Transportavimo sprendimai į Angliją mikroautobusu: ką svarbu žinoti prieš renkantis?

Klausyk, prieš dvidešimt keturis metus kai pradėjau kursuoti mikroautobusais tarp Lietuvos ir Anglijos, viskas buvo paprasčiau. Dabar po Brexito, po visų tų taisyklių pasikeitimų, žmonės pasiklysta informacijoje. Gerai, aš bandau aiškinti kaip vyksta transportavimo sprendimai į Angliją mikroautobusu realybėje, ne iš brošiūros. Kiek kainuoja, kas tilps, kur pakiš akmenį muitinė ir kodėl kartais geriau nesivežti tos dekoratyvinės eglutės. Nes jei kažką padarysi ne taip, gali užstrigti Doverio uoste ilgiau nei esi planavęs. O laikas ten pinigai.

Kainos ir kodėl visi skirtingai skaičiuoja

Kiek realiai kainuoja persikraustymas į Londoną mikroautobusu?

Žiūrėk, jeigu vežam nuo Vilniaus iki Londono, pilnas mikroautobusas daiktų, kokia 8-10 kubinių metrų, su vairuotoju kuris ir krauna, įprastai kainuoja nuo 900 iki 1400 eurų. O jei pusė krovinio, galima ir už 600-800 sutarti. Bet čia be muitų jei kyla papildomų. Mažesni pervežėjai kartais muša kainą žemiau, bet tada paklausk ar turi licencijas ir draudimą, nes pigiausias dažnai baigiasi brangiausiai. Svarbu atsiminti, kad kuras ir nakvynė kelyje kainuoja realius pinigus, o mes nevežam iš labdaros.

Kodien vieni pervežėjai siūlo 400, o kiti 1400 eurų – koks čia skirtumas?

Čia tas pats kaip pirkti batus turguje ar boutique. Yra tarpininkai, kurie paima tavo užsakymą, meta į lentą, o kažkoks vairuotojas, gal iš vis Lenkijos, pasiima už 400. Jo mikroautobusas gali būti suverstas iš trijų skirtingų užsakymų, daiktai suskuišami kaip tetris, be draudimo. O reikalaujantis 1400 dažniausiai važiuoja tiesiai pas tave, tvarkingai sukrauna, pristato duris į duris. Aš nenorėčiau kad mano sofa būtų per tris rankas. Kartą mačiau tokį “profesionalą” – daiktai atvažiavo sulaminti, šlapi ir beveik nebeįmanomi identifikuoti. Jei tiksi ant tokio, rizikuoji.

Ar man reikia mokėti extra jei reikia padėti nešti daiktus iki antro aukšto be lifto?

Taip, dažniausiai taip. Jeigu vairuotojas vienas, o ten keturių sėdynių komplektas, nešvarus kilimas ir dar šaldytukas, tai antras aukštas be lifto yra papildomas darbas. Sakau – 30-50 eurų papildomai jei nėra sutarta kitaip. Žinoma, gali pats pasikviesti draugų pagalb, tada problemos nėra. Tik nepamiršk vandens arbatos vairuotojui, jis ne robotas. O jei nakčiai Londone dar kraunam, tai laikas irgi pinigai. Išku (na, aišku), kartais tai įskaičiuota į kainą, bet būk pasirengęs.

Ar galiu sumokėti tik grynais vairuotojui ar reikia sąskaitos faktūros?

Gali ir grynais, daug kas taip daro, ypač jei neperkeli įmonės. Bet sąskaita-faktūra verta reikalauti visada. Jeigu kas nutinka kelyje, turi įrodymą kam patikėjai daiktus. Aš dirbu dvidešimt ketvirtus metus ir galiu pasakyti – kas veikia legaliai, tas nebijo popieriaus. Jeigu vairuotojas sako “grynais tik, be jokių popierių”, aš tą vakarą nepirkčiau loterijos bilieto iš jo. Rimti transportavimo sprendimai į Angliją mikroautobusu visada palieka dokumentą. Tai yra taisyklė numeris vienas, kurią ignoruoti kvaila.

Ar kuro kainos dabar stipriai keičia galutinę kainą?

