Transportavimo paslaugos mikroautobusais į Angliją: ką svarbu suprasti prieš perkeliant daiktus

Jau daugiau nei dvidešimt metų sprendžiu perkraustymų reikalus, o transportavimo paslaugos mikroautobusais į Angliją išliko vieni dažniausių užsakymų, nors praėjo tiek laiko. Po Brexit viskas šiek tiek pasikeitė, bet žmonių noras važiuoti į Londoną, Birmingemą ar bent jau į Peterborough su savo daiktais nepamažėjo. Mikroautobusas – tai toks aukso viduriukas tarp brangios kompanijos su dideliu vilkiku ir visiško savęs varymo nuosavu automobiliu per visą Europą. Jei planuojate persikraustymą ar tiesiog siunčiate vaikui į studijas keletą kėdžių ir džiovyklę, šitas tekstas turėtų padėti suprasti, kaip tas procesas atrodo iš vidaus, be saldainių popierėlių.

Kainos, užsakymas ir kodėl visi skirtingai skaičiuoja

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją, tarkime, iš Vilniaus?

Na, jei norite apyskaitos, pilnas mikroautobusas nuo Vilniaus iki Londono dabar kainuoja maždaug nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų, priklauso nuo sezono. Ne, šimto eurų nepakaks, nebent turite tik vieną kuprinę ir pavyksta prisiplanuoti prie kažkokio bendro reiso. Žiemą, ypač sausį, kainos šiek tiek krenta, o rugpjūtį gali šoktelti ir iki devynių šimtų. Aš asmeniškai patariu nesitikėti stebuklų už du šimtus penkiasdešimt, nes net kuro sąnaudos kelionei į Angliją ir atgal yra rimtos.

Ar galiu kartu važiuoti kaip keleivis su savo daiktais?

Dažniausiai taip, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės renkasi transportavimo paslaugas mikroautobusais į Angliją. Jūs sėdite šalia vairuotojo arba antroje eilėje, o daiktai – gale. Tik reikia suprasti, kad vietos keleiviui yra, bet komforto lygis nebus kaip limuzine. Kartais, jei krovinys didesnis, tenka susispausti. Buvo atvejis, kai klientė atsinešė dar vieną rankinį lagaminą, nors buvo sutarta dėl trijų, teko jai lagaminą padėti ant kelių per visą kelionę per Lenkiją. (tiesa, galėjo ir bagažinėn, bet ten jau buvo pilna)

Kodėl vieni pervežėjai prašo šešių šimtų, o kiti pusantro tūkstančio eurų už tą pačią paslaugą?

O čia jau atsakymai skiriasi kaip diena ir naktis. Pigiausi pasiūlymai dažnai reiškia, kad vairuotojas bando surinkti kelis užsakymus į vieną reisą, arba jis dirba pilnai juodai, be jokio draudimo. Brangesni variantai paprastai apima pilną mikroautobusą vien tik jums, CMR draudimą, kurjerio pagalbą nešant daiktus. Aš esu matęs, kai vaikinas iš Varėnos paėmė už septynis šimtus, o tiesiog neatsakė telefonu likus dienai iki kelionės. Pigiau ne visada reiškia saugiau, nors ir brangiausias pasiūlymas nebūtinai garantuoja šventą dievą.

Ar reikia mokėti visą sumą iš karto už pervežimą į Angliją?

Paprastai sistema tokia – trisdešimt procentų avansas patvirtinti užsakymui, likutis prieš išvykimą arba atvykus į vietą. Yra įmonių, kurios ima viską iš karto, ypač jei reisas jau rytoj, bet aš pats klientams to nereikalauju, jei žmogus senas arba rekomenduotas. Buvo atvejų, kai žmogus pervedė visą sumą į kažkokį atsitiktinį IBANą iš skelbimo ir tada rašė man į feisbuką klausdamas, ar aš tas vairuotojas. (ne, aš nebuvau tas vairuotojas) Taigi, atsargiai su pilnais apmokėjimais prieš tai, kai mašinos dar nematėte.

