Krovinių transportavimas į Olandiją – kas svarbu žinant prieš užsakant pervežimą

Įvadas

Jei jums reikia nugabenti krovą į Olandiją, greičiausiai jau ieškote, kas galėtų tai padaryti. Gali būti, kad pirmą kartą susiduriate su tarptautiniu pervežimu, o gal jau turėjote patirties, bet kažkas nepavyko ir dabar ieškote geresnio varianto. Aš dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų, tad per šį laiką mačiau viską – ir gerus pervežimus, kurie ateina laiku ir be jokių staigmenų, ir visiškas katastrofas, kai krovinys dingsta, vėluoja arba atvažiuja sugadintas. Šiame straipsnyje bandysiu paprastai paaiškinti, kaip iš tikrųjų veikia krovinių transportavimas į Olandiją, kokius klausimus verta užduoti prieš pasirašant sutartį ir ko geriau vengti. Nesitikėkite čiaokio tobulo teksto – rašau taip, kaip kalbėčiau su jumis gyvai, kartais pakartodamas save, kartais praleisdamas akivaizdžius dalykus, nes man jie savaime suprantami, bet jums gali būti ne.

DUK

Kainos ir mokėjimai

Kiek vidutiniškai kainuoja nugabenti krovą į Olandiją?

Čia tikrai sunku duoti vieną skaičių, nes viskas priklauso nuo to, koks krovinys, iš kur ir į kurą vežate. Paprastai pilnas sunkvežimis iš Lietuvos į Olandiją kainuoja nuo 800 iki 1200 eurų, bet jei jums reikia tik dalies vietos krovinio skyde, gali būti ir 300-400 eurų. Kartais kaina priklauso ir nuo to, ar reikia greito pervežimo – jei reikia per 24 valandas, kaina gali būti dvigubai didesnė. Aš pats siūlyčiau visada prašyti bent dviejų-trijų pasiūlymų ir palyginti, bet čia reikia žiūrėti ir į tai, kas įskaičiuota – kai kurios įmonės rašo mažą kainą, bet po to prideda papildomus mokesčius už dokumentus, draudimą arba krovinio apkrovimą.

Ar galima mokėti dalimis ar tik po pristatymo?

Dauguma pervežimo įmonių reikalauja dalies sumos iš anksto, paprastai 30-50%, o likusią dalį – po pristatymo. Yra ir tokių, kurie dirba tik su išankstiniu apmokėjimu, ypač jei klientą mato pirmą kartą. Aš asmeniškai visada siūlyčiau susitarti taip, kad bent dalis sumos liktų iki kol krovinys bus pristatytas sveikas – tai ir jums saugiau, ir mums kaip vežėjams motyvacija padaryti darbą iki galo. Kartais didesnės įmonės siūlo atidėtą mokėjimą nuolatinams klientams, bet čia jau reikia turėti susikūrusią istoriją.

Kodėl vienos įmonės siūlo pigiau nei kitos?

Čia gali būti kelios priežastys. Pirma – kai kurios įmonės tiesiog dirba su mažesnėmis marjomis, ypač jei turi nuolatinį krovinių srautą ir gali užpildyti sunkvežimą keliais užsakymais. Antra – kartais pigesnė kaina reiškia, kad vežėjas neturi visų reikalingų licencijų arba naudoja senesnę techniką, kuri gali sugesti kelyje. Trečia – dalis skirtumo gali būti dėl to, kad pigesnis pasiūlymas neapima visų paslaugų, pavyzdžiui, draudimo arba muitinės dokumentų sutvarkymo. Aš visada sakau klientams – pigiausiai nebūtinai geriausia, bet ir brangiausiame pasiūlyme nėra jokios garantijos, kad viskas bus gerai.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi vežant krovą į Olandiją?

Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis – tai tarptautinis krovinio gabenimo dokumentas, kurį pasirašo ir siuntėjas, ir gavėjas, ir vežėjas. Be to, jums reikės sąskaitos faktūros arba komercinio invoice, jei krovinys yra komercinis. Jei vežate prekes, kurioms reikalingi sertifikatai, pavyzdžiui, maisto produktus arba chemikalus, tuomet reikės atitinkamų dokumentų, patvirtinančių, kad prekės atitinka ES standartus. Svarbu žinoti, kad Olandija yra ES šalis, tad jei krovinys iš Lietuvos, muitinės deklaracija paprastai nereikalinga, bet čia yra išimčių – jei vežate prekes iš trečiųjų šalių arba tam tikrus specifinius krovinius, gali prireikti muitinės dokumentų.

