Transportavimas mikroautobusais į Angliją: kaip greita paslauga atrodo iš vidaus

Jau gal keturiolika metų sukuosi tarptautinių perkraustymų rinkoje, ir galiu pasakyti, kad mikroautobusai į Angliją – tai ne fūros krovinių ekspedicija. Tai greita paslauga žmonėms, kuriems fūros vengimas, o kartais paprasčiausiai nėra laiko ieškoti siuntų terminalų. Greitas transportavimas mikroautobusais į Angliją tinka, kai baldų ne daug, o laiko – mažai. Klientai dažnai manęs klausia tų pačių dalykų, tik savais žodžiais. Tai surinkau atsakymus taip, lyg rašyčiau vienam konkrečiam žmogui, kuris šiandien rytą išgėręs kavos galvoja, kaip per savaitę atsidurti Londone su savo daiktais. Nėra čia skambių frazių.

Ar mikroautobusas tikrai sprendimas?

Kiek laiko trunka transportavimas mikroautobusais į Angliją, jei reikia skubiai?

Greičiausia, ką esu matęs per pastaruosius penkiolika metų, buvo dvi su puse paros nuo Kauno iki Londono, bet tai buvo beprotiškai ekstremalus atvejis, kai klientas mokėjo beveik dvigubai ir vairuotojas praktiškai pamiršo, kas yra miegas. Paprastai transportavimas mikroautobusais į Angliją, net ir kai vadinama greita paslauga, užima keturias iki šešias dienas nuo durų iki durų, nes reikia važiuoti per kelias valstybes, laukti keltos, o pasienyje vis dar pasitaiko eilių, ypač Doverio link. Jei įmonė žada per pusantros dienos pristatyti sofą iš Panevėžio į Mančesterį – arba ji turi teleporterį, arba laiko tave kvailiu. Aš asmeniškai visada renkuosi saugų vidurkį ir atvirai pasakau klientui: skubiai – taip, bet stebuklų čia niekas nedaro.

Ar tikrai verta rinktis mikroautobusą, o ne fūrą, kai kraustausi iš Kauno į Londoną?

Kai kraustaisi iš Kauno į Londoną, mikroautobusas dažnai pranašesnis už fūrą, jei turi standartinio buto daiktų – sofa, spinta, kelios dėžės. Fūra kainuos brangiau, jos laukimas gali užtrukti savaites dėl kitų krovinių, o Londone su dvidešimt tonų sunkvežimiu į kiemą neįvažiuosi – mes buvome matę, kai toks įstrigo tiesiog prie garažo. Mes su savo mikroautobusais į Angliją įsiterpiame ten, kur didesnė technika palieka klientą ant šaligatvio su daiktais rankose. Kita vertus, jei vežei visą dviejų kambarių butą su pianinu – fūra būtina. Čia kaip su įrankiu: mikroautobusas – tai greita paslauga, kai nori paprasčiau.

Ar galima išvažiuoti tą pačią dieną, kai paskambinu dėl perkraustymo?

Tą pačią dieną? Na, tikėtis galima, bet realybė tokia, kad net ir patys operatyviausi transportavimai mikroautobusais į Angliją reikalauja bent kelių valandų pasiruošimo ir vairuotojo logistikos. Jeigu paskambinsi ryte ir sėdi jau supakavęs Vilniuje ant kelių lagaminų – tai gal ir įmanoma, ypač jei turim tuščią reisą arba vairuotoją, kuris tuo metu baiginėja ankstesnį užsakymą. Bet jei dar reikės atvažiuoti į namus, sukrauti daiktus, apsukti ratą, nes kažkas pamiršo kompiuterį ant stalo, ir sutvarkyti popierius – septynios valandos prabėga nepastebimai. Aš asmeniškai esu išvėžęs klientą iš Kauno tą pačią dieną, kai jis skambino dešimtą ryte, bet tai buvo, gal, septintas kartas per visus šiuos metus, kai taip pasisekė. Dažniau viskas nukeliami į kitą dieną.

Ką reiškia, kai įmonė sako „express paslauga“ į Birmingham?

