Krovinių logistika mikroautobusais į Europą efektyviai

Įvadas

Krovinių logistika mikroautobusais į Europą – tai dažnai pigiausias sprendimas, kai reikia pervežti nedidelį kiekį prekių ar asmeninių daiktų. Aš šioje srityje dirbu jau aštuntus metus ir per tą laiką mačiau visko: ir sklandžių pervežimų, ir tikrų košmarų, kai žmonės patikėjo netinkamai įmonei ir liko be prekių. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje pamokėlje) papasakosiu, kaip viskas veikia, kokie kainų skirtumai tarp šalių, kokie dokumentai reikalingi, ir ko geriau vengti. Jei planuoji vežti krovinius mikroautobusais į Europą – čia rasid viską, ko reikia žinoti prieš užsakant paslaugą.

Dažniausi klausimai

Kainos ir mokėjimai

Kiek kainuoja krovinių pervežimas mikroautobusu į Vokietiją?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo to, ar veži pilną mikroautobusą, ar tik dalį. Pilnas mikroautobusas (iki 3,5 tonos) iš Lietuvos į Vokietiją kainuoja maždaug 400–600 eurų, jei tai vienas automobilis. Bet jei veži tik dalį – tarkim, kelias dėžes – gali mokėti nuo 150 iki 250 eurų. Kartais žmonės stebisi, kodėl dalinis krovinys brangesnis proporcingai – čia nieko keisto, nes vairuotojas vis tiek važiuoja visą kelią, o ne tik iki tavo prekių.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, bet ne visada. Jei veži reguliariai, pvz., kas mėnesį, tai tikrai galima susitarti dėl nuolaidos. Aš pats klientams, kurie veža kas du-tris mėnesius, duodu 10–15% nuolaidą. Bet jei tai vienkartinis pervežimas – didelės nuolaidos tikėtis sunku. Beje, kartais pigiau išeina užsakyti du mažesnius pervežimus per metus nei vieną didelį, jei prekių nedaug.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo šalies?

Mikroautobusų logistika į Vokietiją ar Prancūziją brangesnė nei į Lenkiją ar Čekiją, nes tiesiog didesnis atstumas ir daugiau degalų sunaudojama. Bet čia yra ir kitas faktorius – kai kuriose šalyse sunkiau gauti grįžtamąjį krovinių, todėl vairuotojai nori daugiau už tuščią grįžimą. Dėl to kartais netgi atgalinis pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą gali būti brangesnis nei iš Lietuvos į Vokietiją – keista, bet tiesa.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Čia priklauso nuo įmonės. Aš asmeniškai prašau 30–50% avanso, likusią dalį – atėmus prekes. Yra įmonių, kurios reikalauja visos sumos iš anksto – čia jau rizikinga, ypač jei su ta įmone dirbate pirmą kartą. Girdėjau istorijų, kai žmonės sumokėjo viską iš anksto ir liko nieko negaunę, bet čia jau kraštutinumai.

Dokumentai ir tvarka

Kokie dokumentai reikalingi krovinių pervežimui į Europą?

Pagrindinis dokumentas – CMR važtaraštis, tai toks tarptautinis dokumentas, kuris patvirtina, kad krovinys buvo perduotas vežėjui. Be to, reikės prekių sąrašo (invoice ar packing list), jei tai komercinis krovinys, arba asmens daiktų sąrašo, jei veži asmeninius baldus. Ir žinoma, vairuotojo teisės, techninė apžiūra, draudimas – bet tai jau įmonės problema, ne tavo.

Ar reikia kokios nors licencijos?

Jei veži komercinį krovinį, gali prireikti EORI numerio (jei veži iš ES į ES, tai nereikia, bet jei į Jungtinę Karalystę po Brexit – jau reikia). Asmeniniams daiktams jokių licencijų nereikia, tiesiog sąrašas, ką veži. Bet čia svarbu – jei veži prekes, kurios skirtos pardavimui, tai jau kitas reikalas, čia reikia PVM mokėtojo kodą ir pan.

Kaip su deklaravimu muitinėje?

