Vežame krovinius į Angliją efektyviai ir be streso

Sveiki. Dvidešimt treji metai ant ratų – pradžioje pats vairavau, o dabar jau daugiau organizuoju kitus ir kalbuosi su klientais. Per tą laiką mačiau visko: ir tobulai suplanuotų išsikraustymų Klaipėdoje, viskas supakuota pagal kategorijas spalvotai, ir tokio chaoso Londone, kur fūra jau stovėjo kieme, o klientas dar nežinojo, ar išvis kraustytis per tą savaitę. Žmonių klausimai dažniausiai kartojasi – kiek kainuoja, kaip dabar su dokumentais po Brexit, ar tikrai saugu vežti antikvarinį vitriną. Šitame tekste surašiau atsakymus taip, lyg sėdėtumėte šalia manęs virtuvėje. Jei ieškote būdo vežti krovinius į Angliją efektyviai ir be streso – kviečiu skaityti. Tai realybė, ne reklaminis bukletas.

Kainos ir kaip jas suvaldyti

Kiek maždaug kainuoja perkraustyti dviejų kambarių butą iš Kauno į Londoną?

Reikia žiūrėti į metų laiką ir kiek daiktų. Vasarą – birželis, liepa, rugpjūtis – kainos šokteli, nes tada visi kraustosi. Standartiškai pilnas fūros užsakymas su pakrovimu ir iškrovimu atsieis nuo tūkstančio dviejų šimtų iki tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Jei turite mažiau – pusės fūros krovinį – gal ir šeši šimtai užteks. Bet čia labai apytiksliai. Kartais žmonės parodo nuotrauką buto feisbuke ir klausia kainos. Atsakymas: ne, taip nesužinosim. Būtina matyti kubatūrą. Beje, labai žemos kainos dažnai baigiasi naujomis paslėptom eilutėm sąskaitoje.

Ar pasitaiko paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinau tik baigus krautis?

Deja, kai kurios įmonės taip dirba. Pamatote skelbimą "Anglija–Lietuva perkraustymas nuo 299 eurų", o paskui paaiškėja, kad reikia dar mokėti už keltą, už laukimo laiką virš dviejų valandų, už parkavimą centriniame Londone. Mes stengiamės viską pasakyti iš anksto. Aš asmeniškai nemėgstu staigmenų, kai kalbam apie pinigus. Sąžiningas vežėjas įtraukia visas eilutes į pasiūlymą – kuras, keltas, jei reikia papildomų rankų. Jei kažkas sako "o, čia tiksliai nežinau, kiek kelsis" – tai jau raudona vėliava.

Ar galiu sutaupyti, jei pats supakuosiu daiktus?

Galit, ir nemažai sutaupysit. Bet tada rizika krinta ant jūsų pečių. Prisimenu klientą Kaune, kuris pats susikrovė trisdešimt dėžių, sutaupė tris šimtus eurų. Anglijoje atidarius – trys dėžės su lėkštėmis buvo sudaužytos, nes panaudojo seną laikraštį vietoj putų plėvelės. Viskas priklauso nuo to, ko norit. Jei tik kelios dėžės drabužių – pildykitės patys. Jei krištoliniai šviestuvai – verčiau palikite profesionalams. Kartais ta sutaupyta suma neatperka streso vėliau.

Kaip sužinoti, koks bus tikslus mano krovinio tūris?

Žmonės dažnai painioja kvadratinius metrus su kubiniais. Butas yra 50 kvadratų – o daiktai užima 15 kubų. Matuojam ilgį, plotį, aukštį, viską sudauginam. Sofa gali būti dviejų kubų, o drabužių spinta – vos pusantrio, jei išmontuota. Patarimas: nematuokit akimis. Turėjom klientą, kuris pasakė "ne daug, maždaug penki kubai", o išejo trylika. Skirtumas didelis, nes reikėjo didesnės mašinos. Atvirai pasakysiu, dalis kompanijų sąmoningai prirašo kubatūros, kad pagrįstų didesnę kainą. Todėl vaizdo skambutis prieš pasiūlymą – geriausias būdas apsisaugoti.

Dokumentai ir muitinė po Brexit

Ar mano asmeniniai daiktai nebus apmuitinami atvykus į JK?

Reikia gero išankstinio pasiruošimo. Užpildote TOR1 formą – Transfer of Residence. Įrašote daiktus, kuriuos owninote daugiau nei šešis mėnesius. Jei atsivešite naują televizorių, pirktą praėitusį mėnesį – muitininkai pamatys. Vienas vyrukas bandė atsivežti naują čiužinį – sumokėjo visą PVM. Muitinės pareigūnai kartais būna malonūs, kartais – kaip tikrinantys pagrindinę mokyklą. Skirtingos nuotaikos pasitaiko. Bet jei dokumentai tvarkingi, dažniausiai praleidžia vos per kelias valandas. Brexit tikrai nepadarė šito lengviau.