Kaip man susiplanuoti datą, jei pats tiksliai dar nežinau, kada man reikia?

Tai klasikinė situacija, ypač jei laukiate buto sutarties arba skrydžio patvirtinimo. Geriausia užsirašyti į laukiančiųjų sąrašą ir bendrauti su pervežėju kas kelias dienas. Aš asmeniškai renkuosi (nors, kaip matau, preferuoju turbūt neteisingai sakyti... tiesiog dažniausiai renkuosi) lanksčius klientus, nes gyvenimas yra gyvenimas. Tačiau jei reikia konkrečios dienos, ypač penktadienį arba savaitgalį, planuokite bent tris–keturias savaites į priekį. Vėlyvas pavasaris ir rugsėjo pradžia – karšta sezono metas, tada vietų beveik nebūna.

Ar kaina skiriasi, jei važiuoju ne iš Vilniaus, o iš Kauno ar Klaipėdos?

Žinoma, nes mikroautobusas dažniausiai išvažiuoja iš Vilniaus arba Varšuvos kryptimi. Jei važiuoja paimti iš Klaipėdos, tiek kilometrų, tiek laiko sąnaudos auga. Paprastai tas papildomas atsiėmimas užmiestyje kainuoja šimtą–du šimtus eurų brangiau, priklausomai nuo atstumo. Kartais, jei kelyje yra kitas užsakymas, pavyksta sujungti, bet jei reikia važiuoti specialiai vien tik dėl jūsų, tikėkitės mokėti už tuščius kilometrus atgal. Aš sakau klientams – jei galite atvykti į Vilnių patys, dažnai sutaupote nemažą sumą.

Ką galima vežtis, kaip pakuoti ir kas draudžiama

Ar galiu vežtis savo dviratį, buitinę techniką ir keturis lagaminus vienu metu?

Taip, jei mikroautobusas jums skirtas vienam, tai paprastai tilps. Dviratį reikia arba iš dalies išrinkti, arba pritvirtinti taip, kad nesubraižytų jūsų televizoriaus. Buitinė technika – skalbimo mašina, šaldytuvas – vežama vertikaliai, jei tik įmanoma, nes kitaip gali sutrikti vožtuvai šaldytuve. Lagaminai geriausia su ratukais, lengviau stumdyti. Buvo toks atvejis, klientas pasakė, kad turi tik nedaug, o atėjus pasirodė, kad tas dviratis dar turi prikabinamą vagonėlį. Telovizorių dėjom ant vagonėlio. Netilpo. Turėjo palikti vagonėlį pas kaimyną.

Kokiais maišais ar dėžėmis geriausia pakuoti daiktus kelionei į Angliją?

Aš visada sakau – plastikinės dėžės iš karto yra geriau nei kartonas, nes karta keliauja ir lyja. Kartonas sušlapęs tampa ėsdančia mase. Jei jau renkatės maišus, tada tik tie rudi statybiniai, ne parduotuvių plastmasiniai. Taip, jie kainuoja daugiau, bet kai mašina perkeliama iš keltų į kitus keltus, tie maišai nepaprastai praverčia. Kita vertus, maži daiktai – dokumentai, vaistai – visada turėtų būti rankinėje prie jūsų, o ne giliai po dėžėmis gale. Pamenu, viena ponia pakrovė pasą į konteinerį su sofa. Kelionėje reikėjo su juo... ai, jūs suprantate.

Ar reikia kažkaip specialiai ženklinti dėžes?

