Vežame asmens daiktus į Angliją Jums patogiu laiku

Daugiau nei dvidešimt metų vežioju svetimus daiktus įvairiausias kryptis, o į Angliją – turbūt dažniausiai iš visų. Ne dėl to, kad ten saulė šviečia labiau, o tiesiog toks kelias susidaro. Žmonės kraustosi, grįžta, vėl išvyksta. Kartais manęs klausia kaip apie marselio gamyklą, kur viskas pagal griežtą grafiką. Ne. Čia taksi dideliems daiktams. Mes vežame asmens daiktus į Angliją Jums patogiu laiku, o ne tada, kai mums parašyta tvarkaraštyje. Aišku, turiu šnabždėtis su vairuotojais, bet jie jau pripratę, kad klientas nekraustysis antradienį šeštą ryto, jei jam patogiau ketvirtadienį po pietų.

Pirmas kontaktas – kada ir kaip

Ar tikrai galit atvažiuot tada, kai man patogu, o ne kai jums?

Žinoma, gi dėl to šitas ir reikalas. Mes ne autobusas pagal tvarkaraštį, kuris privalo išvažiuot aštuonias ryto. Aišku, yra ribos – jei norit šeštadienį vidurnaktį, tada jau flegmatiška, bet darbo dienomis ryte ar vakare – derinamės. Kartais žmonės galvoja, kad pervežimo įmonė diktuoja sąlygas. Ne, mes einam klientui pirma. Tik va maršrutai būna optimizuoti, tai jei jūs Vilniuje, o kitas klientas Kaune – laikas turi logiškai susidėti. Jūsų patogumas – priežastis numeris vienas.

Kiek iš anksto reik susitarti, jei daiktus į Angliją reikia išgabent greitai?

Geriau savaitė ar dvi, bet nebijokit skambint ir staigiai. Prieš tris savaites buvo klientas – paskambino trečiadienį, reikėjo pirmadienį. Ištraukėm iš plano furgoną, kuriam šiaip buvo skirta techninė pertrauka. Jis sumokėjo truputį daugiau, bet daiktai pasiekė Manchesterį laiku. Tas pats klientas vėliau dar rašė padėkojimą. Žodžiu, greitai galima, bet tada kaina nebus tokia kaip užsakius prieš mėnesį. Kuo anksčiau žinau, tuo pigiau išeina. Kaip ir visur gyvenime.

O jei mano bute renovacija užsitęs ir reikia perkelti išvežimą – problemų bus?

Taip, bus, bet ne jums, o man – nes teks persipplanuoti maršrutą. Ne, juokauju. Perkelti galima. Viskas gyvenime vėluoja. Pas mane virtuvės remontas truko tris mėnesius vietoj trijų savaičių, tai aš suprantu. Svarbu pranešt bent keliom dienom anksčiau, o ne tą rytą kai furgonas suka į kiemą. Tada jau bėda. Bet jei žinot prieš savaitę – nieko, susitvarkom. Dažnai taip būna, ypač kai darbai stringa statybose. Aš dėl to neverkiu, jau esu įpratęs.

Ar galima daiktus pasiimti iš kelių adresų – pvz., mano ir sesers Kaune?

Galima, jei logika leidžia. Jei abu Kaune – problema nulinė. Jei vienas Kaune, kitas Klaipėdoj – tada jau maršrutas stringa dienai. Reikia skaičiuot degalus, laiką, ar vairuotojai nepames kantrybės. Aš pats nenorėčiau važiuoti pusvalandį atgal dėl poros dėžių. Bet sesers daiktai, jei nedaug ir ji pakrauna pati – kodėl gi ne. Tik reikia žinot iš anksto, o ne tada kai jau pakrauta pusė ir viskas sutarta. Vėlyvi pakeitimai erzina.

Kaina, daiktai ir tie fiziniai dalykai

Kiek maždaug kainuoja dviejų kambarių buto daiktų pervežimas į Londoną?

Ne kaip pupelės turguj, kad po eurą. Vilnius–Londonas, du kambariai, jei standartiniai baldai, dėžės, technika – maždaug nuo septynių šimtų iki tūkstančio dviejų. Žodžiu, apie 700–1200 eurų, priklausomai nuo aukšto, lifto, ar reikia varyt į pietų Londoną, kur kamščiai kaip Vilniuje prieš šventes. Kuo toliau nuo uosto, tuo ilgiau važiuoja. Kartais tenka dar Londono ULEZ mokestį pridėt. Jei darbas atliekamas savaitgalį – irgi kita suma, bet apie tai pakalbam atskirai.

Ar galiu į tą patį furgoną įmesti dviratį, kelis daiktus iš mamos ir savo lagaminus?

