Dalinių krovinių vežimas į Olandiją: dažni maršrutai

Įvadas

Daliniai kroviniai į Olandiją – tai kasdienybė mūsų darbe. Dažniausiai vežame žmones, kurie persikelia gyventi ar dirbti į Amsterdamą, Roterdamą, Utrechtą ar kitus miestus, bet neturi pilnos sunkvežimio krovinio. Paprastai tai būna baldai, drabužiai, buitinė technika – kasdieniai daiktai, kurie brangūs ne pinigais, o prisiminimais. Per pastaruosius 8 metus vežėme įvairiausiais maršrutais: iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos. Kartais viskas einasi sklandžiai, kartais pasitaiko netikėtumų – užstrigęs muitinėje, pamestas dokumentas, vėlavimas dėl oro sąlygų. Bet apie viską iš eilės.

Dažniausi maršrutai ir praktika

Kokie maršrutai populiariausi iš Lietuvos į Olandiją?

Na, jei kalbam konkrečiai – dažniausiai tai tiesioginis važiavimas per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Vilniaus ar Kauno iki Amsterdamo – apie 1500 km, važiuojant be didelių sustojų – maždaug 16-18 valandų. Bet čia reikia suprasti, kad mes kalbam apie dalinį krovinį, tai paprastai sustojam pakeliui – pernakvojom Lenkijoje, nes vairuotojas žmogus, o ne robotas. Kartais važiuojam per Kaliningradą, bet tai retesnis variantas, nes ten muitinės procedūros užtrunka. (čia reikia patikslinti – iš tikrųjų dažniau važiuojam per Lenkiją, nes greičiau ir paprasčiau)

Kiek laiko užtrunka pristatymas?

Paprastai 3-5 dienos nuo pakrovimo iki pristatymo. Bet čia priklauso nuo to, kokiu metu vežam. Vasarą, ypač prieš rugsėjį, kai studentai važiuoja – eismo daug, tai gali būti ir 7 dienos. Žiemą, jei sniegas – taip pat gali būti vėlavimų. Vieną kartą vežėm į Roterdamą ir dėl didžiulio sniego užstrigom Vokietijoje beveik dviem dienom. Klientė labai pyko, bet ką padarysi – oras nenuspėjamas.

Ar galima vežti tik dalį baldų, o ne viską?

Taip, žinoma. Daliniai kroviniai būtent tam ir skirti. Pavyzdžiui, vežat tik lovą, stalą ir kelis kėdes. Svarbu tik žinoti, kad mažesnis krovinys – didesnė kaina kvadratiniam metrui. Čia verslo logika paprasta – sunkvežimio vieta turi būti užpildyta, tai jei veži tik pusę – tau tenka tos pusės kaina. Bet kartais žmonės vis tiek renkasi, nes pilnas perkraustymas būtų dar brangesnis.

Kaip vyksta pakrovimas ir iškrovimas?

Paprastai atvažiuojam nurodytu laiku, kraunam daiktus, kuriuos klientas jau suruošęs dėžėse. Svarbu – daiktai turi būti supakuoti, mes nekraunam jokių baldų, kurie nėra paruošti. Vieną kartą atvažiavom pas klientą Vilniuje, o ten lova neišardyta, spinta pilna drabužių, o jis sako – „kraukit kaip yra". Teko aiškintis, kad taip nebus – per daug rizikinga, daiktai gali būti sugadinti. Galų gale susitarėm kitą dieną, kai jis viską supakavo.

Kokie dokumentai reikalingi?

Pagrindiniai – sąskaita faktūra, krovinio lapas (CMR), kliento asmens dokumentas. Jei vežat baldų, kurie nauji – gali prireikti pirkimo čekių, bet paprastai tai retai kas tikrina. Jei vežat senus baldus, naudotus daiktus – jokių muitinės problemų, nes tai jūsų asmeninis turtas. Čia svarbu suprasti skirtumą – jei vežat prekę, kuri bus parduota – tai jau kita procedūra, reikia muitinės deklaracijos. Bet mes dirbam su fiziniais žmonėmis, tai paprastai viskas būna aišku.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: krovinio dydžio (kiek vietos užims sunkvežinyje), atstumo (kur tiksliai Olandijoje reikia pristatyti), laiko (ar skubiai reikia). Paprastai dalinio krovinio kaina svyruoja nuo 400 iki 800 eurų, bet gali būti ir brangesnis, jei pvz. reikia pristatyti į kokį nors mažą miestelį, kur reikia papildomai važiuoti. Taip pat jei reikia papildomų paslaugų – pakrovimas su keltuvu, surinkimas/išrinkimas baldų. Vienas klientas norėjo, kad mes ne tik kraustom, bet ir išrinktumėm visus jo baldus čia, ir surinktumėm Olandijoje – tai jau kitos kainos, žinoma.

Ar galima mokėti dalimis?

