Vežame krovinius į Angliją visur Anglijoje mikrais – dažniausiai klientų klausimai

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau kokie 22 metai, gal kiek daugiau – laikas taip greitai bėga, kad net tiksliai nepasakyčiau. Per tiek metų į Angliją vežiau viską: nuo dviračių iki pilnų butų baldų. Ir jei jūs galvojate, kad krovinių pervežimas mikrais į Angliją yra paprastas, tai taip, ir ne. Yra dalykų, kuriuos žinau iš patirties, o ne iš brošiūrų. Šiandien tiesiog bandysiu atsakyti į tai, ką žmonės man rašo naktį arba klausia pirmojo kontakto metu.

Kainos, terminai ir visokios smulkmenos

Kiek kainuoja krovinio pervežimas į Angliją mikru?

Kaina, šiaip, nuo trijų šimtų eurų, nors, atsiprašau, ne nuo trijų, o nuo keturių šimtų penkiasdešimt, jei važiuojame į šiaurę, pavyzdžiui, į Newcastle ar ten prie jūros. Kiekvienas užsakymas skiriasi. Vieni veža vieną spintą į Londoną, kiti – pilną butą su šaldytuvu ir lovų rėmais. Kuo daugiau vietos užima daiktai, tuo brangiau, logiška. Bet jei mikras važiuoja pusiau tuščias, kartais galima sutarti dėl pigesnio varianto. Šiaip kainos tikrai ne kaip konteinerio – mikrai čia yra tarpinis variantas. Ne visada pigiausias, bet lankstus.

Ar tikrai mikrai važiuoja į Angliją reguliariai?

Taip, važiuojame. Ne kasdien, bet kelis kartus per savaitę tikrai. Kartais klientai mano, kad mikras kaip autobusas – turi tvarkaraštį su stotelėmis. Ne. Mes renkamės krovinius, planuojame maršrutą ir važiuojame tada, kai surenkama pakankamai siuntų, kad nevažinėtumėm tuščiai. Tai yra logistika, ne maršrutinis autobusas. Paprastai reikia laiko iki kitos kelionės – nuo kelių dienų iki savaitės. Jei skubate, galima ir ekspresinė kelionė, bet tada kaina jau kitokia, be to, sezoniškai viskas kinta – rugsėjį mašinos pilnesnės.

Kiek dienų truks, kol mano daiktai atsiras Londone?

Jeigu viskas sklandžiai ir muitinė mus praleidžia kaip sviestą, tai dvi–keturios dienos nuo paėmimo. Bet aš jums pasakysiu atvirai – ne visada sklandžiai. Kartais eilės prie Doverio, kartais orai blogi, kartais klientas vėlavo pakuoti ir mes išvažiavome vakare, o ne ryte. Realiai skaičiuokite tris–šešias dienas. Jei kas nors žada per vieną dieną nuvaryti iš Vilniaus į Londoną, tai arba meluoja, arba viršija greitį tris kartus. Aš tokių pažadų neduodu. Geriau pasakyti ilgiau, o pristatyti greičiau, nei atvirkščiai.

Ar galima vežti tik vieną kėdę arba dviratį?

Galima. Nors, jei atvirai, vienos kėdės vežimas atskirai yra brangus malonumas. Mes vežame kroviniais mikru, o ne kaip kurjerių tarnyba, kuri paima voką. Tačiau jei ta kėdė yra antikvarinė, brangi, arba prie jos dar pridėsite dėžę su drabužiais, tada prasminga. Dviračius vežu dažnai – juos galima prikabinti viduje arba ant specialių laikiklių. Vis tiek turite mokėti už vietą, kurią užima daiktas, nesvarbu, ar tai pilnas mikras, ar tik vienas dviratis. Bet taip, mikras važiuoja ir su vienu daiktu. Svarbu, kad jis būtų saugiai pritvirtintas ir netrukdytų vairuotojui per veidrodį.

Ar reikia mokėti avansą ir ar tai saugu?