Ar reikia kažką daryti dėl Brexit, jei krovinys eina per Jungtinę Karalystę?

Jei jūsų krovinys į Olandiją keliauja per Jungtinę Karalystę, tai dabar jau reikia muitinės dokumentų abiejose pusėse – ir išvažiuojant iš JK, ir įvažiuojant į ją. Nuo Brexit JK nebėra ES muitų sąjungoje, tad net jei krovinys tik tranzitu eina per JK teritoriją, reikia pilnos muitinės procedūros. Daugelis vežėjų šiuo metu stengiasi vengti maršrutų per JK ir važiuoja per Prancūziją arba Belgiją, bet kartais tiesiogiai greičiau išeina per JK, ypač jei pristatymas į pietų Olandiją. Čia jau reikia žiūrėti konkrečiai pagal jūsų krovinio pobūdį ir galutinę paskirties vietą.

Kas tvarko dokumentus – aš pats ar vežėjas?

Paprastai didžiąją dalį dokumentų sutvarko vežėjas, bet jums kaip klientui reikia pateikti teisingą informaciją – kas yra krovinys, kokia jo vertė, kas yra gavėjas, kokios yra prekės. Jei vežate kažką specifinio, pavyzdžiui, pavojingų krovinių, tuomet reikia papildomų dokumentų, ir čia jau reikia specialiai licencijuotų įmonių. Aš pats visada prašau klientų duoti man visus turimus dokumentus iš anksto, nes kartais pasitaiko situacijų, kai krovinys jau pakrautas, o tada paaiškėja, kad trūksta kažkokio popieriaus, ir tada prasideda problemos.

Laikas ir maršrutai

Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Lietuvos į Olandiją?

Paprastai tai trunka nuo dviejų iki keturių dienų, priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos ir į kurią Olandijos vietą vežate. Iš Vilniaus arba Kauno iki Amsterdamo arba Roterdamo paprastai reikia skaičiuoti apie 24-30 valandų važiavimo, bet čia dar reikia pridėti laiką pakrovimui, išpaklovimui ir galimus sustojimus kelyje. Jei krovinys skubus, galima sutvarkyti per 24 valandas, bet tai jau kainuoja brangiau ir reikia rasti vairuotoją, kuris tuo metu yra laisvas. Kartais būna taip, kad vairuotojas jau turi kitą užsakymą ir gali paimti jūsų krovinį tik po poros dienų – čia jau reikia derinti su gavėju, ar jis gali laukti.

Ar galima sutarti dėl tikslios pristatymo valandos?

Čia reikia būti atsargiems. Daugelis vežėjų, įskaitant ir mane, nesižada tikslios valandos, nes kelyje gali būti visko – eismo spūsčių, oro sąlygų, techninių problemų. Galima sutarti dėl tam tikros dienos, bet tiksliai valanda – tai jau sudėtingiau. Yra žinoma, kad kai kurios įmonės siūlo garantuotą pristatymą iki tam tikros valandos, bet dažniausiai tai yra brangesnis variantas ir vis tiek numatoma tam tikra tolerancija. Aš pats visada sakau klientams – jei jums labai svarbu, kad krovinys atvažiuotų iki tam tikros valandos, pasakykite iš karto, ir mes bandysime suorganizuoti, bet čia jau reikia papildomo mokesčio ir aiškaus susitarimo.

Koks maršrutas paprastai naudojamas – per Lenkiją ir Vokietiją ar per Baltijos šalis ir Daniją?

Dauguma vežėjų naudoja maršrutą per Lenkiją ir Vokietiją – tai trumpiausias kelias ir geriausiai žinomas. Važiuojama per Lenkiją, Vokietiją ir tada į Olandiją. Kartais, jei reikia į šiaurinę Olandiją, galima važiuoti per Daniją ir tiltą, bet čia jau reikia mokėti už tiltą ir kartais tai išeina brangiau. Yra ir maršrutas per Čekiją ir Austriją, bet tai ilgiau. Aš pats dažniausiai renkuosi per Lenkiją, nes ten geri keliai ir nėra didelių problemų su eismu, nors pastaruoju metu ir ten spūstys pasitaiko, ypač prie didžiųjų miestų.

Krovinių tipai

Ar galima vežti bet kokį krovinį ar yra apribojimų?

