Krovinių išmuitinimo paslaugos – be jokių kliūčių

Įvadas

Jei kada nors susidūrei su prekių gabenimu iš užsienio, tikriausiai žinai, kad pats sunkiausias etapas – tai ne pats pervežimas, o viskas, kas vyksta muitinėje. Dokumentai, mokesčiai, laukimas, neaiškios taisyklės... Aš šioje srityje dirbu jau beveik penkiolika metų ir galiu pasakyti vieną dalyką – gerai atlikta krovinių išmuitinimo paslaugos gali sutaupyti tau savaitę laiko, nervų ir nemažai pinigų. Bloga – gali tapti košmaru. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip viskas veikia, kokie dažniausi nusiskundimai ir kaip išvengti problemų. Nes tiesa tokia – dauguma žmonių net nežino, kad dalis jų problemų buvo išsprendžiama dar iki tol, kol jos tapo problemomis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ką tiksliai reiškia krovinių išmuitinimo paslaugos?

Paprastai tariant, tai visas procesas nuo dokumentų paruošimo iki prekių paleidimo iš muitinės. Įsivaizduok: turi prekes Vokietijoje, nori jas atgabenti į Lietuvą. Pats gali eiti į muitinę, pildyti deklaraciją, mokėti mokesčius, laukti eilėje... O gali kam nors sumokėti, kad jis viską padarytų už tave. Būtent tai ir yra išmuitinimo paslaugos – žmogus ar įmonė, kuri perima visą tą biurokratinę naštą.

Ar galiu pats išmuitinti krovinį?

Gali, žinoma. Nėra jokio įstatymo, kuris draustų. Bet čia klausimas – ar verta? Jei veži vieną siuntą per metus ir turi laiko bei noro mokytis, gali bandyti pats. Bet jei prekiauji, veži reguliariai arba tai tavo verslo dalis – greičiau ar vėliau suprasi, kad profesionalo pagalba atsiperka. Aš pats pirmus kartus viską dariau pats, buvo daug klaidų, bet taip ir mokiausi. Dabar net nenorėčiau kitaip.

Kiek kainuoja krovinių išmuitinimo paslaugos?

Čia priklauso nuo kelių dalykų – krovinio vertės, tipo, šalies, iš kurios veži, ir kokios įmonės paslaugomis naudojiesi. Paprastai tai yra procentas nuo krovinio vertės arba fiksuota suma už deklaraciją. Kartais ima ir vienu, ir kitu. Pasakyčiau, kad vidutiniškai gali tikėtis nuo 50 iki 200 eurų už paprastą siuntą, bet tikrai būna ir brangesnių variantų. Geriausia tiesiog paskambinti ir paklausti konkrečiai savo atvejui.

Kaip išsirinkti patikimą išmuitinimo įmonę?

Čia svarbu. Aš pats per tuos metus mačiau visko – ir labai gerų įmonių, ir tokių, kurių tikrai norėčiau vengti. Pirma, pasidomėk, kiek jie dirba šioje srityje. Antra, pasikalbėk su jais telefonu – jei nemoka atsakyti į paprastus klausimus, jau blogas ženklas. Trečia, pasižiūrėk atsiliepimus, bet čia jau reikia kritiškai vertinti – ne visi atsiliepimai tikri. Vienas patarimas: jei žada garantuotą rezultatą per vieną dieną – tikriausiai meluoja arba ne viską pasako.

Kokie dokumentai reikalingi išmuitinimui?

Čia vėlgi priklauso nuo krovinio tipo, bet bent jau reikės: prekių sąskaitos faktūros (invoice), packing list (sąrašas, kas supakuota), jei reikia – sertifikatai, leidimai. Kartais reikia ir kitų dokumentų, bet pradžiai šitie trys yra būtini. Be sąskaitos faktūros išmuitinti praktiškai neįmanoma – muitinė tiesiog nežinos, ką tu veži ir kiek tai verta.

Kas yra muitinės deklaracija?

Tai toks dokumentas, kuriame nurodyta viskas apie tavo krovinį – kas tai per prekės, kiek jų, kokia vertė, iš kur atkeliauja, kam skirtos. Deklaraciją pildo tas, kas atlieka išmuitinimą – arba tu pats, arba įmonė. Joje nurodoma ir tai, kokie muitai taikomi. Viskas turi būti tiksliai, nes klaidos gali kainuoti brangiai.

Kas yra muitai ir kaip jie skaičiuojami?

Muitai – tai toks mokestis, kurį reikia sumokėti valstybei už prekes, kurios kerta sieną. Jie skaičiuojami nuo prekių vertės, ir procentas priklauso nuo prekių rūšies. Pavyzdžiui, drabužiai gali turėti vienokį muitą, elektronikos prekės – kitokį. Yra ir nuliniai muitai – kai kurioms prekėms iš tam tikrų šalių taikoma lengvata. Čia jau reikia konkretaus atvejo skaičiavimų, bendro atsakymo nėra.

Koks skirtumas tarp importo ir eksporto išmuitinimo?