Oho, taip. Jei kuras pašoka per savaitę, ilgų distancijų pervežimai jaučia tai. Mes bandom fiksuot kainas kelioms savaitėms, bet jei skambini metus į priekį – loterija. Realiai kuro pokytis gali padaryt skirtumą 50-100 eurų į kurią pusę. Aišku, jei vežu tik iš Kauno į Londoną, tai viena. O jei maršrutas į Mančesterį per Velsą – degalų sąskaita auga. Tie, kas žada fiksuotą kainą per visus metus, dažniausiai jau įskaičiavę didelę maržą. Skaičiuok protingai, nes vėliau jie tą maržą pasiims iš tavęs papildomais mokesčiais.

Kas tilps į mikriuką ir kas geriau pasiliks namie

Kiek kubinių metrų daiktų ima paprastas mikroautobusas į Angliją?

Standartinis krovininis mikroautobusas, pvz. Mercedes Sprinter, turi apie 12-15 kubų. Bet kraunant saugiai, tai apie 10-11 kubų naudingo tūrio. Tavo buto baldai iš dviejų kambarių dažniausiai įtelpa. Jeigu turi didelę kampinę sofą ir dar spintą su veidrodžiu, reikia matuoti. Kartais klientas sako “man tik dėžės”, o pasirodo dar ir pianinas. Tada jau reikia antro reiso arba didesnės mašinos. Aš visad sakau: geriau nufotografuok kambarį ir atsiųsk, nei aš atvažiavęs stebiuos. O jei turi tik studiją, galima derėtis dėl dalinio krovinio.

Ar galiu vežti augalą – tarkim didelį fikusą mamai?

Brexitas sugadino visą augalų pervežimo džiaugsmą. Anksčiau vežei ką nori, dabar į UK gyvi augalai be fitosanitarinio pažymėjimo yra tabu. Tai tik gėlė vazonėlyje – muitinė gali konfiskuoti arba liepti palikt. Jei labai brangus augalas – gali tekti tvarkyti popierius, o tai kainuoja daugiau nei pats fikusas. Aš savo klientui kartą bandžiau paaiškinti, jis sakė “bet gi tai tik žolelė”. Ne, bičiuli, britams tai pavojus ekosistemai. Verčiau nupirk mamai augalą jau Londone, ten dekoratyvinių pilnos parduotuvės. Bus paprasčiau visiems.

Kaip su maistu – ar galiu supakuoti lietuvišką sūrį ir dešrą?

Šitas klausimas mane vejasi dvidešimt metų. Gyvūninės kilmės produktai į UK... hm... teoriškai galima labai ribotais kiekiais, bet praktiškai muitininkai ant sūrio gali užkristi kaip ant kontrabandos. Be etikečių ypač pavojinga. Aš paprastai patariu: nevežk. Ne todėl kad negalima, o todėl kad gali prasisvilti šaldytuve Doverio poste valandų valandas. Ir tavo sūris taps nebegardus. Geriau atiduok kaimynams, o Anglijoj nusipirk cheddar – jis visai nieko, tik kitaip kvepia. Rimtai, tai nepamiršk, nes šaldytuvai pasienyje retai kondicionieriuoti.

Ar dviračiai ir slidės tilps šalia baldų?

Tilps, bet reikia protingai sukrauti. Dviratis kampuotas, užima daugiau vietos nei atrodo. Patariu nuimt priekinį ratą, numest balnelį žemai. Slides galima padėti tarp baldų kaip amortizatorių – minkšta. Tik suvaržyk kad nejudėtų, nes per kelias dienas nubraužia stalą. Buvęs atvejis kai slidės prasimušė pro kartoną ir subraižė odinę sofą. Klientas nemaloniai nustebo, aš irgi – teko dairytis remonto Londone, o tai brangiau nei pačios slidės. Tad jei galima, vežk atskirai arba gerai apsaugok kampuotus daiktus.

Ar vežate ir gyvūnų pervežimo dėžes kartu jei pervežu butą?

Kalbi apie šuns būdrą? Dažniausiai nevežame gyvūnų, nebent tai tuščia dėžė kaip vienas daiktas. Gyvūnams reikia veterinarinio paso, mikrochipų, skiepų, o vairuotojas ne veterinaras. Mikroautobuso salonas ilgai kelionei netinkamas – gali pasidaryt karšta, jautrūs prie temperatūros pokyčių. Geriau susirask specializuotą tarnybą. O jei tai tik tuščia būda ar kuprinė – be problemų, sukrauname kaip daiktą. Tik nuvalyk nešvarumus, nes krovis judės per Kalę. Aš myliu gyvūnus, bet jų vežimas yra visai kita operacija ir reikalauja kito_MICroautobuso.

