Užtikrintas mikroautobuso transportas į Angliją – ką aš tau pasakysiu po dvylikos metų kelių

Jei skaitai, greičiausiai ruošiesi kraustyti daiktus ar patį save į Londoną, Birmingamą ar kur nors giliau į Anglijos vidurį. Aš jau dvylika metų kabinėjuosi prie tarptautinių perkraustymų – vežioju mikroautobusiais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Per tiek laiko mačiau visko: graudžių atsisveikinimų prie namų durų, ginčų dėl sofos, kuri netilpo į liftą, ir vairuotojų, kurie paprasčiausiai neatvažiavo. Užtikrintas mikroautobuso transportas į Angliją iš tiesų įmanomas, bet reikia žinoti keletą dalykų, kuriuos supranti tik nuvažiavęs tą kelią šimtus kartų. Parašysiu taip, lyg sėdėtumėm prie kavos.

Pirmi žingsniai – kaip viskas prasideda

Kiek iš anksto reikia užsakyti mikroautobusą į Angliją?

Idealiu atveju – maždaug prieš tris–keturias savaites, ypač jei planuoji važiuoti rugpjūtį arba prieš Kalėdas. Tada visi nori vienu metu. Bet realybė tokia, kad pusė žmonių skambina likus savaitei. Kartais ir pavyksta, bet pasirinkimas siauras. Būna, kad lieki tik su vairuotoju, kuris... na, geriau jau nepasakosiu. Jei tau tikrai reikalingas užtikrintas mikroautobuso transportas į Angliją, nepalikinėk to paskutinei minutei. Kaina irgi bus žmoniškesnė, kai neskubam. O ir rami galva nieko nekainuoja.

Ar galiu vežtis tik vieną lagaminą, ar tai keiksva per brangu?

Vienas lagaminas? Gali, bet finansiškai nesmagu. Tu moki už visą mikroautobuso vietą. Geriau jau susirask dar porą žmonių, kurie kraustosi tuo pačiu metu. Dalijamės kuro išlaidas ir gaunasi proporcingai. Aš asmeniškai vežu dažniausiai žmones, kurie turi bent tris–keturis kubinius metrus daiktų. Mažiau – autobusas tuščias, o tau neapsimoka. Bet jei labai skubu, vešiu ir vieną lagaminą. Tik tvirtai pasakysiu kainą iš karto, be jokių "o gal atsiras vietos" žaidimų.

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo feisbuko aferisto?

Žiūri į profilį – jei ten trys nuotraukos iš 2019-ųjų ir komentarai išjungti, bėk. Normalus žmogus turi svetainę arba bent jau normalią paskyrą su tikrais atsiliepimais. Dar geriau – jei gali surasti jį paieškoje įvedęs "užtikrintas mikroautobuso transportas į Angliją" ir randi ne tik skelbimą, bet ir turinį. Būna tokių, kurie ima avansą ir dingsta. Būna tokių, kurie parsiveža daiktus į savo garažą ir sako, kad "rytoj pavesiu" – o rytoj tęsiasi tris savaites. Tikrink referencijas. Klausk kolegų.

Kainos. Čia visi klausia apie kainą

Kiek dabar kainuoja mikroautobuso transportas į Angliją iš Lietuvos?

Nu, realiai – nuo septynių šimtų iki tūkstančio dviejų eurų, priklauso nuo to, iš kur važiuoji, kiek daiktų ir ar reikia pagalbos kraunant. Kaunas–Londonas su nedideliu kiekiu baldų dabar koks 850–950 eurų. Jei vežiesi visas namų bibliotekas ir spintą iš ąžuolo – daugiau. Sezonas keičia: rugpjūtis brangesnis, sausis pigesnis. Aš dupstų neskaičiuoju, bet ir neužsiimu labdara. Kartais klientas pats siūlo sumą, kuri manęs net papiktina – per maža. Kartasis – atvirkščiai, bet tiek to.

Ar kaina skiriasi, jei važiuoju iš Kauno, o ne iš Vilniaus?

