Vežame daiktus į Angliją mikroautobusu: ką svarbu žinoti prieš skambinant

Vėl vienas klientas klausia – o gal tiesiog išsikraustyti į Angliją mikroautobusu? Sako, mašina mažesnė, lyg ir pigiau, lyg ir paprasčiau. Aš jau kokią dvyliktą metą vežioju daiktus į Londoną, Birmingamą, kartais net į tą Škotiją, ir galiu pasakyt – mikroautobusas turi savo pliusų, bet yra ir keletas vietų, kur žmonės pasiklysta. Ne visada viskas taikliai steriliai, kaip svetainėse parašyta. Tiesiog atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas antras skambinantysis. Paprastai, be užuolankų.

Kainos ir kodėl viskas taip keistai susidėlioja

Kiek maždaug kainuoja nuvežti daiktus į Angliją mikroautobusu?

Tai priklauso nuo to, ar turiu pilną krovinį, ar dar ką paimu pakeliui. Pilnas mikriukas iš Vilniaus į Londoną – nuo 800 iki 1200 eurų. Mažesnis kiekis, kelios dėžės – galima ir už 300-400 sutarti. Bet jei reikia skubiai – kaina šoktels. Kuro kainos žiaurios, o Doverio keltai nepigūs. Kartais žmonės lygina su fūra – ne tas pats.

Ar reikia mokėti viską iš karto?

Imu 30% užstatą, kai sutariam datą. Likutis – pristačius daiktus. Buvo atvejų, kai klientas Londone pamatė, kad dėžių aštuoniasdešimt, ne penkiasdešimt. Sudarėm sąskaitą papildomai. Kita vertus, buvo tokių, kur atvažiuoju, o jie sako – nepavyko išsinuomot buto. Tada užstatas bent jau keltą ir kurą padengia. Į bukinius ilgai nevėžuoju.

Ar kaina skiriasi, jei vežu daiktus į Angliją mikroautobusu, o ne fūra?

Skiriasi ženkliai. Mikriukas sudegina mažiau, bet sąnaudos didesnės, nes tenka dengti maršrutą vienam krovinui. Fūra susidėlioja iš kelių klientų. Bet mikroautobuso privalumas – jis privatesnis. Mano daiktai, mano raktai, niekas neperkrauna pakeliui sandėlyje. Jei turite beveik fūros kiekį – mikriukas bus nepelningas. Tada jau fūra.

O jei reikia gabenti ir baldus, ir dėžes – ar brangiau?

Dažniausiai skaičiuojam ne pagal daiktų rūšį, o pagal užimamą vietą. Sofa užima daug. Dvimetrinės dėžės – irgi daug. Kartais žmonės prisikrauna tokių dėžių, kad jas prieškambaryje net atidaryt sunku. Tada sakau – wait, reikės dviejų reisų arba didesnės mašinos. Buvo situacija Kaune – klientas paslėpė po lova keturis šalmus. Dėl to svoris šoktelėjo, o jis dar piktas, kodėl viršijom ribą. Pasakiau – svartas yra svartas. (čia svoris, nereikia keist).

Ruošimasis – dažniausiai ten ir prasideda

Kaip supakuoti daiktus, kad neplyštų viskas pakeliui?

Naudokit dvigubą kartoną. IKEA dėžės gražios, bet tinka knygoms, o ne stalo įrankiams. Paėmimas iš plonų dėžių – reikia daugiau lipnios juostos. Nepildykit iki viršaus: jei dėžė sunkiasi 30 kg, aš ją nešu, ir mano nugara ne šventa. Buvo atvejis, kai moteris supakavo viską į pirktines krepšius. Gerai, kad vėlai vakare neprašėm parodyt turinio.

Kiek iš anksto reikia rezervuoti perkraustymą į Angliją?

Idealiu atveju – dvi savaitės. Bet idealūs atvejai reti. Dažnai skambina: "rytoj reikia." Stengiuosi padėti, bet tada nevisada gaunasi idealus laikas keltui. Kartais išplauki vidurnaktį, o būčiau norėjęs rytą, nes Londone dar reikia lįsti į ULEZ zoną. Žodžiu, dvi savaitės ramybei, bet jei krizė – skambinkit, pažiūrėsim.

