Užsakyti krovinių gabenimą į Angliją kasdien – ką svarbu žinoti prieš skambinant?

Dvidešimt ketveri metai kelių, ir vis dar kasryt aiškinu tą patį: kasdieniai reisai į Angliją nebūna paspaudus mygtuką. Žmonės skambina, galvoja, kad užsakyti krovinių gabenimą į Angliją kasdien – lyg taksi, kuris stovi kieme. Ne. Būna dienų, kai mašinos vietoje nėra, būna, kad krovinys laukia sandėlyje pusantros. Bet principas toks – mes stengiamės, kad kiekvieną darbo dieną būtų judėjimas. Šiandien papasakosiu, kaip tai atrodo iš vidaus, ko klausti, ir kur slepiasi tie kabliukai, apie kuriuos gražiai nerašoma trečiadienio vakaro tinklalapiuose.

Kainos, užsakymas ir ta pradžia

Kiek dabar kainuoja krovinių gabenimas į Angliją, kai važiuoja kasdien?

Na, žiūrėk. Jeigu dalinis krovinys, tai nuo maždaug šimto devyniasdešimties eurų už kubinį metrą arba pusės tonos, bet čia labai apytiksliai. Pilnas krovinys, važiuojantis tiesiai iš Kauno į Birminghamą, gali kainuoti nuo tūkstančio septynių šimtų, bet viskas priklauso nuo svorių ir apimčių. Kartais tenka ant viršaus pridėti degalų rinkliavas, jeigu kuras pašoko. Šiaip geriausia paskambinti, pasakyti ką vežat, kiek sveria, ir aš per penkiolika minučių pasakysiu. Nei daugiau, nei mažiau.

Ar tikrai kasdien išvažiuoja mašina, ar čia tik rinkodaros triukas?

Aš irgi kartais pasižiūriu į tuos skelbimus ir pagalvoju – oho, pas mus visi važiuoja kasdien, net per Kūčias. Realybė tokia: rimtos įmonės turi suplanuotus kasdienius išvykimus, bet būna dienų, kai surinkimas lėtesnis ar mašina stringa. Mes stengiamės, kad kasdien būtų judėjimas, bet jei sakau "kasdien (na, be savaitgalių, juk ne robotai)", tai turiu omeny, kad nuo pirmadienio iki penktadienio mašinos rollinasi. Savaitgaliais – retokai, nors pasitaiko pavienių reisų. Nesitikėk stebuklų sekmadienį aštuntą vakaro.

Kaip greitai galiu užsakyti, jei man reikia šiandien dar?

Jei paskambinate ryte (svarbu iki trijų keturių), dar galima suspėti į tą pačią dieną. Bet čia didelis BET – turi mašina būti laisva, krovinys paruoštas ir supakuotas. Turėjau klientą, kuris paskambino vienuoliktą ryto, o dvyliktą fūra stovėjo prie vartų. Bet turėjau ir tokių, kur galvojo, kad kasdieniai reisai į Angliją reiškia magišką atsiradimą per pusvalandį visur. Ne, tvarkaraščiai. Skambinkite bent dieną prieš, tada ramiau.

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Vilniaus, o ne iš Panevėžio?

Iš esmės taip, bet nežmoniškai. 50-80 eurų skirtumas į vieną pusę. Jei mašina važiuoja iš Kauno bazės, tai Panevėžys – pakeliui, o Vilnius – truputį toliau. Nors iš Klaipėdos, čia jau brangiau, nes daugiau degalų. Dar svarbu, ar pakrauti galima su liftu, ar fūra turi važiuoti atskirai. Kartais mažesnis miestelis brangiau kainuoja ne dėl atstumo, o dėl to, kad ten nėra krovėjų ir vairuotojas pats suka galvą kaip krautis.

Ką reiškia "pilnas krovinys" ir "dalinis krovinys" paprastai?

