Transportavimas į Angliją patikimu mikroautobusu efektyviai

Sveikas. Jei skaitai tai čia, greičiausiai tave domina transportavimas į Angliją patikimu mikroautobusu efektyviai. Na, gal pats taip neformuluotum žodžiu žodžiu, bet būtent to ieškai – kad daiktus pergabentum be streso, nemokėdamas kvailų pinigų ir nepirkdamas vilkiko. Aš šitoje srityje sukuosi jau kokią dvidešimt ketvirtą ar net daugiau metų, ir galiu pasakyti – mikroautobusas tikrai gali būti auksinis viduriukas tarp masinės siuntos ir milžiniško furono. Bet ne visada, ir ne su visais. Kartais žmonės susimauna rinkdamiesi pigiausią pasiūlymą, o paskui skambina man verkdami. Pasidalinsiu tuo, kas dedasi iš tikrųjų.

Pradžia – kaip čia viskas vyksta?

Kiek maždaug kainuoja transportavimas į Angliją mikroautobusu?

Na, nuo kelių dalykų priklauso. Jei vežiesi iš Vilniaus į Londoną ir maždaug pusės kambario daiktus, sakyčiau, turėk galvoje nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Brangiau nei siuntų tarnyba, bet pigiau nei samdyti dvidešimt tonų fūrą visam sau. Žinau, žinau, internete pilna skelbimų už du šimtus penkiasdešimt eurų. Dažnai tai arba pažadai, kurių neatlieka, arba kažkas užsidega ant lemputės paskutinį momentą, kai pamato, kad neužsifiksuos degalų sąnaudų. Būna ir sąžiningų už mažesnę kainą, bet tai retenybė, kai jau skubiai. Efektyviai transportuoti – ne visai tas pats, kas pigiai, nors norisi, kad sutaptų.

Ar tikrai man reikia mikroautobuso, ar gali užtekti mažesnės mašinos?

Čia jau tavo daiktų klausimas. Aš dažnai pamatau nuotraukas ir galvoju – oho, čia su stacionariu foteliu ir šaldytuvu, be šansų į universalą. Kita vertus, jei tik lagaminai ir kartoninė dėžė ar dvi, pasiūlyčiau net ne krovinį, o keleivinį mikriuką arba normalų automobilį su priekaba. Nebent jautiesi jaukiai turėdamas vietą atsikvėpti. Kartais žmonės užsisako per didelį transportą, o paskui stebisi, kodel... (atsiprašau – kodėl) tuščia piniginė. Nebūk tas žmogus. Pamatuoju aš juos, skirstau kubais, bet apie tai galim ir ne šiandien... Tiesiog atsiųsk sąrašą ar nuotrauką – pasakysiu sąžiningai.

Kainos ir sutartys – ką verta žinoti

Kaip išsirinkti patikimą įmonę, kad nepaliktų likimo valiai?

Oi, čia tematuka. Pažiūrėk – ar įmonė turi realų adresą, ar sudaroma sutartis, ar kas nors pasirašo po tuo. Aš esu matęs atvejų, kai vaikinas su vokišku numeriu pasiima daiktus į Olandiją, o toliau... tyla. Nei vardo, nei pavardės. Geriausia, jei draugas rekomendavo, bet jei ne – pasiskaitinėk atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių. Skaitinėk ir tuos, kur parašyta „atvyko vėluodamas, bet viską sutvarkė“ – tai realu. Tikrai patikimas vežėjas neklaus paskutinio skambučio šeštadienio vakare dėl pirmadienio ryto.

Ar mokėti reikia prieš kelionę ar po jos?

Standartiškai – avansas prieš, likutis pristačius. Aš imu trisdešimt procentų užsakant, nes būna visko. Kartais klientas pakeičia nuomonę, kartais dingsta. O vairuotojui reikia degalų. Buvo atvejų, kai žmonės atiduoda daiktus, o po trijų dienų rašo, kad „ai, pagalvosime“. Pagalvosi su savimi, ne su svetimu mikroautobusu. Jei kažkas prašo visos sumos grynais į rankas be sutarties – bėk. Nesvarbu, kad draugas draugo pažįstamas. Sąskaita-faktūra ar bent jau pavedimas yra tavo draugas.

