Vežame krovinius į Angliją mikroautobusais – patogu ir greita

Nu ką, sėsk, papasakosiu iš tikrųjų. Jau keturiolika metų vežioju daiktus į Angliją ir atgal – mažais mikroautobusais, nes taip žmonėms paprasčiausiai pasidaro. Ne visada reikia to milžiniško vilkiko; kartais tiesiog nori nuvežti senelių sofą, dvi spintas ir penkias dėžes knygų į Braitoną ar netoliese esantį Notingemą. Su mikroautobusu privažiuoji prie pat namų durų, nereikia sukti galvos dėl leidimų didelėms mašinoms centruose. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais – tai mūsų kasdienybė ir duona. Greičiau nei kelionė jūra, pigiau nei lėktuvu, ir žymiai asmeniškiau nei su tais tarptautiniais vilkikais, kur važiuoja per visą žemyną. Tiesiog kalbu su tavimi kaip su žmogumi, ne su paieškos sistema, taigi bus čia ir chaoso, ir tiesos.

Apie vietą ir mašiną

Koks mikrobusas ten važiuoja ir kiek ten tos vietos išvis yra?

Važiuoja keli pas mus, bet dažniausiai – Ford Transit arba Mercedes Sprinter, ilgas su aukštu stogu. Ten tilps maždaug aštuoni standartiniai kubiniai metrai. Ką tai reiškia? Sofa, du komodos, virtuvės spintelė, kokių dvidešimt dėžių. Arba mažiau baldų ir daugiau lagaminų. Kartais klientai klausia – o mano trijų metrų sova? Gerai, trijų metrų reiks atsukti kojas, bet tilps. Ai, ir ten nėra lifto, viską rankomis kraunam. Bet tau nereikės mokėti papildomai už kėlimo įrangą, tai gal ir gerai. Svarbiausia – nėra šaldytuvo viduje, taigi nevežk šaldytų kepalų savo reikmėms.

Ar aš pats galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Gali. Bet turi žinoti – sėdynė viena, šalia vairuotojo, ir ne visada pati komfortiškiausia. Kelionė trunka gerąją parą su pertraukomis. Miegojimui – sustosim prie moteliuko, bet tikiesi viešbučio su žvaigždute? Ne. Kartais klientai važiuoja, nes bijo palikti savo mantos, kartais – nes neturi kito varianto. Atvežame iki durų, nesivarome. Tiesa, jei turi augintinį – šunį pasiimti gali, bet katę būčiau linkęs palikti namie, jos kelionėse neretai išsikrausto iš proto (visai kaip aš pirmadieniais ryte). Keliauk ramiai.

Ar tikrai tilps standartinė sofa, trys spintos ir visas virtuvės komplektas?

Čia jau toks klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Atsakymas – priklauso. (Ne, nepradėsiu visur taip, žinau.) Šiaip jei tai normalios sofos ir trys drabužinės spintos – tilps, bet bus tight. O jei kalbi apie kampinę keturių dalių ir tris dvimetres spintas – tada jau ne. Buvo atvejis prieš porą mėnesių Kaune – klientas sakė trys spintos, o atvažiavus paaiškėjo, kad tai sieninės nuo grindų iki lubų. Teko daryti du reisus. Dėl to verta nufotografuoti ir pasiklausti prieš man atvažiuojant. Nepatogu bus visiems, jei daiktai netilps pusiau.

Mikroautobusas ar krovininis furgonas – jei jau rinktis, kas gi geriau?

Mano galva – mikroautobusas su furgono kėbulu yra auksas per vidurį. Kadangi kalbam apie krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusais, ne vilkikais, furgonas irgi gerai, bet krovininis mikriukas dar geriau – aukštesnis, laisviau galima krauti, be to, žmonės neįtaria, kad ten pilna daiktų, kai stovi gatvėj. Furgonai kartais traukia dėmesį. O šiaip, jei veža asmeninius daiktus, mikriukas yra idealiai. Tik nesirink mažytės mašinytės vien dėl kainos. Būna, klientas sutaupo trisdešimt eurų, bet tada tenka pusei baldų likti kieme. (Ai, turbo, ne, nebūna taip gerai.)