Kelias, keltai ir ką veikia vairuotojas kelionėje

Kiek dienų dažniausiai užtrunka kelionė iš Lietuvos iki Anglijos mikroautobusu?

Realiai, jei viskas gerai, dvi dienos. Pirma – rinkimai, važiuojam per Lenkiją, Vokietiją ar Nyderlandus, nakvojam prie uosto. Antra – keltas arba tunelis, Anglija, pristatymas. Kartais jei reikia surinkti iš trijų adresų, trina tris. Buvęs atvejis kai snigo per Prancūziją (na, tiksliau per Belgiją buvo) ir visas greitkelis stovėjo. Užtrukom keturias dienas. Klientas piktinosi, bet čia gamta. Geriausia nesiplanuoti skrydžio į Ameriką pagal mūsų atvažiavimą. Bus kaip bus, o mes stengiamės važiuoti greičiau nei oro linijos.

Ar jūs važiuojate keltu ar Eurotuneliu – ką renkatės ir kodėl?

Aš mėgstu Eurotunelį, nors brangesnis. Doverio kelte eilės košmaras, ypač penktadieniais. Tunelis – 35 minutės ir tu jau Folkstone. Bet jei didelis mikroautobusas su priekaba, tunelis brangsta ženkliai, tada keltas ekonomiškesnis. Štai čia ir matosi skirtumas tarp tikrų tarptautinių perkraustymų profesionalų ir mėgėjų – mes skaičiuojame ne tik laiką, bet ir laukimo riziką. Kartą praleidom keltą, teko laukt 4 valandas uoste. Nuo tos dienos žiūriu į tvarkaraščius kaip į priešą. Daugiau nebenoriu kartoti tos patirties.

Ką daryti jei vairuotojas užsilaukia eilėje Doverio uoste?

Nieko. Tiesiog lauki. Aš negaliu perkelti keltų eilės už tave. Ką galiu – perspėti jei žinau kad pikas. Pasirinkti kitą reisą. Bet jei jau stovi – skambini klientui, sakai “Bus vėlavimas”. Geri klientai supranta. Blogi skundžiasi lyg aš valdau orą. Tai ko gero geriausia išeitis, nesvarbu kaip ten bebūtų, neplanuoti pristatymo tiksliai valandai kai kerta Lamanšą. Pasakyk kad tarp 14 ir 18 valandos, nervai mažiau pakils. Ir atsinešk kavos vairuotojui, jis tikrai nepiktinsis.

Ar įmanoma numatyti tikslią pristatymo valandą Londone?

Neįmanoma. Londone spūsti, M25 remontai kas antra diena. Vienas klientas reikalavo 9 ryto. Mes atvažiavom 11, nes Low Emission Zone sistemoje užstrigom 40 minučių aiškintis mokesčius. Tuščia vieta kelyje, nutempia laikas. Aš sakau – diena tiksli, valanda apytikslė. Jeigu reikia tiksliai, geriau rinkis saugojimą sandėlyje Londone ir pasiimk pats. O jei ne – būk lankstus. Aš vairuoju mikroautobusą, ne raketą. Dar ir navigacija stringa tuose aplinkkeliuose. Kartais net Waze proto praranda tame apskritimo kelyje.

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į Londono centrą – ten kažkokios zonos?

Taip, LEZ ir ULEZ. Kenčia ne tik mikroautobusai, bet ir dyzeliai. Jei mašina neatitinka standartų, mokame mokestį, įskaičiuoju į kainą. Bet jei klientas gyvena viduje, o ne Wembley, gali tekti papildomai. Kartą vairuotojas pamiršo sumokėt ir gavo baudą 120 svarų. Aš graužiau nagus, bet klientas nekaltas – mes sumokėjom. Tiesą sakant viskas priklauso nuo automobilio amžiaus ir emisijų klasės. Seni dyzelniai ten brangesni nei nauji. Pasitikrink su savo pervežėju, nes baudos tik didėja kasmet.

Dokumentai, muitai ir popieriai kurie vargina

Ko reikia mano daiktams kad nebūtų problemų pasienyje po Brexito?

Sąrašas. Rankraštinis arba kompiuteriu, bet detalus. Kiekviena dėžė, kiekvienas baldas – kas viduje, vertė, svoris. Pildai Transfer of Residence formas, įrodai kad perkeli gyvenimą, o ne prekiauji. Reikia paso, vizos kopijos, nuomos sutarties Anglijoje. Muitininkai žmonės – jei matai fotoaparatą ir dvidešimt vienodų dėžių “dovanos draugui”, įtariamas verslas. Aš visad sakau: rašyk tiesą, net jei negraži. Tu persikraustai, ne kontrabandą veši. Popieriai tavo draugai čia, o ne priešai.