Dokumentai ir muitinė – pilki dalykai

Ar reikia kažkokių specialių dokumentų vežant asmeninius daiktus?

Dažniausiai ne, jei tai tik asmeniniai daiktai perkraustymui. Bet jei vežiesi kompiuterius naujus dėžėse ar dešimt vienodų dviračių, tada jau gali paklausti muitininkai, ar ne prekyba čia. Aš asmeniškai visada patariu pasidaryti sąrašą lietuvių kalba – nereikia angliškai versti, ai, nebent pats nori. Kartais paklausia, ar turi C3 ar C4 formą – nežinau kodėl kai kurie klientai mano, kad ji ar... (ta prasme, kad jie) privalomi. Ne, paprastam kraustymuisi ne. Bet jei vežiesi alkoholio daugiau nei sau leidžia – problemos tavo.

Kaip su muitine? Ar ilgai laikomasi?

Muitinė... nepatogi vieta. Kartais praleidžia per penkiolika minučių, kartais sėdi tris valandas, nes kažkam prieš tave prikibo. Aš prisimenu vieną kelionę – vairuotojas beveik uodavo ant vairo, o mes Doverio pusėje laukėme, nes sistema užlūžo. Daiktų niekas neišlupo, bet nervų kainavo. Jeigu turi viską surašęs ir nešveitei elektros rakandų su antenomis, paprastai praleidžia be skausmo. Efektyviai čia gali ir netoli to būti, nes muitinė diktuoja tempą, ne tu.

Gyvūnai, augalai ir keistos smulkmenos

Ar galima vežti augintinį kartu su daiktais?

Augintinis – ne daiktas, nors kartais taip norėtųsi (juokauju). Šuniui ar katei reikia skiepų paso, mikročipo ir tinkamų karantino taisyklių. Aš pats esu vežęs kelis šunis, bet visada įspėju – mašinoje karšta gali būti net žiemą, jei saulė kaitina. Geriau, jei gyvūnas su tavimi salonėje, o ne kaip bulvės bagažinėje. O jeigu paukštis ar triusis – čia jau specifika. Kartais vairuotojai nesutinka, ne dėl to, kad blogi, o dėl alergijos. Pasitark iš anksto, ne paskutinę dieną.

Kaip su maisto produktais ir augalais – galima vežti?

Oi... čia aš tikrai ne šimtu procentų. Žinau, kad mėsa, pieno produktai ir medus – striktais draudžiama. O jei savo šiltnamio pomidoras ar kažkokia žolelė? Gal... galima, bet su rizika, kad išmes. Aš patarčiau tiesiog nevežti augalų. Kelis kartus matęs, kaip žmonės stebisi, kodėl atėmė jų baziliką. Maistas – na, užkandžiai kelionei, supakuoti, problemų neturėtų kelti. Bet kad būtum ramus – geriau išvalgyt prieš pakrante. Tiesiog mažiau galvos skausmo.

Kelionės metu – kas dedasi realybėje

Ar mikroautobusas tiksliai atvyksta sutartu laiku?

Teoriškai taip. Praktiškai – aš pasakau laiko intervalą, ne valandą. Ne todėl, kad nenoriu, o todėl, kad negaliu pažadėti, jog pirmadienio ryte nebus avarijos kelyje į Panevėžį. Paprastai atvykstame per pusvalandį į vieną ar kitą pusę nuo suplanuoto laiko. Buvo diena, kai aš pats vėlavau valandą dėl sugedusio vilkiko priešais mane. Klientas pyko, bet ką padarysi. Geri vežėjai paskambina, praneša. Blogi – pradingsta ir pasirodo kitą dieną.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju salone?

Dažniausiai taip, jei yra vieta. Mikroautobuse paprastai šalia sėdi vienas žmogus, o atbulinės eigos sofą galima užlenkti. Bet jei daiktų pilnut pilnutėlis ir tu dar su dideliu krepšiu – bus ankšta. Aš asmeniškai neprieštarauju, jei žmogus tvarkingas ir neklausia manęs apie politikas po aštuonių valandų kelyje. Kartais klientai mano, kad tai kaip taksi – galės rūkyti ir stabdyti kas dešimt minučių. Ne. Kelionė pas vairuotoją, kuris skuba pristatyti krovinį.