ES viduje muitinės deklaracija paprastai nereikalinga, išskyrus tam tikras prekių kategorijas (pvz., maisto produktus, gyvūnus, tam tikras chemines medžiagas). Bet jei veži į Jungtinę Karalystę, tai jau reikia muitinės deklaracijos, ir čia viskas sudėtingiau. Vienas mano klientas vežė baldus į Londoną ir praleido terminus dėl dokumentų – galų gale teko mokėti papildomai už saugojimą uoste.

Laikas ir maršrutai

Kiek laiko trunka pervežimas mikroautobusu į Europą?

Iki Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos – paprastai 2–3 dienos. Iki Prancūzijos ar Ispanijos – 3–5 dienos. Į Italiją – 3–4 dienos. Bet čia priklauso nuo to, ar tai tiesioginis pervežimas, ar su sustojimais. Kai kurios įmonės veža kelis krovinius iškart, tai gali užtrukti ilgiau. Aš visada perspėju klientus – jei reikia skubiai, teks mokėti daugiau.

Ar galima užsakyti skubų pervežimą?

Taip, bet tai brangiau. Paprastai skubus pervežimas kainuoja 30–50% brangiau nei įprastas. Ir čia dar priklauso nuo to, ar tuo metu yra laisvas mikroautobusas. Kartais tiesiog nėra kam važiuoti, ir nors norėtum sumokėti dvigubai – niekas nevažiuos. Buvo pas mane toks atvejis – žmogus norėjo per dieną pristatyti į Italiją, bet aš tiesiog neturėjau laisvo vairuotojo, tekę aiškintis.

Kaip planuoti pristatymo laiką?

Geriausia planuoti su tam tikra tolerancija. Jei reikia prekių iki konkrečios datos, pasakyk vežėjui, kad reikia iki tos dienos, bet paprašyk pristatyti diena ar dviem anksčiau. Gyvenime visko būna – kamščiai, blogas oras, techninės problemos. Vieną kartą vairuotojas praleido ratą dėl pradurtos padangos ir vėlavo 8 valandas – niekas čia nekaltas.

Krovinio saugumas

Ar mano krovinys bus apdraustas?

Čia labai svarbus klausimas. Geresnės įmonės turi CMR draudimą, kuris apsaugo krovinį iki tam tikros sumos (paprastai iki 10 000 eurų). Bet jei veži brangesnius daiktus, verta papildomai apdrausti. Aš visada sakau klientams – jei veži ką nors brangaus, klausk, kiek įmonės draudimas padengs. Ir dar geriau – pasidaryk nuotraukas prieš kraunant, bus lengviau įrodinėti, jei kas nors nutiks.

Kas nutinka, jei krovinys bus sugadintas?

Jei tai įmonės kaltė (pvz., netinkamai pakrovė, praleido), tai turi atlyginti. Bet jei tai force majeure – pvz., avarija dėl kito vairuotojo kaltės – čia jau kita istorija, reikia draudimo bendrovės. Aš pats turėjau atvejį, kai per avariją krovinys buvo visiškai sugadintas, ir teko ilgai derėtis su draudiku. Iki šiol klientui skolingi pinigai.

Ar galima sekti krovinio vietą?

Dauguma šiuolaikinių įmonių turi GPS sekimą, ir klientai gali matyti, kur mikroautobusas važiuoja. Bet čia vėlgi – priklauso nuo įmonės. Mažesnės įmonės kartais neturi tokios sistemos, tai teks pasitikėti vairuotojo žodžiu. Aš pats naudoju GPS, mano klientai gali matyti realiuoju laiku, kur jų krovinys.

Bendrieji klausimai

Koks mikroautobusas geriausias kroviniams?

Paprastai naudojami 3,5 tonos mikroautobuso tipo automobiliai – tai gali būti Mercedes Sprinter, Iveco Daily, Renault Master ar panašūs. Jie talpina iki 12–15 kubinių metrų, priklauso nuo modelio. Yra ir mažesnių, 1,5 tonos, bet jie tinka tik labai mažiems kroviniams. Ir dar būna su kėbulu ir be jo – su kėbulu saugiau, bet be jo galima krauti didesnius daiktus.

Kiek sveria krovinys, kurį galiu vežti?

Standartinis mikroautobusas iki 3,5 tonos leidžia vežti apie 1–1,5 tonos krovinio, priklausomo nuo automobilio svorio. Bet čia svarbu – jei krauni sunkius daiktus, gali būti problemų su technine apžiūra, ypač jei viršiji leistiną svorį. Buvo pas mane atvejis, kai žmogus norėjo vežti metalo konstrukcijas, ir teko aiškintis, ar mikroautobusas išvis temptų.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas?