Taip, bet paprastai reikalaujam avanso – maždaug 30-50% prieš pakrovimą. Likusi suma – prieš iškrovimą arba iš karto po jo. Čia viskas priklauso nuo susitarimo. Buvo atvejis, kai klientė atsisakė mokėti likusią sumą, kol nepristatėm visų daiktų – o vienas nedidelis komodos stalčius buvo pamirštas sandėlyje. Teko grįžti ir vežti atskirai. Po to visada aiškiai pasakom, kad viskas bus pristatyta, bet kartais žmonės vis tiek nervinasi.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Gali būti papildomų išlaidų, jei pvz. reikia mokėti už stovėjimą mieste, jei sunkvežimys neturi kur pastovėti. Arba jei reikia mokėti už papildomą draudimą, jei krovinys labai vertingas. Bet mes visada stengiamės viską pasakyti iš anksto, kad po to nebūtų staigmenų. Tiesą sakant, kartais patys nesusigaudom – vieną kartą klientui pasakėm vieną kainą, o po to paaiškėjo, kad reikia mokėti už kelio mokestį Vokietijoje, kuris buvo brangesnis nei tikėjomės. Teko dalį sumokėti iš savo kišenės, nes blogai paskaičiavom. Taip nutinka, kai dirbam su naujais maršrutais.

Saugumas ir draudimas

Ar krovinys apdraustas?

Taip, mes visada draudžiam krovinį, bet čia reikia suprasti – draudimas paprastai padengia tik dalinę vertę. Jei vežat brangius daiktus – papildomai rekomenduoju juos drausti atskirai. Vienas klientas vežė seną pianiną, kuris buvo labai brangus šeimai, bet mūsų draudimas būtų padengęs tik kelis šimtus eurų. Jam pačiam teko papildomai drausti. Geriau pergudrauti iš anksto, nei po to graužtis.

Kas nutinka, jei daiktai bus sugadinti?

Jei sugadinam per vežimą – atsakomybė priklauso nuo draudimo. Paprastai turim įrodyti, kad sugadinimas įvyko mūsų kaltės, o ne dėl blogo pakavimo. Čia dažnai kyla ginčų – klientai sako, kad mes sugadinom, mes sakom, kad daiktas buvo jau sugedęs arba blogai supakuotas. Vieną kartą vežėm veidrodį, kuris buvo supakuotas į kartono dėžę be jokios papildomos apsaugos. Aišku, jis atvažiavo sudaužytas. Klientė norėjo kompensacijos, bet mes negalėjom prisiimti atsakomybės – tai buvo akivaizdžiai blogas pakavimas. Po to pradėjom reikalauti, kad klientai patys pasirašytų, kad daiktai tinkamai supakuoti.

Kaip apsaugoti vertingus daiktus?

Pirma – tinkamai supakuoti. Antra – pažymėti dėžes kaip „trapi" arba „vertinga". Trečia – jei įmanoma, vežti su savimi, o ne palikti sunkvežinyje. Bet mes suprantam, kad ne visi gali važiuoti kartu, tai stengiamės užtikrinti saugumą. Vienas patarimas – nedėkit brangių daiktų į dėžes su užrašu „vertinga", nes vagys gali pamatyti. Geriau tiesiog gerai supakuoti ir nieko nežymėti.

Laikas ir planavimas

Kada geriausia vežti?

Viskas priklauso nuo jūsų situacijos. Jei galit planuoti iš anksto – geriausia pavasaris arba ruduo, kai mažiau eismo. Vasarą, kaip jau minėjau, labai daug žmonių persikelia, tai eismo spūstys ir sunkvežimiai užimti. Žiemą – oras, bet jei žiema švelni – viskas gerai. Vienas patarimas – venkite vežti prieš Kalėdas arba Naujuosius metus, nes tada visi vežėjai užimti, o kainos aukštesnės.

Kaip suplanuoti perkraustymą?

Pirmiausia – susitikite su mumis arba paskambinkite, aptarkite krovinio dydį. Po to mes pasakom preliminarų kainą ir laiką. Jei tinka – rezervuojam datą. Svarbu palikti laiko pakavimui – paprastai rekomenduoju pradėti krauti bent savaitę prieš planuojamą išvykimą. Žmonės visada galvoja, kad supakuos per dieną, bet po to paaiškėja, kad reikia daugiau laiko. Geriau turėti laiko, nei skubėti.

Ar galima keisti datą po rezervacijos?

Taip, bet gali būti papildomų išlaidų, jei jau buvom suplanavę maršrutą. Paprastai jei keičiat dieną į artimesnę – mokėsit daugiau, jei į vėlesnę – gali būti nemokamai, jei turim laisvų vietų. Vienas klientas keitė datą tris kartus, ir mes jau pradėjom pykti, bet galų gale viskas gerai baigėsi. Svarbu komunikuoti iš anksto, o ne dieną prieš.

Problemų sprendimas

Kas nutinka, jei vėluojam?