Ar reikia kažkokių dokumentų daiktams?

EU pusėj dabar... hm, wait. Anglija nebe EU. Dėl to reikia muitinės deklaracijos, vadinasi CSM arba... palauk, dabar jau kitoks kodas. TMD, TAD, kažkas tokio. Aš turiu brokerį, kuris man padeda, nes pats 100% nebemenu visų raidžių. Jeigu vežate asmeninius daiktus – reikia paketo, kuriame yra sąrašas, vertės deklaracija. Nors daiktai naudoti, vis tiek muitininkai gali paklaust. Geriau turėti per daug popierių nei per mažai.

Galima vežtis maistą, prieskonius, iš šaldytuvo likučius?

Ne. Ne. Ir dar kartą – ne. Mėsos produktai, pienas, kiaušiniai – muitinė gali baudžia griežtai. Buvo vaikinas, bandė vežt dešrų. Rakto neatsukęs, pareigūnai jau uostė. Žuvytės irgi rizikinga. Sausi produktai – makaronai, arbata – galima, bet su saiku. Kvepalus irgi geriau palikt mamai. (čia juokas, bet rimtai – skysčiai ir kvepalai erzina muitinę). Aš paprasčiausiai atsargiai tikrinu maisto dėžes.

Pakrovimas, erdvė ir kas vyksta kelyje

Kokiais mikroautobusais dažniausiai vežiojate?

Turiu dvi mašinas – viena Transporterio tipo, kita kiek didesnė, Sprinter. Sprinteris pats sau – gali sutalpinti apie penkis septynis kubus. Žodžiu, nemažai. Mažesniu dažniausiai važiuoju, kai krovinys kompaktiškas – keli kambariai, be sofos. Didysis – kai staliukai, spintos. O šiaip, svarbu, kad mašina būtų sausa. Kartais pažiūriu į tuos apverstus mikriukus internete – kaip jie ten krauna daiktus, aš nesuprantu.

O jei daiktų tilptų, bet tik labai sunkiai – ar imatės?

Imuosi, bet įspėju iš karto – jei negaliu matyti priekinio lango pro galinį veidrodėlį, tai nelabai legalu. Realiai yra svorio ribos. Buvo atvejis, kai verslo klientas prisikrovė metalinių stovų. Aš pažiūrėjau – okei, tilps. Bet pasvėrę pasienyje supratom, kad per daug. Teko palikt du stovus pasienyje. Dabar prieš imdamasis važiuoju pasižiūrėt ir paklausiu tikslaus svorio.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju?

Taip, dažnai taip ir būna. Vietų yra dvi, trys, priklauso nuo mašinos. Bet turiu būti atviras – kelionė ilga. iš Lietuvos iki Londono, jei keltai sėdasi gerai, maždaug dvidešimt keturios valandos. Ne visi ištveria. Buvo toks studentas, sėdo Klaipėdoj, o Belgijoj jau prašė sustot dešimtą kartą. O dar aš pats rūkau retkarčiais, tai jei jūsų tai erzina – sakykit iš anksto, susitarsim.

Kas atsitinka, jei kelyje sugesta mašina?

Aš turiu techninę pagalbą Europoje. Bet galiu pasakyt atvirai – gedimų per visus metus pasitaiko retai, nes važiuojam reguliariai ir prižiūrim. O jei jau kas – stoviu pakelyje ir skambinėju. Buvo situacija Prancūzijoj, kai generatorius nulūžo naktį. Teko palikt daiktus saugioj stovėjimo aikštelėj ir vežt kitu reisu. Klientas suprato, nors ir nervinosi. Tai tokie dalykai – gyvenimas. Nei vienas vairuotojas to negali 100% garantuot. Aš tikrai ne.

Anglija – pristatymas, zonos ir kiti iššūkiai

Ar pristatote tiesiai iki durų Londone?