Galit, ir dar kelis maišus. Tai vadinasi dalinis krovinys, dažniausiai taip ir darom. Prieš trejus metus vežiau vienam vaikinui dviratį, jo mamos siuvimo mašiną ir dėžę marinuotų agurkų. Viskas saugiai atkeliavo į Readingą. Svarbu, kad mamos daiktai būtų atskirai pažymėti, nes atvažiavus vakare niekas nenorės atmintinai spėliot, kas kam priklauso. Ir agurkai – skanu, bet geriau gerai supakuot, kad sultys nepatektų ant jūsų kostiumo.

Ar kaina keičiasi, jei aš pats nepadedu nei kelti, nei krauti?

Nekeičiasi radikaliai, nes pas mus dažniausiai du vyrai važiuoja, jie krauna. Bet jei ketvirtas aukštas be lifto ir spinta apvali kaip Žemė – tada jau reikia trijų rankų. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas padeda duris atidaryt ar bent arbata pagardina, bet fiziškai nereikia dalyvauti. Už sunkius daiktus atsakome mes. Tik neikite po kojomis, nes laiptai siauri ir aš pats nebe tas jauniklis, koks buvau devyniasdešimtaisiais.

Ar yra koks nors mokestis už aukštą aukštą be lifto?

Nėra tokio atskiro kaip "antstatas už laiptus", bet pasitikėkit, ketvirtas be lifto – kitas lygis nei pirmas. Mes tai įskaičiuojam į kainą iš anksto, kai klausiam apie sąlygas. Kartais klientai pamiršta paminėt, o kai pamatom laiptinę – suprantam, kodėl pats to baldų neiškėlė. Tai nekalbant apie fizinį krūvį, laiko tai kainuoja daugiau. Ypač jei dar sofą reikia sukti pro langą. Buvau taip sofą tempęs košmare – įveikiam, bet brangiau.

Ar imate užsakymus, jei daiktų tiek mažai, kad neužpildo pusės furgono?

Imam! Tai vadinasi dalinis krovinys, ir tokių yra dauguma mūsų užsakymų. Jūs mokat už vietą, o ne už visą furgoną. Mes sukomplektuojam iš kelių klientų. Aišku, furgonas pilnai užsikrauna Anglijos kryptimi, bet taip jau organizuojam logistškai. Jums tai pigiau, mums – efektyviau. Ekologiškumas? Na, gal taip, nors apie tai nesiplėsiu. Svarbu, kad nereikia prisipirkti daiktų vien tam, kad užpildytumėte mašiną. Vežam ir vieną kambarį.

Pakavimasis – vidinė tvarka ir netvarka

Ar tikrai gerai, kad aš pats susipakavau? Ten truputis netvarkos viduje, tiesa pasakius.

Nėra bėdos. Tvarka viduje manęs netikrina. Bet jei indai sumesti su batais – gali perpakuot paskutinę minutę. Neklausiu kodėl taip, gal ten savotiška logika. (O gal tiesiog skubėjot, aš irgi taip kartais). Svarbu, kad dėžės neišbyrėtų ir kampai neišlūžtų kelionės metu. Galiu duot papildomų juostos, jei reik. Ne dėl to, kad jūsų darbas blogas, o dėl to, kad juda daug ir ilgai, o juosta viską sutvirtina.

Ar reikia fiksuoti daiktų sąrašą ant popieriaus ar užtenka foto telefone?

Telefono foto visiškai pakanka mažesniam kiekiui. Rašyt sąrašą "šešiolika šaukštų, dvylika šakelių" – laiko gaišimas ir niekam nereikalingas darbas. Muitinei reikia bendrų kategorijų: baldai, buitinė technika, drabužiai. O jei ten kolekcijinė gitarą vežat – gerai nufotografijuot. Aš pats nuo popierizmo pavargęs. Gyvenam dvidešimt pirmajame amžiuje, nuotraukos tūkstantį žodžių vertos. Ypač jei kils klausimų dėl buklės vėliau pristatant daiktus.

Kas jei aš supakuosiu per silpnai – ar jūs prieš išvažiuodami pamatysit?

Pamatysim realiai, nes krovimas vyksta mūsų akivaizdoj. Jei dėžė braška per šonus – apjuosiam juosta dar kartą. Ne todėl, kad mes tokie priekabūs, o todėl, kad pakeliui nenorim stebėt, kaip jūsų knygų kolekcija pasklinda per visą furgono grindis. Kartais žmonės paima degraduojančias dėžes iš prekybos centrų. Ne, jos neišlaikys. Bet mes paprastai turim atsarginių arba galim perpakuot. Tai ne tragedija, tik prarandat dešimt minučių.

Ar verta daiktus žymėtis lipniais lapeliais "virtuvė", "miegamasis"?