Nebūtinai lipdukais, bet bent jau užrašyti, kas viduje, ir kam jos priklauso. Ypač jei važiuoja kelių žmonių daiktai viename mikroautobuse. Servizą arba stiklinius daiktus bent kryžiuku pažymėkit, nors stiklui geriausia naudoti putplastį. Aš esu matęs vairuotojų, kurie krauna kaip kam išeina – tokie vadinamieji „tetriso meistrai“. Jei dėžė su nenurodyta trapi turiniu atsiduria po akmenų maišu... na, ten jau nebepervežėjas kaltas. Ne, tiesiogiai nereikia specialių etikečių, kaip oro uoste, bet elementarus supratimas nepakenks. Ir dar – numeruokit dėžes, pvz., 1 iš 5. Taip nepamesite.

Ar galiu siųsti daiktus be to, kad pats važiuoju su mikroautobusu į Angliją?

Žinoma, tai vadinama pavieniu kroviniu arba siunta. Jūs negalite atvykti – surašote sąrašą, daiktus paima, o kitame gale kam nors atiduoda arba palieka sutartoje vietoje. Tik čia svarbu suprasti, kad be priežiūros keliaujantys daiktai kartais nukenčia labiau, nes vairuotojas negali atsakyti už tai, ko nežino – pavyzdžiui, jei dėžėje paslėptas nepraneštas kompiuteris. Aš asmeniškai mieliau vežu, kai šalia sėda savininkas, bet jei pasitikite, kodėl gi ne. Svarbu pasirašyti važtaraštį ir nufotografuoti būklę prieš pakrovimą.

Ar po Brexit vis dar reikia papildomų dokumentų, jei vežu asmeninius daiktus?

Tiksliai taip – dabar reikia CMR važtaraščio ir sąrašo, net jei tai jūsų asmeniniai daiktai. Muitinė gali klausti, ar nepervežate prekių pardavimui. Jei daiktai naudoti ir priklauso jums, problema išsprendžiama. Bet jei vešite dešimt naujų dviračių... tada jau bus klausimų. Yra dar viena taisyklė – negalima vežti mėsos produktų ir pieno. Štai čia aš nėsiu šimtu procentų tikras dėl kiekvieno sūrio rūšies, nes muitinės interpretacija kartais keičiasi, bet geriau tiesiog nevežkite dešros. (pataisymas: žinau, kad kiaušinius ir pieną tikrai draudžia, o dėl sūrio – pasitikrinkite prieš tai, aš čia nenoriu meluoti)

Kas vyksta pasienytyje Calais? Ar tikrina kiekvieną kartą?

Calais – tai toks mazgas, kur kartais pralauki valandą, o kartais penkias. Po pastarųjų metų situacijos ten padidėjo saugumas. Mikroautobusą tikrina retkarčiais, bet taip, pasitaiko. Vairuotojas atidaro dureles, muitininkas žvilgteli, jei ką – prašo iškrauti batus arba pakuotes. Buvo absurdiškas atvejis, kai pareigūnas ilgai žiūrėjo į virvę su kilpa, pagalvojo, kad tai kažkoks ginklas, o tai buvo tik vežamas hamakas. Jie tikrina dyzelį, kartais šunys apuostinėja. Ne kiekvieną kartą, bet tikėkitės, kad gali nutikti.

Kelionės eiga, trukmė ir kas vyksta kelyje

Kiek realiai trunka kelionė mikroautobusu iš Vilniaus iki Londono?

Na, žemėlapyje rašo maždaug dvidešimt septynias valandas, bet realiai – su visa miego pertrauka ir keltu – tai nuo trisdešimt iki trisdešimt penkių valandų. Vairuotojai privalo daryti pertraukas kas keturias valandas, nors mažesnėse įmonėse kartais pažeidinėja. Naktį Europole geriau sustoti ir pamiegoti kokias šešias valandas, nes mieguistas vairuotojas yra pavojingiau nei pavėluotas daiktas. Kartais dėl eilių prie keltų arba sutrikus srautui prasideda vėlavimai. Buvo, kad dėl audros keltas neišplaukė ir mes vėlavo parą.

