Vežame dėžes į Angliją mikroautobusu saugiai ir greitai

Įvadas

Jei reikia pergabenti daiktus į Angliją ir svarstai mikroautobusą – čia aš galiu tikrai pagelbėti. Dirbu šioje srityje jau beveik penkiolika metų, tad mačiau visko: ir sklandžių pervežimų, ir tikrų košmarų, kai žmonės patys susikuria problemų arba papuola pas blogus paslaugų teikėjus. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje paskaitoje) papasakosiu, kaip iš tikro veikia dėžių vežimas mikroautobusu į Angliją, ką verta žinoti prieš užsakant, ir ko geriau vengti. Nežadu, kad viskas bus idealu – gyvenime taip nebūna. Bet bent jau žinosi, į ką kreiptis ir ko klausti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kainos ir mokėjimas

Kiek vidutiniškai kainuoja mikroautobuso pervežimas į Angliją?

Sunku tiksliai pasakyti, nes viskas priklauso nuo to, kiek dėžių veži, iš kurio Lietuvos miesto ir kurioje Anglijoje reikia pristatyti. Bet jei kalbam apie standartinį krovinį – maždaug nuo 400 iki 700 eurų. Kartais pigiau, kartais brangiau. Gali būti ir 300, jei pavyksta suderėti su vairuotoju, kuris tuo metu važiuoja tuščias. (čia tikrai ne visada taip, kaip norėtųsi)

Ar galima mokėti grynais?

Taip, dauguma mažųjų pervežėjų priima grynus. Bet čia jau tavo rizika – jei sumoki prieš važiuodamas, gali ir nevažiuoti niekas. Aš pats visada siūlau dalį sumokėti iš anksto, dalį – kai matai, kad daiktai pakrauti ir važiuoja. Taip saugiau ir tau, ir vairuotojui.

Kodėl vienos įmonės siūlo dvigubai mažesnę kainą?

Dažniausiai dėl dviejų priežasčių: arba veža su labai senu autobusu ir rizikuoji, kad jis tiesiog suges kelioje, arba tiesiog nori pritraukti klientą, o paskui pridės „papildomų mokesčių". Kartais tiesiog veža per daug krovinių iš karto ir tavo dėžės bus sukrautos kaip pakeliui. Pasitikėk intuicija – jei kaina per gera, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra.

Ar verta derėtis?

Būtinai. Ypač jei veži didelį kiekį dėžių arba jei gali lankstyti datas. Rugpjūtį kainos kyla, o kovo mėnesį galima derėtis agresyviau. Aš pats visada sakau klientams: „pamėginkite, blogiausia, kas gali nutikti – pasakys ne".

Dėžių ruošimas

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Standartines kartono dėžes iš prekybos centrų – jos pigios ir pakankamai tvirtos. Svarbu, kad būtų nesuardytos, be didelių skylių. Jei veži brangius daiktus, siūlau dvigubą dėžę: mažesnę dėžę įdėti į didesnę su putų gabalėliais tarp jų. Vienas mano klientas taip vežė televizorių – atvažiavo sveikas, nors aš pats nelabai tikėjau.

Kaip teisingai supakuoti dėžę?

Sunkiausius daiktus dėk į dėžės apačią, lengvesnius – viršuje. Viską, kas gali sudužti, apvyniok burbulinę plėvelę arba senais drabužiais. Tuščias vietas užpildyk popieriumi, drabužiais, putomis – bet ne tuščiažodžiavimu čia kalbu, o tikru faktu: tuščia dėžė viduje juda ir daužosi.

Kokius daiktus geriau nevežti mikroautobusu?

Stiklą, veidrodžius, brangius meno kūrinius – viską, kas labai trapu ir brangu. Jei jau būtina, supakuok pats kuo geriau, bet žinok, kad transportuojant mikroautobusu visada yra vibracija ir judėjimas. Kartą vežiau kliento paveikslą, supakuotą į dėžę su putomis – atvažiavo su įbrėžimu. Nėra 100% saugumo.

Ar reikia žymėti dėžes?

Būtinai. Užrašyk ant kiekvienos dėžės savo vardą, telefono numerį ir galutinį adresą Anglijoje. Taip pat naudinga žymėti, kas viduje – „trapi", „ sunki", „viršus". Vienas mano klientas visą gyvenimą žymėdavo tik skaičiais, o paskui pats pamiršo, kurioje dėžėje kas. Teko viską atidaryti ir perrinkti.

