Užtikrintas saugumas kroviniams gabenant į Angliją: ką svarbu suprasti prieš pakrovimą

Jau dvidešimt ketveri metai kaip kraustom žmones į Londoną, Birmingamą, Mančesterį – kartais net į tuštesnes vietas, pavyzdžiui, Norfolką. Saugumas kroviniams gabenant į Angliją – svirtis, kuri lenkiasi jau tada, kai tik rašai el. laišką vežėjui. Daug galvoja, kad pakanka surinkti daiktus dėžėse ir sutarti datą. Deja. Mačiau, kaip tobulai supakuotos dėžės virsta duženimis, nes vairuotojas skubėjo. Mačiau, kaip klientai apsidžiaugia sutaupę trisdešimt eurų, o paskui pirko naują šaldytuvą Londone. Pasakysiu, kaip viskas vyksta išties, be puošnumo.

Pakavimas ir paruošimas

Ar tikrai turiu pats visa supakuoti?

Ne, bet jei pats supakuoji blogai – atsakomybė kris ant tavęs. Aš savo klientams sakau: leiskite mūsų žmonėms padaryti tai, kas trapu. Jie turi praktiką. Kartą pats klientas suvyniojo kristalų vazą į pūslių plėvelę, bet dėžės apačioje nepaliko tuščios erdvės. Važiavo lygiai, bet vazą rado trijose dalyse. Jei nori sutaupyti – pakuok knygas, baltinius. Bet techniką, stiklą – palik tiems, kurie matę, kaip daiktai juda fūroje. Nebūtinai tu turi pats, bet gali pasigailėti.

Koks yra pats blogiausias pakavimo būdas, kurį matei?

Oho... Kiek variantų. Yra vienas, kuris išsimena: seni laikraščiai. Klientas iš Kauno supakavo visas porcelianines lėkštes į „Respublikos“ numerius iš devyniasdešimtųjų. Problema – laikraštis sugeria drėgmę, o Anglijos pusėje orai kartais tokie, kad kondensatas susidaro. Kartą Doverio uoste palaukėm eilėj daugiau nei valandą. Lėkštės buvo drėgnos ir atsidūrę viena ant kitos be jokių pertvarų. Supratau, kad grįžtam be maršruto, nes reikėjo valyti popieriaus smulkius gabaliukus. Laikraščiai – ne variantas.

Ar pakavimo popierius tikrai saugo, ar tai mitas?

Popierius saugo, bet ne stebuklingai. Yra skirtumas tarp šiurkštaus sluoksnio ir to, ką gauni nemokamai prie siuntų taško. Geriausias – burbuliukinė plėvelė, bet ir ji turi savo bėdų. Kartą vežėm stalą, apvyniotą penkiais sluoksniais, o nuo slėgio kampas vis tiek įskilo. Kodėl? Nes plėvelė amortizuoja, bet neatlaiko punktyrinio smūgio. Tai jei dedi dėžėn ir daugiau nieko nėra – nepadės. Reikia kartono, reikia užpildo. Paprastai tariant, popierius – taip, bet tik jei naudoji jį protingai, o ne kaip fikus.

Ką daryti su skystais daiktais – aliejumi, šampūnais?

Atsuki dangtelį, apsivynioji folija, užsuki tvirtai. Bet šampūnai vis tiek išsilieja. Anglijos kelyje mažas posūkis sukelia slūgį, kurio neįveikia dangtelis. Aš sako: venk. Jei jau reikia, supakuok į atskirą plastikinį indą, kurį uždarysi hermetiškai. Mes vežame, bet perspėjam – tai rizikos zona. Dėl to gali kilti bėdų... (ta prasme, ne kaina, o jei išlieja ir sugadina kitus daiktus, tada tikra bėda). Geriau palikite skysčius draugams.

Kelionė ir transportas

Kiek laiko krovinys keliauja iki Anglijos?

