Krovinių transportavimo į Olandiją sekimo sistema

Įvadas

Krovinių transportavimo į Olandiją sekimo sistema – tai vienas iš pirmų dalykų, kurį klientai pradeda googlinti po to, kai pasirašo sutartį. Ir aš juos puikiai suprantu. Patikėk, per tuos 8 metus, kuriuos dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, mačiau viską – ir klientus, kurie skambina kas dvi valandas nesuprasdami, kur jų daiktai, ir tuos, kurie ramiai laukia, nes žino, kaip sistema veikia. Šiame straipsnyje (na gerai, šioje mano mažoje pamokėlėje) paaiškinsiu, kaip iš tiesų veikia krovinių sekimas, kokie įrankiai egzistuoja, ir ko iš tikrųjų galima tikėtis. Nes tiesa tokia – sistema gera, bet ne visada tobula. O kai ji neveikia taip, kaip tikiesi, svarbu žinoti, kodėl.

Kaip veikia sekimo sistema

Ar sekimo sistema veikia realiu laiku?

Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad bus matyti tiksliai, kur jų sunkvežimis yra šią sekundę – lyg GPS navigacijoje. Na, taip ir ne. Priklauso nuo to, su kokiu vežėju dirbai. Kai kurios įmonės naudoja tik GPS traukiles, kurios atnaujina poziciją kas kelias minutes. Kitos – tik pažymėjimus sandėliuose, kur buvo perkeltas krovinys. Pirma situacija – tikroji: kartą klientė iš Kauno man skambino panikos apimta, nes sistema rodė, kad jos baldai yra Vokietijoje, o aš žinojau, kad jie jau Lenkijoje. Pasirodo, GPS buvo užstrigęs. Tai nutinka. Taigi – realus laikas yra gerai, bet visada turėk omenyje, kad technika kartais sugenda.

Kokius duomenis galiu matyti sekimo sistemoje?

Paprastai matysiu: pasiėmimo datą ir laiką, išvykimo iš sandėlio datą, esamą lokaciją (kartais tik šalį, kartais miestą), numatomą atvykimo datą, ir statusą – pvz. "krovimas", "kelyje", "muitinėje", "pristatyta". Kartais būna ir papildomos info – temperatūra šaldytuvų kroviniams, arba drėgmės lygis. Svarbu žinoti, kad ne visi vežėjai rodo viską. Mažesnės įmonės kartais turi tik pagrindinę informaciją. Didieji – TNT, DB Schenker, DSV – turi tikrai išsamias sistemas. Bet čia ir viena mano mintis, kuri gal ne visada maloni: kuo didesnė įmonė, tuo labiau jų sistema gali būti perkrauta ir kartais rodyti pasenusią informaciją. (čia tiesiog pastebėjimas iš patirties)

Kodėl kartais sekimo sistema rodo pasenusią informaciją?

Yra kelios priežastys. Pirma – techninės problemos su GPS įranga. Antra – krovinys buvo perkeltas į kitą transporto priemonę ir naujas vairuotojas dar neprisiskyrė siuntos. Trečia – sistema tiesiog neatnaujina duomenų pakankamai greitai. Ketvirta – ir tai kartais nutinka – vežėjas tiesiog pamiršo įvesti duomenis. Taip, žmonės dirba, kartais praleidžia. Geriausia, ką gali padaryti, tai paskambinti ir pasitikslinti. Aš visada sakau klientams: jei kažkas neaišku – skambink. Geriau penkios minutės pokalbio nei penkios dienos nervų.

Sekimo priemonės ir technologijos

Kokias sekimo sistemas naudoja Lietuvos vežėjai?

Lietuvoje veikiančios įmonės dažniausiai naudoja arba savo sukurtas sistemas, arba tarptautines platformas. Pavyzdžiui, Transporeon – tai viena populiariausių platformų Europoje, kuri jungia vežėjus ir gavėjus. Joje matosi siuntos statusas, dokumentai, galima bendrauti. Kitos – CargoON, TIMOCOM. O didieji vežėjai turi savo sistemas: DPD turi savo, UPS taip pat. Iš esmės, jei užsakai perkraustymo paslaugą per tarptautinę įmonę, jie tau suteiks prieigą prie savo sistemos arba tiesiog siųs atnaujinimus el. paštu. Kartais net nereikia jokios sistemos – tiesiog gauni SMS kas kelias dienas.