Kaip neišvengiamai – taip. Iš Vilniaus arčiau Latvija ir maršrutas į... į Nyderlandus (atleisk, pradžioj galvojau apie Nykę, bet ne, Nyderlandus). O iš Kauno nereikia taip lenkti. Skirtumas ne didelis, koks 50–80 eurų, bet jis yra. Klaipėda dar brangiau, nes iki Latvijos reikia nulėkti papildomai. Daugeliui tai neatrodo logiška – juk vis tiek iki Londono toli. Taip, tačiau tas pirmas šimtas kilometrų namie yra svarbiausias laiko atžvilgiu. Degalų sąnaudos irgi matuojamos.

Kodėl vienur kainuoja 800, kitur – 1400 eurų? Kuriam tikėti?

Čia viskas priklauso nuo to, ką gauni už tuos pinigus. 800 gali būti vairuotojas, kuris važiuoja pirmą kartą ir neturi draudimo kroviniui. 1400 gali būti rimta firma su CMR draudimu, patirtimi ir garantija. Ar visada brangiau reiškia geriau? Nesu 100% tikras, nes pažįstu ir brangių nevykėlių. Bet kai matai 600 eurų pasiūlymą visam butui – tai arba be draudimo, arba bus papildomi mokesčiai vėliau. Kažkur per vidurį paprastai yra tiesa. Negalvok, kad radai stebuklą.

Ar reikia mokėti visus pinigus prieš kelionę?

Dažniausiai – avansas trisdešimt procentų, likutis prieš atvykimą arba pristatymo metu. Aš toks dirbu. Būna ir kitaip: kai kurie ima pusę iškart, kai kurie – viską. Jei prašo visos sumos prieš kelionę, suabejočiau. Yra tokių istorijų, kai žmonės sumoka 800 eurų, o tą dieną niekas neatvažiuoja. Telefonas išjungtas. Dėl to kai kurie kolegos dabar dirba per kokią nors tarpinę platformą, bet aš tiesiog pasirašau paprastą sutartį. Rankraščio parašas dažnai sako daugiau nei gražus logotipas.

Ar sezonas tikrai taip smarkiai keičia kainą?

Rugpjūtį ir rugsėjį kaina šokteli 15–20%, nes visi studentai, emigrantai ir tėvai veža vaikus į universitetus. Gruodžio vidurys irgi karštas. O štai vasarį ar lapkritį – tuščia. Tada galiu nuleisti kainą ir dar padėti krauti, nes neturiu kitų darbų. Kartais klientai manęs klausia, ar gali palaukti savaitę dėl pigiau. Sakau – jei gali, palauk. Bet ne visada gyvenimas leidžia taip suplanuoti. Tada mokai rinkos kainą ir neklausi kodėl.

Daiktai, ribos ir realybė

Kiek kilogramų galima pakrauti, kad nekiltų problemų?

Legalus mikroautobusas sveria iki 3,5 tonos bendros masės. Atimam mašinos svorį, lieka maždaug 1200–1400 kg kroviniui. Bet realiai daugelis vairuotojų, jei sąžiningi, pakrauna iki 1000 kg, kad spaustuvėje Anglijoj ar Belgijoj nekiltų klausimų. Aš pats svarstykles turiu, bet prisipažinsiu – kartais paskutinis lagaminas įlįsta virš normos. Tuomet viliuosi, kad pakeliui niekas nesustabdys. Kol kas nesustabdė. Bet čia jau rizika, kurią prisiimu pats, jei klientas neperspėjo apie svorį.

Ar galiu vežtis dviratį, sofą ir dar tris lagaminus?

Gali, bet nemeluosiu – bus ankšta. Buvo toks atvejis prieš metus: studentė vežė sofą iš Kauno į Braitoną, dar tris krepšius, dviratį be priekio rato. Pradžioj manė, kad tilps viskas gracingai. Realybė – sofą teko surišti virvėmis, dviratis kabėjo ant šono, o vienas lagaminas keliavo ant kojų. Atvežėme sveiki. Bet jei turi dar ir stalą – jau reikia didesnės mašinos arba dviejų reisų. Aš tau pasakysiu iš anksto, jei netilps, nes nemėgstu siurprizų kieme.

