Transportavimo sprendimai siuntoms Anglijoje mikroautobusais

Klausyk, jei tau reikia nusiųsti dėžes į Londoną, Birmingemą ar kokį Glazgo, ir svarstai kaip čia geriau — mikroautobusas ar kurjeris iš kažkokio didelio centro — aš tau pasakysiu kaip yra realybėje. Dvidešimt metų važinėju maršrutais į Angliją, mačiau visko: ir kaip žmonės džiaugiasi, ir kaip kai kurie tarpininkai apsiema ne tuo. Transportavimo sprendimai siuntoms Anglijoje mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet yra dalykų, kuriuos žmonės supranta tik kai jau per vėlu. Štai kodėl surašiau atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę — paprastai, be jokių vadovėlinių frazių.

Kai renkiesi kaip vežti

Ar mikroautobusas tikrai pranašesnis už kurjerinę tarnybą siunčiant iš Lietuvos į Angliją?

Žiūrėk, didžiosios kurjerinės kompanijos turi savo privalumą — jos greitos vietoje, kai reikia nugabenti iš vieno Londono galo į kitą. Bet kai kalba apie tarptautinį siuntimą iš Lietuvos, ten tavo siunta keliauja per keturis skirstymo centrus, kur kažkas numeta, kažkas pamiršta, o štai mikroautobusas važiuoja tiesiai. Vairuotojas pats krauna, pats žino kur kas yra. Prieš porą metų vienas klientas siuntėsi porcelianą per didžiąją kompaniją — dėžė dingo kur nac Vokietijos sandėlyje. Mikroautobusu tokių siurprizų ženkliai mažiau, nes daiktai nesikeičia iš mašinos į mašiną. Aišku, jei skubiai iki rytojaus reikia — čia jau orlaivis, ne mikroautobusas.

Kokiais atvejais geriau rinktis mažesnę mašiną nei didelį krovininį mikroautobusą?

Mažesnis busiukas, tarkim iki trijų kubinių metrų, puikiai tada, kai siunti du lagaminus ir dviračio ratą. Neperkrauni vairuotojo, jis nevažiuoja tuščiomis vietomis, tau nereikia mokėti už orą. Bet yra vienas niuansas — kai kurios įmonės stumia didelį krovininį mikroautobusą net keliems daiktams, nes patiems taip patogiau suplanuoti maršrutą. Tuomet moki daugiau nei reikia, o tavo trys dėžės plaikstosi kaip koks vaiduoklis salono gale. Jeigu veži sofą, stalą ir dar keturis maišus — tada jau tikrai reikia didelio auto. Čia sveiko proto klausimas, bet retai kuris tarpininkas jį užduos tau, o ne sau.

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Londoną paprastai — trys-keturi dideli lagaminai?

Na, žiūrėk. Šiuo metu, jei kalbam apie standartinį krovinį iš Vilniaus ar Kauno į Londoną, su pilnu durų iki durų paslaugų paketu, svyruoja nuo šimto dvidešimties iki šimto aštuoniasdešimties eurų. Aišku, jei gyveni užmiestyje kur nors Nortamptone, o ne ties East Ende, gali prisidėti dar dešimt penkiolika eurų už papildomus kilometrus. Sezonas irgi daro savo — rugsėjį, kai studentai vežasi daiktus, kaina pašoksta, nes visi skuba. Vieną kartą vienas paskutinis paskambinęs klientas negalėjo suprasti, kodėl spalio pradžioje kaina buvo aukštesnė. Tiesiog paklausa. Nėra čia jokio reguliatoriaus, kaip keleiviniame autobuse.

Ar galiu kažkaip sumažinti kainą jeigu pats padedu krautis ar atvežu daiktus į jūsų bazę?

Galima. Jei atveži daiktus į terminalą — sutaupai trisdešimt, gal keturiasdešimt eurų, nes vairuotojas nevažiuoja tavo daugiabučio kiemu klaidžioti. Jei pats padedi sukrauti — dar geriau, laikas sutaupomas, o laikas yra pinigai. Bet nesitikėk stebuklų: kuras kainuoja vienodai, sėdynės kainuoja, vairuotojas valgyt turi. Ai, beje, apie tą bazę — ne visada ji yra atvira kasdien, kartais priimam tik tam tikromis dienomis, tai prieš važiuodamas paskambink. Vienas vyrukas kartą paliko dėžes prie vartų penktadienį vakare. Nebuvo smagu pirmadienį rasti, nes lietus jau buvo padaręs savo darbą.

Kas vyksta kelyje ir kodėl kartais vėluoja

Ar tikrai vairuotojai važiuoja tiesiai iš Vilniaus į Londoną, ar renkasi daugiau siuntų pakeliui?