Ar mano asmeniniai daiktai gali būti apmuitinti dabar vežant į UK?

Jei turi teisę gyventi UK ir pildai ToR, daiktai asmeniniam naudojimui turėtų praeiti be mokesčių. Bet svarbu “asmeniniam naudojimui”. Jeigu atveži penkis dviračius ir dvidešimt porų batų – muitinė gali pasakyti kad prekiauji. Buvęs atvejis, klientė atvežė vintage drabužių kolekciją “sau”. Muitininkai apskaičiavo mokesčius kaip importui. Aš nelabai žinojau ką daryt, paskambinau į mūsų asociaciją, jie patarė surinkti dovanų kvitus. Prasisuko. Tad ribok kiekius ir nepulk į ekstremalus variantus, kad nereiktų aiškintis.

Ar reikia kažkokio specialaus popieriaus jei vežu alkoholį dovanų draugams Londone?

Šitas klausimas... hm... techniškai, jei didesnis kiekis nei asmens dydis, muitinė gali traktuot kaip komercinį krovinį. Alkoholis visada jautrus. Aš ne visad įsimenu naujausius litrų skaičius – atrodo vynas ribojamas, bet ar tai galioja perkraustymams, sunku pasakyti šimtu procentų, nes taisyklės keičiasi. Geriausia tiesiog nevežti daug. Dvi buteliai vyno dėžėje tikriausiai praeis, o dešimt butelių degtinės atkreips dėmesį. Kai abejoji, paskambink į HMRC – geriau negu klausyt manęs čia. Aš senas, bet ne orakulas.

Ar draudimas dengia daiktus jei mikroautobusas apvogs kelyje per Prancūziją?

Turi klausti apie CMR draudimą. Rimtos įmonės turi krovinio draudimą, dengiantį vagystę, avariją. Bet ribos yra – paprastai iki tam tikros sumos kvadratiniam metrui. Aš visad sakau: jei veši vertingą elektroniką, papildomai apdrausk. Standartinis draudimas dengia sofą, bet ne penkis nešiojamus kompiuterius. Be to, jei paliksi mikroautobusą neprižiūrimą italų pakrantės aikštelėje (na, kodėl ten būtum), draudimas gali nusiplaut rankas. Saugok daiktus ir rinkis saugias nakvynės vietas. Arba pervežk pats vertingiausią techniką.

Ar inventoriaus sąrašas turi būti angliškai ar lietuviškai?

Geriau abiem kalbom. Tu pildai lietuviškai dėl savęs, o aš arba muitinės agentas verčiam. Kai rašai “dėžė su daiktais” – tai nieko vertas aprašymas. Reikia “kitchen utensils, used”, “bed linen, personal”. Anglų muitininkas nemėgsta spėlioti kas yra “smulkmenos”. Jeigu pridėsi vertimą, popieriai juda greičiau. Aš turiu paruoštą šabloną, bet dažnai klientai jį užpildo neteisingai. Tada aš taisau (arba verčiuosi per galvą) ir bandau įtikinti kad “įvairūs” nėra kategorija. Būk tikslus ir nerasinėk mitologinių pavadinimų.

Pasiruošimas ir kaip neišprotėti kraunantis

Ar tikrai verta viską pakuoti į IKEA maišus ar vis dėlto reikia dėžių?

Dėžės laimi. Mėlyni maišai patogūs namie, bet kai penkiasdešimt jų sukrauni į mikroautobusą, jie plyšta, slysta, negalima krauti ant jų. Dėžė – tvirtas stačiakampis, kraunam iki lubų. Matau tai kasmet: klientas sutaupęs dešimt eurų ant maišų, praranda du šimtus dėl sudužusių lėkščių. O dar mikriukas atrodo kaip konteineris. Kartonines dėžes gali gauti prekybos centruose nemokamai – sekadieniais prie konteinerių paprastai pilna. Arba nusipirk specialių – neprapulsi pinigų, o daiktai išliks sveiki.

Kokia dažniausia klaida kurią matote pas klientus prieš kelionę į Angliją?