Stengiamės visada informuoti iš anksto. Jei matom, kad vėluosim – skambinam klientui ir aiškinam situaciją. Kartais žmonės supranta, kartais – ne. Vieną kartą vėlavom 4 valandas dėl eismo įvykio Vokietijoje, ir klientas buvo labai piktas, nors mes čia niekuo dėti. Po to siūlėm kompensaciją – nuolaidą kitam kartui, bet jis nebenorėjo su mumis dirbti. Suprantam, bet kartais tiesiog taip būna.

Ką daryti, jei trūksta daiktų?

Visada patikrinam prieš išvykdami, ar viskas pakrauta. Bet kartais pasitaiko klaidų – kartą pamiršom nedidelę dėžę su knygomis, nes ji buvo pastatyta šalia sandėlio durų ir nematėm. Grįžom kitą dieną ir atvežėm. Svarbu – jei trūksta ko nors, nedelsiant susisiekite su mumis, mes stengiamės išspręsti problemą. Jei jau išvykom ir pastebėjom trūkumą – dažniausiai grįžtam arba siunčiam atskirai.

Kaip elgtis su muitinės problemomis?

Jei vežat asmeninius daiktus – paprastai jokių problemų. Bet jei muitininkams kyla klausimų – gali tekti palaukti. Vieną kartą klientė vežė labai daug naujų daiktų su čekiais, ir muitininkas ėmė klausinėti, ar tai tikrai asmeniniam naudojimui. Po pusvalandžio viskas išsisprendė, bet buvo nemalonu laukti. Patarimas – jei vežat naujus daiktus, geriau turėti jų sąrašą su kainom, jei kas klaustų.

Kas nutinka, jei sunkvežimys sugedo kelyje?

Tai retas atvejis, bet nutinka. Turim sutartis su pagalbos kelyje tarnybom, tai paprastai greitai išsprendžiam. Bet jei gedimas rimtas – gali tekti perkelti krovinį į kitą sunkvežimį, o tai užtrunka. Vieną kartą taip buvo – sunkvežimis sugedo Lenkijoje, teko laukti naujo 8 valandas. Klientui aiškinom situaciją, jis suprato, bet buvo nervingas. Po to viskas gerai pristatėm, tik vėluodami.

Praktiniai patarimai

Ką supakuoti pirmiausia?

Pradėkit nuo daiktų, kurių jums nereikia kasdien. Drabužius, kurie nėra sezono, knygas, indus, kuriuos naudojat retai. Paskutiniam – tai, kas reikalinga kasdien. Svarbu palikti sau „gyvenimo" dėžę – čia viskas, ko reikės kelionės metu ir pirmas dienas naujoje vietoje. Vienas klientas viską supakavo į dėžes ir po to ieškojo šepečio dantims pusvalandį. Pamiršo supakuoti būtiniausius dalykus.

Ar verta vežti senus baldus?

Čia jau jūsų sprendimas. Jei baldai brangūs jums emocionaliai – vežkit. Jei tikrai seni ir jau prasti – gal geriau palikti ar išmesti. Vienas patarimas – pasidomėkit, kiek nauji baldai Olandijoje kainuoja. Kartais vežti seną lovą iš Lietuvos nėra verta, jei Olandijoje galit nusipirkti naują už panašią kainą. Bet jei tai senelis, kuris jums brangus – žinoma, vežkit.

Ką daryti su mašina?

Jei turit automobilį, kurį norit vežtis – galim sutvarkyti. Paprastai tai atskiras krovinys, reikalingas autovežis. Kaina priklauso nuo mašinos dydžio ir būklės. Jei mašina sena ir nebevažiuoja – gal geriau parduoti Lietuvoje ir Olandijoje nusipirkti naują. Bet čia jau asmeninis sprendimas, mes patarimo neduodam, tik pasakom kainą.

Kaip elgtis su naminiais gyvūnais?

Jei vežat šunį ar katę – tai atskira tema. Reikalingi dokumentai, mikročipas, skiepai. Olandija turi tam tikrus reikalavimus, tai geriau pasidomėti iš anksto. Mes galim patarti, bet galutinai viską tvarkytis reikia patiems. Vienas klientas vežė šunį ir viskas buvo gerai, kitas – nepasiskiepijo laiku ir teko grįžti pas vet. Tai nėra mūsų sritis, bet stengiamės padėti.

Išvada

Daliniai kroviniai į Olandiją – tai patogus būdas persikelti, jei neturit pilno sunkvežimio krovinio. Svarbiausia – gerai suplanuoti, tinkamai supakuoti ir komunikuoti su vežėju. Maršrutai dažniausiai aiškūs, kainos priklauso nuo krovinio dydžio ir atstumo, o problemos sprendžiamos operatyviai. Jei turit klausimų – kreipkitės, visada stengiamės padėti. O jei jau nusprendėt vežtis – pradėkit pakavimą kuo anksčiau, nes visada randama daugiau daiktų, nei planuota.