Kainos ir mokėjimų keblumai

Kiek maždaug kainuoja visas šitas reikalas – krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais?

Šitą atsakyti nesisveikinus sunku, bet suprantu, kad nori orientyrą. Pilnas mikriukas iki Anglijos dabar svyruoja nuo septynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Pusė mašinos – apie keturis šešis šimtus. Kaina priklauso nuo to, ar važiuojam į Londoną, ar į kampą. Kuro pokyčiai irgi meta savo korekcijas. Geriausia – paskambinti, pakalbėti konkrečiai. Nebijok, tikrai nepradėsiu pardavinėt jei tik pasiteirausi. Mes irgi žmonės.

Ar brangiau, jei reikia važiuoti ne į Londoną, o į tą... Birmingemą ar kur ten šiaurė?

Taip. Nebūsiu melagis. Londonas yra taškas A, visi ten važiuoja. O jei reikia į Birmingemą, Mančesterį ar dar toliau – į šiaurės Velsą, tada kilometrai auga ir kaina auga. Nebūtinai dvigubai, bet šimtas ar du šimtai eurų gali užaugti. Nes važiuojam ne tik ten nuleisti, bet ir... (šiaip, grįžtant irgi reikia suplanuoti maršrutą atgal). Kartais randam klientą atgal iš tos srities, bet ne visada. Jei yra galimybė palikti daiktus Londone, kur suvažiuoja lietuviai, kartais klientai taip ir daro – sutaupo. Realu? visai.

Ar galima atsiskaityti dalimis – pusė prieš išvažiavimą, pusė kai atiduodat?

Galima. Mes dažnai taip ir darom, ypač jei klientas naujas ir dar nepasitikim vienas kitu – kas normalu. Paprastai dvidešimt ar trisdešimt procentų prieš, kad užsitikrintume, kad tu tikrai esi, o likę kai atveri duris Anglijoje ir pamatai, kad mantos sveikos. Buvo žinoma ir nemalonių situacijų. Kartą pristačiau į Redingą, o ten klientas sako, oj, banko kortelė neveikia. Savaitgalis. Bankai nedirba. Teko laukti iki pirmadienio mašinoj prie namų... Tai dabar jei tokia sriuba, prašau iš anksto pasirūpinti grynaisiais arba pavedimu. Patikėk, nenoriu vėl miegoti savo mikroautobuse.

O koks lankstumas – kaip greitai galit išvažiuoti kai paskambinu?

Jei šiandien paskambinsi – greičiausiai kitą savaitę. Skubūs reisai būna, bet retai. Mūsų maršrutai planuojami prieš savaitę ar dvi, nes sukomponuojame kelis užsakymus į vieną pusę. Yra variantas "skubus reisas" – per dvi tris dienas, bet tada moki už visą mikroautobuso plotą, net jei neužpildi. Nes varom specialiai dėl tavęs. Tobulas scenarijus – skambini prieš dvi savaites, žinai tikslų adresą, mes viską dėliojam. O jei skubi dėl darbo pradžios Anglijoje – bandysim prisiderinti. Kartais pavyksta greičiau, kartais ne. Nepasakosiu pasakų – jei negaliu, tai pasakysiu tiesiai.

Pakuotė ir pristatymas – praktiški dalykai

Ar man pačiam reikia supakuoti, ar jūs supakuosite už mane?

Mes galime padėti, bet geriausiai, kai tu pats supakuoji. Tu žinai, kas trapi, o aš spėliosiu. Aišku, turime dėžių, burbulinės plėvelės, lipnios juostos. Už papildomą mokestį galim ir supakuoti, bet tai laikas, o laikas kainuoja. Kartais atvažiuojam, o ten lemputės ištrauktos ir mėtosi stalčiuose be jokios apsaugos. Tada darom ką galim. Jei nori ramybės – investuok į dėžes. Kartonas nėra brangus, o nuraminti nervai – neįkainojami. Šiaip, bliudų popierius geriausias, bet laikraštis irgi sueina. Svarbiausia – neprisiminti, kad dekoratyvinė vaza buvo palikta ant stalo.