Pilnas – užimate visą mašiną, kad ir du šaldytuvus, kadir dvidešimt tonų metalo. Dalinis – dalinatės erdve su kitais. Jeigu vežate tris dėžes, jūsų krovinys važiuoja su kažkieno sofa ir dar kažkieno detalėmis. Aš dažnai sakau: jei telpa ir nereikia antros fūros – galit svarstyti dalinį. Pilnas reikalingas tada, kai prekių daug arba kai reikia važiuoti tiesiai, be sustojimų. Čia toks dalykas, kurį patartina išsiaiškinti prieš skambinant, nes daug kas maišo.

Ar galiu derėtis, ar kaina nuo svorio ir viskas?

Galit, bet ribotai. Yra lubos. Jei sakau, kad dalinis krovinys į Londoną du šimtus, o jūs norite penkiasdešimt, tada aš pasiūlysiu paieškoti alternatyvų patiems. Bet jei turite reguliarius krovinius, tarkim, kas savaitę po penkias paletes – tada derėtis galima ir net reikia. Galiu padaryti kainą geresnę (ta prasme, palankesnę, nežinau kodėl taip išsidauginau) ilgalaikiams klientams. Vienkartiniai ne visada turi kur lankstytis. Kartais tenka pasakyti: brangiau neiškepsiu, bet galiu garantuoti, kad išvažiuos šiandien.

Ar mano asmeninius daiktus galima vežti tuo pačiu kasdieniu reisu?

Na, čia jau lipam ant ledo. Techniškai – taip, galima, bet aš ne visada tikras, kaip ten su muitine, jei tai ne registruotas verslo krovinys. Vieną kartą vežėme daiktus į Londoną senjorai, viskas praėjo, bet muitininkas žiūrėjo kreivai. Reikia inventoriaus sąrašo, vertės deklaracijos. Jeigu būsite pasiruošę popierius – galim bandyti. Bet jei klausiate apie maistą, augalus ar kažką elektros – geriau nei žadu, nors... hm, elektros prietaisai gal ir galima. Ne, palaukite, geriau susisiekite, ir aš pasitikslinsiu pagal jūsų daiktą.

Kasdieniai reisai – kaip iš tikrųjų vyksta

Kada tas "kasdienis" reisas išvažiuoja realiai?

Paprastai vakarais, tarp septynių ir dešimties, jei kalbam apie centralizuotą surinkimą. Bet čia ne troleibusas pagal tvarkaraštį. Kartais pakrovimas užtrunka, ir fūra pajuda vidurnaktį. Jeigu jūsų krovinys paimtas ryte Kaune, jis vakare jau kelyje. Kasdieniai reisai į Angliją nereiškia, kad vienuoliktą ryto visi startuoja – logistikos centruose vakaras yra darbo pradžia. Vairuotojai nori išvengti rytinio kamščio per Europą, tad naktinis išvažiavimas dažnai yra standartas.

Kiek laiko kelyje krovinys iš Lietuvos iki Londono?

Standartiškai – dvi dienos, jeigu viskas sklandu. Buvę atvejis, kai pirmadienį išvažiavusi mašina trečiadienį jau buvo Mančesteryje. Bet buvo ir tokių, kai Calais uoste keltas vėlavo šešias valandas, ir viskas nusmuko per pusdienį. O kartais pasienyje tiesiog stovi eilė, ir tu sėdi, žiūri į telefoną, o krovinys stovi ten kur stovi. Iki Londono iš Lietuvos koks tūkstantis devyni šimtai kilometrų. Realiai? Skaičiuokite tris dienas saugiai.

Ar galiu sekti kur mano prekės yra?

Galit, bet ne visada taip gražiai, kaip Amazono siunta. Mūsų vairuotojai turi GPS, bet aš ne viską nurodinėsiu minutės tikslumu, nes vairuotojas turi dirbti, o ne atsakinėti. Kartais gaunate nuorodą į platformą, ten atnaujinimas kas kelias valandas. Patys skambiname vairuotojams kas pusdienį jeigu jūs spaudžiat. Yra buvę, kad sistema rodo, jog mašina Belgijoje, o ji jau Prancūzijoje. Technologijos... jos tokios.

Ar kasdienis reisas reiškia, kad mašina važiuoja tiesiai pas mane?