Paprastai taip, avansas yra standartas – kokiai keturiasdešimt ar penkiasdešimt procentų. Bet aš čia privalau perspėti, nes esu matęs visko. Buvo atvejų, kai žmonės sumoka viską iš anksto mažai žinomai firmai, o ta firma dingsta kaip į vandenį. Po to skambina man į telefoną raudodami. Tad jei renkatės pervežėją, pažiūrėkite, ar jie turi įmonės kodą, tikrų atsiliepimų, o ne tik gražų Facebook puslapį. Aš pats prašau avanso, bet su sąskaita faktūra ir sutartimi. Likutis – kai daiktas jūsų rankose. Taip dirbu dvidešimt dviejų metų ir atsargumo niekada per daug, ypač kai kalbame apie jūsų turtą.

Ar kaina priklauso nuo svorio ar nuo vietos mikre?

Daugiausia nuo vietos, kurią užima. Mikrai turi svorio ribas – paprastai iki aštuonių šimtų kilogramų, nors kai kurie didesni gali daugiau, bet aš tiksliai tuo nebesu tikras dėl naujausių modelių, gal ir tūkstantį laiko. Šiaip jei vežate knygas, jos sunkios, bet vietos neužima daug. O jei vežate čiužinį – jis lengvas, bet užima visą mikrą. Taigi kubatūra dažnai svarbiau nei svoris. Bent jau pas mus taip skaičiuojame. Aišku, jei vežate metalo detales, kurios sveria toną, tada jau reikia kitokios mašinos. Paprastiems persikraustymams svoris retai kada yra problema, nebent jūs kolekcionuojate enciklopedijas.

Pakavimas, dokumentai ir ką galima kišti į mikrą

Ar turiu pats pakuoti daiktus ar jūs tai padarysite?

Dauguma žmonių pakuoja patys, nes tai sutaupo laiko ir pinigų. Mes galime atvažiuoti ir supakuoti, bet tada reikia suderinti iš anksto, o ir kaina auga. Žinote, kaip yra – jei aš siunčiu savo sūnų su dėžėm į butą, tai valanda-dvi darbo, o tas laikas kainuoja. Patarimas iš seno vilkiko: dėžes neprikrautkite taip, kad jas neįmanoma pakelti. Buvo atvejis, kai klientė prikrovė knygų į didžiąją dėžę ir mes dviese vos ištempėm. Tokiomis dėžėmis net nepatartina vežti, nes jos gali trūkti pakeliui. Jei patys nepajėgiate – mes padėsime, bet perspėkite, kad turime numatyti laiko.

Kokių daiktų negalima kišti į krovinius, važiuojančius į UK?

Negalima: lengvai sprogstančių, aštrių skysčių, dažų be tinkamo įpakavimo, augalų be sertifikato ir ginklų imitacijų. Kartą klientas įmetė aerozolinių dezodorantų – aišku, kad manė, jog tai kosmetika. Muitininkai Doverije atidarė ir pradėjo klausimų seriją. Viskas užtruko valandą ir vairuotojas pavėlavo kitą paėmimą. Jei abejojate – geriau paklauskite manęs prieš pakuodami. Skysčius reikia labai gerai izoliuoti, o geriau – pervežti atskirai rankinėje. Anglijos muitinė gali būti ir draugiška, bet jei ką nors įtaria – tikrins viską iš eilės, ir jūsų laikas kenta.

Ar reikia dokumentų iš manęs, jei siunčiu asmeninius daiktus?

Taip, reikia sąrašo, dažnai vadinamo packing list, ir tai tiesiog sąrašas su apytiksle verte. Jei vežate savo naudotus daiktus, jie paprastai muitu neapmokestinami, bet muitininkai turi žinoti, kas viduje. Kartais reikia deklaracijos. Aš neesu muitinės tarpininkas, bet bendradarbiauju su keliais, kurie padeda, jei situacija sudėtingesnė. Paprastiems daiktams – baldai, drabužiai, indai – pakanka sąrašo. Jei vežate kažką naujo, dar neišpakuoto, tada gali kilti klausimų, ar tai ne prekyba. Tada reikia čekio arba dovanos įrodymo. Paprastai viskas praeina be didesnių rūpesčių.

Kas jei aš nežinau, ar mano daiktai praeis muitą?

