Vežame krovinius į Angliją saugiai ir laiku – bet ar tikrai visada?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau dvidešimt ketverius metus, mačiau, kai Angliją vadino ES, mačiau Brexitą, mačiau krizes. Žmonės dažnai klausia: ar tikrai įmanoma vežti krovinius į Angliją saugiai ir laiku visada? Atsakymas – visada yra per stiprus žodis. Bet jei kalbame apie normalų, profesionalų darbą, tada taip, devyniasdešimt devyni procentai krovinių pasiekia gavėją be incidentų. Tik ne viskas priklauso nuo vežėjo. Kartais klientas pats supakuoja kaip šventadienio iškylą ir stebisi, kodėl atvažiavus trūksta kojų. Tai štai – papasakosiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų, vienas prieš vieną.

Paprasti dalykai, kuriuos verta žinoti prieš skambinant

Kiek laiko trunka krovinys nuo Vilniaus iki Londono?

Paprastai, jei važiuojame tiesiai ir be perkrovimų, iš Vilniaus iki Londono pakrovimo taško – apie trisdešimt šešias–keturiasdešimt aštuonias valandas realiu važiavimu. Bet šitam reikia pridėti muitinę Kalais arba Olandijoje, poilsio laiką vairuotojui, o kartais – kamščius ties M25 aplink Londoną. Atsimenu, 2019-ais turėjom pristatymą į Croydoną, vairuotojas sėdėjo aplinkėlėje keturias valandas, nes buvo avarija. Realiai planuokite tris–keturias dienas nuo pakrovimo iki iškrovimo. Taip, žinau, kai kas žada per dvi dienas, bet tai arba melas, arba vairuotojas važiuoja be miego.

Ar tikrai kiekvieną savaitę važiuojate į Angiją?

Stengiamės taip, bet „kiekvieną savaitę“ – tai mūsų tikslas, o ne gamtos dėsnis. Kartais surenkame mašiną antradienį, kartais – penktadienį. Žiemą, prieš Kalėdas, būna savaičių, kai Anglijoje vietos sandėliuose nėra, ir tenka laukti. Buvę atvejų, kai klientas skambina pirmadienį ir sako – man reikia, kad ketvirtadienį būtų Mančesteryje. Na, nebūna taip. Planuokite bent savaitės tarpą. Kita vertus, jei turime partial load sistemą, tada dažnai tikrai vežame du kartus per savaitę. Čia priklauso nuo sezono ir užsakymų.

Ar pasiimate krovinius tik iš didžiųjų miestų?

Imame iš visos Lietuvos. Dauguma klientų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, bet jei Šiaulių rajonas – irgi imame, tik gali kainuoti papildomai. Ne visi supranta – krovinys gi tik du šimtai kilogramų, kodėl brangiau? Todėl, kad mašina turi atkrypti šimtą penkiasdešimt kilometrų į šoną. Nuo 2000-ųjų keitėme logistikos schemas, bet principas tas pats: kuo arčiau pagrindinio kelio, tuo pigiau. Realiai iš visur vežame, tik kaina keičiasi pagal atstumą.

Ką reiškia „saugiai ir laiku“ – tiesiog šūkis?

Ne, tai nėra šūkis. Tai principas, kurio laikomasi, bet reikia abipusio supratimo. Saugiai reiškia, kad krovinys atvyks toks, koks buvo pakrautas, jei pakuotė tvarkinga. Laiku reiškia, kad vengiame bereikalingų stotelių, muitinės sprendžiame iš anksto. Aš negaliu garantuoti, jog antradienio rytą Doveryje nebus aštuoniolikos rytinio rūko valandų – taip yra buvę. Bet galiu garantuoti, kad turėsime draudimą, vairuotoją su patirtimi ir planą B. Tiesą sakant, kai kas šitą frazę naudoja tiesiog dėl reklamos. Aš pats ją vartoju atsargiai.

Kainos, sąskaitos ir kodėl nepatikėsiu pigiausių pasiūlymų

Kiek dabar kainuoja puspriekabės pasikrovimas į Birmingamą?

Šiai dienai, jei kalbame apie pilną krovinį, tarkime, dvidešimt dvi–dvidešimt keturias tonas, kaina svyruoja nuo tūkstančio šimto iki tūkstančio šešių šimtų eurų už reisą. Viskas priklauso nuo to, ar vežate standartinę euro paletę, ar nestandartinį maišą. Stiklas? Baldai? Elektronikos prekės? Kiekvienas atvejis skiriasi. Atsimenu, vienas klientas vežė metalines konstrukcijas, kurios buvo ne tik sunkios – jos dar kyšojo per puspriekabės šonus. Reikėjo specialios platformos. Kaina iššoko iki tūkstančio devynių šimtų. Taip, tai buvo prieš porą metų, bet tokie produktai brangiau. Kaina priklauso ir nuo to, kiek toli reikė nuvažiuoti – oi, reikia nuvažiuoti – nuo paskutinio dispečerio punkto.