Tam reikia specialaus ADR sertifikato, ir ne kiekviena įmonė turi tokius vairuotojus. Jei reikia vežti dažus, tirpiklius, dujas balionuose ar panašiai – būtinai iš anksto perspėk, nes čia jau kitos taisyklės. Aš pats ADR neturiu, todėl tokių krovinių nepriimu.

Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Čia turbūt pats svarbiausias klausimas. Aš pats ieškočiau pagal atsiliepimus (bet ne tik vienoje vietoje), klausk, ar turi CMR draudimą, pasitikrink, ar įmonė tikrai egzistuoja (ar nėra tik vienas asmuo su telefonu). Ir dar geras ženklas – jei įmonė turi savo mikroautobusus, o ne nuomojasi. Ir jei gali pasikalbėti su vairuotoju prieš vežimą – tai taip pat gerai.

Ką daryti, jei pervežimas nepavyko?

Pirmiausiai bandyk susisiekti su įmone ir išsiaiškinti, kas nutiko. Jei nieko negauni, rašyk pretenziją raštu (el. paštu su patvirtinimu). Jei ir toliau nieko – kreipkis į vartotojų teises ar net teismą, jei suma didelė. Aš žinau atvejį, kai žmogus atgavo pinigus tik po teismo, bet čia jau kraštutinis atvejis.

Ar galima vežti baldus ir buitinę techniką?

Taip, tai labai dažnas krovinys. Bet baldus reikia tinkamai supakuoti – geriausia į dėžes arba bent jau apvynioti strečio plėvele. Buitinė technika – taip pat, tik reikia saugoti nuo smūgių. Aš visada rekomenduoju naudoti putplasčio gabalėlus arba senus drabužius kaip amortizaciją.

Ką daryti su labai dideliais daiktais?

Jei daiktas netelpa į mikroautobusą, reikės arba didesnio automobilio (pvz., sunkvežimio), arba dalinti į dalis. Kartais žmonės išardo baldus, veža dalimis, ir vėl surenka vietoje. Brangu, bet kartais kitaip neišeina. Vienas mano klientas vežė didelį stalą į Vokietiją, teko išardyti į keturias dalis – ir taip pavyko.

Ar vežate gyvūnus?

Techniškai taip, bet tai jau sudėtingiau. Reikia specialių dokumentų, narvų, ir ne kiekvienas vairuotojas sutiks. Aš pats kartą vežiau šunį į Nyderlandus – klientas labai prašė, ir aš sutikau, nors tai ne mano pagrindinė veikla. Bet čia reikia iš anksto tartis, ir kaina bus didesnė.

Kaip elgtis su muitinės procedūromis Jungtinėje Karalystėje po Brexit?

Čia jau sudėtinga tema. Reikia muitinės deklaracijos, EORI numerio, ir gali prireikti mokėti muitus. Aš pats stengiuosi vengti JK pervežimų, nes dokumentacija labai sudėtinga. Jei tikrai reikia – geriau pasisamdyti specializuotą įmonę, kuri tuo užsiima.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinai, kad reikės vežti po mėnesio – jau dabar skambink ir rezervuok. Vasaros mėnesiais (ypač liepą-rugpjūtį) ir prieš Kalėdas – labai sunku gauti vietą, ir kainos būna aukštesnės. Aš pats vasarą dirbu beveik visą parą, tiek paklausimas didelis.

Ar galima vežti maisto produktus?

Taip, bet reikia tam tikrų dokumentų, ypač jei tai greitai gendantys produktai. Ir reikia, kad mikroautobuse būtų šaldymo įranga, jei veži šaldytus ar šaldymo reikalaujančius produktus. Vienas mano klientas vežė sūrius į Vokietiją – teko nuomoti šaldymo mikroautobusą, kainavo brangiau, bet viskas gerai baigėsi.

Kokie yra dažniausiai pasitaikantys problemas?