„Express“ perkraustymo paslauga į Birmingham ar kitą Anglijos miestą dažniausiai reiškia, kad tavo daiktai važiuoja tiesiai, be tarpinių sandėlių Lietuvoje ar Lenkijoje, kur kartais kitos įmonės laiko krovinius iki savaitės, kol susikomplektuoja visą fūrą. Tai nereiškia, kad mikroautobusas lekia dvigubai greičiau nei leistina – tiesiog jis nestovi ir nevažinėja po kampelius. Kartais klientai galvoja, kad express reiškia per vieną naktį, bet ne, tai reiškia be pasvečiojimo kitų žmonių sofų. Mes turėjome atvejį, kai klientas iš Panevėžio į Liverpulį norėjo express, o mes realiai vežėme per dvi dienas, nes keltas iš Kalo vėlavo dėl rūko. Jis buvo supykęs, nors ant popieriaus niekur neparašyta „pristatysime per dvidešimt keturias valandas“. Aš pats tada aiškinau telefonu, kad express šiame kontekste – tai direct, ne raketa.

Apie kainas be pūkelių

Kiek realiai kainuoja perkraustymas mikroautobusu į Angliją 2024 metais?

2024 metais perkraustymas mikroautobusu į Angliją, tarkime iš Vilniaus į Londoną su tipiniu butu, svyruoja nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Jeigu tik daiktai be baldų – galima sutalpintis į šešis šimtus, bet tik jei laisvas reisas sutampa. Kainos kyla, kai reikia antro žmogaus krovimui, kai aukštas be lifto arba kai reikia skubos. Aš dažnai sakau klientams: jei kaina žemiau septynių šimtų – klausk, ką gauni. Nes degalai vien į Angliją ir atgal kainuoja beveik keturis šimtus, o dar mokestis keltai, amortizacija. Kas dirba už du šimtus pelno? O gal niekas nedirba, o tik žada, o paskui meta tave su datomis kaip su karšta bulvyte.

Kodėl vieni vežėjai ima 600, o kiti 1400 eurų už tą patį maršrutą?

Tu čia pataikei į dešimtuką. Vieni vežėjai meta kainą kaip skelbimus į delną, nematę tavo daiktų. Mano praktika rodo, kad jei transportavimas mikroautobusais į Angliją kainuoja šešis šimtus eurų už pilną krovinį – greičiausiai tai „pritraukimo“ kaina. Paskui prisideda „mokestis už krovą“, „mokestis už Londono zoną“, „mokestis už ketvirtą dėžę“. Mažos įmonės, kurios žaidžia taip, dažnai neturi licencijų, o jei kas atsitinka kelyje – tavo daiktai lieka kabėti kažkur prie Varšuvos. Brangesnė kaina dažnai reiškia draudimą, normalų vairuotojo darbo užmokestį ir tai, kad automobilis tvarkingas. Aš pats norėčiau pigiau, bet neišeina, nes kuras nepinga ir algos taip pat.

Ar reikia mokėti už neiškrautą daiktą Vilniuje, jei važiuoju į Mancesterį?

Čia toks niuansas, kurį klientai supranta tik tada, kai pamato. Jeigu važiuoji iš Vilniaus į Mancesterį, o pakeliui palikai sandėlyje dvarką Vilniuje, nes netilpo... (ne, ne taip). Jeigu suplanavome maršrutą ir tu pasikeiti, kad nori dar kažką paimti iš Druskininkų – tada taip, gali būti papildomas mokestis už atstumą ir laiką. Nes mes jau buvom pakeliui į šiaurę, o vairuotojui reikia sukukti. Aš buvęs atvejis, kai klientas paneigė, kad turi sofą, o kai atvažiavom – sofos dvi ir dar šaldiklis. Teko derėtis vietoje. Paprastai jei neiškrauti daiktai lieka pas klientą ir nieko nepaimta – nemoki. Bet jei planas keičiasi dėl tavęs – čia jau tavo sąskaita.

Ar kaina skiriasi, kai vežu tik asmeninius daiktus, o kai ir baldus?

Skiriasi, ir dažnai net nežymiai. Asmeniniai daiktai dėžėse – vienas krovinys, baldai – jau logistikos galvosūkis. Mikroautobusas turi turėti ašaras, popierius, o kartais net dėti ant laiptų. Visa tai užima vietą ir svorį. Greita paslauga į Angliją su baldais visada brangesnė, nes reikia dviejų vyrų, kartais trijų, jei pianinas – o pianinai, velnias, kaip jie sunkūs. Aš turėjau situaciją su spinta, kuri nepraėjo pro angą Kaune – teko surinkinėti laiptinėje. Du valandas darbo, kurio nebuvo planuota. Už darbą reikia mokėti. Taigi, jei sakai „tik dėžės“ – viena kaina. Jei priduri „ir sofa“ – viskas perskaičiuojama.

