Transportavimo kainos į Angliją mikroautobusais: ką svarbu žinoti prieš perkraustymus

Transportavimo kainos į Angliją mikroautobusais šiais laikais tokios įvairios, kad paskambinus trims skirtingiems vežėjams gausi penkis skirtingus atsakymus. Vieni ves už 600 eurų, kiti – už pusantro tūkstančio. O tu sėdi ir galvoji: ar čia tas pats variantas, tik vieni nori daugiau uždirbti? Ne visai. Aš dirbu šitam reikale daugiau nei dvidešimt metų ir mačiau visko – nuo tikrai švarių pervežimų iki tokių situacijų, kai krovinys atvažiuoja sugadintas arba... neišvažiuoja išvis. Čia bandysiu atsakyti į klausimus, kurie, mano galva, yra svarbiausi renkantis mikroautobusą kelionei iš Lietuvos į Angliją. Nes dažnai mokai ne už kelionę, o už patirtį.

Kainos – kodėl taip smarkiai išsiskiria?

Kokia mažiausia reali kaina gabenti daiktus į Angliją mikroautobusu?

Na, žiūrėk. Jei rasi ką nors, kas sutiks pavežti už tris šimtus eurų – paskambink man, aš irgi užsakinėsiu. Realiai, šiais metais pilnas mikroautobuso krovinys iš Lietuvos į Angliją kainuoja nuo 600 iki 900 eurų. Tai priklauso nuo kilogramų, apimties, kur vyksti – Londonas pigiau, o jei į kokį Pembrukšyrą važiuoji, ten jau deficito zona. Mažesni kroviniai – daliniai – gali kainuoti 150–300 eurų. Čia susidaro didžiausia klaida – žmonės lygina obuolius su kriaušėmis ir stebisi, kodėl skirtingos transportavimo kainos.

Ar kaina skiriasi, jei vežu tik daiktus be keleivių?

Dažniausiai taip. Kai yra keleiviai, vežėjas gali uždirbti ir iš žmonių, ir iš bagažo. Jei vežame tik baldus, dėžes ar skalbimo mašiną – visa erdvė skirta kroviniui, bet kelias tas pats, benzinas tas pats, vairuotojas nepavalgo oru. Kartais kaina netgi pakyla, nes keleivių nebus, kurie pasidalintų kurą. Bet būna ir taip – jei mikroautobusas važiuoja tuščias pirmyn, vežėjas pasiima tavo krovinį simboliškai, kad neužmokėtų už orą. Čia jau konkreti situacija. Skambink, klausk. Kiekvienas atvejis skiriasi, nėra vienos lentelės visiems.

Kodėl vieni prašo 800, o kiti 2000 eurų už tą patį maršrutą?

Aš irgi stebiuosi kartais. Du tūkstančiai eurų – arba labai skubus reikalas, arba vežėjas tiesiog nenori važiuoti, bet nenori ir sakyti "ne", tai įmeta tokią kainą, kad pats atsisakytum. 800 eurų – reali kaina normaliam kroviniui. O jei matai 400 eurų už pilną mikroautobusą – bėk. Tai arba be draudimo, arba be licencijos, arba žmogus paims pinigus ir išjungs telefoną. Mačiau tokių kieme. Vyrukai skambina man po savaitės, verkia, kad daiktai dingo kažkur prie Kalais. Iš tikro, pasienis ten sudėtingas dabar. Bet faktas – per pigu reiškia problemą.

Ar sezoniškumas dar turi įtakos kainai važiuojant į Angliją?

Taip, tikrai. Vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis – brangiausi. Tuomet visi važiuoja, mašinos užimtos, vairuotojai pervargę. Pavasarį ir rudenį ramiau. Žiemą kaina gali kristi dėl mažesnės paklausos, bet jei sninga – rizikos antkainis. Prieš Kalėdas gruodį vėl šokteli, nes visi skuba siųsti krovinius. Kovo mėnesis – aukso vidurys. Aš pats mėgstu vasaros pradžią, nes dienos ilgos, vairuotojas mato kelią. Bet jei esi lankstus datomis – sutaupysi šimtą kitą eurą be vargo. Nueikite kava, galvokite ne skubiai.

Ar galima sumažinti transportavimo kainą į Angliją, jei turiu laiko?

