Vežame Jūsų siuntas į Angliją greitai bei mikroautobusu – kas, kaip ir kur stringa?

Daugiau nei dešimt metų suku tarp Vilniaus ir Londono, o kartais ir iki pat Birmingemo ar Bristoliio nusvirdžiuoju. Dažnai man sako – jūs gi vežate Jūsų siuntas į Angliją greitai bei mikroautobusu, tai turbūt paprasta. Na, taip, bet tik tol, kol kas nors nepamiršta, kad dėl Brexit'o taisyklės pasikeitė, arba kol tavo vairuotojas nesužino, kad klientas į krovinį įmetė rūkytą dešrą. Aš jau mačiau visko. Nuo idealiai supakuotų dėžių iki tokių klientų, kurie per paskutinę minutę prisimena, kad reikia dar ir šaldytuvo. Taigi, jei svarstai, kaip čia viskas vyksta kai kreipiesi dėl pervežimo – štai atsakymai be jokių kaukių.

Kiek tai kainuoja ir kiek trunka (ne viskas taip tiesmuka)

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Na, žiūrėk. Jei siunti penkias dėžes iš Vilniaus į Londoną, kaina priklauso nuo to, ar vešiu tik tavo daiktus, ar bus kombinuotas reisas. Paprastai už pilnus 8-9 kubinius metrus sumokėsi nuo 600 iki 900 eurų, priklausomai nuo sezono. Žiemą pigiau, rugpjūtį – brangiau. Kartais pasiūlau dalinį krovą, tada moki už kubus. Būna, kad paskambini lapkritį ir aš pats nežinau, ar spėsiu iki Kalėdų. Kaina individuali. Nebijau pasakyti, kad kai kurie kolegos dirba be draudimo – tada jų "pigiau" gali tave gerai paploninti.

Ar tikrai galima pasakyti tikslią kainą telefonu?

Tiesiogiai? Retai. Aš galiu duoti orientyrą, bet jei pasakysiu "700 eurų", o atvažiavęs pamatysiu, kad tavo "dėžės" yra penkių aukštų spintos, kurių negaliu per liuką išnešti – kainą perskaičiuosiu. Būna, klientai sako "moliai daiktai", o iš tikrųjų tai keturi begiai buitinės technikos. Aš nepykstu, tiesiog noriu sąžiningai dirbti. Kartais pataisau pats save – sakau, kad kaina fiksuota, bet (dabar pagalvoju, taip, tikrai taip sakau, bet iš tikrųjų ji fiksuota tik jei nepasikeičia apimtis). Geriau atsiųsk nuotraukų.

Kiek laiko važiuoja siunta nuo durų iki durų?

Greitai. Vilnius–Londonas mikroautobusu trunka pusantros–dvi dienas, jei nėra eilių prie Doverio. Būna, kad Prancūzijoje vėjuoja laivai, tada laukiam prie uosto po penkias valandas. Kartais klientas stebisi – "o kodėl jau trečia diena?" Ogi todėl, kad tavo siunta daliniame krove, ir aš dar Kaune paimu kito žmogaus daiktus. Tai realu. Stengiuosi pristatyti per dvi paras, bet nežadu to, ko negaliu įvykdyti. Būna ir užstrigimų.

Ar galima vežti skubiai – per kelias dienas?

Taip, vadinasi "ekspresas", bet brangiau. Jei turiu tuščią reisą, galiu išvažiuoti kitą rytą. Buvo situacija: moteris iš Kauno paskambino, reikėjo dokumentų per 48 valandas Londone. Aš buvau Klaipėdoje, sudėliojau maršrutą ir per trisdešimt valandų buvau prie jos durų. Tokie dalykai įmanomi, bet retai. Dažniausiai skubūs reisai pasitaiko ne tada, kai tau patogu, o kai aš jau važiuoju į tą pusę. Reikia derintis.

Ar reikia mokėti avanso?

Dažniausiai taip. Imu 20-30 procentų, kad užtikrintum rezervaciją. Buvo atvejų, kai nereikalavau avanso – rezultatas? Žmogus pradingo, o aš kitą dieną stovėjau prie tuščios gatvės Kaune. Dabar esu griežtesnis. Ai, kad ir kaip ten būtų, avansas apsimoka abiem pusėms. Kai kurios įmonės ima visą sumą iš anksto – aš to nedarau, nebent tai pilna perkraustymo paslauga su pakavimu. Tada logiška paprašyti daugiau.

Kas, jei mano daiktai neatitinka apimties, kurią nurodžiau?