Kas nutiks, jei svoris viršys sutartą kiekį?

Tada mes kartu galvojame. Jei pakrovimo metu paaiškėja, kad turi dar vieną spintą, kurios nebūrei, man iškyla problema. Kartais sutinku pasiimti už papildomą mokestį, jei yra vieta ir leistina masė. Kartais tenka kai ką palikti. Buvo atvejis, kai žmogus turėjo du šaldytuvus vietoj vieno. Antras atsidūrė pas kaimynę, nes nebetilpom. Nemalonu, bet ką daryti. Geriau iškart sakyk: "turiu daugiau, nei sakiau". Tokiu atveju ieškom sprendimo, o ne krizės viduryje keičiam planus.

Ar galiu vežtis maisto produktus – dešrų, sūrių?

Brexit viską apsunkino. Anksčiau galėdavai daug ką. Dabar griežčiau. Gyvūninės kilmės produktai pienas kiaušiniai – paprastai nepraleidžiami. Kartais muitininkas užmerkia akį vienam kitam šaukštui medaus, bet tai loterija. Aš nevežu šaldytų vištienų konteinerių, bet jei klientas įsimeta konservų dėžę – ne mano galva skauda. Nors palauk, šviežių vaisių ir daržovių irgi reikia kažkokių sertifikatų? Nesu tikras dėl obuolių – reikia pasitikrinti. Geriau nevežti maisto, jei abejoji.

Ar leidžiama vežtis alkoholio butelius draugui?

Mažas kiekis asmeniniam naudojimui – paprastai praeina. Bet jei vešiesi tris dėžes viskio, muitinė sau užduos klausimų. Aš asmeniškai nepatariu, nes jei sulaikys, vėluosim. O pas mane vėlavimas kelia grandininę reakciją – kiti klientai laukia. Kartais žmonės slepia butelius po drabužiais. Aš to nedarau, bet ir neišminu. Tai tavo atsakomybė. Jei papulsi, mokėsi mokesčius pats. Dėl to kai kas renkasi oficialų krovinį, bet ten kita biurokratija.

Kelias, nakvynės ir kaip ten viskas praktiškai

Kokia reali kelionė trukmė nuo Vilniaus iki Londono?

Teoriškai – 24 valandos. Realiai – su pertraukomis, miegojimu, eile prie Eurotunelio ar keltu – 30–36 valandos. Jei važiuoji vienas vairuotojas, privaloma pailsėti. Du vairuotojai gali suktis be sustojimo, bet tai brangiau. Kartais pasitaiko avarija kelyje į Doverį ir stovi valandą vietoje. Neplanuotai. Mano rekordas – 22 valandos (arba 26, jei gerai pamenu, bet nesiginčysiu), bet tai buvo idealios sąlygos ir aš jauniau pažiūrėjau. Dabar ramiai – viena para kelyje, kita – pristatymas ryte.

Kur ir kaip miega vairuotojas kelionės metu?

Jei turiu du vairuotojus, vienas vairuoja, kitas miega ant galinės sėdynės, kaip ir studentai autobuse į Palangą tik be alaus. Jei vienas – stabdau trilyje arba pas kokią "Ibis" krūvą Prancūzijoje. Kartais nakvoju savo mašinoje, jei saugu. Klientai kartais stebisi: "ar jūs nemiegate viešbutyje?" Ne, ne visada. Tai didina kainą. Vairuotojas, kuris pailsėjęs, yra tavo daiktų draudimas. Nemiegojęs vairuotojas prisižiūri avarijų V1 greitkelyje. Aš verčiau pristatysiu vėliau, bet sveikas.

Kas nutinka, jei mikroautobusas sugesta kelyje?

Turiu pagalbos kelyje sutartį Europoje. Jeigu kas nors rimto – variklis, sankaba – kviečiam techninę pagalbą. Mažesnė bėda – pataisom pakeliui. Tavo daiktai lieka mašinoje. Blogiausia, kai reikia perskraustyti į kitą mikroautobusą. Buvo taip – prie Danijos sienos. Pasiėmėm kitą mašiną iš kolegų ir toliau. Tai užtruko pusdieniu. Klientas pyko, bet aš pasiūliau nuolaidą kitam pervežimui. Sugesti gali bet kam. Svarbu – ką darai toliau ir kaip sprendi.

