Užsakyti krovinių vežimą į Angliją dabar patogu – štai ką reikia žinoti

Dvidešimt trečius metus dirbu tarptautiniuose perkraustymuose ir galiu pasakyti tiesiai šviesiai: anksčiau tai buvo tikras galvos skausmas. Reikėdavo skambinti į tris skirtingas įmones, laukti atsakymų faksu, o tada viltis, kad fura neatvažiuos per anksti arba visai neatvažiuos. Dabar kitaip. Telefonas kišenėje, kelios žinutės – ir viskas sutarta. Bet patogu nereiškia, kad nereikia galvoti. Yra dalykų, kuriuos privalote žinoti prieš patikėdami savo baldus ir dėžes žmogui su fura. Štai ką apie krovinių vežimą į Angliją manau po dviejų dešimtmečių šitame darbe.

Pradžia – nuo ko spaudžiam mygtukus?

Ar tikrai galiu užsakyti pervežimą į Angliją tiesiog paskambinęs, ar ten kažkoks ypatingas procesas?

Gali. Ir neturėtų būti jokio ypatingo. Aš dažnai užsakymus priimu tiesiog per žinutes – klientas atsiunčia nuotrauką kambario, aštuntai jau žinau, kokios mašinos reikia. Kartais žmonės galvoja, kad reikia pildyti dešimt puslapių formų. Nebent vežate didelį konteinerį su technika – tada taip, reikia. O štai jei standartinis perkraustymas į Londoną ar Birmingemą, viskas daug paprasčiau. Vieną kartą klientas bandė man atsiųsti dokumentą PDF formatu, bet ten buvo tiesiog jo katės nuotrauka. Nukrypstu – tiesiog paskambink arba parašyk, ir mes jau kalbamės.

Kiek prieš laiką reikia užsisakyti krovinių vežimą į Angliją, kad viskas būtų ramu?

Idealu – dvi-tris savaites (tiesa, geriau trys, jei vasara). Bet realybė? Kartais man paskambina prieš dvi dienas ir sako: „Mano bute jau nieko nėra, išskyrus sofą ir šaldytuvą“. Tada jau greitieji variantai, kurie kainuoja brangiau. Jei vasara arba gruodis – Anglijos link eilės didelės, tada net mėnuo gali neužtekti. Aš pats mėgstu bent prieš savaitę. Turiu laiko pažiūrėti, ar laisva fura, o Petras ne atostogose. O jei paskutinę minutę – rašykite, bet nesižadėkite, kad pirmadienį 8 ryto. Dėl to ir dabar viskas patogu, nes planuotis galima per programėles.

Ar visos įmonės dirba į Angliją, ar tik tos, kurios specializuojasi?

Ne visos. Yra tokių, kurios veža tik Vakarų Europą ir Angliją laiko atskiru žemynu. Po Brexit tai ir yra atskiras reikalas. Mūsų komanda važiuoja reguliariai, bet jei matote skelbimą „vežame visur“, pasitikrinkite, ar žino, kad reikia muitinės deklaracijų. Buvo atvejis, kai klientas pasiėmė pigiausią variantą, o vežėjas suėjo į Doverio uostą be popierių. Stovėjo tris dienas. Anglijos kryptis reikalauja patirties. Kaina žemesnė kartais reiškia, kad žmogus net nežino, kas yra Doveris.

Ką reiškia, kai sako „durų iki durų“ paslauga?

Teoriškai reiškia, kad sukrauname iš senojo ir iškrauname naujame. Praktiškai – vyrukai kartais nenori į septintą aukštą be lifto. Aš sakau: durų iki durų yra, bet jei laiptinė 0,5 metro pločio – gali tekti padėti arba mokėti papildomai. Londone kartą keliavome per langą, bet ten istorija atskira. Klauskite aiškiai, ką daro vairuotojai, o ką jūs. Nes po to kai kurie skundžiasi, kad nešė į penktą. Na, sutarties neskaitė. Būna ir tokių.

Ar galiu užsakyti krovinių vežimą į Angliją internetu, nė nematęs atstovo?