Importas – tai kai prekes veži į šalį, eksportas – kai išveji iš šalies. Abu atvejai reikalauja dokumentų, bet procedūros šiek tiek skiriasi. Importas paprastai sudėtingesnis, nes reikia sumokėti importo muitus ir kitus mokesčius. Eksportas dažnai paprastesnis, bet ne visada – priklauso nuo prekių tipo. Kartais reikia net eksporto licencijų.

Kiek laiko trunka išmuitinimas?

Vėlgi – priklauso. Paprastai, jei viskas tvarkoje, dokumentai geri, mokesčiai sumokėti, per vieną darbo dieną galima suspėti. Bet kartais muitinė turi klausimų, kartais reikia papildomų dokumentų, kartais prekės patenka į detalesnę patikrą. Gali užtrukti ir savaitę, ir ilgiau. Vienas blogiausių dalykų, kurį esu matęs – kai žmogus tikisi vienoje dienoje, o paskui laukia penkias. Čia jau reikia išsiaiškinti prieš pradedant, o ne po to.

Kas yra muitinės sandėlis?

Muitinės sandėlis – tai vieta, kur prekes galima laikyti iki tol, kol jos bus išmuitintos. Naudinga, jei dar nežinai, ką darysi su prekėmis, arba jei nori išvengti skubos. Sandėliuose paprastai imamas mokestis už laikymą, bet kartais tai verta, ypač jei reikia laiko susitvarkyti dokumentus. Aš pats kartais patariu klientams naudoti sandėlius, jei jie nėra tikri dėl kažko.

Ką daryti, jei muitinė turi klausimų?

Pirmiausia – nepanikuoti. Muitinė dažnai turi klausimų, tai normalu. Svarbu atsakyti greitai ir tiksliai. Čia jau reikia žmogus, kuris žino, kaip su muitine bendrauti – kartais net paprastas pokalbis gali išspręsti problemą. Jei pats bandai aiškintis ir nemoki kalbos – gali tik blogiau padaryti. Vienas mano klientų bandė pats aiškintis, praleido tris dienas, o mes per vieną skambutį viską išsprendėme.

Kas yra prekių vertės nustatymas?

Muitinė turi teisę patikrinti, ar ta prekių vertė, kurią nurodai, yra teisinga. Jei jiems rodosi per maža – gali būti problemų. Čia svarbu turėti tikrus dokumentus, kurie patvirtina kainą – sąskaitas, mokėjimus, sutartis. Aš visada patariu nedėti per mažų verčių – trumpalaikis taupymas gali virsti dideliais rūpesčiais.

Ar galima išvengti muitų?

Na, čia jau reikia būti atsargiam. Yra tam tikros lengvatos, yra free trade zonos, yra tam tikri atvejai, kai muitų tikrai nereikia mokėti. Bet bandyti apgauti muitinę – blogas planas. Baudos didelės, o jei pasikartos – gali būti ir baudžiamasis procesas. Aš visada sakau klientams: jei yra būdas sumažinti mokesčius teisėtai – naudosimės juo, bet niekada nežaisime su melu.

Ką vežti draudžiama?

Čia ilgas sąrašas. Narkotinės medžiagos, ginklai, tam tikros cheminės medžiagos, gyvūnai be leidimų, kultūros vertybės... Sąrašas tikrai ilgas. Jei veži kažką neįprasto – geriau prieš tai pasidomėti. Vienas mano pažįstamas bandė pervežti senovinius daiktus, kurie pasirodo esą kultūros paveldas, ir gavo didelių problemų. Dabar viską derina iš anksto.

Kaip elgtis su prekėmis, kurioms reikalingi sertifikatai?

Jei tavo prekės priklauso kategorijai, kuriai reikalingi sertifikatai (pavyzdžiui, tam tikri maisto produktai, žaislai, elektros prekės), tuos sertifikatus reikia turėti dar prieš pradedant išmuitinimą. Jie turi būti tikri, išduoti tinkamų institucijų, galiojantys. Kartais reikia net kelių sertifikatų iš skirtingų šalių. Čia jau reikia gerai išsiaiškinti konkrečiai savo prekėms.

Kas yra EORI numeris?

EORI – tai toks unikalus numeris, kuris reikalingas norint atlikti muitines procedūras Europos Sąjungoje. Jei verslas vežioja prekes tarp ES šalių ar iš trečiųjų šalių – šis numeris būtinas. Jį galima gauti registracija muitinėje. Vienas mano klientų net nežinojo, kad jam reikia šito numerio, ir dėl to kelis kartus buvo sustabdytas gabenimas. Dabar visada primenu pirmiausia pasitikrinti šitą dalyką.

Kuo skiriasi tas atvejis, kai veži asmeninius daiktus ir kai veži prekes pardavimui?

Labai skiriasi. Asmeninius daiktus galima vežti supaprastinta tvarka, kartais net be deklaracijos, jei vertė nedidelė. Bet jei veži prekes, kurias ketini parduoti ar naudoti versle – tai jau kita kategorija, reikalingi visi dokumentai, mokesčiai. Čia dažna klaida – žmonės mano, kad jei tai tik keli daiktai, tai nieko, o paskui gauna baudą.