Žinoma. Lankstumas – tavo draugas. Jei gali išvykti ne šeštadienį, o antradienį – jau sutaupysi. Jei sutinki, kad krovinys išvažiuos per savaitę, o ne rytoj – irgi pigiau. Skubūs reikalai mokami brangiai. Dar vienas triukas: tarpininkai. Ne, ne tie blogieji. Tiesiog grupės Facebooke, kur renkasi daliniai kroviniai. Dešimt dėžių į Braitoną gali kainuoti 120 eurų. Bet čia loterija. Gali palaukti savaitę, o gali sulaukti žinutės, kad mašina sugedo prie Kauno. Pigumas kainuoja nervus. Aš renkuosi sutartį.

Kelionė ir kas jos metu dedasi

Kiek trunka kelionė Lietuva – Anglija mikroautobusu su kroviniu?

Paprastai nuo durų iki durų – apie 30–40 valandų. Kartais greičiau, kartais lėčiau. Ne dėl tinginystės, o dėl kelyje esančių nelogiškų dalykų. Pavyzdžiui, prancūzai mėgsta streikuoti. Arba keltai iš Kalais vėluoja, nes rūkas. Kartą klientas skambino, o mašina stovėjo Briuselyje – avarijos kamštis. Jis pyko ant manęs, aš pykau ant navigacijos. Jūroje būna audringa, keltas lėtai plaukia. Jei vairuotojas vienas – privalo miegoti. Lygiai 9 valandas per parą. Skubantis renkasi lėktuvą. Mikroautobusas – ne express pristatymas, bet solidu.

Ar vairuotojai tikrai veža tiesiai iki namų durų Anglijoje?

Taip, dauguma tai daro, bet "iki durų" Londone ir Abergaveni kaime skamba skirtingai. Jei gyveni pastate su stebėjimo kameromis ir gyvatvorėmis – mikroautobusas neįvažiuos. Tada bus "iki galimybės ribos". Kiti apskritai meta ties terminalu ir sako "pasiimk". Aš siūlau visada klausti konkrečiai: "Ar iškrausite į butą antrame aukšte be lifto?" Nes jei ne, gali tekti samdyti vietinius nešikus. O jie Londone kainuoja beprotiškai. Gerai, jei turi draugų, kurie laukia su limonadu.

Kas būna pasienyje – ar tikrina mikroautobusus dažniau nei keleivines mašinas?

Po brexit reikalo viskas pasikeitė. Anksčiau prasisprausdavai lengviau. Dabar mikroautobusą pilną daiktų gali sustabdyti kaip komercinį krovinį. Jei neturi CMR, sąskaitos, aprašymo – stovėsi valandas. Buvo atvejis, kai vairuotojas vežė asmeninius daiktus, bet nežinojo, kad reikia deklaruoti elektroniką. Išnaršė viską. Prarado šešias valandas. Aš ne pasienietis, negaliu įtakoti jų darbo. Svarbiausia – turėk popierius tvarkingus. Ir nesiūlyk pasieniečiui kavos labai atvirai. (Nesiūlyk – rimtai.)

Ar galiu kartu važiuoti su savo daiktais į Angliją mikroautobusu?

Paprastai taip, jei yra vietų. Bet jei vežėjas turi komercinį leidimą, keleivių vežimas yra kita licencija. Ne visi tai turi. Yra tokių, kurie sako "sėskis", o jei sustos policija – problemos. Asmeniniai daiktai turi CMR, keleiviai – kitą sąrašą. Realybėje dažnai vyksta viskas kartu, bet teisiškai du skirtingi dalykai. Paprastai imamas papildomas mokestis už sėdimą vietą – 100 arba 150 eurų. Lėktuvas būtų greičiau, bet juk negali ten sutalpinti sofos. Nebent labai mažos ir sulankstomos.

Ar kelionės metu galima kažkur sustoti pavalgyti ar nusipirkti vandens?

Vairuotojas turi poilsio intervalus. Kas dvi valandas – dešimt minučių. Kas keturias – pusvalandis. Tuo metu ir pavalgysi. Bet nesitikėk restorano su baltomis staltiesėmis. Dažniausiai autoservisai – kava, sumuštinis, tualetas. Jei vežimas tavo katinas narve – tualeto jam nebus, nebent turi savo indelį. Kartą vežiau katiną. Kūkčiojo trisdešimt valandų. Nervingiausia kelionė per mano karjerą. Mikroautobusas – ne turistinis autobusas. Sėdynės kietos, šildymas veikia, bet SPA čia neveikia. Pasiruošk nuoboduliui.