Taip ir ne. Internetu sutartis sudaryti galima, bet daiktus kažkas turi apžiūrėti. Bent nuotraukomis. Aš nenoriu aklo paslaugos, nes po to aiškynėtis dėl apimties – katastrofa. Klientas sako: „Turiu mažai, tik lagaminą“. Atvažiuojame – lagaminų penkiolika. Tada stresas. Užsisakyti galima nuotoliniu būdu, bet apžiūrėkime situaciją. Tai dabar patogu – vaizdo skambutis, ir aš jau žinau. Daugelis perkraustymo įmonių taip ir dirba.

Kainos ir kaip ten su tomis kainomis

Kiek dabar kainuoja krovinių pervežimas į Angliją, vidutiniškai gal?

Čia kaip su dantų gydymu – priklauso. Mažas siuntinys į Londoną – 150–250 eurų, visas butas – nuo 800 iki 2000 ar daugiau. Nėra fiksuotos kainos lentelės, nes kiekvienas krovinys skirtingas, kiekviena data skirtinga. Žiemą pigiau, rugpjūtį brangiau. Jeigu manote, kad rastumėte kainas kaip picerijos meniu, jus apgavo. Skambinkite, siųskite sąrašą, tada bus skaičius. Google rodo visko, bet ne mūsų išlaidų.

Kodėl viena įmonė prašo 500, o kita 1200 už tą patį?

Nes „tai pats“ neegzistuoja. Pirmoji įmonė gali vežti ta pačia fura dar tris klientus – dalinatės kaina. Kita siunčia tik jums skirtą mašiną. O dar blogiau – ta už 500 gali neturėti draudimo. Aš matęs įmones, kurios paima užstatą ir pradingsta. Rimtas žodis. Jeigu kaina žemiau logikos – įtarkite. Geriau sumokėti vidutiniškai ir gauti faktą, o ne nuotrauką, kaip jūsų spinta guli ant autostrados. Nepatogu, bet tiesa.

Ar reikia mokėti viską iš anksto, ar galima dalimis?

Paprastai – 30 proc. iš anksto, likutis kai fura pakrauta arba prieš pristatymą. Jei prašo visko prieš pakraunant – bėkite. Tikrai. Vieną kartą... neatsimenu tiksliai, gal prieš ketverius metus – klientas sumokėjo pilną kainą ir vežėjas neatvažiavo. Telefonas išjungtas. Policija – civilinis ginčas. Pasitikėkite, bet tikrinkite. Dalinis mokėjimas saugo abu. Neperšalkite dėl nuolaidos, kai rizikuojate avansu.

Ar kaina skiriasi, jei važiuojama į miestą, o ne į kaimą?

Taip. Londonas – Londonas, keliai platus, navigacija veikia. O jei kaimas prie Bristolių ar Šiaurėje prie ūkio kelio – fura gali nepasikėsyti. Reikia persikrauti į mažesnę mašiną, tai – papildomi kilometrai. Klientai sako: „Tai tik 20 mylių nuo autostrados“. Taip, bet dėl jų fura praranda pusdienį. Anglija maža? Iki Londono 2000 km, o iki kaimo dar 30 mylių. Furos laikas brangus. Skaičiuojama.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos nekalbama iš pradžių?

Būna. Ne pas mane, bet rinkoje būna. Pvz., mokestis už lauką pasienyje, mokestis už palaukti jei vėluoji, mokestis už ketvirtą aukštą. Aš visa tai išskaidau iš anksto. Rinkoje yra tokių, kurios sako: „Kaina 800“. O paskui: „Plius muitinės mokestis, plius degalų priemoka“. Tai ne paslėpta, tai nesąžininga. Klauskite raštu. Aš irgi kartais pamirštu paminėti ką nors smulkmeniško – žmogiška. Bet štai fiksuotos kainos nebūna, nes... hm, turbūt todėl, kad kuras kinta, o furos dydžiai skiriasi. Taip, dėl to.

Ar kaina į Angliją keičiasi priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išvažiuojama?