Ką daryti, jei Anglijoje naujakuriai dar neįsikėlę ir durų niekas neatidaro?

Banga tokių klausimų gaunam. Būna taip nuolat – žmonės perka būstą, bet dar negavo raktų. Tada arba derinam pristatymą pagal tavo atvykimą, arba ieškome laikino saugojimo. Sprendimas numeris vienas – pas pažįstamus, jei turi. Sprendimas du – saugykla Anglijoje porai dienų, kaina apie penkiasdešimt svarų savaitei. arba tiesiog suderinam, kad atvešim tada, kai jau būsi ten. Komunikacija čia yra viskas. Negrįžk su "o gal jūs pabūkit lauke dvi valandas" – to nedarysim, turiu kitus klientus. Planuok iš anksto.

Ar mikroautobusas įvažiuoja į kiemą, ar paliekam prie šaligatvio?

Čia tavo laimė arba nelaimė. Londono centras su siauru kiemeliu? Ne, neįlįsim, stovėsim gatvėj. Privatus namas su placiais vartais – važiuojam iki durų. Kai kurie rajonai turi taisykles "no vans", tada kraunam greitai. Kartą Bristolyje grasino policininkas bauda, supposedly "residential only". Pasiaiškinom, kad pervežimas, ne nakvynė. Išsisukom. Jei turi garažą – puiku, jei ne – turėsim krauptelėti.

Ar reikia išardyti sofą, ar ją keliam sveiką?

Jei pro duris pralenda – galima sveiką. Jei ne – atsukam. Aš nesu baldininkas, bet turiu įrankių pagrindiniam darbui. Kartais paaiškėja, kad baldai surinkti taip, kad tik salone ir galėjo būti sumontuoti. Tada jau meistro ieškosi jau Anglijoje. Patarimas – jei žinai, kad sofa didelė, ir taupai kiekvieną centą – geriau atsuk draugą, kuris supranta apie baldus, prieš mums atvažiuojant. Nes laukti mano atvykimo ir tik tada bandyti – galiu stovėti pusdienį be reikalo, o valanda ten pas mane kainuoja. Rimtai. Pasiruošk.

Dokumentai, muitai ir draudimai

Ar reikia popierių asmeniniams daiktams gabenti – atrodo, juk tai mano sofa?

Reikia. Pamiršk mitą, kad EU – viskas laisva. Po Brexito viskas pasikeitė. Asmeniniams daiktams reikia sąrašo – ką veži, kiek vienetų. Jei gabeni techniką, reikia įkainoti sąžiningai. Muitininkai retai tikrina mikroautobusus, bet retai nereiškia niekada. Buvo atvejis pasienyje – atidarė, rado deklaruotą viryklę, palygino su sąrašu, viskas gerai. O jei begemotą pliušinį pamirši įrašyti – nu, tikriausiai niekas nepyks. Bet rimtai – turėk sąrašą. Mes padedam jį sutvarkyti, nepamiršk paklausti. Geriau su popieriais, nei be jų.

Ar tikrai negalima įsidėti kelių varškės pakelių ir lašinių? Tai gi lietuviškas auksas.

Techniškai – negalima. Mėsos ir pieno produktai neįleidžiami į Didžiąją Britaniją iš ne ES... ar buvome mes, ar nebe? (Dėl tos dalies ne visada tikras, turiu pasitikslinti, nes taisyklės ten šokinėja). Bet praktiškai – maži kiekiai asmeniniam naudojimui kartais praeina. Kartą vežiau klientui dešrų rinkinį dovanai sūnui – praėjo. Bet kitas kartas – bandė įvežti penkiolika litrų pieno. Muitinė atėmė. Pareigūnai turi teisę konfiskuot. Tai mano patarimas – nedėk. Arba dėk mažai ir rizikuok. Bet aš nepatariu, aš tik pasakoju.

Kas jei muitininkai pasako "atidarykit visas dėžes" – ką tada?