Buitis, daiktai ir krovimas

Kiek maždaug kartoninių dėžių telpa į krovininį mikroautobusą?

Standartinis mikroautobusas – keturi metrai ilgio ir pustrečio pločio (nors gal truputį mažiau, tiksliai nebepamenu kiekvieno modelio) – telpa apie 25–30 standartinių dėžių. Jei turi drabužių maišus – prisispaudžia kampuose, dar dešimt. Baldai gadina matematiką. Viena dvivietė sofa užima vietą dešimt dėžių. Buvo pas mane mama su trimis vaikais – penkiasdešimt dėžių. Mąsčiau, kad netilps, bet paaiškėjo, kad vaikai prikrauna žaislų – o jie neturi taisyklingos formos. Tilpo. Kartais bijai per daug. Kartais – per mažai. Geriau matuokite prieš užsakinėdami.

Ar vežikai šiaip sau pasiima šaldytuvą ar skalbimo mašiną?

Pasiima, bet turi žinoti – tokius daiktus reikia fiksuoti. Variklis viduje, būgnas – negali voliotis. Jei šaldytuvas gulės ant šono – gali tekti pirkti naują. Suvyniok į antklodę arba burbulinę plėvelę. Pranešk iš anksto, kad atsiveš diržų. Kartą vežėme "hobio reikalus" – pasirodo, profesionali kavos aparatura už keturis tūkstančius eurų. Sėdėjo ant rankų visas kelias. Nei juoktis, nei verkti buvo. Jei brangu – sakyk vežėjui. Jis turi žinoti, kad duobėse stabdytų kitaip nei su popieriaus pakuočių dėžėmis.

Ar reikia viską specialiai supakuoti į dėžes, ar gali vežti maišuose?

Maišai – blogas variantas. Plyšta, negalima dėti vienas ant kito. Juodi maišai atrodo įtartinai – pasienyje gali paklausti, ar nėra ko nepranešto. Atidarytas maišas prikrautas drabužių – viskas išbirs. Kartono dėžės su lipnia juosta – sąžiningiausias būdas. Ant viršaus rašyk kas viduje. Dar vienas dalykas – knygos. Atrodo nedaug, bet sveria kaip akmenys. Dėžė gali sverti 40 kilogramų. Vežėjas raukiasi. Buteliai – atskirai, per rankas. Visada per rankas, kad nesusidaužytų tarpusavyje. Nepatingėk.

Kas jei baldai netelpa pro duris – ar vairuotojai išneša į butą?

Ne. Vairuotojai vairuoja. Jie nėra nei baldžiai, nei stebukladariai. Kartais padės iki lifto, jei nėra kambarinė ir jei nesi silpnas kaip šakelė. Bet sofa, kuri netelpa pro duris – ne jų problema. Mačiau, kai klientai tikėjosi, kad du vyrai išmontuos duris ir nuneš spintą į antrą aukštą. Ne. Už tai atsakingas klientas arba samdomi nešikai Anglijoje. Kai kurios įmonės tai daro už antkainį, bet tada kalbame jau ne apie transportavimo kainas, o apie pilną aptarnavimą. Du skirtingi dalykai ir du skirtingi čekiai. Skaičiuok protingai.

Ar galima gabenti augintinį kartu su baldais mikroautobusu?

Taip, bet reikia gyvūno paso, vakcinacijos ir... nervų. Šunys dar kokie nors, katinai – tragedija. Ne visi vairuotojai sutinka. Derėk atskirai. Kaina paprastai nedidėli, bet gali prašyti už dezinfekavimą po kelionės. Jei gyvūnas sukelia alergiją vairuotojui – negalesi vežti. Dokumentų reikalavimai keičiasi nuolat (buvo laisvo judėjimo pabaigos dalykas, dabar jau kiti reikalai – pasitikrink su vet. gydytoju). Nepamiršk vandens dubenėlio. Ir nosinės, nes su gyvūnu jautru. Kepenų nevežkite, jei jautri siela.

Kas gali nutikti, kai viskas neklausa

Kaip atpažinti sukčius, kurie siūlo per mažą kainą pervežti į Angliją?