Verta, ir kaip verta. Aš dievinu klientus, kurie spalvotais lipdukais pažymi. Praeitais metais viena ponia – rašėsi interjero specialistė, nors gal dizainerė (nepamenu jau tiksliai, whatever, spalvos buvo tiksliai teisingos) – viską sudėjo pagal atspalvius. Mėlyna – vonia, geltona – virtuvė. Atvežus į Birmingemą krovimas truko perpus trumpiau. Kai nesimato, kas dėžėse, o reikia tempti į tinkamą kambarį, tas žymėjimas – auksas. Ir jums bus lengviau išsipakuoti. Tai laiko ir nervų taupyklė.

Kas vyksta kelyje ir ko paprastai nepaklausia

Ar daiktai kelionės metu perkeliami iš mašinos į mašiną, ar važiuoja vienu sykiu?

Čia svarbu. Jei užsakot tiesioginį pervežimą – važiuoja vienu prisilietimu. Bet jei dalinis krovinys, kad kainuotų pigiau – kartais būna perkrovimas sandėlyje prie Doverio ar net kelyje. Stengiamės to išvengt, bet logistika kartais taip susidėlioja. Jūsų dėžės pažymėtos, furgonai mūsų partnerių. Daiktai nesimaišo su svetimais atsitiktinai. Tiesiog realistškai reikia žinot, kad ne visada vienas vairuotojas be sustojimo varo iki jūsų durų. Taip yra.

Ar buvote turėję atvejų, kai daiktai vėlavo ne dėl mūšių, o dėl įmonės bėdų?

Deja, šitoj srityje pilna įvairių veikėjų. Buvę klientai pasakojo, kaip kita įmonė pažadėjo pervežimą už tris šimtus, o paskui arba neatsiliepė, arba atvažiavęs reikalavo dvigubai daugiau nei tartasi. Mes taip neveikiam. Būna vėlavimų dėl mano vairuotojo gripo arba furgono transmisijos – taip, technika yra technika. Bet ne dėl to, kad neišvažiavom ir nutylėjom. Skaidrumas svarbiau nei gražūs žodžiai telefone. Blogų kompanijų yra, tai faktas.

Ar žinosiu, kur mano daiktai yra tarp Vilniaus ir Londono?

Gausit žinutes. Mano vairuotojai rašo WhatsApp, kai stabteli nakvynei, kai įlenda į keltą. Tai ne "Amazon" siuntimas su žemėlapiu realiu laiku internete. Furgonas neturi savo palydovo, kurio jūs galit stebėt iš svetainės. Bet žinosit, kad šiandien Vokietijos kalnuose, rytoj Belgijoje. Jei norit labai detalios kontrolės – skambinkit tiesiai. Mes nesame JAV armija, tik pervežimų servisas, bet daiktai niekur nedingsta iš furgono. Anksčiau taip irgi viskas veikė.

Kas jei furgonas suges kelyje – ar tada mano daiktai kažkur bus perkraustyti?

Buvo taip. Prieš dvejus metus, netoli Briuselio, generatorius nulūžo be perspėjimo. Šešias valandas laukėm vietinio serviso. Daiktai liko savo furgone. Jei būtų baisiau – būtume perkrovę į mūsų partnerių mašiną, kuri buvo netoliese. Klientas supyko, teisus buvo. Mes padarėm nuolaidą. Technika – ne žmogus, nesugauna viruso, bet gali sugesti. Svarbu, kad turim backup planą ir niekas neišmetama ant kelio šlaito. Furgonas turi dvigubą draudimą.

Dokumentai, taisyklės ir tie nepatogūs keiksmai

O jei pasienyje pareigūnai nusprendžia patikrint – ar man tenka kažką aiškintis pats?

Paprastai ne. Jei daiktai jūsų, asmeniniai, deklaruotini – mes turim dokumentus. Bet pasienyje... hm, čia jau ne mano sritis. Aš vairuotojas, ne teisininkas. Dažniausiai personaliniam kroviniui į JK jokių stebuklų nebūna. Jie mato, kad kraustomas butas, o ne prekyba. Bet jei inspektorius prastą dieną turėjo – gali klausti. Tada aiškinames kartu. Jūsų kontaktą turim, paskambinam, jei kils bėdų. Nors taip buvo labai retai.

Ar dabar, po to Brexit visko, reikia kokių papildomų popierių asmens daiktams į Angliją?

O čia aš jau truputį koktuojuosi atsakyti šimtu procentų. Buvo tas Transfer of Residence forma, TOR1. Reikia, nereikia... keitėsi kelis sykius. Paskutinį kartą vežant į Bristolį klientas turėjo dokumentą, bet pasienyje net neprašė parodyt. Aš manau, kad geriau jį turėti paruoštą, nei gailėtis. O gal dabar jau visai kita tvarka? (Deja, reikia pasitikslinti iš muitinės brošiūros, aš tuo vėliau pasidomėsiu). Nežinomybė erzina mus visus be galo.