Ar galiu sekti krovinį iš telefono?

Taip, šiuolaikinės sistemos veikia ir telefone. Dauguma turi mobilias programas arba responsyvius tinklalapius. Bet čia mano mažas pastebėjimas: ne visada telefono versija yra tokia pat ger kaip kompiuterio. Kartais matosi mažiau duomenų. Vieną kartą pats susidūriau – rodė tik statusą "kelyje", o kompiuteryje buvo matyti visas maršrutas. Taigi, jei nori tikslios info, geriau naudok kompiuterį. Bet jei tiesiog nori greitai patikrinti – telefonas tiks.

Ar yra vieninga sistema visai Europai?

Deja, ne. Kiekviena šalis, kiekvienas vežėjas naudoja skirtingas sistemas. Yra bandymų sukurti vieningą platformą, bet kol kas tai tik bandymai. Pavyzdžiui, EMCS (Excise Movement and Control System) naudojama akcizams sekti, bet tai visai kitas dalykas. O štai kroviniams – nėra vieningos visos Europos sistemos. Bet čia gera žinia: daugelis didžiųjų vežėjų turi savo sistemas, kurios veikia visame kelyje. Tai reiškia, kad jei tavo krovinį veža vienas vežėjas nuo pradžios iki galo, matys visą kelią. O jei perkeliama kelis kartus – gali tekti naudoti kelias sistemas.

Informacijos gavimas

Kaip dažnai gaunu atnaujinimus?

Tai priklauso nuo vežėjo ir nuo to, kokį paketą pasirinko. Kai kurie siūlo automatinius atnaujinimus kas 24 valandas. Kiti – tik tada, kai keičiasi statusas. Yra ir tokių, kurie siunčia žinutes tik svarbiais momentais: kai krovinys išvyksta, kai pasiekia muitinę, kai pristatomas. Aš visada rekomenduoju klientams išsiaiškinti iš anksto, kokį informavimo būdą jie siūlo. Nes kartais žmonės tikisi SMS kasdien, o gauna tik du el. laiškus per visą kelionę. Ir tada skambina piktini.

Ar vežėjas pats susisieks, jei bus problemų?

Paprastai taip, bet ne visada. Jei krovinys vėluoja dieną ar dvi, daugelis vežėjų tiesiog praneš per sistemą. Bet jei problema rimtesnė – pvz. reikia papildomų dokumentų, ar krovinys sugadintas – tada tikrai susisieks. Čia mano asmeninė patirtis: geriau patiems pasitikrinti sistemą reguliariai, nei laukti kol kas nors praneš. Ypač jei turi laiko jautrų krovinį. Vieną kartą klientui reikėjo baldų iki tam tikros datos, o vežėjas tiesiog pamiršo pranešti apie vėlavimą. Laimei, klientas pats pastebėjo ir mes spėjome susitvarkyti. Bet buvo nemalonu.

Ką daryti, jei sekimo sistema rodo klaidingą informaciją?

Pirmiausia – nepanikuok. Antra – pasitikrink kelis kartus. Kartais sistema tiesiog uždelsta. Trečia – jei po kelių valandų vis tiek rodo tą patį, skambink vežėjui. Gali būti kelios priežastys: techninė problema, krovinys jau kitame transporte, arba tiesiog žmogiška klaida. Svarbu žinoti, kad kartais sistema rodo seną informaciją, o krovinys jau seniai kitur. Aš pats mačiau atvejų, kai sistema rodė, kad krovinys dar Lietuvoje, o jis jau buvo Olandijoje. Taip nutinka, kai duomenys neatnaujinami laiku.

Maršrutas ir pristatymas

Koks paprastai būna maršrutas iš Lietuvos į Olandiją?