Stengiuosi. Bet Londone yra zonų, kur didesnis mikroautobusas neprilenda. Notting Hill gatvės siauros kaip pjūvis. Buvau kartą – klientas neįspėjo, o aš atvažiavau su Sprinteriu. Teko statyt mašiną už trijų kvartalų ir įsimest dėžes ant vežimėlio. Ne pati maloniausia patirtis. Tai jei gyvenat senamiestyje ar ten, kur gatvės gyvos tik žmonėms – perspėkit. Aš jau turiu mažesnį vežimėlį, bet ne stebuklų.

Ką daryti, jei laiptinė siaura ir sofa netelpa?

Tada arba leidžiam pro langą, arba... dažniausiai "arba" nebūna. Buvo butas Birmingame, trečias aukštas, be lifto. Sofa penkių vietų. Aš su pagalbininku žiūrim vienas į kitą, žiūrim į sofą, į laiptus. Nuėjom žemyn, paskambinom klientui. Jis atėjo, pažiūrėjo ir pats suprato – reikia arba pjaut, arba palikt. Mes neatliekame meistravimo. Kartais tenka daiktus palikt aikštelėj ir klientas paskui susitvarko su vietiniais vyrukais.

Ar reikia manęs laukti Anglijoj jei iškeliavau anksčiau?

Nebūtinai, bet tada reikia, kad kas nors atidarytų. Draugas, kaimynas, šeimininkas. Buvo atvejų, kai raktai padėti po kilimėliu, bet kilimėlio neradau, nes lijo ir jį kažkas perskėlė ne ten. Dar geriau – jei yra concierge arba agentūra. O jei namai tušti, o aš stoviu gatvėj su sofą – problema. Aš nemėgstu palikt daiktų gatvėj, Londone dėl to greit visko nebeliks. Tai planuokitės, kad kažkas pasitiktų.

Kaip veikia mokėjimas Anglijos pusėje – svarais ar eurais?

Paprastai imu eurais, nes mano sąskaitos Lietuvoj. Bet jei klientas turi svarų – irgi tinka, tik tada taikau savo valiutų kursą, kuris šiek tiek skiriasi nuo banko. Nežinau kodėl, bet žmonės Londone dažnai neturi eurų. Suprantama. Kartais sumoka Revolut, kartais grynais. Grynieji man nepatinka, nes reikia vežtis atgal ir keist. Bet jei nėra kito variants – imu. Tik būkit tikri, kad turit sumokėt prieš iškrovimą, ne po to.

Ko geriau neveikti ir kas gali nepavykti

Ar galiu tiesiog išsirinkti pigiausią pasiūlymą internete?

Gali, bet aš to nerekomenduočiau net priešui. Yra 1000 skelbimų – "vežame daiktus į Angliją mikroautobusu pigiai 200 eur". Kartais tai tiesiog žmogus, pasiėmęs Passatą su priekaba. Jo neapdrausti tavo daiktai, jis neturi licenzijos tarptautiniam pervežimui, o jei kiltų problemos – jo telefonas išjungtas. Buvo istorija, kai mergina sumokėjo 150 eurų užsienyje registruotam skelbimui. Vyrukas pasiėmė daiktus Kaune ir... viskas. Telefonas išjungtas. Prarado viską.

Koks blogiausias dalykas, kurį klientai padaro ruošdamiesi?

Slepia daiktus. Ne juokauju. Kartais žmonės man sako – ten tik dėžės. Atvažiuoju, o ten šaldymo įrenginys, kurio niekas neminėjo. Arba augalas dvimetris. Aš nevežu augalų be leidimų, nebent kažką pamirštu (čia juokas, nepamirštu). Kitas blogas dalykas – neišmatuotos spintos. Jūs sako spinta 2 metrai, o realiai 2.4. Mikriuke centimetrai kartais skaitosi. Pasakykit tiesą, aš nemoralizuosiu, tik noriu žinot su kuo važiuojam.

Ar visi daiktai pasiekia sveiki?