Ar reikia mokėti už kuro mokesčius Prancūzijoje atskirai?

Prancūzijoje... na, žinok, čia vieta, kur aš nebeesu šimtu procentų tikras, kaip dabar yra su tais mokamais keliais, nes jie keičia ženklus dažniau nei aš kojines. Paprastai vairuotojas pats žino savo maršrutą ir bando važiuoti taip, kad nesumokėtų nereikalingai, bet kartais alternatyvos nėra – ypač aplink Paryžių. Mes kelionės kaštus įskaičiuojame į bendrą sąmatą, todėl klientas nemato atskiros eilutės „Prancūzijos keliai“. Jei matai atskirą eilutę didžiulę suma – klausk, ar vežėjas tikrai važiuoja per Prancūziją, o ne apeina per Vokietiją. Kai kurie renkasi ilgesnį kelią, bet ir ten nemokamai nebūna. Aš pats renkuosi mokėtus prancūzų greičiuosius, nes sutaupo laiko ir nervų.

Ką vežti galima, o ko – geriau ne?

Ar galiu vežtis maisto produktus į Angliją pro Doverį be problemų?

Po BREXIT viskas pasikeitė, ir dabar mėsos gaminių, pieno produktų nei oficialiai, nei neoficialiai vežti negalima – taip parašyta taisyklėse, kurias mes privalomai gauname. Aš esu matęs, kaip muitininkai Doveryje pasodino žmogų valandai, nes rado dešrų. Mikroautobusas neatlaiko tokios inspekcijos – stoja visas procesas. Džiovinti maisto produktai, arbata, makaronai paprastai praleidžiami, bet čia jau sritis, kurioje aš rizikuoti nenorėčiau su klientu, nes baudos realios. Geriau mėsą suvalgyti prieš išvažiuojant ir Doverio pusėje nusipirkti naujas dešras. Juokauju, bet tik iš dalies, nes taip kai kurie ir padaro.

Kas nutiks, jei muitininkai randa tą butelį vyno bagažinėje?

Tą butelį vyno... žinai, anksčiau sakyčiau „tai priklauso nuo“ (ui, kokia nuobodybė). Geriau tiesiai: pamirštas butelis, dažniausiai po vestuvių, baigsis tuo, kad muitininkas jį konfiskuos, o tave įspės. Jeigu butelių dešimt – jau kita kalba. Mikroautobusai į Angliją vyksta ne po tax free režimu, o po perkraustymo. Vienas kitas butelis asmeniniam naudojimui dažnai praslysta kaip „judantis turtas“, bet jei turi pilną alkoholio parduotuvę – lauks problemos. Aš turėjau klientą, kuris vežė penkis butelius šampano „savo gimtadieniui“. Doverio vyrai šypsojosi, bet leido, nes matė, kad kiti daiktai – normalūs persikraustymo. Svarbu neprovokuoti likimo.

Ar tilps trys dviračiai, du šaldytuvai ir keturios lagaminų krūvos?

Tilps, bet reikės galvosūkio. Mikroautobusai į Angliją, kuriuos mes naudojame, turi ribotą tūrį – apie keturiolika kubinių metrų, kartais šiek tiek daugiau. Trys dviračiai atima stebinančiai daug vietos, nes vairas, ratai. Du šaldytuvai – jau plotis. Kartais žmonės man rašo sąrašą, kuris skamba kaip IKEA sandėlis, o paskui stebisi, kad netelpa. Buvęs atvejis, kai vaikinas bandė sutalpinti du šaldytuvus, motociklą (ai, motociklas, ne dviratis, bet esmė panaši) ir dvidešimt dėžių į mūsų mašiną. Dalį teko palikti pas tetą Kaune. Čia kaip žaidimas Tetris – viskas telpa, jei protingai dedi. Bet jei protingai nesidedi – reikės antro reiso. O antras reisas kainuoja pigiau negu fūra, bet vis tiek skaudžiai.

Ar leidžiama vežtis augalus į Angliją po BREXIT, ar jau nebe...?