Kodėl vieni vežėjai siūlo aštuonis šimtus, o kiti tūkstantį keturis šimtus?

Aha, čia klasika. Aštuoni šimtai eurų į Londoną su pilnu kroviniu – arba grobis, arba jūs nematysite savo krovinio. Juokauju, bet tik pusiau. Yra tokių, kurie pasiima avansą ir dingsta. Yra tokių, kurie privažiuoja su pūvančia mašina, kurią praeitą savaitę tik padėjimo inspekcija. Pigiausia – ne visada blogiausia, bet devyniasdešimt procentų atvejų taip yra. Mes per dvidešimt ketverius metus matėme: pigus vežėjas dažnai neturi draudimo, arba CMR ieškosite po trijų mėnesių, jei kas nutiks. Rimta įmonė turi ofisą, draudimą, licencijas. Tiesiog tiek. Aš neatiduočiau savo krovinio už aštuonis šimtus eurų. Nebent tai būtų du šaldytuvai, o ne verslo partija.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos nežinojau?

Dėl mūsų – ne. Surašom viską iškart. Bet žinokite, kad pasitaiko situacijų, kurių nesitiki. Pavyzdžiui, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti prekes, reikia mokėti už saugojimą arba grįžimą. Tai ne mūsų paslėptas mokestis, tai paprasčiausiai faktas. Arba jei įvažiavimas į terminalą mokamas – kartais Londone būna privažiavimai po penkiasdešimt svarų. Tai surašoma sutartyje. Aš asmeniškai nemėgstu staigmenų, klientai irgi nemėgsta. Tik va, muitinės tarpinės paslaugos kartais priklauso nuo to, ką vežate – čia jau klausimas, ar turite savo brokerį, ar naudojatės mūsų pažįstamais.

Dokumentai, muitinė ir tas Brexit

Ar po Brexit labai pasikeitė krovinių pervežimas į Angliją?

Pasikeitė taip, kad net pirmus metus painiojomės. Dabar reikia eksporto deklaracijų, importo deklaracijų, taisyklių dėl SPS produktų. Jei anksčiarydavome su CMR ir sąskaita-faktūra, dabar popierių daugiau. Aišku, jei vežate asmeninius daiktus perkraustymui, procesas šiek tiek kitoks nei verslo prekėms. Bet dėl krovinių į Angliją dabar dirba arba jūsų muitinės tarpininkas, arba mes tvarkome proformą. Svarbiausia – kad prekės būtų teisingai suklasifikuotos HS kodais. Karta vežėme baldų detales, kodas buvo neteisingas – sustojo muitinėje Doveryje dviem dienom. Nemalonu, bet taip nutinka ir su patyrusiais.

Ar reikia CMR daryti lietuviškai, ar užtenka angliškai?

Užtenka angliškai arba tiesiog standartine forma. CMR konvencija yra tarptautinė, tai visi supranta tuos langelius. Aišku, jei klientas prašo – dublikuojame, bet praktikoje tai nėra privalumas. Kartais Doverio muitinėje pareigūnas paklausia lietuviško vertimo, jei kas nors neaišku, devyniems iš dešimties atvejų angliškas variantas prašvilpsta be problemų. Svarbiau, kad adresai būtų teisingi, svoriai sutaptų, o ne kalba. Žinote, aš neturiu šimto procentų tikrumo, ar dabar jau neprisidėjo koks nors papildomas langelis – reikėtų pasitikrinti, bet standartinė CMR veikia jau trisdešimt metų be didelių pasikeitimų.

Kas nutinka, jei prekių deklaracija netvarkingai užpildyta?

Stoja mašina. Paprasta. Muitinė tą pakuotę ar visą puspriekabę pasiima ir neleidžia tolyn, kol neišsiaiškins. Vieną kartą vežėme į Liverpulį elektroniką – klientas nurodė neteisingą kilmės šalį. Vietoj dviejų valandų Doveryje praleidome beveik dvi dienas. Krovinius į Angliją gabenant, ypač po Brexit, dokumentai yra penkiasdešimt procentų sėkmės. Kitas penkiasdešimt – vairuotojas ir mašina. Negaliu pasakyti, kad mes visada viską darome idealiai – būna klaidų, bet tada sprendžiame greitai. Brokeris, deja, brangiai kainuoja, bet kartais jo beviltiškai reikia, kad nenukentėtų gavėjas.