Tiksliai taip ir buvo pernai su klientu iš Panevėžio. Sakė – šešios vidutinės dėžės. Atvažiavau, o ten dar du foteliai ir dviratis. Mikroautobuso bagažinė turi ribas. Jei turiu vietos – darau išimtį, bet jei krovinys beveik pilnas, turiu atsisakyti dalies. Nėra taip, kad specialiai blogas. Paprasčiausiai fizika. Prašau visada nufotografuoti kampą. Nebūtina, kad bus idealiai, bet maždaug žinant galiu pasakyti – telpa ar ne. Jei ne – tenka palikti, kas netelpa.

Pakrovimas, pakavimas ir kas dedasi kelyje (realūs dalykai)

Ar turite patys pakuoti daiktus, ar jūs tai padarot?

Aš vežu. Pakuoju tik tuomet, jei klientas prašo atskirai ir moka papildomai. Dauguma pakuoja patys. Bet čia mina – pernai vežiau dėžes iš Alytaus, o viduje porcelianas suvyniotas į laikraščius ir... virvutes. Ne, žinok, net bubble wrap neprikišo. Atidariau ir žiūriu – viskas sulūžę. Tada kaltina mane. Jei nori, kad gyvi atvyktų – naudok dėžes, putplastį, lipnią juostą. Važiuoju kiek kitaip nei vilkikas, bet duobės yra duobės. Kaip pernai prie Varšuvos, net kvapas buvo ne iš gerosiom pusių... oi, nukrypstu.

Ar reikia padėti krautis ir iškrautis?

Pats supakuotumas – tavo reikalas, bet padedu krauti. Jei tai dėžės iki 25 kg, aš jas nešu. Jei sofa-lova – reikia dviejų vyrų. Kartais klientas vienišas pensininkas, tada bandau tartis su kaimynais ar samdau pagalbininką. Būna, kai vienas atvykstu, o klientas galvoja, kad aš ir baldų surinkėjas. Ne, aš vairuotojas ir pervežėjas, bet ne Hercules. Jei buna aukštas aukštas be lifto – pasakyk iš anksto, kad zinociau, jog reikės dar vienos poros rankų.

Kas atsitinka, jei pervežimo metu kas nors sudūžta?

Čia skausmingiausia tema. Turiu draudimą, bet jis galioja tik esant tinkamai pakuotei. Jei stiklinį staliuką įmetei be apsaugos – draudimas gali atsisakyti. Savo mikroautobuse turiu tvirtinimo diržus, antklodes, kad nesibraižytų. Bet kartais nutinka. Buvo atvejis, kai sustoję kelyje prie vieno ūkininko tvoros... oi, nukrypstu. Greitkelis remontuojamas, duobė, stiklinis šviestuvas. Pasiekiam tik išorinę pakuotę. Todėl kartais sakau: jei labai brangu, apdrausk atskirai.

Ar mikroautobusu galima pervežti pianiną ar šaldytuvą?

Pianinas – galima, bet reikia įrangos ir trijų vyrų. Aš vengiu pianinų, nes jie sveria ir rizikuoja nugara. Šaldytuką? Taip, jei vertikalus ir be skysčių. Buvo: vežiau šaldytuvą, klientas sakė "išleidau". Oi, ne, nebuvo taip. Atidariau Anglijoj – visa vidus ant grindų. Todėl dabar visada patikrinu pats. Kai kas mano, kad mikroautobusas mažas, bet bagažinė laiko iki 800 kg. Neperžengi ribų, ir viskas telpa.

Ar vežate tik iš Vilniaus, ar ir iš kitų miestų?

Principas toks: mikroautobusu vežame Jūsų siuntas į Angliją greitai, bet jei esi iš Mažeikių, Kauno ar Klaipėdos – privažiuoju. Kaina gali šoktelti dėl papildomų kilometrų. Yra mitas, kad viskas tik iš sostinės. Ne. Paimu iš bet kur, jei maršrutas leidžia. Buvau ir Šiauliuose, ir Šilutėj. Problemų nėra, tik reikia laiko. Žiemą kai kurios rajonų gatvės prastos – tenka pagalvoti apie mašinos dydį. Kartais prakiurusi gatvė reiškia, kad nepasilsiu po kiemu, o krausim prie pagrindinio kelio.

Ar galima vežti augintinius kartu su daiktais?

Gyvūnai – ne daiktai. Aš krovinių vežėjas, ne veterinaras. Jei turi katę ar šunį, reikia dokumentų, o mano mikroautobusas nepritaikytas gyvūnams. Yra specialios tarnybos, kurios tuo užsiima. Kartais klientai pyksta – sako, kodėl negali pasiimti? Negaliu. Ne todėl, kad nenoriu, bet nežinau, ar šuo neturės šoko kelyje, o paskui bus mano bėdos. Ir jau tikrai nevežu gyvūnų uždaroje bagažinėje. Čia nehumaniška ir nelegalu. Kitas klausimas.