Vėlavimai – dažniausia problema, dėl kamščių, oro sąlygų, ar dėl to, kad vairuotojas praleido kitus krovinius. Sugadintas krovinys – antra pagal dažnumą. Pamestas krovinys – retai, bet pasitaiko, ypač jei keli klientai krauna į vieną mikroautobusą ir sunku atskirti. Ir dar kartais būna problemų su dokumentais – pvz., neatitikimai tarp sąrašo ir faktinio krovinio.

Kaip apsaugoti save nuo sukčių?

Niekada nemokėk visos sumos iš karto. Patikrink įmonės registraciją (Juridinių asmenų registre). Pasikalbėk su buvusiais klientais, jei gali. Jei kaina per gera, kad būtų tiesa – tikriausiai kažkas negerai. Aš girdėjau istorijų apie įmones, kurios paima pinigus ir dingsta, arba veža į kitą šalį nei sutarta.

Kokios šalys populiariausios krovinių pervežimui iš Lietuvos?

Vokietija – aiškiai populiariausia, ten daugiausia lietuvių dirba ir gyvena. Po to – Jungtinė Karalystė (nors po Brexit mažiau), Nyderlandai, Belgija, Prancūzija. Į pietų šalis (Ispanija, Italija) vežama mažiau, bet paklausa yra.

Ar galima vežti krovinius į Skandinaviją?

Taip, bet tai brangesnis regionas. Į Švediją, Norvegiją reikia keltu arba per Suomiją, ir tai prideda kaštų. Bet jei reikia – galima, tiesiog reikia skirti daugiau biudžeto. Vienas mano klientas vežė baldus į Oslo – kainavo beveik dvigubai daugiau nei į Vokietiją.

Ką daryti, jei reikia pakeisti pristatymo adresą po užsakymo?

Gali būti problemų, ypač jei jau išvyko mikroautobusas. Bet jei dar iki išvykimo – paprastai nėra problemų, tiesiog reikia informuoti. Aš pats visada sakau klientams – jei keičiasi adresas, pranešk kuo anksčiau, nes vairuotojas jau turi maršrutą suplanuotą.

Ar vežate į Rytų Europą – Rumuniją, Bulgariją?

Taip, bet čia retesni maršrutai, todėl gali tekti ilgiau palaukti, kol susirinks pakankamai krovinių pilnam pervežimui. Arba teks mokėti brangiau už dalinį pervežimą. Į Rumuniją iš Lietuvos važiuoja mažiau žmonių nei į Vokietiją, todėl ir pasiūma mažesnė.

Kaip elgtis, jei prekės atėjo sugadintos?

Nufotografuok sugadintas prekes iš karto, kai pastebi. Rašyk pretenziją vežėjui, reikalauk kompensacijos. Jei įmonė nepripažįsta kaltės – kreipkis į draudimo bendrovę, jei krovinys buvo apdraustas. Ir dar kartą sakau – visada fotografuok prieš kraunant, tai tavo įrodymas.

Kokios tendencijos krovinių logistikoje mikroautobusais pastaruoju metu?

Vis daugiau žmonių užsako pervežimus internetu, nors aš asmeniškai vis dar daugiau dirbu telefonu. Dėl degalų kainų svyravimų – ir kainos keičiasi. Ir pastebiu, kad žmonės vis dažniau veža dalinius krovinius, nes nori sutaupyti. Dar viena tendencija – auga poreikis vežti į Šiaurės šalis, nes ten vis daugiau lietuvių.

Ar verta naudotis tarpininkais ar tiesiogiai su vežėju?

Tiesiogiai paprastai pigiau, nes nėra tarpininko antkainio. Bet tarpininkas gali būti naudingas, jei pats neturi laiko ieškoti, arba jei reikia sudėtingo pervežimo su keliais sustojimais. Aš pats esu tarpininkas tarp kliento ir vairuotojo, bet turiu savo mikroautobusus, tai viskas vienoje vietoje.

Išvada

Krovinių logistika mikroautobusais į Europą – tai gana paprastas procesas, jei žinai, ką darai. Svarbiausia: išsirink patikimą vežėją, pasitikrink dokumentus, apdrausk brangius daiktus, ir neplanuok per daug tiksliai – visada gali būti vėlavimų. Jei reikia pagalbos ar turi klausimų – kreipkis, padėsiu, kuo galėsiu. O jei jau žinai, ko reikia – tiesiog skambink ir užsakyk, nes laukti neverta, ypač vasarą.