Šitą retas užduoda, bet taip – penktadieniais ir savaitgaliais brangiau. Anglijoje savaitgalį iškrauti neįmanoma daug kur, tai fura stovi iki pirmadienio. Fura – ne taksi, ji turi dar keletą užsakymų. Jei penktadienis, dažnai muitinė sekmadienį, pristatymas pirmadienį. Vairuotojai kartais prašo papildomo už laukimo naktį. Ne draugiškas variantas biudžetui. Geriau antradienis. Važiuoji ramiai, pristatymas darbo dieną – visi laimingi.

Pakavimasis ir daiktai – kaip iš tikrųjų, ne IKEA kataloge

Ar furoje mano dėžės važiuos vertikaliai, kaip stovi?

Nebent pats taip sukrausite. Furoje daiktai stovi, guli, spaudžiami vieni prie kitų. Jei dėžėje tik drabužiai – nieko blogo. Jei porcelianas – turi būti tvirtai suvyniotas. Aš visada sakau: įsivaizduokite, kad kažkas keturias valandas purto tą dėžę. Kartais kelias būna lygus, kartais – kaip po žingsnių treniruoklės. Furos važiuoja per tiltus, duobes. Tai investuokite į putų plėvelę. Kartais klausia: „O jūs neprižiūrėsite?“ Prižiūrime, bet mes ne ant kiekvienos dėžės sėdim. Pakavimas – 50 proc. sėkmės.

Ar reikia, kad viskas būtų supakuota profesionaliai, jei noriu sutaupyti?

Galite patys. Bet jei dėžė trūks furoje ir jūs pakavote, atsakomybės neprisiimame. Čia kaip su lagaminu oro uoste. Profesionalus pakavimas kainuoja, bet draudimas galioja pilnai. Patys vyniojantys į laikraščius stebisi, kad laikraštis tapo mase. Jei baldas vertas 2000 eurų, nesigailėkite 50 eurų pakavimui. Dėžes rašykite, kas viduje. Ne tik „virtuvė“, o „virtuvė – stiklas“. Furoje viskas maišosi. Dėl tos priežasties ir būna nesusipratimų.

Kaip elgtis su augalais – ar galima vežti į Angliją?

Augalų – geriau ne. Yra taisyklės, bet aš jų ne taip gerai išmanau kaip zo sanitarai. Žinau, kad kai kurie augalai keliauja, bet su dokumentais. Dauguma klientų tiesiog atiduoda kaimynams. Vieną kartą vežėm fikuso vazoną – praeito muitinėje, bet aš nežinau, ar ten sėkmė, ar taisyklė. Jei didelis vertingas augalas – teiraukitės veterinarijos ar augalininkystės inspekcijos. Aš tiesiog vairuotojas su fura, ne botanikas. Atvežam daiktus. Augalus – palikite tiems, kurie tai daro legaliai. Ir taip, Anglijos muitinė gali nusinešti jūsų palmą.

Ar galima krauti maisto produktus, šaldytuvo turinį?

Šaldytuvą – taip, turinį – ne. Anglija po Brexit tapo labai jautri maistui. Aš mačiau, kaip muitinėje išmetė dešrą. Klientas labai pyko – „gi dar nesugedus!“ – bet taisyklės taisyklės. Neišlaidaukite laikyti produktus furoje. Fura gali stovėti pasienyje, temperatūra kaitaliuojasi. Tai ne šaldytuvo temperatūra. Konservai gal dar ir praeina, bet šviežias maistas – tikrai ne. Ir dar: furos nėra sterilūs kaip ligoninės. Kartais ten buvo vežamos baldai, mašinų dalys. Jūsų dešra ten nenori būti. Patikėkite.

Ar reikia išardyti baldus prieš furos atvykimą, ar jūs tai darote?