Ar mikroautobusai važiuoja per tunelį ar plaukia keltu? Ką reiškia mano lagaminams?

Dažniausiai plaukia keltu, nes tunelis yra brangesnis ir mažesniems mikroautobusams ne visada prasmingas, nors pasitaiko. Keltas – dvidešimt arba devyniasdešimt minučių kelionė per kanalą. Jūsų daiktai lieka mašinoje, bet kai kuriose linijose reikia išlipti į keleivių denį. Svarbu žinoti, kad per šią pertrauką mašina nepilnai prižiūrima, nors garaže stebima. Aš patariu klientams visada pasiimti rankines su dokumentais ir vertingais daiktais į keleivių saloną. Kartais jūra pakyla – mašinos pakratomos, tai jei krovinys prastai sutvirtintas, gali ir pasistumdyti.

Ar vairuotojas padės atnešti daiktus iki buto Londone, ar tik iškrauna gatvėje?

Standartiškai paslauga yra iki durų, bet tai nereiškia, kad vairuotojas nešios į penktą aukštą be lifto. Jis padeda krauti ir iškrauti, bet jei reikia nešti vidun ir dar surinkti baldus – tai jau papildomas mokestis arba reikia samdyti vietinę pagalbą. Buvo toks reisas į Birmingemą, kur aš pats nešiau dvi sofkas į antrą aukštą, nes klientas vienišas pensininkas. Nuovargis buvo kosminis. Taigi, jei turite sunkių baldų, pasakykite iš anksto. Kai kurie pervežėjai turi liftus ant mašinų, bet ne visi. Mikroautobusai dažnai neturi.

Kas nutinka, jei mano skrydis iš Vilniaus atidėtas ir nepasirodau sutartu laiku pakrauti daiktų?

Tada prasideda problemos, ypač jei vairuotojas turi grafiką. Jei žinote, kad vėluosite, skambinkite kuo greičiau – kartais galima perkelti pakrovimą į vakarą arba ankstų rytą. Jei nepasirodote išvis ir neatšaukiate, dažniausiai prarandat avansą. Buvo situacija, kai klientas tiesiog užmigo, o mes laukėm prie namų valandą. Galiausiai sutikom kitą dieną, bet teko mokėti papildomai už stovėjimą. Taip, būna ir taip. Geriausias patarimas – pasiimkite budintį kaimyną, kuris gali atidaryti duris, jei jus kas nors vėluoja oro uoste; o gal ten ne skrydis, o darbas pavėlavo – visko pasitaiko.

Ar galiu vežtis maisto produktus – dešras, lašinius, tradicinį lietuvišką sūrį?

Čia ta vieta, kur aš turiu būti atviras – negalima. Nuo Brexit taisyklės sugriežtėjo, ir mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – viskas draudžiama asmeniniuose kroviniuose. Kartais žmonės bando slėpti dešrą po drabužiais, bet jei šuo ją uosto pasienyje, prasideda baudos ir konfiskavimas. Dėl tradicinio rūkyto sūrio aš nesu visai tikras, ar jis draudžiamas visiškai, bet muitininkai dažnai žiūri į tai kaip į pieno produktą. Patarimas – suvalgykite prieš kelionę arba paprašykite, kad Anglijoje gyvenantys draugai nuperka. Tikrai neverta rizikuoti dėl keturių dešrelių.

Kas jei pakrautų daiktų svoris ar tūris pasirodo didesnis nei sakėte?

Mikroautobusai turi ribotą tūrį, ypač jei važiuoja keli užsakymai. Jei atvežate dvigubai daugiau, nei buvo sutarta, vairuotojas turi teisę atsisakyti vežti perteklių. Pasitaiko, kad tenka mokėti papildomai vietoje. Buvo klientė, kuri pasakė, kad turi keturias dėžes, o pasirodė dvylika ir dar keturi lagaminai. Vairuotojas skambino man iš vietos ir klausė, ką daryti. Galiausiai krovėm, bet netilpo dvi dėžės – teko jas palikti giminaičiui. Taip kad, prašau, matuokit realiai. Geriau pasakykite daugiau, nei mažiau, nes kainos skirtumas nėra pasaulio pabaiga, o netilpus – jau problema.