Tiesiai? Retai kada. Paprastai maršrutas primena zigzagą: rytą paima iš Alytaus, paskui į Kauną, gal dar į Panevėžį, o tada jau į uostą arba Prancūziją. Transportavimo sprendimai siuntoms Anglijoje mikroautobusais veikia būtent taip — kaupiamasis principas, kitaip ekonomiškai neapsimoka. Kartais maršrutas nustebina net mane, bet aš jau pripratęs. Vairuotojas turi sukomplektuoti krovinį, kad autoparkas nebankrutuotų. Tai pridėk dieną ar pusę prie tų keturių iki Londono. Jei tau labai svarbu greitis — klausk prieš apmokėdamas, ar bus tiesioginis reisas, nors tokių dabar kaip ir nėra.

Kiek laiko paprastai trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos iki Anglijos su siuntomis?

Dažniausiai — nuo trijų iki penkių dienų nuo paėmimo. Dvi dienas renka siuntas, paskui keltas per Doverį ar Čerbourgą, poto dar kelios valandos UK keliuose. Bet pasitaiko savaičių, kai M20 autostrada Anglijoje stovi kaip akmuo dėl eilių uoste, arba Calais pusėje policija tikrina viską po aktyvumo. Vieną vasarą vienas mikroautobusas strigo trisdešimt šešias valandas, nes keltas atšauktas dėl audros. Klientas skambino kas tris valandas. Suprantu nervus, bet čia transportas, ne teleportacija. Jei tau žada dvi dienas — meluoja arba naudoja kosmoso laivą.

Ką daryti jei mano siunta įstrigo pas kokį keistą tarpininką Kaune jau dvi savaites?

Skambink vairuotojui tiesiai. Jei turi tik brokerio numerį, o tas ignoruoja — problemiška. Būna tokių Kauno "ofisų", kur surenka daiktus, pakiša į sandėlio kamputį ir laukią, kol susidarys pilnas krovinys. Tavo lagaminai ten pūva, o tu kankini save. Geriausia būti tikram, kad turi kontaktą tiesiai su tuo, kas veža. Aš asmeniškai tokių tarpininkų nelabai mėgstu, nes jie dažnai parduoda informaciją trečiam asmeniui, o tada vairuotojas gauna siuntą, kurios net nežinojo. Realiai, jei jau įstrigo — grasink imtis veiksmų, dažnai tai greičiausias būdas pajudinti sąstingį.

Pakavimas ir realybė, kad ne visi moka

Kas būna jei blogai supakuoju dėžę ir ji važiuoja mikroautobuso gale be jokio lanko?

Ji pravarys. Arba atsidarys. Praėjusiais metais viena ponia užkrovė stiklinį veidrodį į seną batų dėžę, apvyniojo laikraščiais. Na, atspėk kas atsitiko. Mikroautobuso gale nėra oro pagalvių, yra diržai ir kartais antklodės. Jei dėžė silpna — kitos dėžės ją suspaudžia. Vairuotojas turi juostos ritinį, bet jis nėra stebukladaris. Tavo atsakomybė — uždaryti dugną be skylių, apiplyšiuoti kampinius iš viršaus. Suprantu, kad norisi sutaupyti ant pakavimo medžiagų, bet tada sutaupyti gali ir ant turinio, nes gausi nuolaužas.

Ar reikia specialių dėžių, ar galiu naudoti tas, kurias radau prekybos centro konteineryje?

Gali, bet žinok riziką. Tos dėžės jau atliko savo gyvenimą, jų kraštai minkšti, o jei ten buvo bananai — kvepės nekaip. Kartais žmonės atveža tokį konteinerinį derlių, kad aš net negaliu. Geriausios yra dvigubos kartoninės dėžės iš statybinių, jų sienos storesnės. Bet jei turi gerą seną dėžę nuo kompiuterio monitoriaus — irgi tinka, tik apačią užstiprink juosta. Šiaip aš visada sakau: pakuotė yra tavo daikto draudimas. Kuo ji prastesnė — tuo didesnė eina rizika. (Na, ne riba, o tikimybė, kad sugadins.)

Ar leidžiama vežti skystis siuntose mikroautobusu — pavyzdžiui aliejų ar šampūnus?