Ką reiškia CMR ir ar aš jį turiu pildyti?

CMR – tai tarptautinis važtaraštis. Juo fiksuojama, kad perėmėm krovinį tokį ir tokį. Vairuotojas jį pildo, jūs pasirašote kaip siuntėjas. (O, palaukit, dabar prisiminiau – kartais siuntėjas turi patikrinti prekių aprašymo skiltį, jei pats pildote packing list. Atsiprašau, ne taip pasakiau pradžioj.) Svarbiausia – patikrinkite, ar dėžių skaičius sutampa su tuo, ką rašo dokumente. Jeigu rašo dvidešimt dėžių, o jūs pasirašot nepaskaičiavę – paskui bus sunku įrodyti, kad dvidešimt pirmoji dingo kelyje.

Brexit jau senas, bet ar vis dar reikia EORI numerio asmeniniams daiktams?

Šitas klausimas kartais ir mane priverčia pasukti galvą. Komerciniams kroviniams – taip, EORI būtinas. O štai perkraustymui, kai naudojamas TOR1, teoriškai jums kaip privačiam asmeniui jo nereikia. Bet aš prieš kelis mėnesius turėjau atvejį Doverio uoste, kur pareigūnai paklausė EORI. Galiausiai praleido be jo, bet procesas užtruko ilgiau. Taigi šimtu procentų aš čia negaliu pažadėti, kad niekada nepaklaus – atrodo, priklauso nuo uosto ir nuo to, kaip tą dieną vėjas pučia. Jei turite įmonę, geriau turėti.

Fūros logistika ir krovimo diena

Kiek laiko prieš vežimą reikia rezervuoti datą?

Mažiausiai dvi–trys savaitės. Karštasis sezonas – liepa, rugpjūčio pradžia – kartais žmonės rezervuoja ir du mėnesius į priekį. Skubūs užsakymai pasitaiko. Vieną penktadienio vakarą paskambino žmogus iš Šiaulių – reikėjo jau pirmadienį. Radome vairuotoją, bet jis važiavo be normalaus poilsio. Tai nėra idealu. Planuokitės iš anksto. Fūros į Angliją neauga ant medžių – ypač su gerais vairuotojais trūksta beproto.

Ar fūra privažiuos po langais, jei gyvenu senamiestyje siauroj gatvėj?

Čia realus galvos skausmas. Standartinis sunkvežimis yra aštuoniolikos metrų ilgio. Jūsų gatvelėje Vilniaus senamiestyje arba Klaipėdoje prie Danės toks neįvažiuos. Vieną kartą turėjom atvejį, kai devyniolikmetė Scania įvažiavo į kiemą Šnipiškėse, bet išvažiuoti teko traukti atbulą per du blokus. Jei gatvė siaura – planuojam mažesnę mašiną arba pervežimą į fūrą gatvėje. Būna, kad tenka nešt dėžes šimtą metrų. Toks jau gyvenimas.

Kas, jei daiktai nebetilps į mašiną?

Tiksliai reikia apskaičiuoti kubatūrą iš anksto. Jei paskaičiuojam klaidingai arba klientas pamiršta apie sandėliuką rūsyje, būna keblių scenarijų. Blogiausia, kai vežėjas sąmoningai atsiunčia per mažą mašiną, kad paskui pasiūlytų antrąją už papildomą įkainį. Tai nesąžininga praktika, pasitaiko tarp neaiškių tarpininkų. Mes stengiamės visada matuoti per vaizdo skambutį arba foto, kad nereikėtų kam nors liūdėti kieme.

Kelias ir vairuotojo darbas

Kiek realiai trunka kelionė iš Lietuvos iki Londono?

Maždaug dvi su puse–trys paros, jei nesukomplikuoja. Du tūkstančiai aštuoni šimtai kilometrų. Keltas iš Kaldės arba Diunkerko, tada Doveris. Kartais važiuojama per Olandiją, bet tai ilgiau. Keltai vėluoja dėl oro. Prisimenu, kartą per Lamanšą bangos buvo tokios, kad keltas kelias valandas laukė uoste. O, beje, Anglijoje vairuojama kita puse, tai mūsų vairuotojai ten jau įpratę, bet pirmieji kilometrai po išlipimo visada įdomūs. 🚛

Ar vairuotojas padės man nešti daiktus iš penkto aukšto be lifto?