Ką daryti, jei daiktų mažai – gal yra kokio bendro reiso galimybė?

Taip, čia vadinama dalinio krovinio paslauga. Aš surenku keletą užsakymų į vieną kryptį. Tave gali kainuoti dvigubai pigiau, bet daiktai važiuos tol, kol surinksime pilną mašiną. Kartais tai reiškia, kad lauksi savaitę ar dvi. Jei turi laiko – puikus variantas. Jei reikia skubiai – teks mokėti už pilną reisą. Aš siūlau šitą variantą tiems, kas perka butą Anglijoje ir dar nėra apsistoję. Daiktai važiuos, o tu ramiai pasitinki juos vėliau.

Ar reikia mokėti papildomai, jei reikia palaukti su pakrovimu kelias valandas?

Reikia. Nes aš negaliu visą dieną stovėti ir žiūrėti, kaip tu renki knygas į lentyną prieš jas išardydamas. Vieną valandą praleidžiu ramiai – dažnai taip būna, nes darbai dengiasi. Bet jei prasideda trys valandos laukimo, nes „ai, pamiršau sutvarkyti dokumentus“ – čia jau tavo laiko valdymo bėda, ne mano. Kai kurie vežėjai skaičiuoja už kiekvieną pradėtą pusvalandį, aš linkęs būti lankstesnis, bet ne truputį, ne visagalis. Po keturių valandų aš jau irgi mieguistas ir piktas ant pasaulio.

Pakavimas ir daiktų apsauga

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišbyrės kelyje?

Kartoninės dėžės – tavo geriausi draugai. Ne maišeliai iš maximos, kurie plyšta paėmus. Aš matau tai kiekvieną kartą. Žmogus sudeda viską į pirkinių krepšius, o paskui stebisi, kodėl subyrėjo šampūnas. Tvirta juosta, burbulinė plėvelė aplink trapius daiktus ir nieko palaido. Kita vertus, kartais aš pats padedu krautis, jei matau, kad klientas pavargęs ir nežino, kaip. Mikroautobuse daiktai slysta mažiau nei fūroje, bet vis tiek dreba. Saugiai supakuoti – tavo ramybė.

Ar daiktai apdrausti, jei dūžta kelyje?

Draudimas... na, čia dauguma vežėjų turi CMR draudimą, bet jis ne visada dengia bet kokį pašlijimą. Aš pats turiu papildomą aprėpimą, bet jei renkiesi kažką iš skelbimų portalo – paklausk tiesiai. Parašyta, kad apdrausta, o paskui paaiškėja, kad tik transporto priemonė apdrausta, ne krovinys. Būna ir tokių. Geriausia fotografuoti daiktus prieš pakrovimą. Aš net pamenu, kaip viena ponia nufotografavo net savo lygintuvą. Atrodo kvailai, bet po dviejų dienų... patikėjo mano žodžiu, kad viskas sveika atvyko.

Ar reikia patiems padėti krautis daiktus?

Paprastai taip, ypač jei gyveni be lifto antrame aukšte. Vairuotojas vienas nepastumdys sofos, nebent aš pats važiuoju ir žinau, kad reikėjo pasiimti kolegą. Bet daugelis mikroautobusų vairuotojų dirba po vieną dėl sąnaudų. Padėsi – kelionė greitesnė, mažiau streso. Aš neprašau pervežti pianino žemyn be pagalbos, bet šaldytuvą ar spinta – taip, prisiliesk. Kartais jaunuoliai išsinoriauja, kad tik nereiktų liesti daiktų, o paskui stebisi, kodėl vežėjas piktas. Na, normalu.

Ar galima vežti dviratį ar motociklą mikroautobusu?