Instinktai. Jei skambini 10 valandą ryto, o vairuotojas jau girdisi kaip išgėręs tris dienas – blogas ženklas. Jei jokios sutarties, jokio CMR, jokio ofiso adreso – bėk. Jei rašo iš kelių mėnesių senumo paskyros Facebook'e – nežinia. Sukčiai dažnai prašo visos sumos į priekį. Normalūs vežėjai – 50 proc. avansas, arba viskas pristatymo metu. Dar vienas ženklas: nesutinka parodyti mašinos nuotraukos arba registracijos. Jei numeris prasideda "MD" – pats supranti. Mačiau tokių. Daiktai iškeliavo, o paskui žmogus skambina – niekas nekelia. Amžina istorija.

Ar tikrai visi mikroautobusai turi krovinio draudimą?

Ne. Ne visi. Yra tokių "pikapo lygio" vyrukų, kurie turi seną Ford Transit'ą, pasidraudę tik privačiam naudojimui. Jei nutiks avarija – draudimas nemokės nulio. Tuomet lieki be sofos ir be pinigų. Kaip patikrinti? Paprašyk draudimo poliso kopijos. Jei bamba – problema. Pilnas krovininis draudimas brangesnis, todėl legalūs vežėjai brangesni. Tų 200 eurų skirtumas dažnai būna draudimas, kuras ir poilsis. Negalvok, kad paprasčiausiai "per daug sumokėjai". Kartais mokai už tai, kad rytoj neturėsi galvos skausmo. Ir advokato ieškoti nereiks.

Ką daryti, jei vairuotojas neatvažiuoja sutartu laiku?

Nepanikuok. Skambink. Jei nekelia per dvi valandas – turi problemą. Turėk visada antrą variantą. Buvo klientas Kretingoje. Vairuotojas prisigėręs neatvažiavo. Aš pats nuvažiavau naktį pasiimti krovinio, nes negalėjau į tai žiūrėti. Pasitaiko lietuviško pikniko. Jei išvyksti dėl darbo pradžios Anglijoje – neplanuok paskutinę minutę. Darbdaviai nelauks tavo mikroautobuso. Skubus planas B gali kainuoti brangiau, bet daiktai ir tu pateksi. Lėktuvas neišspręs visko, jei yra sofa.

Ar pasitaiko, kad daiktai atkeliauja sulūžę arba kažkas dingsta?

Pasitaiko. Keliai Prancūzijoje baisūs, viskas laižosi krovininėje. Dėžėse nebūk tuštumų. Jei indai – popieriaus ar šluostę. Skaityk CMR atidžiai. Kartą pažįstamas pamečiau vieną dėžę pasienyje. Neištiko. Atsirado po savaitės. Nuostoliai būna, kai žmonės veža vertingus daiktus be sąrašo. Padaryk nuotraukas prieš kraunant. Net jei paranojiška atrodo. Aš taip darau veždamas savo daiktus į Seviliją, kai reikalai vedė. Miegu ramiau. Vežėjas irgi tik žmogus, ne dievas. Dėžės kraunamos naktį, tamsoje, skubant.

Kodėl kai kurios "įmonės" neturi net normalaus adreso internete?

Nes tai ne įmonės. Tai vienas vaikinas su mašina, vieną savaitę veža, kitą – dirba statybose Vokietijoje. Nereiškia, kad blogas, bet reiškia, kad netvaru. Jei reikia grąžinti daiktus – rasi jį tik per Facebook. O jei ištrynė paskyrą? Pagalbos linijų nebus. Rimtesnės įmonės turi svetainę, el. paštą, biurą Kaune ar Vilniuje. Gali užsukti, pasirašyti sutartį gyvai. Kaina didesnė 15–20 proc., bet turi kam reikštis. Dabar viskas internete, bet rimtas perkraustymas į Angliją vis dar reikalauja materialaus pagrindo. Turi jausti, kad ne su avataru kalbi.

Prieš tai, kai renkiesi

Ką privalau žinoti prieš paskambinęs vežėjui dėl kainos?