Krovinio paruošimas – čia visi apsimeta, kad žino

Ar pakuotė turi atlaikyti lietų, jei važiuoja per Prancūziją?

Turi. Ir ne tik lietų – ji turi atlaikyti keltą, kuris kartais pasvaido, vilkiko stabdymus, pertraukimus. Buvo toks atvejis prieš ketverius metus: klientas supakavo kartono dėžėmis spausdintuvus, apsiūtas sielu. Atvažiavus į Redditch šešiasdešimt procentų įrangos buvo šlapia arba sulūžusi. Kodėl? Nes laivo denyje prakiuro stogas. Atsakomybė? Na, jei vežėjas priėmė taip supakuotą krovinį – dalis kaltės ant jo. Bet jei rodo pirštu į lietų – draudimas gali nepokryti, jeigu pakuotė neatitiko transporto reikalavimų. Todėl paletės (na, jei kalbam apie įprastas) turi būti apvyniotos plėvele, o kartonas – lipnia juosta, ne tik viršus.

Ar galima vežti plastikines dėžes tiesiai ant grindų, be palečių?

Galima, bet tai bloga mintis. Kai dėžės nepaletizuotos, jos slenka, spaudžiasi, trūkinėja. Aš kaip perkraustytojas mačiau šimtus tokių istorijų. Anglijoje iškraunama su liftruku – dėžės be palečių negali būti paimamos. Jei jų šimtas? Ne, nevešim taip, nebent tai trys–keturios dėžės asmeninių daiktų. Netgi tada rekomenduojame euro paletes. Kitaip braukiate ranka per nuostolius. Kelyje į Angliją mašina virpa, laivas siūbuoja. Jūs nenorite tokių nuotykių, kai atidarote duris Birmingame.

Kas atsakingas, jei krovinys atvažiavus Anglijoje slenka nuo paletės?

Čia priklauso nuo to, kur taip nutiko. Jei pakrovimo metu lietuviškame sandėlyje blogai pritvirtino ir tai matyti CMR įraše – kaltas siuntėjas. Jei transportavimo metu to nebuvo, o atsirado Anglijoje – kaltas vairuotojas arba vežėjas. Bet jei pati pakuotė buvo silpna – gali būti, kad paletė lūžo dėl netinkamo svorio išdėstymo. Atsimenu atvejį, kai vežėme plastikinius kaukės įtaisus – paletė lūžo per pusę, nes dėžės buvo per sunkios ir centravo svorį blogai. CMR draudimas dengia, bet iki tam tikros sumos. Geriau išvengti, nei aiškintis teisiškai po dviejų savaičių. Tai žinokite – pakuotė yra jūsų atsakomybė pirmiausia.

Kas gali nutikti kelyje – realūs, negražūs scenarijai

O jei vairuotojui suges mašina ties Calais? Mano krovinys vėluos?

Taip, vėluos. Nerealistiška žadėti, kad to nebus. Prieš trejus metus kolegai sugedo vilkikas ten pat, kur įvažiuoji į keltą. Teko kviesti techninę pagalbą, o elektronikos detales – perkrauti į kitą mašiną. Praradome šešiolika valandų. Klientas iš pradžių pyko, bet paskui suprato – mes nesame burtininkai, tik žmonės su mašinomis. Mūsų darbas – minimizuoti riziką, ne ją pašalinti. Turiu pažįstamų, kurie sako: „Niekas nesuges, mes visada laiku“. Melas. Mašinos genda, keliai remontuojasi, orai keičiasi. Kvalifikuotas vežėjas turi planą B. Pigus vežėjas turi tik pažadus ir telefoną, kurį išjungia po pietų.

Ar pasitaiko, kad Anglijos muitinė tikrinti būtent mūsų mašiną?

Pasitaiko, ir dažniau, nei norėtųsi. Kartais jie tikrina tik dėl principo, kartais – dėl įtartino dokumento. Kartais – dėl kvapo. Nejuokauju – jei vežate maisto produktus, šunys uostosi. Paskutinį kartą, kai buvome tikrinami Dovery, praleidome tris su puse valandos. Nors viskas buvo tvarkinga, procesas užtrunka. Tai neišvengiama dėl krovinių pervežimo į Angliją – jie dabar tikrina daug griežčiau nei anksčiau. Yra tokių vežėjų, kurie mėgina apeiti eilę per kitus uostus, bet aš to nerekomenduoju. Būna, kad ir Hithery (hm, gal norėjau pasakyti Harwich – nesvarbu, tikrins visur) sustabdys, jei kas neaišku.

