati vieną kartą buvau mažame incidente Vokietijoje – nieko rimto, tik įbrėžimas, bet užpildėme formą, ir vėliau viskas buvo išspręsta per draudimą be jokių problemų. Taigi – dokumentuok viską.

Kas daryti, jei pameti daiktus kelionės metu?

Jei pameti kokį daiktą kelionės metu – sunku ką padaryti, jei jau nebeatsimeni, kur paliko. Bet gali bandyti susisiekti su vietomis, kuriose sustojai – degalinėmis, stovėjimo aikštelėmis, viešbutimis. Jei tai brangus daiktas – verta pranešti vietos policijai, galbūt kas nors rado ir atidavė. Kartais būna ir taip, kad daiktai tiesiog iškrenta iš mikroautobuso važiuojant – ypač jei blogai uždarytos durelės. Vieną kartą klientė prarado savo lagaminą tiesiog kelyje, net nepastebėjo, kol neprivažiavo iki namų. Po to ieškojo, bet taip ir nerado. Taigi – prieš išvažiuodamas, visada patikrink, ar viskas gerai uždaryta ir pritvirtinta.

Gyvenimas Olandijoje su asmeniniais daiktais

Ar galima susikurti namus Olandijoje su daiktais iš Lietuvos?

Žinoma, galima. Daugelis žmonių, kurie persikrausto gyventi į Olandiją, vežasi savo baldus, buitinius prietaisus, drabužius, asmeninius daiktus. Viskas priklauso nuo to, kiek turi ir kiek nori vežtis. Olandijoje yra ir baldų parduotuvės, ir naudotų baldų turgūs, bet jei turi savo daiktus, kurie tau jau patogūs ir įprasti – kodėl gi ne. Aš pažįstu žmonių, kurie vežėsi net savo senelius baldus, nes jiems tai buvo brangu. Vienas dalykas – Olandijos namai kartais būna mažesni nei Lietuvos, ypač butai Amsterdamse, tai prieš veždamasis viską, galbūt pasidomėk, kokio dydžio bus tavo naujas būstas.

Ką verta vežtis iš Lietuvos, o geriau nusipirkti Olandijoje?

Čia priklauso nuo asmeninių preferencijų ir kainų. Paprastai verta vežtis: drabužius (ypač jei jie jau tavo, nereikia pirkti naujų), buitinius prietetus, kurie jau veikia (šaldytuvas, skalbyklė, mikrobangų krosnelė), asmeninius daiktus, kurių emocionalinė vertė didelė (nuotraukos, dovanos, šeimos relikvijos). Geriau nusipirkti Olandijoje: baldus, nes jie gali būti pritaikyti vietos standartams, čiužinius (nes jie gali būti kitokio dydžio), ir prietaisus, kurie skirti kitokiam elektros tinklui (nors Olandija naudoja tą patį 230V, kištukai gali skirtis – čia reikia adapterių arba naujų prietaisų). Dar vienas dalykas – maistas. Jei mėgsti lietuvišką maistą, verta vežtis kelis mėgstamus produktus, nes Olandijoje jų gali būti sunku rasti, ypač pradžioje.

Kaip susitvarkyti dokumentus, jei persikraustai gyventi?

Jei persikraustai gyventi į Olandiją, reikės susitvarkyti kelis dokumentus. Pirma – registracija savivaldybėje (BRP), tai panašu į Lietuvos registraciją. Antra – jei planuoji dirbti, reikės mokesčių numeris (BSN). Trečia – jei nori vairuoti, gali prireikti keisti vairuotojo pažymėjimą, nors ES šalyse jis paprastai galioja. Ketvirta – sveikatos draudimas, Olandijoje jis yra privalomas. Šie dalykai gali atrodyti painūs, bet Olandijos sistema yra gana gerai organizuota, ir dažnai yra žmonių, kurie padeda naujiems gyventojams susitvarkyti. Aš pati pažįstu žmonių, kurie per pirmas dvi savaites susitvarkė visus dokumentus – tikrai įmanoma, nors kartais reikia kantrybės.

Papildomi patarimai ir įžvalgos

Ką dar reikėtų žinoti, ko žmonės dažnai nepaklausia?

Porą dalykų, kurie man ateina į galvą. Pirma – Olandijoje yra labai daug dviračių, ir jie turi pirmenybę kai kuriose vietose. Būk atsargus, ypač miestuose. Antra – Olandai kalba angliškai beveik visi, taigi kalbos barjero neturėtų būti. Trečia – Olandijos kainos yra aukštesnės nei Lietuvos, bet ir algos paprastai didesnės. Ketvirta – oras Olandijoje – jis tikrai kitoks nei Lietuvoje, dažnai lyja, bet retai būna labai šalta arba labai karšta. Penkta – jei vežiesi augintinius, reikia jų dokumentus, skiepus, čipą – Olandija turi griežtas taisykles dėl gyvūnų. Šešta – jei vežiesi alkoholį, yra tam tikri limitai, kiek galima vežtis nemokamai. Ir galiausiai – Olandija yra gana saugi šalis, bet kaip ir visur – saugok savo daiktus, nepalik jų matomoje vietoje automobilyje.

Kaip geriausiai išnaudoti kelionę, jei jau važiuoji su mikroautobusu?

Jei jau važiuoji su mikroautobusu, kodėl gi nepadarius kelionės šiek tiek įdomesnės? Galima sustoti keliose įdomiose vietose kelyje. Pavyzdžiui, Berlynas – jei nori, gali trumpam užsukti, pažiūrėti. Arba Kelno katedra – ji tikrai įspūdinga. Olandijoje pati rekomenduočiau bent trumpam sustoti Hagoje, jei nori pamatiti tarptautinį teismą, arba Utrechte – gražus miestas. Vienas mano pažįstamas visada sustoja tam tikroje vietoje Vokietijoje ir valgo tradicinius vokiečių dešrainius – sako, kad verta. Kitas visada sustoja prie tam tikros degalinės, nes joje geri sumuštiniai. Taigi – kelionė gali būti ne tik būdas nukakti iš taško A į tašką B, bet ir mažas nuotykys.

Ar yra kokių nors specialių patarimų tiems, kurie pirmą kartą važiuoja?

Taip, keletas. Pirma – pasidaryk planą, bet nebūk pernelyg griežtas. Kelionėje visada nutinka kažkas netikėto, tai normalu. Antra – pasiimk pakankamai maisto ir vandens, bei šiek tiek grynųjų pinigų – ne visur priima korteles, ypač mažose vietose. Trečia – turėk charged telefoną ir nepriklausomą navigaciją, nes internetas kelyje ne visada veikia gerai. Ketvirta – nesivaržyk sustoti ir pailsėti, geriau pavėluoti nei vairuoti pavargus. Penkta – jei važiuoji su kitais žmonėmis, pasidalinkite vairavimą, jei įmanoma. Šešta – mėgaukis kelione! Juk tai nauja patirtis, nauja šalis, naujas gyvenimas. Aš tikrai tikiu, kad viskas pavyks.

Svarbiausia, ką norėčiau pasakyti – viskas įmanoma, jei tinkamai pasiruodi. Nesijausk įbauginta, nes žmonės kasdien keliauja į Olandiją su savo daiktais ir viskas būna gerai. Turėk planą, pasidaryk sąrašą, pasitikrink mikroautobusą, ir važiuok. Jei kyla klausimų – visada gali pasiklausti žmonių, kurie jau yra tai darię. O jei aš ką nors pamiršau – taip jau būna, bet stengiausi apimti svarbiausius dalykus. Sėkmės tau kelionėje!