Standartiškai – trys keturios dienos nuo pakrovimo Vilniuje iki iškrovimo Londone. Bet čia nėra taisyklės be išimčių. Kartą vežėm krovinį į Mančesterį, vairuotojas strigo uoste dėl streiko. Sutartas laikas – trečiadienis, iškrovėm sekmadienį. Klientas supyko, nors realiai niekas negalėjo to prognozuoti. Paprastai jei mašina važiuoja tiesiai ir nelūžta, tai per 40–45 valandas važiavimo spėji. O jei tenka laukti keltuose ar dėl muitinės – viskas stringa. Greičiau nepasidarysi, nebent skridai lėktuvu.

Ar mano daiktai bus vieninteliai mašinoje?

Jei samdai visą fūrą – taip, kuriame nors kontekste. Bet net ir tada gali būti, kad vežame dviejų šeimų daiktus, jei abi sutinka. Dalinio krovinio atveju – tikrai ne. Tavo sofos draugė bus kito žmogaus dviratis ir galbūt keturios motociklo padangos. Mes stengiamės neprikrauti to, kas neturi sąsajos, bet logistika taip veikia. Reikia optimizuoti erdvę. Kartą klientas rado svetimą grindų laidą savo dėžėje. Kaip? Nes uoste perkrova. Neidealūs dalykai nutinka. Užtat dalinis krovinys kainuoja pigiau.

Kas bus, jei Londone bus spūstys ir vairuotojas pavėluos?

Londone spūstys yra norma, ne išimtis. Aš nesu teisėjas, bet jei vairuotojas pateko į kamštį M25 aplinkelyje penktadienį po pietų – aš jam tik priminsiu arbatos. Kartais klientai reikalauja tikslaus laiko, pvz., 15:30, nes turi liftą rezervavę. Suprantu. Bet Londone geriausiu atveju pataikai į langą plius minus dvi valandas. Jei tau mirtinai svarbu – planuok ryto arba vėlyvo vakaro iškrovimą. O ne penktadienį. Ne, rimtai, venk penktadienių Anglijoje kaip maro.

Ar mašinoje nenuvogs mano televizoriaus?

Jei samdai išgirtą įmonę – maža tikimybė. Bet nereikia būti naiviam. Būna vagišių ir fūrose. Yra kompanijų, kurios samdo vairuotojus be patirties, o jie žino, kad niekas negaudos. Užtikrintas saugumas kroviniams gabenant į Angliją prasideda nuo to, ar vežėjas turi GPS seklių sistemą, ar durys užplombuojamos, ar vairuotojai keičiasi kas keliasdešimt kilometrų. Jeigu mašina stovi naktį be priežiūros atokiame kelyje – rizika išauga. Tikri profesionalai renkasi saugomus parkus. Pigūs vežiai kartais miega tiesiog pakelėje.

Ką reiškia „pilnas krovinys“ ir „dalinis krovinys“?

Pilnas – kai fūra skirta tik tavo daiktams, arba tiek užpildyta, kad nebeiname niekam daugiau prigrūsti. Dalinis – kai tavo stalas važiuoja su svetima spinta. Logistai tai vadina FTL ir LTL, bet klientams svarbu žinoti: pilnas krovinys saugesnis, nes mažiau krovimų ir iškrovimų. Nors ir brangesnis. Dalinis gali būti pigus, bet tavo daiktai gali būti perkraunami Roterdame ar Doverio terminale. Kiekviena perkrova – rizika. Aš pats dažnai renkuosi pilną, kai vežu asmeninius dalykus, bet verslo logikoje tai ne visada racionalu.

Draudimas ir dokumentai

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą?

Turi būti, bet ne visada yra. Klausk aiškiai. Būna taip: gauni pasiūlymą 900 eurų, o ten draudimas – opcionas. Standartiškai CMR yra, bet dengia tik tam tikrą sumą pagal svorį, ne vertingumą. Jei veži paveikslą už 15 000 eurų, CMR atiduos kelis šimtus. Tada reikia papildomo. Aš susierzinęs, kai klausia „o įskaičiuota?“ – nežinai, jei neparašyta sutartyje. Sutartyje turi stovėti juoda ant balto. Tik taip.