Ar buvote turėję, kad krovinys vėluoja dviem dienom? Kaip tada?

Taip, buvo. Ne kas mėnesį, bet buvo. Žiemos audra, uždarytas uostas, vilkikas įstrigo sniege Prancūzijoje. Nepamenu tiksliai kur – Rodane ar kur nors ten šiauriau. Klientui pirmiausia paskambinome patys, neatidėję nei valandos. Paaiškinom situaciją, pasiūlėm nuolaidą. Svarbiausia – komunikacija. Blogiausia, kai žmogus skambina gavėjui, o gavėjas – į Google ieškoti vežėjo. Jeigu vežėjas pats informuoja – žmonės supranta, kad gyvenimas yra gyvenimas. Tiesiog nemėgstu, kai kolegos slampa. Pasakyk tiesiai – bus vėluojama dėl to ir to, čia mano kontaktas. Sumažink baimę. Klientas tikrai grįš kitą kartą, jei nemeluosi.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti krovinį?

Būna, ir tai nemalonu. Dažniausiai taip nutinka dėl nesutarimų tarp pirkėjo ir pardavėjo. Mes, kaip vežėjai, esame tik tarpininkai. Jei gavėjas pasirašo CMR – viskas gerai. Jei atsisako – krovinys grįžta į saugyklą arba siuntėjas turi rasti kitą gavėją. Klientas moka už saugojimą ir už grįžimą arba papildomą maršrutą. Kartą vežėme baldus į Bristolį – moteris atsisakė, nes spalva ne ta. Nesusiję su mumis, o mes įstrigome tarp dviejų pusių. Tokiu atveju rašom aktą, fotografuojam. Jeigu turite prekybines sąskaitas – tai jūsų išimtis, ne mano. Aš vežu, ne gaudau skolas. Aišku, stengiamės tarpininkauti, bet be dokumentų nieko nepadarysi.

Techniniai niuansai, kuriuos žmonės painioja

Kuo skiriasi FTL ir LTL, kai vežama į Angliją?

FTL – pilnas krovinys, tavo mašina, važiuoji tiesiai. LTL – dalinis krovinys, surenkam iš kelių klientų. Jeigu turi dvidešimt dvi tonas – FTL. Jeigu turi tris paletes – LTL. LTL kartais trunka ilgiau, nes reikia perkrauti kitus. Bet kaina ženkliai mažesnė. Aš asmeniškai perkraustymams naudoju abu variantus, bet verslo klientams dažnai rekomenduoju FTL, jei skuba. Nes LTL Anglijoje gali pakeliui paversti šachmatų lentele. Būna, kad pirmiausiai iškrauna tavo tris paletes, o būna – paskutines. Jei prekės greitai gendančios – nedelsk, imk pilną mašiną, net jei krovinys mažesnis, negu pusė.

Ar galima realiu laiku sekti, kur yra mano krovinys?

Galima, bet ne visi vežėjai turi normalias GPS sistemas. Mes turime – galime duoti nuorodą. Bet realiu laiku sekimas kartais neatvaizduoja sienos eilės arba uosto delsimo. Matote, kad mašina stovi – gal ji pietauja, gal laukia kelto. Karta klientas paskambino trečią nakties, nes pamatė, kad vilkikas stovi jau valandą. Pasirodo, vairuotojas pamiršo išjungti variklį (jo klaida), bet realiai jis jau miegojo. Sekimas padeda, bet nereikėtų per daug analizuoti kiekvieno sustojimo. Tik atvažiavus prie gavėjo pasitikrinkite laiką ir pakuotės būklę.

Ar reikia draudimo, jei vežu asmeninius daiktus iš Kauno į Bristoli?

Reikia. Visada reikia. CMR draudimas dengia iki tam tikros sumos pagal konvenciją, bet asmeniniai daiktai perkraustytojams svarbesni nei bet kas. Yra skirtumas tarp profesionalaus vežėjo draudimo ir tos visatos, kurią vadiname „draugo su furgonu draudimas“. Jei jis neturi licencijos vežėjui – jūsų daiktai draudžiami tik civilinės atsakomybės ribose, o tai juokas. Per dvidešimt ketverius metus mačiau, kaip žmonės taupo šimtą eurų, o paskui praranda baldus vertus keturis tūkstančius. Dėl krovinių į Angliją saugumo – draudimas yra ne pasirinkimas, o pareiga. Bent sau pažadėkite, kad apdrausite vertingiausius daiktus atskirai, jei jau taip bijote.