Dažniausiai važiuojama per Lenkiją ir Vokietiją. Kartais per Baltarusiją, bet pastaruoju metu dėl politinės situacijos tas maršrutas retai naudojamas. Taigi – Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai. Kelionė trunka nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo to, ar vežėjas veža tiesiogiai, ar sustoja kitų krovinių. Paprastai pirma diena – Lietuva iki Lenkijos sienos, antra – per Lenkiją ir Vokietiją, trečia – Nyderlandai. Bet tai labai apytiksliai. Kartais būna greičiau, kartais lėčiau.

Kaip sekimo sistema rodo muitinės procedūras?

Kai krovinys pereina muitinę, sistema paprastai rodo statusą "muitinėje" arba "customs clearance". Kartais būna nurodyta, kokioje muitinėje – pvz. "Kaunas", "Varšuva", "Roterdamas". Svarbu žinoti, kad muitinės procedūros gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Ypač jei krovinys nėra standartinis. Čia mano patarimas: jei veži ką nors neįprasto – pvz. senovinius daiktus, meno kūrinius, arba prekes, kurioms reikia specialių dokumentų – iš anksto pasidomėk, kokie dokumentai reikalingi. Ir pasakyk vežėjui, kad jis žinotų. Nes muitinėje sustojęs krovinys gali vėluoti, o sekimo sistema tiesiog rodys "muitinėje" ir neaišku, kada išsikris.

Ką reiškia skirtingi statusai sekimo sistemoje?

Čia priklauso nuo sistemos, bet dažniausiai sutinkami: "priimta" – krovinys paimtas, "krovimas" – kraunama į transportą, "išvyko" – išvažiavo iš sandėlio, "kelyje" – važiuoja, "muitinėje" – muitinės procedūros, "pristatyta" – priduota gavėjui. Kartais būna subtilesni: "dalinis pristatymas", "laikoma sandėlyje", "laukia papildomų instrukcijų". Jei matai kažką neaiškaus – klausk. Geriau paklausti nei spėlioti.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą sekimo sistemoje?

Paprastai ne tiesiogiai per sistemą. Reikia susisiekti su vežėju arba su kompanija, per kurią užsakei perkraustymą. Dažniausiai adresą galima pakeisti iki tam tikro momento – kol krovinys dar neišvyko. Po to tampa sudėtingiau, bet kartais įmanoma. Vieną kartą klientui reikėjo pakeisti adresą jau krovinio kelyje – pavyko, bet reikėjo papildomo mokesčio ir daug skambučių. Taigi – jei žinai, kad adresas gali keistis, iš anksto perspėk vežėją.

Dažniausiai problemos

Kodėl krovinys vėluoja?

Vėlavimų būna dėl kelių priežasčių: eismo sąlygos (ypač žiemą), muitinės procedūros, techninės transporto problemos, arba tiesiog planavimo klaidos. Kartais vežėjas prisiima per daug krovinių ir neišspėja visko laiku. Čia mano atviras pastebėjimas: kai kurios įmonės žada per greitus terminus, o paskui vėluoja. Svarbu rinktis patikimą vežėją, o ne tik pigiausią. Aš visada sakau klientams: pigiai – tai kartais brangiai. Nes vėlavimas gali kainuoti daugiau nei skirtumas kainoje.

Ką daryti, jei krovinys dingsta iš sekimo sistemos?

Pirmiausia – neprarask ramybės. Kartais sistema tiesiog nebeatnaujina, o krovinys vis dar kelyje. Bet jei ilgai nieko nematosi – skambink. Gali būti kelios situacijos: techninė problema su GPS, krovinys buvo perkeltas į kitą transportą ir dar nepriskirtas, arba rimtesnė problema. Jei krovinys tikrai dingęs – reikia pradėti paiešką su vežėju. O jei niekas nepadeda – gali tekti kreiptis į policiją ir draudimo kompaniją. Laimei, tokios situacijos labai retos.

Ar galiu gauti kompensaciją už vėlavimą?

Tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Daugelis vežėjų turi tam tikras ribas – pvz. kompensuoja tik jei vėluoja daugiau nei tam tikras dienų skaičius. Ir kompensacija paprastai nėra didelė. Bet jei dėl vėlavimo patyre materialinius nuostolius – pvz. sugadinti produktai, praleistas verslo sandoris – tuomet galima reikalauti daugiau. Viskas priklauso nuo to, kas parašyta sutartyje. mano patarimas – visada skaityk sutartį prieš pasirašydamas. Ir jei kas neaišku – klausk. Geriau išsiaiškinti iškart nei vėliau ginčytis.

Kaip elgtis, jei krovinys sugadintas pristatymo metu?

Pirmiausia – dokumentuok. Nuotraukos, video, aprašymas. Paskui – kuo greičiau susisiek su vežėju ir draudimo kompanija. Dažniausiai yra tam tikras laikas, per kurį reikia pranešti apie žalą – paprastai kelios dienos. Svarbu nepasirašyti pristatymo dokumentų, jei matai, kad krovinys sugadintas, nebent tai pažymėta. Vieną kartą klientė pasirašė nežvilgtelėjusi, o paskui kilo problemų dėl kompensacijos. Taigi – visada apžiūrėk krovinį prieš pasirašydamas.

Mokėjimai ir dokumentai

Ar sekimo sistemoje matosi mokėjimo statusas?

Kartais taip, kartais ne. Kai kurios sistemos rodo, ar sumokėta, ar dar ne. Bet dažniausiai mokėjimo klausimai sprendžiami atskirai – el. paštu, telefonu, ar per sąskaitas. Čia mano patarimas: visada turėk visus mokėjimus patvirtinančius dokumentus. Ir jei abejoji, ar sumokėjai – klausk. Geriau patikslinti nei vėliau kiltų problemų.

Kokius dokumentus gausiu susijusius su kroviniu?

Paprastai: CMR važtaraštis (tarptautinis krovinių vežimo dokumentas), sąskaita faktūra, pakrovimo dokumentas, ir pristatymo patvirtinimas. Kartais, jei veži prekes, gali prireikti PVM sąskaitos faktūros, kilmės sertifikato, ar kitų dokumentų. Viskas priklauso nuo to, ką veži. O jei tai asmeninis perkraustymas – dažniausiai užtenka asmens dokumento ir sutarties su perkraustymo įmone.

Ar dokumentai bus prieinami sekimo sistemoje?

Daugelis modernių sistemų leidžia atsisiųsti dokumentus tiesiogiai – CMR, sąskaitas, pristatymo aktus. Bet ne visada. Kartais reikia paprašyti atsiųsti el. paštu. O senesnės sistemos iš viso neturi tokios funkcijos. Čia vėlgi – priklauso nuo vežėjo ir naudojamos sistemos. Jei tau svarbu turėti visus dokumentus skaitmeninius – iš anksto pasidomėk, ar tokia galimybė yra.

Praktiniai patarimai

Ką patartum daryti prieš pradedant sekimą?

Pirmiausia – susitark su vežėju dėl informavimo tvarkos. Kaip ir kada gausi atnaujinimus? Kokiu būdu – SMS, el. paštas, sistema? Antra – užsirašyk visus kontaktus: vežėjo telefono numerį, el. paštą, galbūt vairuotojo numerį jei turi. Trečia – jei naudoji sistemą, išsiaiškink, kaip ji veikia. Ar reikalingas prisijungimas? Ar gausi prisijungimo duomenis el. paštu? Kartais žmonės tiesiog laukia sistemos, o jiems niekas nebuvo išsiųsta. Taip nutiko vienam mano klientui – teko skambinti ir aiškintis, kodėl jis nematė jokios informacijos.

Kaip dažnai turėčiau tikrinti sekimo sistemą?