Tai normalu – dauguma žmonių nežino muitinės niuansų. Paskambinkite man arba nufotografuokite daiktus, aš pasakysiu iš patirties. Yra šimtaprocentinių taisyklių, kurių negalima apeiti. Pavyzdžiui, nelegalios medžiagos, kontrabanda – čia viskas aišku. Bet yra ir pilkoji zona: seni vaistai, elektronika be CE ženklo, maisto papildai. Aš ne teisininkas, bet esu matęs tiek atvejų, kad vidutiniškai galiu pasakyti, kas riskuoja, o kas ne. Gi jei aš abejoju – pasikonsultuoju su kolega dirbančiu pasienyje. Geriau paklausti prieš nei aiškintis po.

Ar mikrai turi draudimą kroviniams?

Turi, bet čia reikia atidžiai žiūrėti. Yra draudimas pačiai mašinai, yra CMR draudimas, yra papildomasis krovinio draudimas. Ne visos įmonės apdraudžia krovinį pilna verte, ypač jei vežate senus baldus. Aš asmeniškai stengiuosi, kad mašinoje būtų viskas apdrausta, nes nenoriu, kad klientas manęs vytų su šluota. Bet teisybė ta, kad jei daiktai blogai supakuoti, draudimas dažnai atsisuka. Buvo situacija, kai klientas supakavo veidrodį į seną antklodę, o ne į burbulinę plėvelę – draudimas nepripažino. Taigi draudimas yra, bet ne visagalis. Pakuokite taip, lyg važiuotų ant bulių.

Ar galiu vežti maistą, pavyzdžiui, sūrių?

Trumpai – geriau ne. Nors jei tai tvirtai supakuotas šokoladas, sausainiai ar kava – dar galima. O štai sūriai, dešros, kiaušiniai, pieno produktai – Anglijos muitininkai žiūri į tai kaip į grėsmę biologiniam saugumui. Beje, kartą vežiau lietuvišką šakotį klientui į Birmingemą – jis buvo labai gerai supakuotas, bet muitininkai vis tiek atidarė ir uostė. Laimei, nekonfiskavo, bet pagrasino. Po to aš pats maisto nebevežu, nebent šilumos konteineryje su ledu, o tai jau kainuoja kaip kosminis laivas. Taigi – atsargiai su skanumynais iš namų. Kartais paprasčiau nusipirkti ten.

Pristatymas Anglijoje – nuo Londono ligi atokiausių kaimų

Ar pristatote ne tik Londone, bet ir mažesniuose miesteliuose?

Taip, vežame krovinius į Angliją visur Anglijoje mikrais – tai ir Norfolkas, ir Kornvalis, ir tie maži kaimeliai, kuriuos netgi anglai pamiršta. Nors reikia pripažinti, kad į atokius rajonus reikia planuoti atskirą maršrutą arba susitarti, kad paėmimas bus pagrindiniame kelyje. Į Londoną, Birmingemą, Mančesterį važiuojam reguliariai. O štai į ką nors kaip Penzance – tai jau reikia derinti. Bet taip, mes pristatome. Kartais kaina šiek tiek didesnė, nes reikia važiuoti atskirai nuo pagrindinio maršruto, bet jūsų sofa vis tiek atkeliaus iki durų. Tik nepamirškite, kad siauri angliški keliai – mikro privalumas.

Ar man reikia padėti krauti daiktus iš mikro?

Žinote, pagal darbo saugą – ne, bet pagal žmoniškumą – labai prašyčiau. Aš su savo pagalbininku galime ir dviese, bet jei reikia nešti sunkią spintą į trečią aukštą be lifto, tada dviejų porų rankų tikrai nepakanka. Jūsų pagalba sutrumpina laiką ir sumažina traumų riziką. Aišku, jei jūs vienišas aštuoniasdešimtmetis senjoras, tai mes susitvarkysime, tik reikės ramiai. Beje, vienas klientas sakė, kad jis turi liftą, o kai atvažiavome – jis buvo sugedęs jau savaitę. Teko nešti. Jūs neturite kuo jaudintis – mums tai ne pirmas kartas, bet perspėkite.

Kas jei gavėjas nėra namie – kur dėsite dėžes?

Turi būti arrangementas. Aš nenoriu savo nuožiūra dėlioti kažkieno turto po verandą. Paprastai prieš pristatymą skambiname ir deriname laiką. Jei gavėjas negali būti – reikia įgalioto asmens, kuris pasirašys. Yra variantas palikti kaimynam, jei jie sutinka, bet tada viskas bus jūsų rizika. Kartais turime palikti daiktus saugioje vietoje – rūsyje, garaže – bet tik su raštišku patvirtinimu. Aš nesu pats didžiausias planuotojas gyvenime, bet čia jau reikia sutarties. Jei nėra kam priimti, geriau atidėti pristatymą, nes nekenčiu palikinėti baldų poto po lietumi – poto girdžiu, kad atvežiau šlapią sofą.