Ar tikrai reikia važiuoti per Prancūziją?

Kolkas taip, nebent pasirenki keltą iš Olandijos, bet tas laiko neatima. Klasikinis maršrutas: Lietuva, Latvija, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, tunelis ar keltas, Anglija. Būna, kad vengiu Belgijos dėl spūsčių ir aplenkiu per Liuksemburgą. Čia jau pagal dienos nuotaiką ir kamščius. Kartais Waze parodo baisų kamštį prie Paryžiaus – tada metu lanką (arba ne, neina ten lanko, tiesiog pasuku važiuoti per Reimsą). Nėra vieno tikro kelio. Yra keliolika blogų ir vienas geras tą dieną.

Dokumentai, muitinė ir nemalonūs faktai

Kokių dokumentų reikia daiktų pervežimui į Angliją po Brexit?

Anglija dabar – trečioji šalis. Reikia aprašyti krovinio turinį sąrašu, vertę nurodyti, tikslų adresą. Jei daiktai senesni nei šeši mėnesiai, gali tekti mokėti muitą. Tuomet jau nėra pigus mikroautobuso transportas į Angliją, o dar brangesnis. Aš padedu paruošti dokumentus, bet tikslų turinį turi pasakyti tu. Nemeluok, kad ten drabužiai, jei ten naujas televizorius. Muitinė kartais tikrina fiziškai. Prieš metus sustabdė dėl "drabužių", o ten buvo keturi benziniai pjūklai. Vyras tikrai pagalvojo, kad prasmuks.

Ar mano daiktai yra apdrausti kelyje?

Turiu CMR draudimą – standartiškai dengia iki tam tikros sumos. Jei turi vertingos elektronikos ar meno dirbinių, pasakyk iš anksto. Paprastų baldų ir drabužių draudimas nieko vertas, o ir kaina neįspūdinga, bet bent jau kažką atgausi, jei sudegs mašina. Emociškai, aišku, niekas neatlyginamas, ypač jei vežiesi senelės komodą. Aš visada kartoju – fotografuok daiktus prieš pakrovimą. Ne, nesi paranojikas. Tiesiog taip lengviau įrodyti, kas buvo viduje.

Ar vairuotojas gali tvarkyti muitinės formalumus už mane?

Užpildyti lapus – taip. Bet jei reikalinga muitinė patikra, turi būti tu arba tavo įgaliotas asmuo. Aš negaliu pasirašinėti vietoj tavęs. Yra bendrovių, kurios žada "viską sutvarkysim", bet paskui palieka tave muitinėje vienišą su lagaminu. Aš to nedarau. Atvažiuoju, padedu, bet tu pats dalyvauji procese. Aišku, jei tu Londone, o daiktai kelyje – čia jau sudėtingiau. Tada pasirašom įgaliojimą. Bet tai popieriai, kuriuos reikia pasiruošti iš anksto.

Ką daryti, jei muitinėje neišeina taip, kaip planuota?

Buvo atvejis – klientas vežėsi vaikišką maitinimo kėdutę. Muitininkas nusprendė, kad tai "prekė pardavimui", nes dėžė buvo nauja. Užlaikė pusdieniui, reikėjo mokėti. Klientas pyko ant manęs, nors aš nekaltas. Tokių situacijų neprognozuosi. Svarbiausia – turėti visus čekius ir nevežti naujų daiktų originalioje pakuotėje. Aš visuomet sakau: jei abejoji – išpakuok. Geriau subraižytas daiktas laisvėje, nei gražus dėžėje areštinėje. Muitininkai turi teisę labai daug. Kartais – per daug teisių jei klausi mano nuomonės.

Londonas, atvykimas ir paskutiniai patarimai

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į ULEZ zoną Londone?