Didžiąją dalį krovinių galima vežti standartiniais sunkvežimiais, bet yra tam tikrų apribojimų. Pirma – svoris. Standartinis sunkvežimis gali vežti iki 24 tonų, bet čia dar reikia žiūrėti, kiek sveria pats krovinys kartu su palečiu ir visa kita. Antra – matmenys. Jei krovinys yra platesnis, aukštesnis ar ilgesnis nei standartinis, tuomet reikalingi specialūs leidimai ir kartais eskortuojamas transportas. Trečia – pavojingi kroviniai. Jei vežate kažką, kas yra pavojinga pagal ADR klasifikaciją, tuomet reikia specialiai licencijuoto transporto ir vairuotojo su atitinkamu pažymėjimu. Čia jau aš pats asmeniškai tokių krovinių nepriimu, nes tam reikia specialios įrangos ir dokumentų.

Ką daryti, jei mano krovinys yra labai didelis arba netrumpas?

Tokiais atvejais reikalingas specialus transportas. Jei krovinys viršija standartinius matmenis, reikia gauti leidimą iš kelių direkcijos ir dažnai organizuoti eismo ribojimus tam tikromis valandomis. Kartais reikia net kelių sunkvežimių – vienas veža priekinę dalį, kitas galinę. Aš pats tokių dalykų nedarau, nes tam reikia labai specifinės patirties ir licencijų. Jei jums reikia vežti kažką neįprasto, siūlyčiau ieškoti įmonės, kuri specializuojasi nestandartinių krovinių pervežimuose – jų Lietuvoje yra kelios, bet čia jau kaina bus žymiai didesnė nei paprasto pervežimo.

Ar galima vežti šaldytus produktus?

Taip, bet tam reikia šaldymo sunkvežimio, kuris vadinamas refrižeratorius. Šie sunkvežimiai turi specialią įrangą, kuri palaiko tam tikrą temperatūrą viso kelio metu. Svarbu žinoti, kad skirtingi produktai reikalauja skirtingos temperatūros – pavyzdžiui, šaldytos mėsos reikia -18 laipsnių, o kai kurių vaisių pakanka +2-+5 laipsniai. Čia reikia aiškiai nurodyti vežėjui, kokios temperatūros reikia, nes jei nurodysite neteisingai, krovinys gali sugesti. Kartais pasitaiko atvejų, kai vairuotojas netyčia nustato kitą temperatūrą arba technika sugenda, ir tada prekės sugenda – čia jau prasideda ginčai dėl kompensacijos, tad geriau viską susitarti iš anksto ir užfiksuoti raštu.

Problemos ir sprendimai

Kas nutinka, jei krovinys sugenda kelyje?

Čia priklauso nuo to, dėl ko jis sugando. Jei dėl vežėjo kaltės – pavyzdžiui, vairuotojas blogai pritvirtino krovinį arba važiavo per greitai posūkyje – tuomet vežėjas atsako už žalą. Jei dėl išorės veiksnių – pavyzdžiui, avarija su kitu automobiliu arba gamtos stichija – tuomet atsako draudimo bendrovė. Svarbu žinoti, kad krovinys turi būti apdraustas, ir čia reikia pasitikrinti, ar vežėjas turi CMR draudimą, kuris apima krovinio gabenimo metu padarytą žalą. Aš pats visada siūlyčiau papildomą draudimą, jei krovinio vertė yra didelė – standartinis draudimas dažniausiai padengia tik dalį vertės, o jei jūsų krovinys brangus, gali prireikti papildomos sumos.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti krovinį?

Kartais pasitaiko situacijų, kai gavėjas dėl kažkokių priežasčių atsisako priimti krovinį – gal prekės neatitiko užsakymo, gal pasikeitė aplinkybės, gal tiesiog nori atsisakyti. Čia jau prasideda sudėtinga situacija, nes krovinys yra ten, o vežėjas nežino, ką su juo daryti. Paprastai tokiu atveju reikia susisiekti su siuntėju ir tartis dėl tolesnių veiksmų – gal krovinys bus grąžintas, gal bus sutarta su gavėju dėl kainos sumažinimo, gal reikės saugoti krovinį tam tikrą laiką. Čia visada reikia aiškaus susitarimo ir dokumentų, nes kitaip viskas gali baigtis dideliais nuostoliais. Aš pats turėjau atvejį, kai gavėjas tiesiog neatsirado nurodytu adresu, ir teko krovinį vežti atgal – tai kainavo papildomai, ir aišku, kad tas papildomas kainą teko mokėti klientui.

Kaip elgtis, jei vėluoja pristatymas?