Mes galime, bet tai laikas. O laikas – pinigai. Jei norite sutaupyti – išardykite patys. Tik nepameskite varžtų. Matęs, kaip klientas meta viską į vieną maišelį, o paskui maišelis furoje pasideda po sofa. Randi varžtus kaip adatą šieno kupetoje. Kartais supranti, kad baldas netilps pro duris tik kai fura kieme. Tuomet ardai skubiai. Murzinos rankos, nervai. Geriau padaryti iš vakaro su kava. Ir litro kavos tam gali prireikti.

Kelionė – kas dedasi furoje ir kiek tai trunka

Kiek realiai trunka krovinių vežimas iš Lietuvos į Angliją?

3–5 dienos. Ne skrydis lėktuvu. Fura važiuoja, vairuotojas miega, stovi pasienyje. Kartais klausia: „Kodėl ne per 24 valandas?“ Todėl kad 2000 km. Vien vairavimo laikas 20-22 valandos be sustojimų. Realiai – trys dienos yra greitai. Eilėje būna 4-5 ar net savaitė vasarą (tiesa, retai, bet būna). Aš sakau apie vidurkius. Ne pats greičiausias atvejis, ne pats lėčiausias. Toks realus važiavimo laikas. Jūsų kantrybė čia praverčia.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju mašinoje, jei turiu tik bilietą į vieną pusę?

Ne. Fura skirta daiktams, ne keleiviams. Draudimas neleidžia. Jei norite pigiai – autobusai. Kartais atrodo logiška, bet toks keleivis keičia draudimo polisą. Vairuotojas neturi laiko būti gidu. Petras važiuoja dirbti. Kabinoje tris dienas? Aš tikrai ne. Kartais siūlau – skrisite lėktuvu, būsite anksčiau ir išsimiegojęs. Taip dažniausiai ir pigiau, nei bandyti derėtis dėl keleivio teisių, kurių nėra.

Kaip žinoti, kur mano krovinys yra dabar?

Dabar daugelis turi GPS. Siunčiu nuorodą – matote judėjimą. Bet kartais GPS išsikrauna arba dingsta tunelyje po Lamanšu. Tada rašau: „Stovi Doverio eilėje“. Seniau skambindavo kas dvi valandas: „Kur?“ Dabar programėlė rodo. Patogu. Bet nepulkite panikuoti, jei 3 valandas taškas nepajudėjo. Greičiausiai vairuotojas miega. Miegoti privalo. Arba eilė. Tokia tarptautinių perkraustymų kasdienybė. Aš irgi kartais žiūriu žemėlapyje ir galvoju, kodėl stovi.

Muitai ir dokumentai – popieriai, kurių niekam nereikia, bet privalomi

Ar dabar reikia kokių nors papildomų popierių, vežant krovinius į Angliją po Brexit?

Taip. Tai nebe ES. Invoičiai, pakuočių sąrašai, kartais kilmės deklaracijos. Aš padedu tvarkyti, bet jei verslo krovinys – reikia EORI numerio. Asmeniniams – sąrašas anglų kalba. Klientai pyksta: „Kodėl tiek popierių?“ Todėl kad Anglija taip nusprendė. Aš irgi norėčiau, kad viskas būtų kaip anksčiau, bet nebėra. Tvarkau aš tą – patogiai gaunate, bet popieriaus daugiau nei 2019-ais. Krovinių pervežimas dabar be deklaracijų – misija neįmanoma.

Ar muitinę reikia praeiti kiekvieną kartą, net jei asmeniniai daiktai?

Taip. Kiekvieną kartą. Nėra „pravažiuosiu greitai“. Fura sustoja Dovere (arba kitur), muitininkas tikrina. Kartais tiesiog skenuoja dokumentus, kartais važiuoja vidun. Aš nežinau, kodėl vieną kartą patikrino viską, o kitą – praleido. Nuo nuotaikos? Nuo spalvos? Nuo paskirto laiko ir rizikos profilio, bet sakau kaip atrodo. Taip, kiekvieną kartą praeiname muitinę. Tai prideda laiko. Planuokite su mintimi, kad 2-4 valandos pasienyje – normalu. Anksčiau praleisdavo, o dabar – kiekvienas popierius skaitomas.