Kiek kainuoja normalus draudimas perkraustymui į Angliją?

Papildomas kainuoja apie 0,5–1,5% nuo vertės. Jei baldų už 5000 eurų – tai 25–75 eurai. Ne pasaulyje. Bet jei daiktai vertingesni, suma auga. Sunkiausia, kai klientas sako: „nieko nevertinga“. Tada visi atsipalaiduoja, o paskui – senelis laikrodis. Ne, rimtai, įvertink sąžiningai. Draudimo brokeriai kelia baisybes dėl meno, bet paprasti buities daiktai – paprastai. Žodžiu, kaina įkandama, jei nenori miegoti neramiai.

Kokie dokumentai man reikalingi, jei vežu asmeninius daiktus?

Jei esi ES pilietis (tiesa, Anglija dabar nebe ES, bet kai kurios taisyklės asmeniniams daiktams keliaujant kažkiek panašios) – reikia sąrašo, deklaracijos ir paso kopijos. Jei perkraustymas darbo tikslais – darbdavio laiškas kartais padeda muitinei. Gyvūnams – kita procedūra. O jei veši daiktus parduoti? Tada jau verslo krovinys. Būk sąžiningas su deklaracija. Meluoti nerekomenduoju, Anglijos muitinėje gali atidaryti kiekvieną dėžę ir pamatuoti tavo sąžinę pagal svorį.

Ar muitinėje gali atidaryti dėžes ir apversti viską?

Taip, ir tai vyksta dažniau, nei galvoji. Ne dėl to, kad tau blogai sekasi, o dėl atsitiktinės patikros. Kartą Doverio poste pareigūnai atidarė keturias dėžes iš dvidešimt. Radom (ta prasme, jie rado) – viskas tvarkinga. Bet jei būtų radę netinkamas deklaruotas prekes – bauda. Ir daiktai susiglamžo, popierius nutrinka. Po to vairuotojas turi vėl sukrauti atgal. Užtrunka valandas. Niekas to neapgalvoja iš anksto. Tai viena tų bėdų, kurios nepriklauso nuo vežėjo kokybės. Tiesiog valstybinė procedūra. Blogiausia, jei esi nepasiruošęs.

Kai nutinka bėda

Sulaužė sofą. Ką dabar daryti?

Pirmiausia – fiksuok foto prieš iškraunant. Tada rašyk vežėjui aktą. Jei jau parsivežei namo – sudėtingiau įrodyti, kad ne tu sugadiniai laiptuose. Tikrink prie durų. Nedelsk. Jei draudimas geras – atlygins remontą ar keitimą. Bet gali laukti keletą savaičių, nes draudikai neskuba. Būna, kad vežėjas siūlo nuolaidą kitam kartui – nafig tos nuolaidos, jei reikia sofos dabar. Reikalauk piniginio atlyginimo. Būk kietas, bet ne agresyvus.

Mano krovinys dingo. Literally dingo. Kokia procedūra?

Labai retas atvejis, bet buvęs. Skambini vežėjui. Jei jis nežino kur – skambini pagal draudimui. Jei fūra su GPS, vieta turėtų būti aiški. Kartą turėjom situaciją, kai vairuotojas supainiojo adresus ir nuvežė į neteisingą Birmingamo rajoną. Savaitę klientas galvojo, kad daiktai dingę. Rado. Bet jei tikrai dingo – tai ilgas procesas. Draudimas dengia tik dokumentais įrodytą vertę. Laikyk sąrašus, laikyk nuotraukas. Be jų esi niekas. Tiesa, ne viskas dar prarasta, jei vežėjas sąžiningas ir ieško.

Ar galiu atsisakyti mokėti, jei pristatymas atidėtas savaitei?