Maži kiekiai kosmetikos dažniausiai pralekia be problemų, jei uždaryta. Bet su maisto aliejais — čia jau sakyčiau atsargiau. Ypač dideliais kiekiais. Aš jau nebežinau tiksliai ar pastaruoju metu pasieniečiai nežiopso labiau į skysčius nei anksčiau. Rimtai, šitoje vietoje aš gal kokiu devyniasdešimčia procentų tikras, kad nedidelis buteliukas šampūno niekam nerūpi. Bet jei siunti dešimt litrų alyvuogių aliejaus — gali paklausti. Geriau tokius dalykus laikyti ziplock maišeliuose, kad jei ką — nesuteptų likusių rūbų. Vairuotojai paprastai neturi laiko tikrinti kiekvieno buteliuko.

Ar galima siųsti kartu ir baldą, ir keturis lagaminus vienoje kelionėje?

Taip, ir tai yra viena didžiausių mikroautobusų pusių. Į vieną vietą sudėti sofą, dėžes, o ant viršaus — krepšius su drabužiais. Bet reikia galvoti apie tvirtinimą. Diržai turi spausti į centrą, o ne leisti daiktams šokinėti. Kartais klientas sumeta viską kaip tetrisą, bet be loginio pagrindo. Tada kelyje fotoaparato dėžutė atsiduria po kėde, nors turėjo būti apsaugota. Apžvelk savo krūvą prieš pakraudamas: ar tas lagaminas išsilaikys be ratų apsisukimų dėl svorio? Jei taip — vežam, jei ne — perpakuok.

Koks daiktas dažniausiai apgadinamas mikroautobusu vežant ir kaip to išvengti?

Stiklas. Televizoriaus ekranai. Veidrodžiai. Žmonės rašo „ATSARGIAI" ant kartono markeriu, kurio spalva jau blanki. Tai nepadeda. Reikia ne tik užrašo, bet ir apmušalo. Aš esu matęs, kaip vežama puiki pianino spintelė, uždengta vienu patalu. Kelyje viršutinė dėžė pasistūmėjo — žymė. Jei veži elektroniką, apvyniok burbuliuku. Jei neturi burbuliuko — pakaitaliok drabužiais. Bet geriausia — medžio drožlių plokštės arba putplasčio kampai. Kurjerių kompanijos turi savo taisykles, mes turime sveiką protą. Kartais to nepakanka.

Ar galima vežti dviratį nenusukus rato, ar tikrai reikia viską ardyti?

Nenusukinėk visiškai. Užtenka pasukti vairą į šoną ir užfiksuoti prilaikomu diržu. Ratus palik, tik jei turi greitojo nuėmimo sistemą — gali priekinį nuimti, tada užima mažiau vietos. Vienas vaikinas norėjo vežti dviratį visiškai surinktą, o dar ir prikabintą papildomą bagažinę. Ai, beje, apie tą bagažinę — tai jau tada nebe siunta, o kyšantis pavojus. Geriau ją nuimk. Šiaip dviračiai važiuoja mikroautobusu be problemų, bet jei turi garbų klasės carboną — apsaugok, nes kiti daiktai jį pamuš.

Ar verta žymėti savo dėžes raidsėmis A, B, C, ar tai tik vaikų darželis?

Verta. Atrodo juokingai, bet kai tavo trys vienodos rudos dėžės stovi tarp penkiolikos kitų rudos dėžių, tos raidės arba skaičiai yra vienintelis tavo gelbėjimosi ratas. Vairuotojas neužsiima detektyvu. Jis atidaro duris, žiūri į krūvą ir ieško tavo pavardės. Jei tu pats pasirašei A, B, C ir dar nupiešei žalią katę ant kampo — pagarba. Vieną kartą klientas turėjo dvylika dėžių. Dešimt jų buvo mano, dvi — kito kliento. Be numeracijos būtų buvę chaosas. Nebūtinai vaikiška — tiesiog praktiška.

Situacijos, kurių niekas neaprašo gražiai

Kokia blogiausia klaida, kokią darė klientas prieš siųsdamas siuntą į Birmingemą?

Adresą užrašė pieštuku ant kartono viršaus. Lijo. Rašalas ištekėjo. Vairuotojas atvažiavo į gatvę, o numerio ir pavardės kaip nebūta. Radom dėžę kitą dieną, nes kaimynas pripažino turinį. Nuo tada visiems sakau: spausdink etiketę, klijuok lipnia juosta. Pieštukas — tik gyvūnų pašarui skirtas maišas, o ne tarptautiniam pervežimui. Ir šiaip, pasitikrink pašto indekso Birmingeme — ten nemažai panašių gatvių. Vienas skaitmuo kitur — siunta nukeliauja visai ne pas senelę.

Ar galiu pasitikrinti kur yra mano siunta, ar tiesiog tikiu jūsų žodžiu kad ji kelyje?