Technikos tvarkymas ir bėdos, kurių galima išvengti

Ar buitinės technikos reikia kaip nors specialiai paruošti pervežimui į Angliją?

Šaldytuvą arba šaldiklį būtina atitirpinti ir gerai išdžiovinti bent dieną prieš tai, nes kelionėje gali atsirasti pelėsiai. Skalbimo mašiną reikia sutvirtinti būgną varžtais, jei turite originalias – jei ne, sudėkite skalbinius vidun, kad nedaužytų. Kitą vertus, televizoriaus ekraną geriausia apsaugoti paminkštinimu. Aš visada sakau – originalios dėžės yra auksas, bet jei jų nebeturite, apsukite antklodėmis ir lipnia juosta. Buvo atvejis, kai klientas vežė seną dujinę viryklę – Anglijoje juk dujų jungtys kitokios, bet jis pasiėmė sentimentų vedamas. Viryklė veikė tik su adapteriu.

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo sukčiaus arba diletanto?

Žiūrėkite į tai, ar jis turi svetainę, ar tik skelbimą. Ar sutartį pasirašote, ar viskas tik per žinutes. Ar gali paskambinti telefonu, ar rašo tik naktį. Normalus pervežėjas į Angliją atsako į klausimus, nurodo registracijos numerį, suteikia sąskaitą. Sukčiai dažnai žada auksą – „rytoj paimsiu, po dviejų dienų Londone“ – už juokingą kainą. Aš žinau rinką, ir jei kas nors žada Vilnius–Londonas per 24 valandas už du šimtus eurų, tai arba melas, arba jis nepils draudimo. Patikrinkite, ar turi vežėjo pažymėjimą, nors čia ir sudėtinga, jei nežinote, ko klausti.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą, kurį radau Facebook grupėje?

Facebook grupės – tai miškas, kuriame gali rasti ir perliukų, ir šunsnapių. Pigiausias pasiūlymas dažnai reiškia, kad žmogus bando užpildyti tuščią mikroautobusą grįžtamajam reisui, bet jis neturės jokios atsakomybės, jei kas įskils. Būna, kad studentai vairuoja po savaitgalio – pigu, bet rizikinga. Aš asmeniškai nerekomenduočiau vežtis šeimos archyvo arba pilnos virtuvės per neaišku kurį skelbimą. Nepatogus faktas, bet dalis tų skelbimų rašomi iš visai ne Lietuvoje esančių žmonių, kuriai parduoda kontaktus toliau. Bent jau sužinokite pilną vardą, mašinos modelį ir valstybinį numerį.

Kada geriausia užsakinėti pervežimą – prieš mėnesį ar užteks savaitės?

Kuo anksčiau, tuo ramiau, ypač jei turite konkrečią datą. Per savaitę dar galima rasti, bet maža tikimybė, kad gausite geriausią variantą. Aš pats tvarkaraščius kuriu maždaug tris savaites į priekį. Sezonai: gegužės pabaiga, birželis, rugpjūtis, rugsėjo pradžia – karšta. Tada savaitė yra per mažai. Žiemą galima ir per kelias dienas surinkti, bet vėlgi – jei reikia savaitgalio, užimta. Yra toks posakis mūsų biure – „paskutinis momentas geriausias momentas tik tada, kai tau pasiseka“. O pasiseka ne visada. Planuokite bent prieš tris savaites.

Ar sezonas stipriai keičia kainą mikroautobusu į Angliją?