Augalai... čia aš kaskart susimąstau. Po BREXIT, jei gerai pamenu, gyvi augalai iš Europos Sąjungos į Didžiąją Britaniją yra draudžiami be fytosanitarinio pažymėjimo, kurį gauti brangu ir beprasmiškai perkraustymui. Bet klientai vis tiek slepia po antklodėm mažus vazoninius. Aš asmeniškai nerekomenduoju – jei muitinė randa, gali sudeginti, ir tu liksi be savo penkmetės fikusos. Buvęs atvejis, kai moteris vežė didelį palmę, mes ją pridengėme dėžėmis, bet Doveryje jie nepatikrino, nes tąkart tik dokumentus žiūrėjo. Galėjo patikrinti. Nežinau, ar pasisekė, ar tiesiog trūko laiko. Aš nesu augalų ekspertas, tiesą sakant.

Ar vairuotojas paims daiktus, jei jie ne supakuoti?

Ne. Na, atsiims, bet be atsakomybės. Kai mes teikiam greitą perkraustymo paslaugą į Angliją, mes tikimės, kad žmogus bent jau sudės smulkius daiktus į dėžes. Aš suprantu, kad kartais gyvenime nelieka laiko – buvęs atvejis, kai vyrukas visą butą sudėjo į maišus iš parduotuvės. Vairuotojas pakrauna, bet kai maišai plyšta kelyje, nėra ko kaltinti. Mes turim antklodes, diržus, bet ne stebuklingą burbulinę plėvelę kiekvienam šaukštui. Geriausia – tvirtos dėžės, lipni juosta, o jei laiko nėra, mes galima atvežti dėžes už papildomą mokestį, bet reikia žinoti iš anksto. Kitaip sakant, mikroautobuse tvarka turi prasidėti pas klientą.

Kas realiai vyksta kelyje ir prie namų slenksčio

Ar vairuotojas padės nešti spintą į trečią aukštą be lifto?

Taip, bet su protingom ribom. Vienas vairuotojas pats vienas tikrai nenės individualios spintos į trečią aukštą – tai fiziškai neįmanoma arba baigsis traumom, kurių mes niekam linkėt nenorim. Mūsų greitos paslaugos į Angliją įkainis dažniausiai apima vieną ar du vyrus, kurie padeda įnešti ir išnešti, bet jei aukštas trečias be lifto ir baldas didelis – deramės dėl papildomo žmogaus. Buvęs atvejis Londone, kai klientas gyveno mansardoje, lijo kaip iš kibiro, ir mes su vairuotoju nešėme sofą per siaurus laiptus. Prakaitas liejosi. Bet mes tai padarėme, nes buvome du. Jei vairuotojas vienas, jis turi teisę pasakyti: „čia reikia pagalbininko“. Tai ne šykštumas, tai saugumas.

Ką daryti, jei Londone centre nėra kur sustoti ir iškrauti?

Londonas... ach, Londonas. Ten sustoti ir iškrauti mikroautobusą kartais sudėtingiau nei išspręsti kryžiažodį. Raudonos linijos, mokamas stovėjimas, siauros gatvės. Mes visada klausiame kliento iš anksto: ar yra laisva vieta prie namų? Ar reikia leidimo rajonui? Kartais tenka statyti gatvės gale ir nešti daiktus šimtą metrų. Buvęs atvejis netoli Brixton – stovėjimo vieta buvo tik penkioms minutėms, todėl vairuotojas pabus ir iškraudinėjo bėgte. O aš tąkart buvau kitur, telefonu sprendžiau kitą bėdą. Reikia planuoti ir nepiktvartauti, kai vairuotojas prašo pagalbos prilaikyti vartus, nes be tavęs ten niekas nepadės.

Ar mikroautobusai važiuoja per visas Europos šalis tiesiai, ar perka keltą?

Perka keltą, nebent nusprendei važiuoti per Eurotunelį, bet mikroautobusai ten ne visada apsimoka dėl bilieto kainos. Standartinis maršrutas: Lietuva, Lenkija, Vokietija arba Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, keltas iš Kalo arba Dunkerque į Doverį. Kelias trunka apie tris tūkstančius kilometrų. Yra variantas pro Vokietiją vengiant Prancūzijos, bet ten ilgiau. Aš renkuosi Calais-Dovers, nes tas maršrutas pasitikimas kaip dvi kapeikos – nors kartais keltas vėluoja, ir tada viskas byra kaip domino. Beje, prieš dešimt metų buvau važiavęs pro Čekiją, bet dabar ten nebeapsimoka dėl blogų kelių. Laikai keičiasi.