Ar galiu vežti alkoholio, cigarečių savo poreikiams?

Būkite atsargūs. Asmeniniam naudojimui normos ribotos, bet kai tai furoje su kitais 15 krovinių – muitininkai paklausia. Geriau nusipirkti vietoje. Buvo – du buteliai vyno trečioje dėžėje. Muitininkas rado. Bėdos nebuvo, bet stovėjom valandą. Jei jau vežate – deklaruokite. Geriau pasakykite, nei kad randa. Nes jei randa – lieka įrašas. Anglija dabar atsargesnė. Sumokėsite muitą, bet išvengsite nemalonumų.

Kas dedasi Anglijoje – pristatymas ir atviras žvilgsnis į blogas įmones

Ar vairuotojai padės išnešti į butą, ar tik nuleis nuo mašinos?

Tai priklauso nuo sutarties. Paprastai – iki furos. Bet mes padedam, jei matom, kad žmogus vienas, senyvas. Tai neprivaloma, tai žmogiškumas. Petras kartais ir sofą užneša. Bet trys spintos be lifto į penktą – jau kitas pokalbis. Galima tartis dėl pagalbininkų Londone. Kainuoja, bet nugriusite daiktus ant laiptų. Juk tam ir renkatės perkraustymo paslaugos Anglijoje specialistus, kad nereiktų traumuoti rankų.

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš negaliu būti vietoje?

Siųskite žmogų, kuriam pasitikite. Brolį, kaimyną. Reikia, kas pasirašys aktą ir sakys, kur statyti spintą. Fura nestovi – mokama už laukimą. Jei nieko nėra, skambiname, laukiame pusvalandį, tada važiuojame. Klientai supyksta, bet aš irgi negaliu užimti furos kitai dienai. Planuokite. Būna, raktus palieka kaimynei, o ta rodo pirštu, kur dėti. Veikė. Neidealiai, bet veikė. Kartais taip būna net geriau nei laukti savininko tris valandas.

Ar tikrai mano daiktai bus saugūs, ar tik imituoja tvarką?

Rimtoje įmonėje – saugūs. Bet furoje jie kraunami kartu su kitais. Jei dėžė silpna – gali gauti į šoną. Aš sakau – prieš pakrovimą apžiūrėkite ir nufotografuokite. Buvęs klientas neturėjo foto, o spintelė buvo įbrėžusi. Ar mes, ar pakeliui – sunku pasakyti. Draudimas padengė, bet stresas buvo. Jie saugūs, bet fura yra fura, o ne seifas. Lagaminai, dėžės – viskas tvarkinga, bet be antistatiko. Kaina atitinka saugumą, ne muziejų.

Kaip atpažinti blogą perkraustymo įmonę, kuri specialiai apgaudinėja?

Keli ženklai. Pirma – nėra nuomonių internete, tik graži svetainė. Antra – kaina per gera. Trečia – prašo viso mokėjimo iš anksto. Ketvirta – nėra adreso. Pamenu, buvo toks... Jurijus iš Kauno? Vardas slaviškas, neregistruota fura. Paėmė avansą, paskui reikėjo dar 800, nes „sunku pakrauti“. Šantažas. Ne visi su slaviškais vardais blogi – atleiskit, konkretus atvejis. Svarbu: patikrinkite licenciją. IMK numerį. Aš duodu visada, net jei neklausia.

Taigi, krovinių vežimas į Angliją šiandien tikrai patogesnis nei prieš dvidešimt metų. Telefonai, nuotraukos, GPS – viskas greita. Bet nepamirškite, kad patogumas neatstoja atsakomybės. Reikia rinktis atsakingai, klausti, tikrinti ir nepirkti pagal kainos etiketę vieną. Jei skamba per gerai, kad būtų tiesa – taip ir yra. Dirbu čia beveik ketvirtį amžiaus: geriausi klientai klausia daug. Užsisakykite iš anksto, apžiūrėkite daiktus ir rinkitės tuos, kurie atsako tiesiai. Tada Anglija bus arčiau nei atrodo.