Logistika ir laikas

Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją?

Paprastai nuo 24 iki 36 valandų, priklausomai nuo maršrutu. Jei veži iš Vilniaus į Londoną – greičiausiai apie parą. Jei iš Kauno ar Klaipėdos – gali būti valandų pora daugiau. Bet čia kalbam apie idealias sąlygas. Jei kelyje eismo spūstys, blogi orai ar vairuotojas turi techninių problemų – gali užtrukti ir ilgiau.

Ar galima užsakyti konkrečią pristatymo dieną?

Taip, bet čia reikia derinti su pervežėju. Paprastai jie nurodo tam tikrą dieną, o tikslų laiką sunku žadėti dėl kelio sąlygų. Geriau turėti kelis dienų langą, nei reikalauti tikslios valandos. Aš pats visada sakau klientams: „busime trečiadienį, gal ryte, gal vakare".

Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja?

Tai priklauso nuo priežasties. Jei eismo spūstys ar blogi orai – čia nieko nepadarysi, reikia tiesiog palaukti. Jei vairuotojas tiesiog tinginiauja – čia jau blogiau, reikia skambinti ir aiškintis. Aš turėjau atvejį, kai vairuotojas tiesiog pamiršo vieną adresą ir važiojo po Londoną dvi valandas. Klientas buvo teisusai įsiutęs.

Ar galima vežti tik dalį dėžių, o likusias vėliau?

Taip, bet tai gali būti brangiau, nes pervežėjas turės du kartus užsukti į tą pačią vietą. Kartais pigiau palaukti ir vežti viską iš karto. Bet jei reikia skubiai – aišku, galima dalimis.

Draudimas ir saugumas

Ar dėžės yra draudžiamos pervežimo metu?

Čia labai svarbus klausimas. Dauguma pervežėjų turi savo draudimą, bet jis dažnai labai ribotas – tik keli šimtai eurų už visą krovinį. Jei veži brangius daiktus, verta papildomai apsidrausti patiems arba aiškiai susitarti su pervežėju, kad jis prisiima didesnę atsakomybę. Vienas mano klientas vežė kompiuterius ir papildomai apsidraudė – gerai padarė, nes vienas pakelis tiesiog dingo.

Kaip apsaugoti daiktus nuo vagystės?

Mikroautobusas paprastai būna užrakintas, bet čia jau priklauso nuo vairuotojo. Geriausia rinktis patikimus pervežėjus su gerais atsiliepimais, o brangius daiktus vežti su savimi, jei įmanoma. Jei tikrai nerimauji – pasidomėk, ar mikroautobuse yra signalizacija, ar jis stovi saugomoje aikštelėje naktį.

Kas atsitinka, jei dėžės sugadinamos kelio metu?

Pirmiausia reikia nufotografuoti žalą prieš pristatymą, jei įmanoma. Po to rašyti pretenziją pervežėjui. Bet čia būna įvairiai – kai kurie atlygina, kai kurie tiesiog gūžteli pečiais. Todėl verta iš karto aiškintis, kokios jų atsakomybės sąlygos.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia turėti?

Jei veži tik asmeninius daiktų – paprastai jokio specialaus dokumentų nereikia, tik sąrašą, ką veži. Bet jei ten yra naujų prekių, kurios skirtos pardavimui, jau reikia muitinės dokumentų. Čia geriau pasikonsultuoti konkrečiai su savo atveju, nes taisyklės keičiasi.

Ar po „Brexit" pasikeitė kažkas dėl daiktų vežimo į Angliją?

Taip, dabar yra tam tikri apribojimai dėl maisto produktų, gyvūnų, augalų. Asmeniniai daiktai papramai eina per muitinę be didelių problemų, bet jei veži ką nors, kas gali būti laikoma preke – gali būti keblumų. Aš pats nelabai esu specialistas šitoje srityje, bet žinau, kad geriau pasitikslinti iš anksto.

Ar reikia mokėti muitinės mokesčius?

Paprastai asmeniniams daiktams – ne. Bet jei vertė viršija tam tikrą sumą (manau, apie 390 svarų), gali tekti mokėti PVM. Čia jau reikia pasitikslinti su muitine, nes aš tik pervežimuose dirbu, ne muitinės specialistas.

Bendradarbiavimas su pervežėju

Kaip išsirinkti patikimą pervežėją?