Svorį. Apimtį. Adresus. Ar yra liftas. Ar reikia pagalbos nešant. Ar yra laiko langas. Jei paskambinsi "nuvežkit mane į Angliją, kiek kainuoja" – gausi apytikslę sumą, kuri vėliau padvigubės. Geriau: "Mano krovinys yra penkiolika dėžių, apie trys šimtai kilogramų (na, gal du aštuoniasdešimt, bet apskaičiuok tiksliau), Klaipėda–Mančesteris, be keleivių, reikia kitą savaitę." Tada per pusę minutės žinoma kaina. Būna ir pyksta ant klausimų. Bet pasiruošęs klientas sutaupo laiko ir gauna tikslesnę transportavimo kainą. Dukart pasakyta, bet tiek to.

Ar reikia užsakyti pervežimą savaitei į priekį ar galima ir rytojui?

Jei rytojui – antkainis. Idealu yra 3–5 dienos. Savaitė – ramiausia. Vasarą visi važiuoja, rugsėjis – studentai, gruodis – Kalėdų siaubas. Tuo metu skambink gerokai prieš. Mašinų nėra begalybė, vairuotojai nėra robotai. Skubių krovinių pervežimas brangesnis, nes keičiamas maršrutas. Tavo krovinys turi būti vertas prisitaikymo. Aš stengiuosi visada sakyti: nepalik rytojaus rytojui. Nes tada renkiesi ne iš gausybės, o iš to, kas liko. O kas lieka – dažnai prastokos vietos arba paskutinės kainos.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais vairuotojui ar tik pavedimu?

Daugelis nori grynaisiais. Oficialiai – sąskaita, pavedimas, viskas skaidru. Realybėje – kas antras vokelis. Aš nesakau, kad taip daryk. Sakau, kad taip būna. Jei pristatymo metu grynaisiais – pasirašyk, kad gavai. Jei vairuotojas be gražios pinigų šakos – paprastai turi smulkių. Avansas – 30 ar 50 proc. Jei kaina trys šimtai eurų už dalinį kroviniuką – avansas niekam neįdomus. Surenka viską pabaigoj. Bet dideliame perkraustyme avansas būtinas. Ne dėlto, kad nepasitiki tavimi. Būna, kad žmogus pakeičia nuomonę paskutinę dieną. O mašina tuščia važiuoja atgal. Nuostolingai.

Kuriuo paros metu geriausia išvykti iš Lietuvos link Anglijos?

Vakare. Išvažiuoji 18 valandą, per naktį pravažiuoji Lenkiją, rytą Vokietiją, po pietų jau Prancūzija. Keltas vakare. Jei išvažiuoji ryte – sutinki visus kamščius. Bet jei žiema ir tamsu – geriau dieną, nes keliai slidūs. Nors mikroautobusai su žieminėmis padangomis... ne visada, tiesą sakant. Kai kurie vežėjai taupo. Paklausk. Belgijoje ledas kaip stiklas. Aš vengiu žieminių naktinių reisų, jei galiu. Patogiau ruoštis dieną, naktį miegoti. Nuobodulio nepagelbėsi, bet saugumas svarbiau nei pramoga. Ypač su baldais.

Ar verta rinktis mikroautobusą vietoj didelio krovininio automobilio?

Jei krovinys mažesnis nei keturių metrų mašinos turinys – taip. Mikroautobusas manevringesnis. Įvažiuoja į senamiesčio gatves, prie pat buto durų. Didelis furgonas ar sunkvežimis kartais negali įvažiuoti į kiemą. Londonas siauras. Be to, furgono kaina kita – ne tik didesnė, bet ir leidimai, draudimas brangesnis, eismo apribojimai. Mikroautobusas kaip tarpinis variantas – idealus buto turiniui pervežti. Jei neveži fabriko – nenuomok fabriko. Šeimai, studentui – mikroautobusas yra ta auksinė vidurys. Neperkrautas, bet ir ne per mažas.

Transportavimo kainos į Angliją mikroautobusais – tai ne tik skaičiai eurais. Tai ir laikas, ir rizika, ir vairuotojo sąžiningumas. Aš visada sakau – rinkis ne pagal kainą, o pagal pojūtį. Jei kalba gražiai, bet be konkretikų – važiuok toliau. Rimtas vežėjas paklaus apie adresą, svorį, apie liftą. Mikroautobusas yra puikus sprendimas perkraustant į Angliją, kai turi šeimos daiktus, baldus, prisiminimus. Tik nenudegk nemokamai nepasiruošęs. Skambink anksti, klausk daug, rašyk viską žemyn. Ir sėkmės naujame būste. Aš tikiuosi, kad daiktai atkeliaus sausi ir laiku.