Ne, būna labai nepatogu, bet tiesą pasakysiu: jei nedidelis krovinys, mašina važiuoja pas dar tris keturis klientus. Tiesioginiai reisai kainuoja kitaip, dažnai brangiau. Dalinių krovinių surinkimas – tai šokiais nuo durų iki durų. Važiuoja, paima iš tavęs, tada pas kaimyną, tada į kitą miestą. Dar klientai pyksta: bet aš mokėjau! Taip, bet mokėjote už dalinį, o ne privatų lėktuvą. Jei norite tiesiogiai – pilna fūra. Tada be sustojimų.

Kas jei surinko, o tada pasienyje stringa dvi dienas?

Būna. Ypač jei muitinėje prasidės tikrinimai. Praėjusį mėnesį vienas reisas Prancūzijos-Anglijos pasienyje stringa dvi dienas (nors kartais ir tris, bet čia jau kritinis atvejis). Ką daryti? Laukti. Atsiprašyti kliento. Siūlyti nuolaidą kitam kartui. Mes visada turime draudimą, bet dėl vėlavimo draudimas ne visada padengia verslo praradimus, tik fizinę žalą. Geriausia – nevežti paskutinę minutę tokių krovinių, kuriems kritinės trys dienos. Būna ir taip, kad tiesiog eilė. Gyvenimas.

Ar savaitgaliais ir per šventes irgi yra tie kasdieniai reisai?

Gruodį ir sausį – beveik ne. Vasarą – kai ko pasitaiko. Bet rimtai: didžioji dalis vežėjų nedirba sekmadieniais, ir per Kūčias jau tikrai nevažiuoja. Arba važiuoja pagal atskirą grafiką už dvigubą kainą. Aš asmeniškai stengiuosi savaitgaliais nerekomenduoti jokių garantijų. Kartais klientai pyksta: "o kas jums, neveikia?" Ne, neveikia, nes vairuotojai irgi žmonės, ir maršrutai per Britaniją savaitgaliais yra pasiutę. Tai taip, kasdien = darbo dienomis.

Kiek laiko iki krovinio paėmimo po užsakymo?

Jeigu viskas Vilniuje ir jau sandėlyje paruošta – tą pačią dieną. Jeigu reikia pirma atvažiuoti iš Kauno – kitą rytą. Tvarką susitariam individualiai, nėra čia universalaus laiko. Kartais sakau "per keturias valandas", bet tada, kai mašina yra netoliese. O kai ji Klaipėdoje – skaičiuokit kitą dieną. Svarbiausia nepamiršti, kad užsakyti krovinių gabenimą į Angliją kasdien dar nereiškia "paimti per penkias minutes". Būna, kad vienuolika užsakymų laukia eilėje.

Popieriai, draudimas ir muitinės malonumai

Kokie popieriai reikalingi siunčiant į Angliją dabar?

Komercinė sąskaita-invaisas – būtina. Tada CMR važtaraštis (aš kartais sakau CVR, bet atsiprašau, CMR). Pakuočių sąrašas naudingas. Jei prekės su kilmės sertifikatais – reikia ir jų. Ir štai: eksporto deklaracija, kuri daroma eksportuojant iš ES. Klientai dažnai to nepasiima, bet mes padedame sutvarkyti. Post-Brexit be šito dabar niekaip. Būna, kad muitinės brokeris prašo dar kažko, bet iš esmės tai pagrindas. Laikykite skenuotus, nes originalai kartais pasimeta.

Ar po Brexit viskas labai pasikeitė?

Pasiutęs klausimas, bet suprantu. Taip, pasikeitė, bet ne mirtinai. Dabar reikia muitinės deklaracijų ten, kur anksčiau nereikėjo. Anglija yra tarsi atskiras pasaulis dabar. Dalykai vyksta lėčiau pasienyje. Kartais atsiveria dėžės tikrinimui. Kroviniai vis tiek važiuoja, pervežimai kasdien vyksta, bet popierius daugiau. Nuo 2020 metų pripratau, bet naujas klientas visada išsigąsta. Bidenauja, bet pravažiuoja. Toks jausmas, kad blogiau nebebus, o geriau – tik jei Anglija vėl prisijungs, o to nebus.