Pirmiausia žiūrėk atsiliepimus – bet ne tik jų puslapyje, o trečiųjų šalių šaltiniuose, forumuose. Klausk, ar turi licenciją, ar draudžia krovinį, ar gali pasirašyti sutartį. Jei kas nors vengia atsakyti į klausimus arba žada per gerai, kad būtų tiesa – bėk.

Ką daryti, jei pervežėjas neatsako į skambučius?

Jei jau sumokėjai ir jis nebeatsako – bloga žinia. Pabandyk parašyti žinutę, palauk dieną, kitą. Jei vis tiek nieko – gali bandyti kreiptis į vartotojų teises, bet čia jau sudėtinga, ypač jei įmonė užsienyje. Būtent dėl to aš visada sakau: nemokėk viso atlygio iš karto.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Kai kurie pervežėjai turi GPS sekimą ir gali rodyti, kur mikroautobusas yra. Bet čia ne visada standartas – mažesni pervežėjai dažnai tiesiog paskambina, kai atvažiuoja. Jei tau svarbu sekti – iš karto klausk, ar tokia galimybė yra.

Ką daryti, jei dėžės nepristatomos laiku?

Pirmiausia skambink pervežėjui ir aiškinkis situaciją. Jei tai jau rimtas vėlavimas (kelios dienos), gali reikalauti kompensacijos arba kreiptis į kitą instituciją. Bet čia jau priklauso nuo to, kas nutiko – jei force majeure, sunku ką padaryti.

Praktiniai patarimai

Ar verta vežti baldus mikroautobusu, ar geriau pirkti naujus Anglijoje?

Priklauso nuo to, kokie baldai ir kokia jų vertė. Jei turi brangius, mėgstamus baldus, kurie tau daug reiškia – vežk. Jei tai paprasti baldai iš IKEA – gali būti pigiau tiesiog nusipirkti naujus Anglijoje. Aš pats vežiau senelės spintą į Londoną – jai tai buvo labai svarbu, nors logiškai galvojant buvo neverta.

Kaip elgtis su labai dideliais daiktais, kurie netelpa į dėžę?

Mebelės, dviračiai, sporto įranga – tai jau kitas formatas. Mikroautobuse telpa ne viskas. Geriau iš karto pasakyti pervežėjui, ką turi, ir paklausti, ar gali paimti. Kartais reikia samdyti sunkvežimį arba naudoti kitas paslaugas.

Ką daryti su maistu ir produktais?

Čia po „Brexit" yra tam tikrų apribojimų. Mėsos, pieno, kai kurių vaisių ir daržovių vežti negalima. Bet kava, arbata, makaronai, konservai – paprastai eina. Geriau pasitikslinti prieš vežant, nes muitinė gali konfiskuoti.

Ar galima vežti gyvūnus?

Mikroautobuse – taip, jei pervežėjas leidžia. Bet reikia visų reikiamų dokumentų, mikročipo, skiepų. Tai jau atskira tema, reikia konsultuotis su veterinaru. Vienas mano klientas vežė katę – viskas buvo gerai, bet jis labai nervinosi visą kelią.

Kaip elgtis, jei pervežėjas siūlo paslaugas, kurių nemoki?

Paprastai kalba angliškai arba lietuviškai – priklauso nuo pervežėjo. Jei reikia, galima naudotis vertėju, bet dauguma mažųjų pervežėjų bendrauja lietuviškai. Jei kalba tik angliškai ir tau sunku – gali paprašyti, kad kas nors padėtų bendrauti.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinai, kad reikės vežti – užsakyk bent porą savaičių iš anksto. Vasarą, ypač rugpjūtį, būna labai užimta. Žiemą po Naujųjų – taip pat. Geriausiai balandį arba spalį.

Išvada

Mikroautobuso pervežimas į Angliją – tai gana paprastas būdas pergabenti dėžes, jei žinai, į ką atkreipti dėmesį. Svarbiausia: rinkis patikimą pervežėją su gerais atsiliepimais, nesivaržyk derėtis dėl kainos, gerai supakuok daiktus ir niekada nemokėk viso atlygio iš karto. Jei turi brangių daiktų – apsidrausk papildomai. O jei ko nors nežinai – tiesiog klausk. Geriau pasirodyti kaip „nervingas klientas" nei po to skambinti ir verkšlenti, kad kažkas nepavyko.