Jei mašina registruota Jungtinėje Karalystėje ir atitinka standartus – mokama dieną, bet galima. Jei atvažiuoji su lietuviškais numeriais – turi registruotis iš anksto arba mokėti dvylika svarų ir penkiasdešimt pensų per dieną. Daugelis mūsų palieka daiktus zonos riboje arba parkinge, jei klientas pats pasiima. Nes jei dar nežinai – Londone kameros visur. Aš sykį gavau baudą šimtą šešiasdešimt svarų, nes klientas prašė atvežti tiesiai į Noting Hilą, o aš praleidau registraciją. Dabar to nedarysiu be tavo sutikimo mokėti mokestį.

Kaip rasti daiktus, jei jie palikti saugykloje, o ne vežami tiesiai?

Yra tokių paslaugų – daiktus saugom Londone arba Vilniuje kelias savaites. Bet aš asmeniškai nenoriu būti sandėlininku. Buvo viena kompanija, kuri žadėjo saugoti, o paskui pardavė kliento sofą, nes jis neatsiėmė per du mėnesius. Aš tokių istorijų gal ir neturėčiau viešinti, bet tai tiesa. Jei naudojiesi saugykla – tikrink sutarties sąlygas ir draudimą. Geriau jau mokėk truputį daugiau, bet žinok, kad tavo komoda stovi su tavo vardo etikete, o ne rūsyje tarp svetimų dviračių.

Ar galiu duoti arbatpinigių vairuotojui?

Anglijoj tai normalu. Lietuvoj kai kurie atsisako, bet aš ne. Jei matai, kad vairuotojas neškė lagaminus į trečią aukštą be lifto ir nesiskundė – kodėl gi ne. Aš pats gaunu kartais, kartais ne. Nėra taisyklės. Svarbiausia – neįsivaizduok, kad arbatpinigiai kompensuos blogą darbą. Jei daiktai sulaužyti, nepjaušk iš gėdos. Bet jei viskas tvarkinga – tą dešimtą svarų vairuotojas įsidės į kišenę ir nuvažiuos truputį laimingesnis. Maži dalykai, bet kelionė ilga.

Koks pats svarbiausias patarimas žmogui, kuris veža daiktus pirmą kartą?

Supakuok taip, lyg kas nors mestų tavo dėžę iš metro laiptų. Nes taip iš dalies ir bus. Kelias ilgas, mašina stabdo, greitėja. Drabužius rišk į maišus, o ne į popierinius maišelius iš parduotuvės. Užrašyk ant dėžių, kas viduje – ne sau, o tiems, kurie kraus. Ir dar vienas dalykas: neskubėk. Užtikrintas mikroautobuso transportas į Angliją yra ne tik mašina, bet ir tavo galvos ramybė. Jei viską paliksi paskutinei dienai, išsimuš efektas. O tu nori atvykti ir normaliai gyventi.

Ar galiu prašyti, kad vairuotojas pristatytų daiktus tik iki kiemo, o ne į butą?

Gali, bet turiu pasakyti iš anksto. Aš vadinu tai "kiemo paslauga" – atvežu, iškraunu, o tu neši pats. Pigiau, bet ne visiems tinka. Buvo toks atvejis Bristolyje – moteris pagalvojo, kad "iki durų" reiškia iki lauko durų kieme. O aš supratau, kad į butą. Gavosi nesusipratimas, nes niekas nepatikslino. Dėl to dabar aš klausiu du kartus: "Ar į butą, ar iki namo?" Taip išvengom piktdžiugiškų akimirkų. Sakau kaip yra – kai paslaugos aiškios, visi ramūs.

Išvada

Taigi, jei galvojai, kad užtikrintas mikroautobuso transportas į Angliją – tik paspaudi mygtuką ir lauki – tai ne visai taip. Yra daugybė niuansų, kuriuos supranti tik per metus. Aš čia išdėsčiau tik dalį to, ką pamokiau klientai ir keliai. Jei turi konkrečių daiktų – rašyk, skambink. Kiekvienas pervežimas kitoks, kaip ir kiekvienas žmogus. Svarbiausia – nebijok klausti ir rinkis tuos, kurie atsako tiesiai, o ne tapšnoja per petį pažadais. Sėkmės kraustantis.