Gali bandyti, bet sutartyje dažnai būna, kad pavėlavimas dėl muitinės neatleidžia nuo mokėjimo. Tai ne pica, kur atsisakai po dviejų valandų. Vertikalus logistikos procesas turi savo taisykles. Jei pavėlavimas esminis – derėkis dėl nuolaidos. Būna, kad klientai grasina teismais dėl savaitės. Suprantu pyktį, bet teisme laimėsi tik jei įrodysi tyčią. O tyčią nieks neįrodo. Geriau sutart dėl kompensacinių tarifų iš anksto. Rimtai, perskaityk sutartį prieš pasirašydamas, ten parašyta smulkiai.

Mašina sulūžo viduryje kelio. Kaip mano daiktai?

Jei tai mūsų mašina – mes siunčiam antrą. Jei tai kažkieno subnuomota fūra – gali tekti laukti. Geriausiu atveju daiktai perkraunami kitoje puspriekabėje. Blogiausiu – statomi į saugomą aikštelę laukiant remonto. Per dvidešimt metų turėjau gal du tokius atvejus. Vairuotojai pyksta, klientai dar labiau. Realybė tokia, kad technika neatpažįsta sienų. Bet geras vežėjas turi 24/7 pagalbos liniją ir draudimą nuo stovėjimo. Klausk iš anksto: „O jei fūra sulūš?“ Jei atsako „nėra taip buvę“ – tai neatsakymas.

Kaip renkiesi vežėją

Kodėl vieni vežėjai kainuoja 800, o kiti 2500 eurų?

Pagrindinė priežastis – ar tai pilnas, ar dalinis krovinys. Už 800 gali važiuoti studentas su nusidėvėjusiu tranzitu, kuris nepaims, jei lis. Už 2500 gauni draudimą, GPS, du vairuotojus ir fiksuotą datą. Aš negyvensiu iš 800 Vilnius–Londonas su pilna mašina, nebent kraunu dar keturis krovinius. O tada tavęs laukia kitos rizikos. Žodžiu, rinka reguliuoja. Skaičius ne visada apgaulingas, bet 800 į pilną pervežimą – arba gelbėjimas, arba pinklės.

Kaip atpažinti, kad įmonė bus šiukšlė prieš mokant avansą?

Jie nenori tavęs matyti, neturi svetainės su kontaktais, rašo iš Gmail, o telefonas ne lietuviškas. Mačiau įmonių, kurios paima avansą ir dingsta. Kaip? Paprasta – nustoja atsiliepti. Jei neatsako į tris klausimus apie draudimą – raudona vėliava. Jei nerodo savo fūrų nuotraukų – geltona. Jei giriasi, kad veža per dvi dienas bet ką – juoda. Gali būti ir priešingai, bet patirtis byloja: pigiausias pasiūlymas be istorijos = problema septyniasdešimt procentų atvejų.

Ar verta rinktis tą, kuris žada per dvi dienas pristatyti iš Vilniaus į Bristulį?

Bristolis gerokai toliau nei Londonas. Dvi dienos įmanomos tik jei vairuotojai keičiasi be sustojimo ir nereikia keltis. Bet per Lamanšą vis tiek lauksi. Realiai – keturios dienos saugiai. Jei žada dvi – arba meluoja, arba važiuoja pavargęs. O tai reiškia riziką tavo daiktams ir galimai baudas. Greitis logistikoje dažnai kenkia saugumui. Aš pats verčiau rinkčiausi tą, kuris sako trys keturios dienos ir laiko žodį. Būna, va, per kalnus... ne, per Lamanšą, ir vis tiek. Skubėjimas verčia skubėt pakrovime, o skubėjimas – brokas.

Ar privalumas, jei vežėjas turi savo sandėlį Londone?