Ar galiu daiktus siųsti draugui Londone, nors pats iš Lietuvos išsikrausčiau jau prieš du mėnesius?

Galit, bet tada jau klausimas – ar tai asmens daiktai, ar siunta? Nes jei jūs jau nebeperkraustotės, o siunčiate draugui – kitokia kategorija. Mes galim, tik reikia žinot, kad muitai gali paklausti, kodėl savininkas nėra akyje. Draugas gali priimti, bet atsakomybė aiški. Geriau kai daiktai seka savininką, bet gyvenimas ne visada idealus. Kartais žmonės palieka daiktus tėvams, o po pusmečio siunčia. Mes irgi tokius organizuojam. Viskas įmanoma.

Ar galima vežti elektrinį paspirtuką? Žinau, kad su baterijomis yra niuansų...

Niūnsai milžiniški. Litis – jautrus daiktas. Yra taisyklių, kiek ir kaip galima vežti. Mes vežam, bet turi būt deklaruota. Prieš trejus metus vežėm vieną, vaikinas nutarė pakišt po sofa – bloga mintis. Baterijos neturi būti paslėptos kaip šnipinėjimo įranga. Reikia atskiro pakavimo, išjungta, stabili situacija. Ir ne, negalima pasakyti "ten tik mažytė baterija". Mažytė gali uždegt didelę problemą kelyje, ir tada furgonas dega. Rimtas dalykas.

Ar galiu kartu siųsti maisto produktų?

Nerekomenduoju. JK muitinė į mėsą, pieną ir kai kuriuos vaisius žiūri kaip į potencialią grėsmę, kas juokinga, bet taip yra. Mama davė kumpį? Suvalgykit prieš išvažiuojant. Uogienę gal... gal praslys, bet kam rizikuot. Buvo atvejis su sūriu – gražus, lietuviškas, brangus. Atimė Doverio uoste. Gaila. Pieno produktai ypač pavojingi muitinei. Geriau dovana kelyje vairuotojams, o ne krovinys. Viskas, ką turiu pasakyt apie maistą. Rimčiau negalima.

Pristatymas ir ta netvarka galvoje

Ar vairuotojai padeda iškrauti, ar tiesiog atveža ir stebi?

Du vyrai padeda. Tai įskaičiuota, jei normalios sąlygos – liftas arba pirmas aukštas. Bet jei reikia nešt pianiną į trečią be lifto – tada mes kalbam atskirai. Ne dėl to, kad tingim, o dėl stuburo sveikatos. Aš pats per savo karjerą nešiau daiktus, kurių niekam nepatartčiau liesti. Sunkus darbas. Jie iškrauna ir įneša į butą, į kambarį, bet ne į palėpę pro ankštą dūmtraukį. Jei nėra kelio – sakykit iš anksto.

O jei pristatymo dieną Londone aš užstrigsiu darbe ir negalėsiu priimti – ar paliksit už durų?

Ne, nepaliksit, draugas. Nes mūsų vairuotojai nėra paštininkai, kurie palieka siuntą po medžiu. Reikės kažką sugalvot – kaimynė, draugas, raktų dėžutė. Arba atsiskaitysim už laukimą. Jei valandą – dar pakenčiam. Jei tris – tada jau kaupiasi pyktis ir kaupiasi delspinigiai. Aš sakau iš karto: sutartas laikas yra šventas. Praneškit prieš dieną, jei katastrofa. Mes žmoniškai žiūrim, bet furgonas Londone stovintis – pinigai ir laiko nuostolis. Nejuokaujam.

Ką daryti, jei pristačius pastebiu, kad sulūžo stiklinis staliukas – atsakote už tai?

Fiksuokit iškart. Nuotraukos prieš, nuotraukos po. Jei matom aiškiai transporto žalą – draudimas veikia. Bet jei stiklas jau turėjo įskilimus, kuriuos pamiršot paminėti – tada jau ne. Mes prieš pakrovimą apžvelgiam, pasirašom aktą, jei reikia. Stiklas – velnias. Permatoma žala. Būna, kad ir gerai supakuot sulūžta. Bet jei mūsų kaltė – taisom arba atperkam. Be kalbų, be aiškinimosi, kad "gal tai buvo jau senai". Eina sau.

Nežadu čia rašyti, kad mes geriausi rinkoj. Vežame asmens daiktus į Angliją Jums patogiu laiku, bandydami nepridaryti klaidų, o kai jos nutinka – prisimatome. Paskambinkit, pakalbėkim apie jūsų konkrečią situaciją be kalbom apie auksinius kalnus. Kiekvienas daiktų pervežimas į Londoną, Birmingemą ar mažą miestelį šiaurėje skiriasi. Aš ne iš tų, kas žada pasaulio stebuklus, bet daiktus atiduosim sausus ir kuo arčiau termino. Skambinkit, pažiūrėsim.