Nepratampytų daiktų palikimas. Drabužiai komodose, indai spintelėse, o tada stebimasi kad pakrovimas užtrunka keturias valandas. Kitas – skystys. Žmonės supakuoja šampūnus, alyvas, skalbimo skysčius be sandarinimo. Mes važiuojam per Lenkiją (tai ko gero per Vokietiją, tiksliai priklauso nuo maršruto) ir pakrato pakankamai. Praėjusį mėnesį atsidarė dėžė su alyva, nutašė kilimą ir porą dėžių po juo. Klientas pats supakavo. Aš nenoriu sakyt “aš sakiau”, bet... na, sakiau. Daug kartų sakiau. Sandarink skysčius dukart ir apvyniok folija.

Ar galiu palikti drabužius komode ar tikrai viską reikia išimti?

Klausimas – ar komoda bus kaip konteineris. Kraunant mikroautobusą komoda su drabužiais viduje yra sunki, pavojinga, stalčiai gali atsidaryti. O be to, komoda užima tūrį kur galėtų būt keturios dėžės. Patariu: išimk viską, supakuok į maišus, o komodą apvyniok kartonu nuo kampų. Stalčius sutvirtink lipnia juosta. Bet jei viduje paliksi, jie tikrai atsidarys. Buvo atvejis – stalčius iššoko, visi marškiniai buvo po grindim kartu su plaktuku. Vaizdas ne iš maloniųjų. Ir dulkės. Nepamiršk kad kelyje drioksės ne pagal tavo norus.

Kaip žinoti ar įmonė nebus sukčiai ir neatvažiuos išvis?

Skambini, klausi adreso, licencijos numerio, rašai el. paštu. Jei tik Messengeris ir išankstinis pavedimas – atsargiai. Reali įmonė ima 10-20 proc. užstatas, likutis pristačius. Jei kaina žemiau rinkos trigubai – ne stebuklas, o pinklės. Aš dirbu su sutartimis ir sąskaitomis, niekada neimu visos sumos prieš krovimą. Pamenu atvejį kai žmonės sumokėjo pilną kainą “čekių karaliui” iš Skelmuo – mašinos niekad neatvažiavo. Policija ieškojo, bet pinigai dingo. Būk atsargus, vertink ne kainą, o elgesį. Nesąžiningų pilna visur, net tarp gražių logotipų.

Ką daryti jei kilimas per didelis ir nebetelpa pro duris Anglijoje?

Klasika. Pirmiausia – aš nematau tavo koridoriaus prieš atvažiuodamas. Atsivežam kilimą, jis už durų ir... joks stebuklas neįvyksta. Tada bandom per langą, per balkoną. Kartais tenka susukti arba supjaustyti jei labai senas ir nebevertingas. Geriausias patarimas – paduok matmenis prieš kelionę. Jei durų plotis 70 cm, o kilimas geležinkelio vagono dydžio, žinok kad bus problemų. Mes stengiamės padėt, bet aš ne dailidė – aš vairuotojas kuris per dvidešimt metų išmoko kelis triukus, bet ne stebuklus. Fizika negailestinga ir sofos nejudina savaime.

Ar verta žymėti dėžes numeriais ir kambarių pavadinimais?

Absoliučiai taip. Kai iškrauname lietingą vakarą Londone, o mikroautobusas stovi dvigubai pasistatęs gatvėje, nes kitas užėmė vietą, tai paskutinis ko nori – atidarineti kiekvieną dėžę ieškant virtuvės peilių. Rašyk didelėmis raidėm “KITCHEN”, “BEDROOM”, “FRAGILE”. Ir numeruok. Jeigu tu netvarkingai pakuoji (kaip aš pats namie, nesu šventasis), tai numeracija gelbsti gyvybes. Kartais pats vairuotojas perbraukia sąrašą kai iškrauna. Vieną kartą pametėm dėžę – radom ją kitą dieną sandėlyje tarp siuntų. Numeracija išgelbėjo nuo bereikalingų ieškojimų.

Transportavimo sprendimai į Angliją mikroautobusu nėra raketų mokslas, bet reikalauja galvos ir patirties. Po dvidešimt ketverių metų vežiojimosi tarp Lietuvos ir UK galiu pasakyti: geriausias pervežimas yra tada, kai klientas žino ko nori, o įmonė – ką daro. Nepasiklysk kainose, nepamiršk popierių ir geriau paklausk šimto kartų nei vežk šimtą kilogramų niekų. Sėkmės kraustantis, ir nepamiršk – Londone visada lyja, tai pasiimk skėtį.