Ką daryti, jei mano krovinys užstrigo muitinėje?

Pirma, sužinok kodėl. Paprastai gaunamas pranešimas, kuriame nurodyta priežastis. Priežastys būna įvairios – trūksta dokumentų, prekių vertė neatitinka, kilo įtarimų dėl melagingų duomenų, tiesiog atsitiktinė patikra. Svarbu greitai reaguoti ir taisyti tai, kas negerai. Čia vėlgi – gerai turėti žmogus, kuris žino, kaip elgtis.

Kaip veikia tranzitas per kelias šalis?

Jei veži prekes per kelias šalis, pavyzdžiui, iš Kinijos į Lietuvą per Lenkiją, gali rinktis skirtingas procedūras. Vienas variantas – kiekvienoje šalyje atskirai išmuitinti, kitas – naudoti tranzito procedūrą, kuri leidžia prekėms judėti su vienu dokumentu iki galutinės paskirties. Antras variantas paprastesnis, bet reikia žinoti taisykles.

Ar galima ginčyti muitinės sprendimus?

Taip, galima. Jei manai, kad muitinė priėmė neteisingą sprendimą, gali pateikti skundą. Procesas nėra paprastas, bet įmanomas. Aš pats esu turėjęs atvejų, kai pavyko ginčyti ir sumažinti mokesčius. Čia jau reikia gerai paruošti argumentus ir dokumentus. Kartais užtrunka, bet jei esi teisus – verta.

Kokie mokesčiai dar gali būti, be muitų?

Be muitų, dar gali būti PVM – pridėtinės vertės mokestis. Lietuvoje jis standartiškai yra 21%, bet kai kurioms prekėms taikoma sumažinta norma. Taip pat kartais būna akcizai – tai jau priklauso nuo prekių tipo, dažniausiai alkoholiui, tabakui, kurui. Dar gali būti muitinės paslaugų mokesčiai, sandėliavimo mokesčiai ir pan.

Kaip žinoti, ar mano prekėms taikomi muitai?

Geriausia pasiklausti prieš vežant. Yra įvairių duomenų bazių, kur galima pasitikrinti, bet jos nėra paprastos naudoti. Aš pats visada patariu: jei nežinai – klausk. Geriau skirti laiko išsiaiškinti prieš, nei po to spręsti problemas. Mums, kas dirba šioje srityje, tai kasdienis darbas, greitai galime pasakyti.

Ką daryti, jei vežu prekes iš trečiosios šalies į ES?

Reikia importo deklaracijos, reikia sumokėti muitus ir PVM, reikia visų dokumentų. Čia jau viskas pagal ES taisykles. Jei prekės vertė viršija tam tikrą sumą, dar reikia ir Excise Duty dokumentų, jei taikoma. Iš esmės – tas pats kaip vežti iš bet kurios kitos šalies, bet su visais mokesčiais.

Ar galima naudoti save as save (savings) schemą?

Čia kalbame apie tam tikras muitų lengvatas, kurios taikomos konkrečioms situacijoms. Pavyzdžiui, jei prekės skirtos tam tikram tikslui, arba jei yra specialūs susitarimai tarp šalių. Čia jau reikia konkretaus atvejo analizės, bendro atsakymo nėra. Bet jei yra galimybė – verta ja naudotis, tik reikia žinoti, kaip tai padaryti teisingai.

Kaip elgtis su skubiais kroviniais?

Skubos atveju dažniausiai reikia mokėti daugiau – ir už greitesnį išmuitinimą, ir už pačių paslaugų greitį. Kai kurių įmonių galima paprašyti, kad viską padarytų per kelias valandas, bet tai kainuoja. Kartais verta, kartais ne – priklauso nuo situacijos. Vienas mano klientų visada prašo skubos, nes jam laikas tikrai pinigai, ir jam tai apsimoka.

Ką patartum pradedantiesiems, kurie pirmą kartą veža prekes iš užsienio?

Nenusiminti, bet ir nepamiršti, kad čia reikia kantrybės. Visada ruokis dokumentais, visada pasidomėk iš anksto, kas tau reikės, ir nesivaizduok, kad viskas bus per vieną dieną. Geriau turėti laiko rezervą. Ir dar – jei gali, naudokis profesionalo pagalba bent pirmą kartą, kad matytum, kaip viskas veikia. Po to jau galėsi spręsti, ar verta patylėti, ar mokėtis už paslaugas.

Išvada

Krovinių išmuitinimo paslaugos nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – tiesiog reikia žinoti kelis pagrindinius dalykus ir turėti žmogus, kuris gali pagelbėti, kai kas nors neaišku. Svarbiausia – nesistengti visko daryti pats, jei neturi patirties, ir neignoruoti dokumentų – jie iš tikrųjų svarbūs. Jei dar kyla klausimų – kreipkis, padėsiu išsiaiškinti.