Jo, didelis privalumas. Jei atvažiuoji, o butas dar neparuoštas, sandėlys – gelbėjimas. Bet turi būti saugus, ne koks nors kiemas su palapine. Mūsų saugumas kroviniams gabenant į Angliją stipriai pakyla, kai žinome, kad Londone yra kontroliuojama erdvė, o ne atsitiktinė vieta. Kartą klientas liko be buto dėl agentūros apgavystės. Savaitę daiktai stovėjo mūsų Cricklewood sandėlyje. Jei neturėtume to – nežinia kur būtume dėję. Tiesa, ne visi vežėjai turi. Kai kurie nuomojasi trumpam. Bet nuosavas, prižiūrimas – rimtas pliusas. Svarbu, kad jis tikrai egzistuoja, o ne tik ant popieriaus.

Ypatingi atvejai

Vežu senelės porcelianą. Ar jis išgyvens kelionę?

Išgyvens, jei supakuosime mes. Senelės daiktai vertingi ne tik pinigais. Aš asmeniškai atsakingas už dėžes, kurias pažymiu „šūdas, atsargiai“. Ai, pardon, „trapu, rankomis“. Porcelianas keliauja atskirai, be sunkių viršuje. Dedame į dvigubas dėžes su putplastiu. Kartą vežėm servizą į Lukoną – viskas atvyko idealiai. Bet jei pats supakuosi į medines dėžes iš kiemo... ne, šiandien nebe. Medinės gali būti geros, bet reikia žinoti. Esmė – emocinė vertė reikalauja dvigubo atsargumo. Nepigink to.

Ar galiu siųsti maisto produktų į Angliją?

Trumpai – geriau ne. Yra taisyklės dėl mėsos, pieno, kiaušinių. Po Brexito pasikeitė, dabar griežčiau nei į ES šalį. Jei nori siųsti lietuvišką dešrą – rizikuoji, kad muitinėje konfiskuos. Medus, sausainiai, džemas – gal ir praeis, bet su deklaracija. O jei supūčiamas maistas – apskritai draudžiama. Aš pats nerekomenduoju, nes jei atidaromos dėžės ir yra kvapas – prasideda klausimai. Geriau užsisakyk lietuviško maisto parduotuvėje Londone. Yra jų East Ham arba Peterborough. Taip saugiau visiems, ypač tavo nervams.

Ar galiu vežtis augalų? Noriu savo fikusą pasiimti į Birmingamą.

Augalai – achilo kulnas. Yra fitosanitariniai reikalavimai. Be sertifikato – ne. Ir tai kainuoja laiko. Be to, fikusas nepatiks temperatūros pokyčiams fūroje. Žiemą gali užšalti prie sienos, o vasarą – išdžiūti. Mes atsisakome vežti gyvus augalus, nors kartais nuolaidžiaujame mažiems vazonėliams. Bet oficialiai – ne. Pirk naują Birmingame, yra Homebase. (Šiaip aš nežinau, ar Homebase dar veikia ten, bet kažkas panašaus tikrai yra). Fikusas neatlaikys trijų dienų be šviesos. Rimtai.

Ką daryti, jei mano naujas butas Londone dar neturi laisvų raktų pristatymui?

Būna. Agentūros tempia iki paskutinės minutės. Tada fūra stovi gatvėje, skaičiuoja stovėjimo laiką, o kartais gauna baudą. Sprendimas: arba saugojimas sandėlyje dienai, arba rašai įgaliojimą draugui. Dar variantas – laikinojo saugojimo paslauga pas mus Cricklewood'e. Bet neatiduosi fūros be patvirtinto adreso. Tai ne taksi. Būna, klientai pasiklysta ieškodami raktų, o vairuotojas laukia brangiai. Planuok iš anksto. Londono būsto rinka lėta, nenustebink manęs paskutinę dieną.

Pabaiga

Saugumas kroviniams gabenant į Angliją nėra mistika, bet reikalauja tavo dėmesio jau pasiruošimo etape. Nepasitikėk vien gražiais pažadais, skaityk sutartis, klausk apie draudimą ir nebijok atrodyti įkyrus. Per du dešimtmečius supratau: sklandžiausia perveža tie klientai, kurie patys rūpinasi detalėmis. Anglija toli, bet jei viskas apgalvota – daiktai pasiekia tave taip, kaip ir turėtų. Sėkmės renkantis.