Ar sustojate nakvynei ir kur miega daiktai?

Taip, aš miegu. Nesu robotas. Ilgesniuose reisuose sustoju į viešbutį. Mikroautobusas stebimas – renkuosi saugias aikšteles prie greitkelių, kur kameros. Jei krovinys vertingas, važiuoju poromis su kolega, kad vienas budėtų. Kartais klausia: "o ar nenuvogs?" Jei veža rimta įmonė, turi draudimą ir sekimo prietaisus. Jei "pro" iš skelbimo su 20 metų Mercedes – rizikuoji pats. Mačiau tokių, kurie palieka mašiną nakčiai be apsaugos. Tada stebisi.

Dokumentai, muitai ir dalykai, kurie priverčia nervintis

Ar reikia rašyti sąrašą visų daiktų?

Taip. Po Brexit'o tai privaloma. Rašai "pakuotės turinys" – kas viduje, apytikslė vertė. Nereikia kiekvieno šaukšto, bet "virtuvės reikmenys, drabužiai, knygos" – taip. Muitininkai retai tikrina asmeninius daiktus, bet jei krovyne 15 identiškų dėžių su neaiškiu turiniu – gali atsidaryti. Buvo: klientas vežė elektroniką parduotuvėms, maskavo po asmeniniais. Muitinė viską sučiupo. Tu netrukdai, jei tikrai asmeniniai daiktai, sąrašas padeda jaustis ramiau.

Ar muitai taikomi siuntoms į Angliją?

Taip, JK dabar trečioji šalis. Jei daiktai nauji ir viršija vertę – muitai gali būti. Naudoti asmeniniai daiktai persikraustymui dažniausiai turi lengvatinį tarifą. Reikia deklaracijos C3. Aš padedu užpildyti, bet (čia pataisymas) nesu muitinės tarpininkas – padedu pagal savo žinias, bet jei situacija kebli, verčiau kreiptis į specialistą. Kartais paklausiu kolegos, bet 90 procentų atvejų pats susitvarkau.

Ar galima siunčiamoje siuntoje vežti alkoholį ar tabaką?

Čia aš būnu atsargus. Techniškai asmeniniam vartojimui galima ribotą kiekį. Bet asmeniškai vengiu dėl muitų rizikos. Buvo: klientas įdėjo butelį vyno. Muitinėje Prancūzijoje atidarė, klausinėjo – kodėl 12 butelių? "Asmeniniam vartojimui", aišku. Jei nori vežti, prašau deklaruoti. Dėl tikslių litražų... na, atvirai, nebūčiau viskuo šimtu procentų tikras, nes taisyklės keičiasi. Geriau pasitikrinti prieš kelionę oficialiame JK puslapyje.

Ką daryti, jei daiktai blokuojami muitinėje?

Pirmiausia – nereikia panikuoti. Dažniausiai tai tik popierių trūkumas. Sutvarkau, pristatau trūkstamus dokumentus. Jei muitas nusprendžia tikrinti fiziškai – tenka palaukti. Kartais kelias valandas, kartais dienas. Informuoju tave. Blogiausia – meluoti muitininkams. Jie nekvaili. Buvo klientas, pasakė, kad senos knygos, o tarp jų – du nauji nešiojami kompiuteriai nepakraustytose pakuotėse. Muitininkas skyrė baudą. Aš dėl tokių dalykų nervinuosi.

Ar reikia paso ar ID kopijos?

Dažnai taip. Ypač jei daiktai registruojami kaip perkraustymo krovinys. Pakanka nuskanuoti pasą ir atsiųsti. Kartais Jungtinėje Karalystėje prašo patvirtinti tapatybę gavėjo. Ne visada, bet pasiruošti verta. Aš saugau duomenis pagal GDPR, nėra taip, kad jie guli ant mano prietaisų skydo. Nors prisipažinsiu, kartais telefono galerijoje netyčia lieka nuotrauka dėžės su dokumentu prie jos. Tada ištrinu.

Kas dažniausiai stringa ir kodėl pasitaiko bėdų

Ar tikrai mano daiktai neprikraus su svetimais?

Jei dalinis krovinys – taip, gali būti. Bagažinėje guli kelių žmonių daiktai, bet kiekvienas turi zoną, sužymiu lipnia juosta. Kartais klientas labai jautrus – sako, "noriu tik savo". Tada rinkis pilną užsakymą. Realiai daliniu krovu viskas tvarkinga, tik reikia suprasti, kad kitam irgi priklauso vieta. Nei aš maišau, nei kas. Kiekvienas adresas skirtingas. Kartais Londone iškraunu vienus, Birmingeme – kitus. Taip susidėlioja maršrutas.