Normali įmonė atsako į telefoną. Gali paklausti kelias dienas po paėmimo. Bet žinok, kad mes nededame GPS ant kiekvienos dėžutės. Yra vairuotojo telefonas, yra maršrutas. Skambini — sako: esu netoli Lenkijos. Ar tai šimtu procentų patikrinimas? Ne. Bet aš nemėgstu kompanijų, kurios sako „jei neparašėm, vadinasi viskas ok" ir tada dingsta dviem savaitėms. Pas mus paprastai: jei vairuotojas kerta sieną — žinai. Jeigu neatsiliepia kelias valandas — gal miega. Tiesiog paklausk apie atnaujinimo tvarką prieš pirkdamas paslaugą.

Ką daryti jei atvažiavus į Angliją paaiškėja kad recipientas neatsiliepia ir duris niekas neatidaro?

Pirmiausia vairuotojas skambina tau, ne recipientui, nes tu mokei. Jei per kelias valandas niekas nesiima — daiktai grįžta į vietinį sandėlį Londone arba saugomi iki kito reiso. Kartais imamas simbolinis saugojimo mokestis, kartais ne. Bet būna, kad blogos įmonės tiesiog numeta dėžę prie durų ir pabėga. Aš tokio šlykštaus darbo nepripažįstu. Geriau tegu saugo, nei kad dingsta. Turbūt. O tu paskambink tam žmogui per „WhatsApp" arba parašyk kaimynui.

Ar jūsų vairuotojai padeda nunešti siuntą į trečią aukštą be lifto Londone?

Aš čia turiu būti atviras. Oficialiai — durų iki durų reiškia į namo duris. Bet jei esi vienas, neįgalus, ar tiesiog turi labai padorų maišą su drabužiais — vienam vairuotojui Rimvydui buvo ne problema padėti. Tačiau jei kalbam apie trisdešimt kilogramų dėžę be lifto Hakinge — nelaukite. Tie vyrai vairuoja po dešimt valandų, jų nugara ne geležinė. Yra toks nesakytas faktas, kad klientai kartais mano jog už pervežimo kainą gauna ir privačių perkraustymų komandą. Ne. Mikroautobusas yra transportas. Žmoniškumas yra malonumas, ne įpareigojimas.

Kas nutinka jei policija sustabdo mikroautobusą pasienyje ir kažkas nepatinka dokumentuose?

Stoja viskas. Eilės, patikrinimai. Jei trūksta kažkokio popieriaus — valandos dirbtuvėse. Paprastai, kai vežama tik siunta, problemų su mikroautobusų dokumentais nebūna. Rimčiau: jei vairuotojas turi teisingai užpildytą CMR arba packing list, viskas tvarkoja. Bėdos prasideda, kai pervežėjas veža ne tik tavo lagaminus, bet ir kažkokį neoficialų krovinį iš šalies. Tada sustojimas gali tęstis ilgai. Todėl rinkis kompaniją, kuri dirba sąžiningai, nors ir kaina bus ne pati žemiausia.

Ar buvo taip, kad siunta visai neatkeliavo — kas tada?

Taip, buvo. Mano praktikoje — du kartus per dvidešimt metų. Kartą sugedo elektros instaliacija krovininėje dalyje, kilta grėsmė, teko saugiai iškrauti, bet vėliau mašinoje viskas degė. Klientai gavo kompensacijas iš draudimo. Antrą kartą buvo vagystė Prancūzijos stovėjimo aikštelėje. Baisu, bet realu. Jei veži su normalia įmone — yra draudimas. Jei su kažkokiu vyruku iš Facebooko, kuris siūlo „pigiai šiandien važiuoju" — tada rizikuoji viskuo. Aš nematau prasmės meluoti: transporte nėra nulio rizikos. Yra mažesnė arba didesnė. Pasirink protingai.

Koks jūsų patarimas žmogui, kuris pirmą kartą siunčia dėžes į Angliją mikroautobusu ir bijo?

Pradėk nuo mažo. Nesiųsk visko, ką turi, vieną kartą. Pasiųsk vieną dėžę, pažiūrėk kaip veikia komunikacija, kaip pakuoja, kaip pristato. Pamatysi ar vyksta tas transportavimo sprendimas siuntoms Anglijoje mikroautobusais sklandžiai, ar tau patinka stilius. Pakuok geriau nei reikia. Paskambink ir paklausk ar vairuotojas kalba lietuviškai (nors Anglijoje ir angliškai pakaktų). Nepirk iš baimės, nepirk iš gėlės. Ir atmink: jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa — jis greičiausiai nėra tiesa.

Dokumentai, muitinė ir tai kas erzina visus

Ar reikia rašyti siuntos aprašymą angliškai, ar lietuviškai pakaks?