Ar mano prekės draudžiamos standartiškai?

Aš jau dvidešimt ketveri metai bandau suprasti draudimo taisykles, ir kartais net pats nežinau visų smulkmenų. Standartiškai transporto draudimas dengia fizinį sugadinimą ar praradimą kelyje. Bet jei vežate kažką brangaus, antikvaro ar elektronikos – reikia papildomo. Būna atvejų, kai draudimas atsisako mokėti, nes prekės blogai supakuotos. Tada ginčai. Pas mane buvo variantas: klientas vežė stiklą, jis dužo – draudimas nepagelbėjo. Aš kartais pagalvoju, kad draudimo bendrovės rašo taisykles tyčia painiai.

Kas jei muitinėje pasako, kad dokumentai netinka?

Tada stoja laikas, ir jūs pradedate nebemiegoti. Kartą klientas pamiršo parašyti HS kodą prekei – muitinė Doveryje laikė krovinį beveik dvi paras. Mes buvome bejėgiai, nes popierius tvarkė kitas žmogus. Anglijos muitininkai dabar labai priešiški (ne visi, bet pasitaiko). Reikia taisyti popierius, siųsti faksu – taip, faksu, nes ten dar kai kur faksai. Kainuoja papildomai, vėluoja. Gali baigtis bauda. Patikrinkite du kartus. Ne, tris.

Ar EORI numeris vis dar reikalingas?

Hm... jei įmonė – taip, be abejo. Jeigu privatus asmuo siunčiate daiktus... šitoj vietoj aš dvejoju. Kai kurie brokeriai prašo, kai kurie apeina, bet jei vertė didelė – geriau turėti. Aš asmeniškai stengiuosi, kad klientai pasirūpintų EORI, nes tada viskas sklandžiau. Buvo atvejų, kai be jo praleido, bet tai ne taisyklė. Nežinau tiksliai dabartinių taisyklių kiekvienai situacijai, nes jos keičiasi kas kelis mėnesius. Patartina pasitikrinti su brokeriu. Geriau su numeriu.

Kas gali nepasisekti ir kaip atpažinti blefą

Ar yra buvę, kad krovinys tiesiog dingo važiuojant į Angliją?

Taip, buvo. Prieš kokius aštuonerius metus viena maža įmonė paleido krovinį su elektronika, ir mašina tiesiog prapuolė. Vairuotojas nei atsiliepė, nieko. Paskui paaiškėjo, kad neaiškūs tarpininkai. Policija, draudimas, advokatai – pusmetis. Klientas gavo pinigus atgal, bet nervai – jokios. Tad jei klausiat, ar gali dingti – gali. Ypač jei renkatės neaiškius tarpininkus, kurie žada pervežti pigiau nei rinkoje. Anglija jau nebe Euro Sąjunga, ir ten kartais atsiranda pilkų zonų. Tikrinkite reputaciją.

Ką daryti, jei vežėjas pavėlavo ir aš praradau klientą?

Tai blogiausias jausmas. Ne tik jums, bet ir man. Buvęs atvejis: mašina vėlavo penkias dienas dėl gedimo, o klientas Anglijoje atšaukė sutartį. Krovinys buvo pakrauti per sunkiai į vieną pusę – bet čia jau kita tema. Mes bandėme derėtis dėl kompensacijos, bet vežėjas pasakė – force majeure. Sutartyje nebuvo aiškiai aprašyta atsakomybė. Paprastai draudimas dengia tik krovinio vertę, o ne jūsų pelno praradimą. Todėl svarbu rinktis patikimą partnerį. Jūsų reputacija brangesnė.

Kaip suprasti, kad įmonė tikrai vykdo kasdienius reisus?