Atsakymas ribotas "taip". Vairuotojas nėra samdomas nešikas. Jis padeda, bet jei reikia nunešti trisdešimt dėžių be lifto – tai ne jo pareigos. Turėjom atvejį Birmingame, kur klientas tikėjosi, kad vairuotojas vienas perkels pianiną. Neplanuojam stebuklų. Jei sunku, užsisakykit papildomas rankas iš anksto. Kainuos, bet nugyvensit be kronio.

Ar mano daiktai važiuos tiesiai į Mančesterį, ar bus perkrauti?

Jei užsisakote pilną fūros krovinį – taip, važiuoja tiesiai nuo jūsų slenksčio iki slenksčio Anglijoje. Bet jei tai dalinis krovinys, keturios dėžės ir dvi kėdės, tikėtina, kad veš į terminalą Kaune, ten sukomplektuos su kitais, ir tik tada keliaus į JK. Kartais galim pasiūlyt beveik tiesioginį reisą, bet tai ne visada garantuota. Žodžiu, klauskit konkrečiai užsakymo metu, kai skambinat.

Pakavimas ir realybė

Ar galiu naudoti turimas dėžes iš parduotuvės?

Nerekomenduoju. Kartą klientas panaudojo bananų dėžes iš prekybos centro. Anglijoje atidarius – dugnas išbyrėjo, nes jos nepritaikytos sunkiam svoriui. Geriau pirkti dvigubų sienelių kartonines dėžes. Jos brangesnės, bet vertos. Jei norit sutaupyti ant popieriaus – rizikuojat turiniu. Aš suprantu, kad po trisdešimt dėžių nenori niekas pirkti, bet... verta.

Kaip supakuoti stiklinį veidrodį, kad išgyventų kelionę?

Storioji plėvelė, kartono kampai, medinis rėmas jei didelis. Užrašas "stiklas – atsargiai". Bet paklauskite – ar garantuota? Atsakymas: ne, niekas negarantuoja šimtu procentų. Aš mačiau, kaip puikiai supakuotas veidrodis išgyveno, ir mačiau, kaip identiškai supakuotas gavo mikroįskilimą ant apvado. Laivas siūbuoja, fūra stabdo. Rizika visada yra. Jei labai brangus antikvarinis – pervežkite rankinėje bagaže arba apdrauskite atskirai.

Ar galiu siųsti maisto produktus, dešrų ar prieskonių?

Brexit dėl to labai griežtas. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai, medus – draudžiama. Drėgni prieskoniai – neaišku, bet nesiūlau rizikuoti. Vieną kartą klientė bandė atsivežti mamos rūkytą šoninę – muitinės šuo surado per dvi minutes. Šoninė konfiskuota, nuotaika – prasta. Gaminkitės Anglijoje iš naujo, ten irgi yra parduotuvių.

Ar tame pačiame reise galiu vežti ir motociklą?

Galima, bet reikia žinoti taisykles. Degalų bakas nuleistas iki ketvirtadalio, akumuliatorius atjungtas, motociklas tvirtai pritvirtintas. Ne visos fūros turi reikiamus diržus. Prisimenu klientą, kuris "prisiminė" motociklą paskutinę minutę – teko fūroje ieškoti vietos, viską perplanuoti. Muitinei tai turi būti įrašyta sąraše. Jei neatiduodat sąžiningo sąrašo ir atranda – bauda, vėlavimas. Už motociklą papildomai mokama nuo simts dvidešimt iki dviejų simtų eurų.

Kai kas nors eina ne taip

Ką daryti, jei vežėjas neatsako į skambučius ir daiktai kažkur pakelyje?

Blogas ženklas. Patikrinkite, ar turite sutartį su įmonės rekvizitais. CMR dokumentą. Pažiūrėkit, ar yra vizualus arba GPS sekimas. O jei samdėtės "vaikį su fūre iš skelbimuko" – tada labai sunku. Aš nemėgstu apie tai kalbėti, bet rinkoj yra žmonių, kurie pradingsta su avansu. Todėl prieš rinkdamiesi pagalvokite – ne kaina svarbiausia. Patikrinkite įmonę, kodą, ar jie egzistuoja ne tik feisbuke.

Ar atlygins žalą, jei dėžė subraižyta, o aš neapdraudžiau?

CMR konvencija numato atlyginimą pagal svorį. Tai reiškia, kad jūsų tūkstančio eurų vertės kompiuteris, sveriantis dešimt kilogramų, bus įvertintas maždaug šimtu eurų. Kitaip tariant – beveik nieko. Fūros draudimas netaikomas vidiniams daiktams taip smulkiai. Todėl brangiems daiktams visada siūlom papildomą draudimą. Daugelis jo atsisako, kad sutaupytų. Paskui gailisi. Tokia realybė.