Tai tada atidarom. Dažniausiai čia bėga ne nuo mūsų, o nuo sąrašo tikslumo. Jei rašoma "dėžė su virtuvės reikmenimis", o viduje keturi kompiuteriai – bus klausimų. Jei sutampa – sklandu. Buvo toks reisas, kai Doverio pasienyje paprašė iškrauti pusę mašinos. Prakaitas ėjo... bet pasirodo, ieškojo visai ko kito – ne mūsų. Po valandos paleido. Tai stresas būna, bet ne katastrofa. Svarbu turėti kantrybės. Kava pasieniečiams nepadeda, nebandžiau, nežinau.

Ar daiktai drausti, jei kas sudūžtų ar pabėgtų nuo musų?

Taip, esam apdraudę CMR, bet iškart pasakysiu – jis dengia tik tam tikras sumas ir ne viską. Jei vežame stiklą ar veidrodį, kurį supakavai pats ir neturi dėžės – gali būti problemų su išmokėjimu. Geriausias draudimas – gera pakuotė. Bet jei dėl mūsų kaltės kas atsitinka – atsakom. Buvo – sudaužiau lemputę grindų šviestuvo. Kaina? Keturi eurai. Klientas norėjo kompensacijos šimto eurų už visą šviestuvą. Teko aiškinti, kad tai tik lemputė... Kartais žmonės nori pasipelnyti, atleisk. Bet didelių incidentų per daug metų neturėjome.

Kai iškyla problemų (arba jų apeiti nepavyksta)

Ar buvo taip, kad klientas sakė "telpa", o iš tikrųjų reikėjo dviejų reisų?

Oho, tai kas antras, nebijok. Prieš tris savaites Kaune – sako, maždaug penkios dėžės ir dviratis. Atvažiuoju, o ten keturiasdešimt dėžių ir triratis. Šypsena strigusi, bet ką darysi. Padarėm krūvą prioriteto, svarbiausius pasiėmėm, antrą dalį palikom. Klientas raudonavo, pripažino, kad blogai įvertino. Antras reisas kainavo mažiau, nes jau buvom pakeliui. Bet žodžiu – fotografuok, siųsk nuotraukas. Geriau per daug informacijos nei per mažai. Nes kai mašina pilna, o tu dar nori įsodinti augintinį ir garso kolonėlę – stebuklų čia nedarom.

O jei pakeliui gedimas nutinka – esat turėję tokio nemalonaus scenarijaus?

Per dvylika metų – taip, du kartus. Nuolat pervežinėjant krovinius į Angliją mikroautobusais statistika pagavo. Vieną kartą Prancūzijoje – sankaba, laukėm pagalbos keturiolika valandų. Klientas buvo supratingas, nes nuoširdžiai bendravom. Antrą kartą – Vokietijoje, elektronika, taisėm greitai. Turime pažįstamų Europoje ir draudimą, kuris dengia pakaitinį transportą. Bet ranka ant širdies – mikroautobusai patikimesni nei seni vilkikai. Mažiau ko genda. Tiesa, padangas reikia prižiūrėt. Kai kuriose vietose žiemą grandinės pravers, bet čia jau nebe temos.

Ar galima vežti augintinį kartu, jei tas augintinis yra ne šuo, o triušis?

Šunis vežam dažnai. Triušiai... (prisimenu tą reisą). Cypsėjo pusę kelio. Nu, aš juos mėgstu, bet triušis keturiolika valandų – stresas visiems. Šuo miega, katė rėkia, triušis cypsi. Dokumentai gyvūnams į Angliją dabar griežti – mikročipas, vakcinos, sveikatos pažyma. Tai nėra taip, kad pasodinsi narve ir varysi. Reikia pasiruošti. Aš asmeniškai norėčiau, kad gyvūnai važiuotų ne su mano mikriuku, bet jei kito kelio neturi – sutvarkysim. Tik nepamiršk moki kakučių reikalo. O šiaip jie irgi nusipelno komforto.

Ką daryti, jei turiu daiktų, kuriuos reikia palikti jums savaitei – aš pats dar nenuvažiuosiu?