Paprašykite realaus maršruto vaizdo. Ne, juokauju, nors kartais norisi. Tiesa ta, jei įmonė tikrai turi kasdienį reisą, ji nesakys "užsikrausim rytoj, paskambinsim". Ji pasakys datą, valandą, ir atsiųs numerį. Dar – per gražus tinklalapis su stock nuotraukomis yra įtartinas. Rimti vežėjai turi savo fūrų nuotraukas, savo vairuotojų veidus (gal ne visų), ir nežada stebuklų. Jeigu kaina triskart mažesnė – jie renka savaitę ir tada važiuoja. Tai nėra kasdienis reisas, tai yra kasdienis surinkimas, o išvykimas – kai prisipildo.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Ne, jeigu jums rūpi jūsų prekės. Pigiausias dažnai reiškia, kad krovinys važiuos per tris rankas, pusę mėnesio stovės sandėlyje prie Minsko plento ir tik tada pajudės. Aš matęs ir tokių, kurie paėmė pinigus ir dingo. Nebent tai jau pažįstamas vežėjas. Kaina turi būti rinkos vidurkis. Jei kas nors veža į Londoną už penkiasdešimt eurų kubinį metrą – klauskite, kiek dar krovinių bus mašinoje. Gali būti, kad jūsų sofa virs kažkuo kitu. Pigiau – ne visada blogiau, bet statistiškai rizikingiau.

Kas jei važiuojant subrokuoja prekes?

Tada ašarų. Subrokas – kai fūroje sušlapo, nubraukia, arba sunkesni atvejai. Draudimas dengia, bet tik jeigu pripažįsta priežastį kaip draudžiamąjį įvykį. Buvęs atvejis su lietuviška dešra – temperatūra krito, viskas sušalo ir atšilo. Draudimas nemokėjo, nes nebuvo "sugadinta avarijos metu". Jei subrokas nedidelis – vežėjas tvarkosi pats. Rimčiau – teismai, ekspertizės. Aš visada sakau: gerai supakuokite, nes vidutinis vežėjas neateis ir neperkraustys kiekvienos dėžutės. Jo darbas – vežti.

Kodėl kai kurie vežėjai nenori vežti į Angliją?

Nusibodo. Po Brexit daug popierizmo, muitininkai kartais tyčiojasi (na, taip jaučiasi vairuotojai), o ir svaras krito. Anglija buvo lengvas kryptis, dabar – biurokratijos inkubatorius. Dalis persiorientavo į Vokietiją, Nyderlandus. Įdomu, kad krovinių gabenimas į Angliją iš Lietuvos vis dar vyksta kasdien, bet pigiau nei anksčiau, ir sudėtingiau. Daug kas nusprendė nebekankintis su viza, su laikymusi tenykščio darbo laiko. Suprantu juos, bet mes dirbam toliau, nes rinka yra rinka.

Jūs asmeniškai tikrinate tuos kasdienius reisus?

Žinot, stengiuosi. Vakarais, kai likęs namie, skambinu vairuotojams paklausti, kur yra. Kartais pats važiuoju į bazę pasižiūrėti, ar tikrai pakrauta. Ne visada pavyksta – turiu šeimą, o ir amžius jau ne dvidešimt. Bet jeigu kasdieniai reisai į Angliją yra mūsų duona – aš noriu žinoti, kad viskas kasdien vyksta taip, kaip žadėta. Kitaip negaliu miegoti. Parinkti patikimi vairuotojai irgi svarbu. Tai va, jeigu skambinsite – greičiausiai aš arba mano kolega atsiliepsime. Nes maži biurai turi tą privalumą – žinai, su kuo kalbi.

Išvada

Užsakyti krovinių gabenimą į Angliją kasdien nėra raketų mokslas, bet ir ne taksi iškvietimas. Reikia kantrybės, gerų popierių ir realių lūkesčių. Aš per dvidešimt ketverius metus mačiau visko – ir puikių pervežimų, ir visiškų fiasko. Jei ką ir išmokau, tai tai, kad sąžiningumas prieš klientą atsiperka labiau nei gražūs pažadai. Skambinkite, klauskite, net jei klausimas atrodo kvailas. Gerai? Tokie klausimai dažnai būna patys svarbiausi.