Ką daryti, jei Londone lyja kaip iš kibiro, o fūra turi stovėti kieme?

Vairuotojas tira tentą, uždangalas, kartais stogą virš galinės dalies. Bet kai baisus lietus ir siauros durys – ne visada įmanoma iškrauti visiškai sausai. Kartą klijavo tris valandas, kol pylė. Įėjimas buvo siauras, negalėjom prisistumti arčiau. Grindys apsipurvino, nes klientas neturėjo pakankamai rankšluosčių. Mes stengiamės, bet oro nevaldom. Tokia jau tarnystė – kai kurie dalykai priklauso nuo aukštesnių jėgų.

Grįžimas ir paskutiniai patarimai

Ar galima pigiau parsivežti daiktus atgal iš Anglijos?

Galima, jei sutampa su grįžtuoju kroviniu – backload. Fūra, kuri vežė krovinį iš Lietuvos, dažnai grįžta tuščia. Jei jūsų datos lanksčios – galim sutalpinti su 30–40 proc. nuolaida. Turim reguliarius reisus iš Londono srities atgal. Bet čia sėkmės reikalas – jei reikia tiksliai rugpjūčio penkioliktąją, nebūtinai turėsim laisvą vietą.

Kiek laiko daiktai gali užstrigti muitinėje?

Jei TOR1 pildytas teisingai, o ne ant popierinio rankraščio, pravedimas trunka kelias valandas iki dienos dviejų. Dokumentų netikslumai gali užtraukti savaites. O uostai skiriasi. Doveris greitesnis nei kai kurie šiauriniai. Svarbiausia – sąrašas turi būti detalus. "Dėžė su daiktais" – nebeužtenka. "Dėžė su knygomis ir lempomis" – geriau. Muitininkai nemėgsta neapibrėžtumo.

Ar verta vežti baldus, ar geriau parduoti ir pirkti naujus Anglijoje?

Tiesą sakant, jei tai IKEA komoda ar pigus laminato stalas – parduokit čia. Anglijoj galima pigiau nusipirkt panašų. Pervežimo kaina ir rizika dažnai viršija naudą. Bet jei tai senelės komoda, geros fotoaparatūros, archyviniai dokumentai – vežkit. Mano pusbrolis kartą vežė didelį čiužinį, nes "buvo geras". Anglijoje atsimatavo miegamąjį – netilpo į standartinę lovą. Grąžinti nebegalėjo. Kartais racionalumas laimi prieš sentimentus.

Kaip atskirti sąžiningą vežėją nuo abejotinų skelbimų internete?

Klauskite įmonės kodo, registro numerio. Ar turi CMR draudimą. Kiek laiko dirba. Žiūrėkit atsiliepimų ne tik Facebook grupėse – ten kartais draugai komentuoja. Paklauskite, ar jie patys vairuoja, ar tik tarpininkas. Jei atsako nerviai arba vengia tiesaus atsakymo – rinkitės kitą. Per daug kartų mačiau, kaip žmonės pasitiki gražia kaina, o paskui ašaros. Nepirkite katės maiše, nors ir vežėjas skamba draugiškai.

Ar 2024–2025 m. dar kas nors keičiasi perkraustant į Angliją?

Taisymai byra nuolat. JK muitinė atnaujina sistemas, kai kurie uostai pereina prie naujo tikrinimų programinės įrangos. Aš neįsišvaistysiu sakydamas, kad žinau kiekvieną būsimą pasikeitimą 2025-iems – man atrodo, kad asmeninių efektų importo taisyklės gali sukstelėti griežčiau, bet kol kas TOR1 galioja. Sekite informaciją, o ne dešimt metų senumo forumus. Arba skambinkite – pasitikslinsiu.

Išvada

Per daugiau nei dvidešimt metų supratau vieną dalyką: perkraustymas į Angliją be streso įmanomas tik tada, kai žmogus žino, ko tikėtis. Nėra stebuklingo mygtuko "viskas bus idealiai", bet yra geras pasiruošimas, sąžiningi skaičiavimai ir teisingi lūkesčiai. Vežame krovinius į Angliją efektyviai ir be streso jau ne pirmi metai, ir didžiausia klaida, kurią mačiau – žmonės galvoja, kad pigiausias pasiūlymas yra geras pasiūlymas. Retai taip būna. Jei perskaitėte iki čia – jau esat vienu žingsniu arčiau sėkmingo kraustymosi. Turit dar klausimų? Skambinkit. Aš nežvengsiu.