Ar buvęs atvejis, kad daiktai vėluoja dviem dienom dėl spūsčių?

Buvo, ir ne vienas. Transportavimas mikroautobusais į Angliją yra greita paslauga, bet ne oro transportas. Kartais pasienyje Doveryje eilės ištįsta dvidešimt kilometrų, ypač penktadieniais arba kai Prancūzijos pajūryje rūkas kaip sienas. Buvęs atvejis, kai tris dienas stovėjome eilėje, nes prancūzų muitininkai nusprendė patikrinti kiekvieną automobilį dėl kažkokios operacijos. Klientas skambino kas penkias valandas, aš nežinojau, ką pasakyti, nes pats sėdėjau be žinios. Daiktai atvyko sveiki, bet vėlavo dvi dienos. Mes atsiprašėme, niekas nežuvo. Bet tai realybė – greitai reiškia „tie, kurie gali“, o ne „Dievo įsakymas“.

Ar jūs vežate daiktus vienoje vietoje, ar maišote su kitų klientų kroviniu?

Žinok, dažnai taip ir yra. Mes ne visada vežame tavo daiktus vieni. Jeigu turime kelis klientus tame pačiose kryptyse, mikroautobusas kraunamas deramai, bet ne visada „vienas klientas – viena mašina“. Greita paslauga į Angliją kartais reiškia, kad tavo sofa važiuos su kito vaikino dviračiu ir trečio dėžėm, kad būtų pilnas krovinys ir nejudėtum tuščiu. Aš visada apie tai perspėju, jei taip yra. Daiktai padedami atskirai, žymimi, niekas nepainiojama. Bet jei tu sutinki mokėti už pilną mikroautobusą – važiuoji vienas. Tai tavo pasirinkimas. Visiškai privatus reisas, suprantama, kainuoja daugiau, kartais trigubai, bet ramu kaip reikiant.

Ar daiktus reikia pakuoti ypatingai, jei važiuoja per keltą?

Taip, nors keltai ir nėra audringi kiekvieną dieną, bet bangavimas būna. Aš esu matęs, kaip dėžės, kurios buvo tvarkingai sudėtos, keltui įsibėgėjus, pasislinko per trijų metrų atstumą salone... er, krovinių skyriuje, nes ten nėra sėdynių, aišku. Mikroautobusas turi fiksavimo diržus, bet smulkūs daiktai be pakuočių turi tendenciją keliauti ten, kur nereikia. Mes visada sakome: jei yra skysčių indai – darykite dvigubą dugną maišelyje; jei stiklas – įsukti į antklodes. Kartais klientai pyksta, kodėl mes taip griozdiškai pakrauname, bet kai pasiekiam Doverį atvirus ir sveikus, pyktis dingsta. Jūros ligos mikroautobusams nebūna, bet daiktams – taip, jei nesusitvarkius.

Ko geriau nepasitikėti

Kaip atpažinti, kad perkraustymo įmonė Anglijos kryptimi tik žada, bet nepaveš?

Yra dešimtys skelbimų, kur transportavimas mikroautobusais į Angliją skamba kaip pasaka: „perkraustymas per penkias valandas, kaina du šimtai eurų“. Kai pamatai tokį skelbimą – bėk. Reali įmonė turi savo puslapį, ne tik socialinį tinklą su keturiom nuotraukom. Jie atvažiuoja apžiūrėti daiktų arba prašo nuotraukų, pasirašo sutartį, atsako į telefoną net vakare. Blogieji daro taip: paima užsakymą, dieną prieš išvykstant praneša, kad mašina sugedo, ir pasiūlo kitą savaitę. Tavo daiktai likę be jų, o tu paliktas ant ledo. Tokių per metus iškrenta kaip žirniai iš pelės. Patikrinai rekvizitus? Ne? Tai daryk, nes aš ne kartą girdėjau graudžias istorijas.

Kodėl kai kurios įmonės neima mokėjimo banko pavedimu, tik grynaisiais?

Aha, čia raudona vėliava. Jei vežėjas sako, kad „tik grynaisiais, nes taip mums paprasčiau“ – aš jau įtariu, kad jie gali dirbti be PVM arba iš viso be jokio verslo liudijimo. Mes imame pavedimus, avansus, kartais dalimis.