Taip, labai. Vasarą – brangu, nes visi važiuoja, studentai keičia būstus, lietuviai atsiveža vaikus atostogoms. Žiemą, ypač po Kalėdų, kainos krenta net penkiolija–dvidešimt procentų. Betty žiemą keliai prastesni, dienos trumpos, vairuotojas pavargsta greičiau. Tai toks kompromisas – mokate mažiau, bet kelionė rizikingesnė dėl oro. Pavasarį ir rudenį – auksinis vidurys. Atsimenu vieną kovą, kai snigo net Ispanijoje, ką jau kalbėti apie Prancūziją. Tai net sezonas nėra garantas. O kalbant apie kainas – darbo dienos dažnai pigesnės nei savaitgalis.

Ar galima kartu vežti gyvūną, pavyzdžiui, katę ar šunį?

Taip, bet taisyklės griežtesnės nei ES laikais. Katės ir šunys privalo turėti mikročipą, galiojantį skiepą nuo pasiutligės, ir gyvūno pasą. Be to, prieš atvykstant į Didžiąją Britaniją reikia, kad būtų praėję trys mėnesiai nuo skiepo. Štai čia aš ne visada atsimenu naujausias taisykles dėl atjungiamų dokumentų po Brexit, bet žinau, kad veterinariniai patikrinimai pasienyje pasitaiko. Gyvūnas keliauja mikroautobuse su jumis, ne bagaže. Nerekomenduočiau ramunčių – jei gyvūnas karščiuoja, gali neįsileisti. Geriau pasikonsultuokite su veterinaru, o ne tik su manimi.

Ką daryti, jei daiktai atvežti, bet radau sulaužytą stiklą ar subraižytą stalą?

Iškart fiksuokite – nuotraukos, vaizdo įrašai, rašykite vairuotojui dar iki jo nuvažiavimo. Jei turėjote CMR draudimą, galite pretenduoti į atlyginimą už sugadintą turtą. Problema ta, kad mažos įmonės kartais neturi jokio draudimo, ir tada belieka tik viltis, kad vairuotojas pripažins kaltę. Buvo atvejis – nešant spintą, subraižė sieną kliento bute Londone. Vairuotojas niekur nedėjo – tiesiog nebuvo suvynioti kampai. Aš tuo metu pasiūliau sumokėti iš savo kišenės, nes tai buvo mūsų kaltė. Deja, ne visi taip elgiasi. Todėl prieš pakrovimą nufotografuokite vertingus daiktus. Tai ne paranoja, tai protinga.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais eurais pristatymo Anglijoje metu?

Kai kurie vairuotojai priima, bet Didžiojoje Britanijoje dabar svarai, o ne eurai. Grynieji eurai kelia nepatogumų, nes vairuotojas pats turi keistis ir praranda konversijoje. Aš asmeniškai renkuosi pavedimą arba Revolut, nes skaidrumas. Yra klientų, kurie sako „aš tik grynais“, bet tada daromas išimtis tikrai ne visada. Jei jau mokate grynais, tikėkitės, kad gausite atsargą – svarais, ne eurais, arba su prastu kursu. Buvo senas klientas, atidavęs vokelį su svarais, bet trūko dvidešimt. Pamenu, jis pasakė „oi, atsiprašau, pats nepastebėjau“. Tai taip, būna visko. Banko pavedimas yra saugiausias abiem pusėms.

Transportavimo paslaugos mikroautobusais į Angliją yra gyvas dalykas – jos priklauso nuo žmonių, o ne tik nuo mašinų. Aš per dvidešimt ketverius metus mačiau visko: ir idealių kelionių, ir tokių, kurias norisi užmiršti. Svarbiausia – rinkitės ne pagal vienintelį kriterijų kainą, o pagal tai, ar su jumis bendrauja kaip su žmogumi, ar kaip su eilės numeriu. Užsirašykite daiktus, nepamirškite dokumentų ir nebijokite klausti net nepatogių klausimų. Geros kelionės jūsų daiktams – ir, žinoma, jums patiems.