Taip, bet pasakyk iš anksto. Dviratis – dar viena, bet jei tai enduro ar koks didesnis motociklas, matavimai svarbūs. Mikroautobuso bagažinė turi aukščio ribą. Kartais reikia nulenkti veidrodėlius, apmuturiuoti kad nebraižytų. Aš viena kart vežiau motociklą į Birmingemą – tilpo, bet teko daiktus šiek tiek perkraustyti. Nebuvo tragedija, bet jei dar pliušinis kreslas šalia... tada jau nežinau, ar verta rizikuoti. Geriau atsiųsk išmatavimus, aš pasakysiu ar tilps.

Anglija – pristatymas ir galimos bėdos

Kas jei pasienyje paklaidina ar vėluoja keltas?

Atleisk, bet čia ne mano rajonas. Keltai vėluoja – faktas. Kartais per Kalėdas ar audrą atšaukia viską. Jeigu vairuotojas turi bilietą su lankstumu, gali persėsti į kitą. Jei pigiausias variantas – lauki. Aš savo žmonėms visada sakau: skaičiuokite papildomą dieną maršrute. Buvo atvejis, kad Doverio uoste praleidom penkiolika valandų eilėj. Klientas Londone nebegalėjo priimti, palikome sandėlyje. Ne idealu, bet realu. Mokykis iš svetimų klaidų – nepirk paskutinės minutės bilieto.

Ar vairuotojas kalba angliškai, jei reikia pagalbos vietoje?

Kalba, bet ne visi idealiai. Aš pats angliškai rašau geriau nei kalbu, bet susišnekame. Kartais vairuotojai – lenkai, rumunai, kas be ko, ir lietuviai. Anglų kalba reikalinga muitinei ir nurodymams privažiavus. Jeigu bijai, kad neįsikalsi į butą dėl barjero – na, čia jau telefonu pasikalbėk pats. Aš ne siuntų tarnybos operatorius, kad vertimą daryčiau. Bet esu pats vedęs klientą iki durų ir atidaręs vartus, kai jie nesiskaitė. Žmogiškas dalykas.

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš negaliu būti vietoje Anglijoje?

Būna. Tada reikia žmogaus, kuris priims. Draugas, kaimynas, nuomos agentas. Be jo – problema. Mikroautobusas negali stovėti aštuonias valandas Londone, nes ten parkavimas kainuoja tavo pusę algos. Jei nieko nėra – daiktai keliauja į saugyklą. Aš asmeniškai nemėgstu to daryti, nes saugykla Anglijoje brangi, o klientas paskui kaltina papildomomis išlaidomis. Susiplanuok laiką. Kelios savaitės prieš perkraustymą – pasitikrink, ar būsi ten. Ne taip sudėtinga.

Kaip rasti pervežimą, jei keliauju į užmiesčio kaimelį ten?

Anglija – ne tik Londonas. Devonas, Kornvalis, Šiaurė... ten mažiau reisų. Aš stengiuosi suplanuoti, kad jei vežu į Bristolį, pasiimu ir ko nors į Pietų Velsą, bet jei tik tavo kaimelis prie niekur – kaina auga. Kartais sudedame su keleivių pervežimais, kad apsimokėtų. Bet mikroautobusas yra mažesnis nei fūra, tai gali privažiuoti siauresniais keliukais. Fūra privažiuotų, o tada reiktų persikrauti. Efektyviai – reiškia ne tik greitai, bet ir kad nereiktų persikrauti trigubai.

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti ir į antrą aukštą... na, į kiemą miesto centre?

Į butą antrame aukšte – nebent tai skraidantis transporteris. O į kiemą? Kartais. Jei ten gatvė siaura iki sienos galvą atsigręžus, aš... na, kartais net nenoriu rizikuoti. Buvo Sofijos centre Vilniuje – privažiavau, bet palikau ant kelio, nes kiemelyje vietos pasukti nulis. Klientas pyko, bet aš parodžiau įbrėžimą, kurį buvau padaręs prieš metus ten pat. Pamatė ir suprato. Anglijoj situacija panaši – Londono centre geriau palikti gatvėje legaliai, nei įkišti į vidų ir gauti baudą.

Laikas ir logistika

Koks geriausias laikas vežtis daiktus į Angliją mikroautobusu?