Geriau angliškai. Calais pusės ar Doverio muitinėje dirbantys žmonės nebūtinai moka lietuvių kalbą. Pakaks surašyti paprastai: du lagaminai su drabužiais, viena dėžė su buitine technika. Nerašyk „žaislai ir kiti daiktai" — tai pernelyg miglota. Kartais klientai nori „padaryti mažiau vertinga" sąrašą, kad tiesiog praleistų greičiau. Bet jei muitininkas atidarys ir pamatys dviratį, kurio sąraše nėra — bus bauda arba delsa. Rašyk tiesą. Angliškai. Aišku.

Ar galiu siųsti maisto produktus į Angliją mikroautobusu po Brexit — ar jau nebeužsiima tuo niekas?

Po Brexit žaidimo taisyklės pasikeitė. Šviežias mėsos produktas — ne, sėsiesi bėdų. Konservai, sausi makaronai — dar lyg ir galima, bet kiekyje tinkančiame asmeniniam naudojimui. Žinokit, čia aš jau nesu šimtu procentų garantuotas dėl kiekvieno konservuoto gaminio, nes taisyklės šokinėja kaip varlės. Geriau maisto nevežkite komerciniais kiekiais, o jei siunčiate seneliui lietuviškų saldainių dėžutę — niekas nelaimės galvos. Bet švieži produktai pasienyje dažnai kelia problemų. Buvęs atvejis, kai šernienos dešros kelionę baigė konteineryje. Nepasisekė.

Koks dokumentas labiausiai žmonėms sukelia galvos skausmą muitinėje?

Packing list, arba taip vadinamas siuntos sąrašas. Žmonės parašo dvi eilutes, o paskui stebisi kodėl klausinėja. Turi būti: kas siunčia, kur siunčia, kas gauna, koks turinys, vertė. Vertė — svarbu. Jei rašai, kad dėžė verta dviejų eurų, o viduje naujas nešiojamas kompiuteris — muitininkas nekvailas. Neloginga vertė sukelia patikrinimus. Aš visada sakau: neperlenkite lazdos nei į minusą, nei į milžiniškas sumas. Teisingai užpildytas packing listas yra raktas į ramų nakties miegą tau ir vairuotojui.

Ko vengti ir ką rinktis

Kodėl vieni brokeriai siūlo pigiau nei jūs, o paskui dingsta su siunta?

Pigiai reiškia nekokybiškai arba su spąstais. Yra tokių, kur surenka mokestį, suspaudžia tave į mažiausią kampą, paskui nei paima, nei atsako. Buvo atvejis vos prieš metus: moteris sumokėjo šešiasdešimt eurų kažkokiam brokeriui iš skelbimo, o jis jos daiktų net nepasiėmė. Tiesiog išjungė telefoną. Realybė tokia, kad normalus mikroautobuso reisas į Angliją negali kainuoti daug mažiau nei rinkos norma, nes kuras vienas savaime suryja didelę dalį. Jei siūlo dvigubai pigiau — gauni ne tai ko tikiesi, o dažnai nieko išvis negauni. Atsargiai su anomalijomis.

Kas nutinka jei atsiranda papildomų mokesčių Anglijoje už mano siuntą?

Jei siunti asmeninius daiktus, ne naujas prekes, ir vertė neviršija normų — paprastai nieko. Bet jei muitininkas nusprendžia, kad tavo dėžėje yra ne dovana seneliui, o komercinis krovinys — gali reikėti sumokėti VAT arba importo mokestį. Tada vairuotojas paskambina, tau reikia pervesti. Ne visada taip būna, bet būti pasiruošiam sveika. Atsimeniu situaciją, kai vienas jaunuolis siuntė dešimt vienodų telefonų dėžių — aišku, kad paaiškėjo komercija. Tokie dalykai baigiasi mokesčiais ir delsomis. Neversk vairuotojo į tarpininką tarp tavęs ir muitinės be reikalo.

Šiaip ar taip, transportavimo sprendimai siuntoms Anglijoje mikroautobusais tinka tiems, kas nori balanso tarp kainos ir žmogiško bendravimo. Ne viskas bus tobula — paskambinęs vairuotojas vėlai vakare gali skambėti pavargęs, bet jei daiktai pasiekia tikslą sveiki, o tu žinojai ką mokėti — viskas gerai. Nepamiršk pakavimo, nepamiršk etiketės, ir rinkis tuos, kurie nesislapsto po penkių anoniminių paskyrų. Sėkmės pervežant, o jei kas — skambink ir klausk. Geriau paklausti prieš, nei ieškoti po.