Kokia tikroji apkrova leidžiama, jei sako dvidešimt keturios tonos?

Pilnas vilkikas su puspriekabe gali tempti apie dvidešimt keturias tonas krovinio, bet bendras svoris negali viršyti keturiasdešimt tonų. Kartais klientai galvoja, kad dvidešimt keturios – tai absoliutus dalykas, bet čia dar priklauso nuo pačios mašinos svorio, kuro, vairuotojo. Būna, kad krauna po dvidešimt penkias, o paskui stebisi, kodėl sustojo svėrimo stotyje Prancūzijoje arba Anglijoje. Ten dabar tikrina gana kietai. Aš ne su kiekvienu reisu važinėju pats, bet mūsų vairuotojai žino – viršyti negalima, baudos didelės, o klientui gali kilti problemos. Geriau dvi tonos žemiau nei pusantrios viršuje. Nors norisi visko sutalpinti.

Patarimai iš patirties – ko niekur neparašys

Kokį vežėją rinktis pirmą kartą siunčiant krovinį?

Rinkitės tą, kuris klausia. Jeigu vežėjas tik sako „taip, taip, čia aštuoni šimtai eurų, rytoj paimsime“ – bėkit. Rimtas žmogus paklaus: ką vežate? Kokia pakuotė? Ar reikia muitinės? Kur tiksliai iškrauti – turi jie liftruką ar ne? Atsižvelgs į tai, ar Londonas, ar šiaurinis Mančesteris, nes aptarnavimas skirtingas. Buvau matęs įmonę, kuri sutiko vežti gyvūnų pašarą, nors neturėjo tam leidimo. Doveryje konfiskavo. Nebeturiu tos įmonės kontakto. Pirmą kartą – rinkitės ne pagal kainą, o pagal klausimų kiekį. Kuo daugiau klausimų, tuo mažiau šansų, kad kelyje į Angliją nutiks tragedija ir piniginę jums kažkas pamirš grąžinti.

Ar jūsų vairuotojai žino, kur Anglijoje pavalgyti nebrangiai?

Žino, bet čia ne turistų agentūra. Mūsų važiuojantys į Angiją paprastai sustanda ties keturioliktuoju autostrados mazgu arba netoli Tamworth serviso. Kartais paskambina ir sako – suvalgiau blogą pyragą, pilvą grabo. Tada vėluoja pusvalandį, bet ką padarysi, žmogus gi ne robotas. Svarbiau, kad žinotų, kur saugiai pastatyti mašiną naktį prie Londono. Anglijoje mašinos vagiamos nemažiau, nei pas mus. O dėl maisto kainų – tie patys Tesco, Pigūs nebus. Bet vairuotojo savijauta – irgi dalis saugaus krovinių gabenimo į Angliją, ar ne taip?

Koks patarimas žmogui, kuris labiausiai bijo, kad krovinys bus sulaužytas?

Bijo – gerai. Reiškia, apmąstysite. Darykite nuotraukas prieš pakrovimą, prašykite, kad vairuotojas pasirašytų ant CMR apie pakuotės būklę. Jei yra vertingų daiktų – aprašykite sąrašą. Neikite apsimetinėti, kad viskas bus idealiai – kartais nutinka. Bet jei paruošimas geras, vežėjas rimtas ir dokumentai tvarkingi – rizika labai maža. Yra dalykų, kurių nekontroliuojame, bet pakuotę ir pasirinkimą – kontroliuojate jūs. Dar vienas dalykas – nesiųskite pinigų į priekį nežinomiems arba be sutarties. Čia ne apie fizinį pažeidimą, bet apie sąžiningumą. Taip jau yra Londone ir Vilniuje – pasitikėjimą reikia užsitarnauti kiekvienam reisui.

Taigi, krovinių pervežimas į Angliją saugiai ir laiku yra realus, bet ne stebuklas. Reikia sąžiningo vežėjo, tvarkingų dokumentų ir suvokimo, kad kelyje nutinka visko. Per dvidešimt ketverius metus išmokau vieną dalyką: nepažadėti to, ko negaliu įvykdyti. Jei ieškote, kas veža krovinius į Angliją – rinkitės patirtį, o ne gražiausią skelbimą internete. Aš čia, jei turite klausimų. Nors kartais pats dar pasimetu dokumentų jūroje, tačiau krovinius pristatau tiek, kiek tik nuo manęs priklauso.