Vasarą ir prieš Kalėdas – pragaras. Visi važiuoja, kainos šokinėja, uostai kaip skardinė silkės. Aš pats vasarą dirbu po dvylika valandų, nes paklausa didelė. Rugsėjis, spalis, vasario pradžia – ramiau. Bet žinok, geriausias laikas yra tada, kai tau reikia, o ne kai aš laisvas. Efektyviai planuoti – reiškia užsisakyti prieš tris–keturias savaites. Paskutinės minutės kelionė į Londoną kainuos kaip į Antarktidą. Buvo žmonių, kurie manė, kad gruodžio dvidešimtą rasiu vietą kaip sausio viduryje. Neradau.

Kiek prieš reikia užsirašyti, kad tikrai vežtų?

Kalbu iš patirties – jei žinai savo datą, skambink dabar. Geriau anksčiau nei vėliau. Ypač jei kraustymasis pavasarį ar rugsėjo pradžioj. Aš pats grafiką pildausi savaitėmis į priekį, ir kartais atsisakau užsakymų ne dėl to, kad nenoriu pinigų, o dėl to, kad fizikai nebespėčiau. Savaitė – minimumas. Dvi – patogiau. Mėnesis – idealu. Buvęs klientas skambino dieną prieš išskrydimą ir klausė, ar galiu ištuštinti butą. Galėjau, bet kaina buvo kitokia. Labai kitokia.

Ar efektyviai – reiškia greitai, ar reiškia pigiai?

Tai tuos du dalykus reikia atskirti. Efektyviai transportuoti į Angliją – mano galva – reiškia optimaliai. T.y., mašina nei tuščia, nei perkrauta, atvyksta be sugaišto laiko veltui, o kaina atitinka tai, ką gauni. Kartais klientas sako „noriu rytoj ir už du šimtus“. Aš irgi noriu daug ko. Realybė – geriausi rezultatai per vidurį. Skubu – moki. Pinigų mažai – lauki. Nėra magiškos formulės. Kartais žmonės to nesupranta ir pyksta ant pasaulio. Aš tik vairuotojas, ne stebukladarys.

Patikimumas ir klaidos

Ką reiškia „patikimas mikroautobusas“ realybėje?

Man tai auto, kuris neatšaukia reiso dėl to, kad vakar per gimtadienį kažkas pamiršo pakeisti tepalus. Patikimas – kai vairuotojas paskambina, o ne slepiasi. Kai mašinoje yra atsarginis ratas, žieminės padangos pagal sezoną, o amortizatoriai nebilda. Aš prieš kiekvieną didesnę kelionę tikrinu stabdžius – na, stengiuosi tai daryti. Kartais pritrūksta laiko, bet rizikuot dėl gyvybių nesiruošiu. Yra vežėjų, kurie važinėja pusiau suvažinėtais transitais. Pas mane kitaip. Tikiuosi.

Kokios dažniausios klaidos, kurias daro klientai?

Meluoja apie daiktų kiekį. Sako „mažai, tik trys dėžės“, o paskui pasirodo, kad tai trys spintos, sofa ir šaldytuvas. Tada viskas stringa, kaina auga, pykstamasi. Kita klaida – nepasako apie trečią aukštą be lifto. Arba apleidžia pakavimą paskutinei dienai, o tada ieško dėžių parduotuvėje, kuri jau uždaryta. Būna ir tokių, kurie pamiršta, kad mikroautobusas nėra vilkikas ir negali privažiuoti prie pat durų sename kieme su stulpais. Tada piktinasi. Aš piktinuosi irgi.

Taigi, jei galvojai apie būtent tai – transportavimas į Angliją patikimu mikroautobusu efektyviai tikrai įmanomas. Ne visuomet pigiausias, ne visuomet greičiausias, bet dažniausiai protingiausias vidurys. Surask patikimą vežėją, nebijok klausti kvailų klausimų ir nepulk ant to, kas šauna pirmas į akis. Aš čia tryliktoj metų... ar dvidešimt ketvirtąjį jau nesiskaitau, bet patirties turiu pakankamai, kad žinočiau – geriau permokėti šimtą eurų, nei prarasti daiktus. Sekmės kraustantis.