Kodėl vieni vežėjai duoda mažesnę kainą?

Yra posakis – jei nori pigiai, eik autobusu. Kai kurie meta kainą 400 eurų už pilną krovinį. Kaip? Neturi draudimo, nemoka mokesčių, vairuoja 25 metų senumo mikroautobusais. Tavo daiktai gali būt sukrauti į sandėlį prie Vilniaus ir laukti keturias savaites. Arba jie gali dingti. Aš nebandau visų sumenkinti, yra sąžiningų biudžetinių vežėjų. Bet mačiau per daug. Tas 100–150 eurų sutaupymas gali baigtis tuo, kad sofa neatvyksta. O tada niekas nekelia telefono.

Kas atsakingas, jei pristatymas vėluoja dėl jūsų?

Aš. Nebent force majeure – tiltas uždarytas, arba aš sergu gripu. Bet jei blogai susidėliojau maršrutą – atsakomybė ant manęs. Skambinu, informuoju ir, jei įmanoma, kompensuoju dalį kainos arba duodu nuolaidą kitam kartui. Būna, kad vėluoju dėl prieš tai buvusio kliento, kuris nepasiruošė iškrauti dvi valandas. Tada aš aiškiai pasakau – vėluosiu dėl šitos priežasties. Manęs nerandat prie jūros Klaipėdoj, kai turiu pristatyti krovinį Lidse.

Ar galima keisti pristatymo adresą jau kelionės metu?

Galima, bet brangu ir nepatogu. Buvo: pora išsiskyrė per kelionę, vyras paskambino – "nevežk į namus, vešk į saugyklą Mančesteryje". Aš jau buvau pasukęs į Londono M25 žiedą. Grįžti atgal reiškia degalus, laiką, galbūt kitą dieną. Darau, bet perspėju – papildomas mokestis. Geriau derinti iš anksto. Aišku, gyvenimas yra gyvenimas. Tiesiog žinok, kad mikroautobusu siekti pigumo ir lankstumo vienu metu – sudėtinga. Vienas iš dviejų kentės.

Ar parduotuvės Anglijoje siunčia atgal prekes taip pat mikroautobusu?

Atsakymas – retai. Dažniausiai tai asmeninių daiktų pervežimas iš Lietuvos į Angliją. Bet būna ir atvirkščiai – žmonės grįžta. Aš vežu atgal, jei susidėlioja maršrutas. Dėl parduotuvių – jos turi savo tiekėjus. Aš vežu individualias siuntas, šeimų perkraustymus, studentų daiktus. Kartais paimu verslo siuntą, jei nedidelis krovinys. Reikia klausti tiesiai. Jei atvirai, ne visas prekes imu – jei reikia temperatūros režimo ar pavojingų medžiagų, atsisakau.

Ar galima siųsti maisto produktus?

Čia turiu būti atviras. Po Brexit negalima vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių. Net močiutės dešros. Muitiniai tikrina, baudos egzistuoja. Buvo: klientas įmetė rūkytos šoninės į dėžę su drabužiais. Dėl to visą krovinį laikė papildomai tikrinimų zonoj. Dėl vienos dešros pusantros valandos delsimo. Suprantu sentimentą, bet muitai to nesupranta. Geriau atiduok kaimynams prieš vykstant. Ilgai galvojau, kaip pavadinti tą skyrių, bet velniai žino, kaip oficialiai. Svarbu – draudžiama.

Ką daryti, jei atvykus pasirodo, kad daiktai netelpa?

Standartinė situacija. Sakiau jau anksčiau, bet pakartosiu – turiu matavimus. Jei atvažiavus priedanga didesnė, nei minėta, siūlau prioritetus. Pirmiausia vežame būtiniausius, o kas netelpa – lieka. Arba antras reisas, bet mokama atskirai. Kartais klausia "ar gali sutalpinti?" Fiziškai negaliu. Mikroautobusas nėra Tardis iš tos anglų laidos, neturi didesnės erdvės nei atrodo (aš čia gal per daug nukrypau, bet esmė aiški). Taigi – planuok realiai.

Išvada

Tiesa ta, kad vežame Jūsų siuntas į Angliją greitai bei mikroautobusu ne tik kaip sakinys skelbime, bet kaip kasdienybė, kuri reikalauja planavimo, kantrybės ir sąžiningumo iš abiejų pusių. Jei nori, kad tavęs nepasiektų nemalonūs netiketumai – ruoškis, klausk ir rinkis žmogų, kuris nebijo pasakyti "nežinau, bet surasiu išeitį". Aš nepretenduoju į tobulybę, bet pervežu daiktus taip, kad prieš kitą pervežimą man skambintum vėl. Sėkmės ruošiantis.