Ar galima pristatyti į aukštą pastatą be lifto?

Mikrai patogūs, nes jie mažesni už fūras, bet mes vis tiek turime fiziškai nešti. Be lifto į aukštą – galima, bet kainuoja papildomai, ir tai ne visada mažai. Juk aš du vyrukai negalime nemokamai nešti šaldytuvą į šeštą aukštą – nebent jūs pažadate amžiną dėkingumą, o skrandžiui tai nesuvalgoma. Rimtai – jei nėra lifto, perspėkite iš anksto. Kartais mes pasamdom vietinę pagalbą, jei rankų tikrai per mažai. Bet tai retai, nes daugiabučiai Anglijoje dažniausiai turi liftus. Seni namukai – jau kita kalba. Ten kartais siauri laiptai, į kuriuos net sofa netelpa.

Ar važiuojate į Škotiją ir Velsą, ar tik Angliją?

Dažniausiai mes koncentruojamės į Angliją, nes ten didžiausias susibūrimas lietuvių. Bet taip, jei reikia – važiuojame ir į Kardifą, ir Edinburgą. Tik atstumas didėja, kaina didėja proporcingai. Kelionė į Aberdyną trunka beveik tiek pat, kiek iki pat Lietuvos, gal truputį mažiau. Tai reikia skaičiuoti. Kartą vežiau daiktus į Velsą, į kaimą šalia kalnų – vaizdai nuostabūs, bet kelias siauras kaip antpeilis. Mikras prasisuko, nors didesnė fūra ten ir nepravažiuotų. Taigi taip, vežame, bet Anglija – mūsų pagrindinis kelias ir pagrindinis užsakymų kanalas.

Ar galima sekti, kur yra mikras su mano kroviniu?

Dabar technologijos leidžia. Aš asmeniškai nesiunčiu koordinčių kas penkias minutes, bet telefonu atsakau, jei klausiate. Kai kurie mūsų vairuotojai turi GPS, kuriuo galime pasidalinti nuoroda. Bet prisipažinsiu – ne visi. Jei vairuotojas iš tų senų karių, kurie nemėgsta, kad žmonės žiūri per petį, tada komunikuoju telefonu. Bent jūs žinosite, kad per Kalanį pravažiavome arba kad jau esame netoli Londono. Moderniau mąstantys klientai kartais piktinasi, bet aš čia ne Uber. Tai yra krovininis pervežimas, o ne taksi, todėl svarbiausia – pristatyti sveiką daiktą laiku, o ne siųsti žinutes kas penkias minutes.

Kai kelias nepasiseka – gedimai, atšaukimai ir kita tikrovė

Kas bus, jei mikras suges kelyje – mano daiktai nevėluos mėnesį?

Sugedus mikrui, pirmas žingsnis – rasti kitą mašiną. Mes dirbame su partnerių tinklu Europoje. Jeigu gedimas rimtas, mes perkeliame krovinį į kitą mikrą. Taip, tai užtrunka dieną, dvi, bet ne mėnesį. Aš esu matęs gedimų, bet daiktai visada galiausiai atkeliauja. Blogiausias atvejis, kurį prisimenu, buvo nutrūkęs diržas Vokietijoje – teko laukti remonto dvylika valandų. Klientas nervinosi, suprantama, bet mes informavome, pervežėm į artimiausią mašiną, kurioje buvo laisvos vietos. Gyvenimas kelyje nėra idealus, bet jūsų daiktai nepasiklysdą, tiesiog pavėluos truputį.

Ar galima atšaukti pervežimą ir ar grąžinate pinigus?

Galima, jei laiku. Jei aš jau išvažiavau iš Vilniaus ir esu prie Varšuvos, tada avansas nebegrąžinamas – jis padengia kurą ir neatmatuotas darbo valandas. Bet jei atšaukiate savaite prieš – be problemų, grąžinu viską, nors gal ir ne iš karto, o per kelias darbo dienas. Aš ne bankas, kad pervestčiau per sekundę.