Paprastai užtenka kartą ar du per dieną, jei krovinys kelyje. Jei lauki labai nekantriai – gali tikrinti dažniau, bet didelio skirtumo nebus. Svarbiausia tikrinti kritiniais momentais: kai krovinys turėtų pereiti muitinę, kai turėtų atvykti į paskirties šalį. Ir žinoma – jei sistema rodo kažką neaiškaus arba ilgai nesikeičia – tuomet tikrink dažniau ir susisiek su vežėju.

Ar verta naudotis papildomomis sekimo paslaugomis?

Kai kurios įmonės siūlo premium sekimą – dažnesnius atnaujinimus, tikslesnę vietą, asmeninį vadybininką. Ar verta? Priklauso nuo tavo poreikių. Jei veži verslo krovinį, kuris labai svarbus – tikrai gali būti verta. Jei tai paprastas asmeninis perkraustymas – tikriausiai užteks ir paprastos sistemos. mano nuomonė: dažniausiai papildomos paslaugos yra per daug brangios paprastam klientui. Bet jei turi specifinių poreikių – tada taip.

Ką daryti, jei sekimo sistema neveikia techniškai?

Pirma – patikrink savo interneto ryšį. Antra – pabandyk kitą naršyklę ar įrenginį. Trečia – jei vis tiek neveikia, susisiek su vežėju telefonu ar el. paštu. Kartais sistema būna nukelta arba atnaujinama, ir tuomet gali neveikti kelias valandas. Vieną kartą pats susidūriau – visą dieną sistema buvo "nuleidusi", o paskui vėl pradėjo veikti. Taigi – jei tai trumpalaikė problema, palauk. Bet jei trunka ilgai – skambink.

Specifiniai atvejai

Kaip sekti krovinį, jei vežėjas keičiasi kelionės metu?

Čia gali būti sudėtinga. Jei krovinys perkeliamas iš vieno vežėjo į kitą, gali tekti naudoti dvi skirtingas sistemas. Arba gauti informaciją per tarpininką – tą, kuris organizavo perkraustymą. Svarbu iš anksto žinoti, ar bus pervežimas. Kartais vežėjai dirba su subrangovais, ir tuomet informacija gali vėluoti. mano patirtis: visada klausk iš anksto, kas veš krovinį visame kelyje. Jei tik vienas vežėjas – paprasčiau. Jei keli – reikia aiškintis, kaip bus perduodama informacija.

Ar galima sekti krovinį, jei jis keliauja jūrų keliu?

Taip, bet čia sistema kitokia. Jūrų konteineriai sekti per specialias sistemas – pvz. VesselFinder, MarineTraffic, ar pačių laivybos kompanijų sistemas. Dažniausiai matosi laivo pozicija, uostas, kuriame yra, numatoma atvykimo data. Bet tikslumas mažesnis nei sausoje žemėje. Ir informacija atnaujinama rečiau. Jei krovinys į Olandiją keliauja per jūrą – dažniausiai tai būna didesni kroviniai, ir sistema bus atitinkama.

Ką daryti, jei vežu prekes į Olandiją verslo tikslais?

Tuomet sistema dažniausiai bus išsamesnė. Verslo kroviniai paprastai sekti labiau – yra atskiros sistemos, su daugiau funkcijų. Bet čia ir daugiau reikalavimų: dokumentai, mokesčiai, muitinės procedūros. mano patarimas verslo klientams: naudokitės profesionaliomis logistikos įmonėmis, kurios turi patirti su tarptautiniais pervežimais. Jų sistemos paprastai geresnės, ir informacija tikslesnė.

Išvada

Na štai, trumpai apie krovinių sekimo sistemas. Iš esmės – sistema veikia, bet nėra tobula. Kartais duomenys vėluoja, kartais sistema stringa, kartais reikia patiems pasitikrinti. Bet jei žinai, ko tikėtis, viskas einasi daug lengviau. Svarbiausia – prieš pradedant susitark dėl informavimo tvarkos, turėk kontaktus, ir nesitikėk, kad sistema bus 100% tiksli visada. O jei kažkas neaišku – tiesiog paskambink. Žmonės čia dirba, ir jie gali padėti. Sėkmės su perkraustymu!