Laikinas saugojimas pas mus įmanomas. Turime sandėliuką, kur porą savaičių galim palaikyti. Kaina – apie tris keturis eurus už kubą per savaitę. Būna, žmonės parduoda butą greičiau, nei gauna vizą. Tada daiktai pas mumis, o jie skrenda vėliau. Arba kai pirmiausia žmona važiuoja apžiūrėt būsto, o vyras lieka tvarkyt reikalų. Susitvarkai, surinki, palikai pas mus. Tik nepamiršk pasirašyti sąrašo, ką palikai. Buvo – klientas pamiršo, kad paliko dar vieną dėžę. Po mėnesio radom. Džiaugėsi kaip vaikas saldainio. Skauda širdį tokius matyti.

Paskutiniai patarimai prieš važiuojant

Kuo skiriatės nuo tos didelės kompanijos, kurią radau per skelbimą?

Patikrinsi? Jei radai vežėją per skelbimą už trigubai mažesnę kainą – greičiausiai tarpininkas. Parduos tavo daiktus kaip karštą bulvę kitiems. Aš pats vairuoju arba sėdu šalia. Matau krovimą ir iškrovimą. Telefonas mano, ne ofiso su laukiančia muzika. Kai veži močiutės krėslą – nori, kad elgtųsi kaip su savu. Bent jau aš taip galvoju. Gali nesutikti, bet taip yra.

Ar verta vežti buitinę techniką į Angliją, ar geriau parduoti čia?

Anglijoje kištukai kitokie, kai kur neveiks lietuviška technika be perėjimo. Viryklės ir skalbyklės garantijos čia negalios. Kartais nauja technika Anglijoje pigesnė nei pas mus, keista, bet faktas. Vešk tik brangius ar sentimento turinčius daiktus. Mikrobangę? palik. Senelio rašomąjį stalą? varyk. (Čia pataisau save – jei rašomasis stalas iš vertingos medienos, taip, varyk. Jei iš pigaus MDP – gal palik, nenusinešiosi džiaugsmo). Sutaupysi nervų ir kuro.

Ar galima gabenti dalį dabar, o kitą dalį – po mėnesio?

Žinoma. Daugelis taip ir daro, ypač jei leidžia biudžetas. Pirmu reisu – būtiniausi daiktai ir drabužiai. Po mėnesio – sofa ir sekcija, kai įsivažiuoji. Mes fiksuojam kainą, jei žinom, kad antras reisas bus. Kartais netgi palankiau, nes galim surinkti kelis tolimus užsakymus į vieną maršrutą. Tik nepamiršk – dviejų kartų pakuoti yra dvigubai daugiau darbo tau. Aš mieliau paimčiau viską iš karto, bet gyvenimas yra gyvenimas. Suplanuoti idealiai nepavyksta niekam. Štai net aš šiandien vėlavau pusvalandį į susitikimą. Žmoniška.

Ką dar svarbaus turėčiau žinoti, ko nepaklausiau?

Huh. Kadangi nepaklausiai, bandysiu atspėti. Pirma – paskambink dieną prieš, kad patikslintum laiką. Antra – Anglijos daugiabučių liftai siauri, kartais tavo spinta platesnė nei durų apvadas. Trečia – augalai kelionėje žūva, ypač žiemą. Ir paskutinis – nereikia vežti visko. Būk pasiruošęs pasienio palaukimui. Nepamiršk, kad krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais yra darbas, ne magija. Darbas, kurį mes mylim. Tartum labai rimtai pasakiau, bet šį kartą šiek tiek juokauju.

Tai va, daugmaž ir viskas. Nepasakojau pasakų apie stebuklingą pervežimą per penkias minutes, nes tokių nėra. Vežame krovinius į Angliją mikroautobusais jau keturiolika metų – su stresu, su džiaugsmu, su ketvirtadieniais, kai viskas eina ne pagal planą. Jei nori, kad padėčiau su tavo konkrečia situacija – pisk numeriu ar rašyk. Nepažįstamasis? bus pažįstamas. Kas žino, gal dar ir kavos išgersim pakeliui – jei kartu važiuosi. O jei ne – bent jau žinai, kad daiktai nebus kaip pašto siunta be priežiūros.