Pirmiausia reikia susisiekti su vežėju ir sužinoti, kodėl vėluoja. Gali būti įvairių priežasčių – eismo spūstys, techninės problemos, vairuotojo liga, arba tiesiog vežėjas blogai suplanavo maršrutą. Jei vėluojama dėl vežėjo kaltės, galima reikalauti kompensacijos, bet čia viskas priklauso nuo to, kas buvo sutarta sutartyje. Jei vėluojama dėl force majeure aplinkybių, tuomet atsakomybė paprastai neprisiimama. Svarbu žinoti, kad jei dėl vėlavimo jums patiems susidaro nuostoliai – pavyzdžiui, praleidote sandėlio priėmimo laiką arba turėjote mokėti baudą – tuomet galima reikalauti šių nuostolių atlyginimo, bet čia jau reikia įrodymų ir dažnai teisinio proceso. Aš visada siūlyčiau prieš užsakant pervežimą aiškiai susitarti dėl pristatymo laiko ir užfiksuoti tai sutartyje, nes kitaip vėliau bus labai sunku įrodyti, kad buvo kažkas sutarta.

Pasiruošimas ir koordinavimas

Ką man reikia padaryti prieš pakrovimą?

Pirma – paruošti krovinį taip, kad jį būtų galima saugiai pakrauti ir vežti. Tai reiškia, kad krovinys turi būti ant palečių, tinkamai pritvirtintas, supakuotas taip, kad neišbyrėtų ir nesugestų pervežimo metu. Antra – paruošti visus reikalingus dokumentus: sąskaitą faktūrą, pakavimo sąrašą, bet kokius sertifikatus, jei jie reikalingi. Trečia – aiškiai nurodyti adresą, kur reikia pakrauti ir kur pristatyti, su kontaktiniais asmenimis abiejose pusėse. Aš pats visada prašau klientų duoti man telefono numerį žmogui, kuris bus vietoje pakrovimo ir išpaklovimo metu, nes kartais reikia susisiekti ir suderinti tikslų laiką.

Kaip sekti krovinio buvimo vietą?

Dauguma šiuolaikinių vežėjų naudoja GPS sekimo sistemas, ir jūs galite matyti, kur šiuo metu yra sunkvežimis. Paprastai jums duodama nuoroda arba prisijungimo duomenys prie sistemos, kurioje matomas realus laikas. Bet čia reikia žinoti, kad ne visada informacija yra 100% tiksli – kartais sistema rodo, kad sunkvežimis yra vienoje vietoje, o iš tikrųjų jis jau kitur, arba atvirkščiai. Be to, ne visi vežėjai siūlo šią paslaugą nemokamai – kai kurie ima papildomą mokestį už galimybę sekti krovinį realiu laiku. Aš pats visada duodu klientams nuorodą, nes man tai nieko nekainuoja, o klientams ramiau.

Kaip suderinti tikslų pakrovimo ir išpaklovimo laiką?

Čia reikia kalbėtis su abiejų pusių atstovais. Jums reikia žinoti, kada gavėjas gali priimti krovinį – ar tai yra sandėlis su nustatytomis priėmimo valandomis, ar tai yra įmonė, kuri dirba tik iki tam tikros valandos. Tada reikia suderinti su vairuotoju, kada jis gali būti pakrovimo vietoje. Kartais būna taip, kad siuntėjas nori pakrauti tik ryte, o gavėjas gali priimti tik vakare – tuomet reikia planuoti taip, kad vairuotojas turėtų kur palaukti arba galėtų užsiimti kuo nors kitu tarp pakrovimo ir išpaklovimo. Aš pats visada stengiuosi viską suderinti iš anksto, bet kartais pasitaiko situacijų, kai kažkas pasikeičia paskutinę minutę, ir tada tenka greitai persiorganizuoti.

Išvada

Krovinių transportavimas į Olandiją nėra sudėtingas, jei žinote, ko klausti ir į ką atkreipti dėmesį. Svarbiausia – aiškiai susitarti dėl kainos, laiko ir atsakomybių iš anksto, viską užfiksuoti raštu ir nebijojti klausti, jei kažkas neaišku. Rinkdamiesi vežėją, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į patirtį, atsiliepimus ir tai, kaip bendrauja su jumis – jei jau prieš pradedant bendradarbiavimą jaučiate, kad kažkas ne taip, greičiausiai taip ir bus. O jei jau turite kokių nors konkrečių klausimų dėl savo krovinio – koks jis, iš kur ir į kurą reikia vežti – rašykite, pasikalbėsim konkrečiai, nes kiekviena situacija yra kitokia ir čia jau reikia individualaus sprendimo.