Stengiuosi, kad taip būtų. Bet jei jūs patys supakavot stiklinį šviestuvą į vieną popierinį rankšluostį – nėra šansų. Aš važiuoju normaliai, bet keliuose yra duobių. Taip, Anglijoj irgi. Buvo dėžė, kurią buvau prašęs pervynioti – klientas pataupė ant juostos. Rezultatas – lemputės dalys. Aš nepadengiu to, nes buvo įspėta. Tai toks dalykas – mano atsakomybė yra saugus vežiojimas, o jūsų – padorus pakavimas. Susitarimas.

Ar reikia draudimo daiktams?

Aš turiu vežėjo atsakomybės draudimą, bet jis dengia ne viską, jei pakavimas neprofesionalus. Tai ir vėl grįžtam prie tos pačios dainos. Yra variantai – arba draudimas nuo krovinio sunaikinimo, arba civilinis. Aš savo pusėj padarau ką galiu. Jeigu vežat vertingus daiktus – antikvarą, paveikslus – tada reikia specialaus draudimo. Galiu padėt sutvarkyt, bet ne per dieną. Paprastai žmonės to nedar, kaip ir aš nedraudžiu savo dviračio pagrobimo Rygoj.

Ką daryti jei Anglijoj muitinė nori atidaryti dėžes?

Turi leist. Jūsų daiktai, jūsų atsakomybė, bet aš stoviu šalia ir padedu aiškint. Buvo atvejis Doverio uoste, kai pareigūnas pamatė dėžę su "didelė striukė" užrašu. Atidarė – o ten gitara. Pareigūnas pažiūrėjo į mane, aš į jį, tada klientas parašė, kad ten gitara. Nesusipratimas dėl ženklinimo. Užtrukom pusvalandį, bet praleido. Tai rašykit ant dėžių tiksliai, kas viduj. Ne "žaislai", jei ten elektronika.

Kaip suprasti, kad perkraustymo įmonė patikima?

Paklauskite registracijos numerio, peržiūrėkit ar turi licenziją vežti tarptautinius krovinius. Jei žmogus telefonu vengia atsakyt į tiesius klausimus – signalas. Kartais žmonės samdo "draugą draugo", kuris sako "aš ten jau tris kartus buvau". Gerai, nuvežė tris kartus draugą į darbą – tai ne sertifikatas. Pažiūrėkit, ar turi realią vietą, kur gali atvažiuot apžiūrėt mašiną. Aš kviečiu visus į aikštelę Vilniuj. Jei bijo parodyt arba slepia adresą – bėkit.

Ar galima palikti daiktus pas jus savaitei, jei butas dar neparuoštas?

Trumpam – galima, turiu nedidelį sandėlį Naujojoje Vilnioj. Bet ilgam nenoriu, nes man reikia sukt ratą. Savaitė – okei, dvi – jau nervina, nes vietos mažai. Buvo klientas, paliko mėnesiui. Atvažiavo, o aš buvau užmiršęs kur dėžės. Teko valyt atskirą kampą. Ne pigu ir man nepatogu. Tai geriau suderinkit datą taip, kad nereiktų sandėliavimo. O jei jau reikia – žinokit, kad tai kainuos papildomai. Nemokam šitam versle niekas neina.

Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne siuntų bendrovę?

Mikriuke viskas vyksta kartu. Jūs matot, kur kas padėta, nereikia perkraustinėt terminale. Siuntų bendrovės pigiau, taip, bet daiktai eina per tris rankas. Aš žinau savo mašiną. Nežinau, gal tai emocinis dalykas, bet kai vežu asmeninius daiktus, noriu, kad jie nebūtų stumdomi kaip pašto maišas. Ypač jei ten senelės servizas ar vaikų albumai. Mikroautobusu perkraustymas į Angliją – mano akimis – yra žmogiškesnis variantas.

Tai va, jei galvojat apie perkraustymą į Angliją mikroautobusu – skambinkit, pašnekėsim. Nesikuklinkit klausinėt smulkmenų, geriau paklaust kvailai nei paskui gaut staigmeną. Aš ne stebukladarys, bet sąžiningumas sutaupo laiko visiem. Vežame daiktus į Angliją mikroautobusu jau dvylika metų ir dar mėgstu šitą darbą. Kartais net labiau nei pirmą dieną.