Tarptautinis pervežimas durys iki durų – kaip viskas veikia realiai

Įvadas

Paimame prekes iš namų, pristatome durys iki durų – skamba paprastai, bet už tos frazės slepiasi daugiau nei vienas žmogus įsivaizduoja. Dirbu šioje srityje jau beveik penkiolika metų ir galiu pasakyti vieną dalyką: kiekvienas pervežimas yra unikalus, nes žmonės skirtingi, jų daiktai skirtingi, o šalys – dar skirtingesnės. Kartais viskas eina kaip sviestu pjovus, kartais tenka spręsti problemas, kurių niekas nenumatė. Šiame straipsnyje (na gerai, ne straipsnyje, tiesiog noriu tau paaiškinti) papasakosiu, kaip iš tikro veikia durys iki durų paslauga, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir į ką verta atkreipti dėmesį, kad pervežimas neviršntų košmaru. Pradėkime.

Kaip veikia durys iki durų paslauga

Ką tiksliai reiškia „paimame iš namų"?

Kai sakome, kad paimame iš namų, tai paprastai reiškia, kad mūsų komanda atvažiuoja į nurodytą adresą ir pasiima viską, ką suderinome iš anksto. Bet čia yra niuansas – jei gyveni penkto aukšto name be lifto, tai jau kitas pokalbis. Dažniausiai į kainą įeina vienas aukštas, bet jei reikia nešti per laiptus, tai papildomai kainuoja. Vieną kartą turėjome klientą Vilniuje, kuris nematė problemos, kad jo sofa yra trijų metrų ilgio ir netelpa į liftą. Teko samdyti du papildomus žmones ir tempti per visą namą. Iš to karto išmokau visada klausti iš anksto – ne tik ką vežame, bet ir kaip tai išnešti.

Ar tikrai pristato iki durų?

Taip, bet čia vėlgi – reikia susitarti dėl detalių. Jei gyveni name, kurio kiemas yra didelis ir sunkiai prieinamas, gali būti, kad sunkvežimis sustos gatvėje, o ne prie pat namo durų. Jei tai butas mieste, dažniausiai tikrai pristatome iki pat durų, bet jei yra draudimas važiuoti į tam tikras zonas arba nėra kur sustoti sunkvežimiui, tada gali tekti pasiimti daiktus iš artimiausios vietos. Vieną kartą vežėme į Paryžių ir dėl eismo apribojimų sunkvežimis galėjo pristatyti tik iki kito kvartalo – klientės teko pačiai atvažiuoti su mašina ir pasiimti dalį dėžių. Iš anksto įspėjome, bet ji vis tiek pyko. Suprantama, bet kartais taip yra ir nieko nepadarysi.

Kiek laiko trunka visas procesas?

Viskas priklauso nuo atstumo ir šalies. Jei vežiame į Vokietiją ar Lenkiją, tai paprastai užtrunka 2–4 dienas. Jei į Ispaniją ar Italiją, jau reikia skaičiuoti 5–7 dienas. Jei toliau – į JAV, Australiją ar Aziją – čia jau kalbame apie savaitės ar net dvi savaites, nes reikia susiderinti su laivybos ar oro transporto grafiku. Kartais klientai mano, kad pervežimas į kitą žemyną truks tiek pat, kiek iki kaimyninės šalies. Iš tikro – ne. Kartais tenka laukti net mėnesį, jei uostas užstrigęs arba konteineriai pilni. Čia jau ne mūsų rankose.

Ar galiu pasitikėti, kad daiktai bus saugūs?

Čia turbūt didžiausias klausimas, kurį girdžiu kasdien. Ir atsakymas – taip, bet su išlygomis. Mes naudojame profesionalias pakavimo medžiagas, tvirtiname dėžes, bet gyvenime visko būna. Vieną kartą vežėme šeimos paveikslus ir vienas dėžėje atsidūrė paveikslas su sulaužytu rėmu – ne dėl mūsų kaltės, tiesiog dėžė buvo per maža ir spaudė. Po to pradėjome naudoti storesnį kartono storesnį (taip, patys pasitikriname dabar). Taip pat siūlome draudimą – jei nori tikrai ramiai miegoti, verta papildomai apsidrausti. Brangius daiktus visada patariu deklaruoti atskirai.

Kainos ir mokėjimai

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: kiek daiktų vežiame (konteinerio dydis arba bendras tūris), į kokią šalį vežiame, ar reikia papildomų paslaugų (pakavimas, demontavimas, sandėliavimas) ir kiek skubiai reikia pristatyti. Paprastai tariant – kuo daugiau daiktų ir kuo toliau, tuo brangiau. Bet čia dar ne viskas – jei reikia pakrauti iš penkto aukšto be lifto, tai jau brangiau. Jei reikia iškrauti sunkvežimyje, kuris negali prieiti arti namo, taip pat brangiau. Vieną kartą klientui pasakiau vieną kainą, o po to paaiškėjo, kad jo namas stovi kalne, į kurį sunkvežimis negali užvažiuoti. Teko samdyti papildomą transportą. Išmokau visada klausti nuotraukų.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Sąžiningai? Kartais būna papildomų išlaidų, kurių iš pradžių nematome. Pavyzdžiui, jei šalyje reikalingi tam tikri dokumentai arba muitinės mokesčiai. Jei vežiame į ne ES šalį, gali tekti mokėti muito mokesčius. Bet mes visada stengiamės įspėti iš anksto, kad nebūtų staigmenų. Yra įmonių, kurios pasako vieną kainą, o po to prideda visokiaius „papildomus mokesčius" – aš to nedaryčiau, nes po to klientai nebegrįžta ir šešėlis krenta ant visos rinkos. Bet perspėju – visada skaityk sutartį iki galo, nes ten gali būti punktai, kurie tau nepatiks.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Jei turi didelį kiekį daiktų arba veži į šalį, kurioje dažnai važiuojame, tai tikrai galime kažką suderinti. Bet jei tai mažas kiekis ir į egzotišką šalį, kurioje retai dirbame, tada kaina bus standartinė. Vieną kartą turėjome klientą, kuris norėjo pervežti tik kelias dėžes į Portugaliją ir tikėjosi labai mažos kainos. Paaiškinau, kad net jei vežame vieną dėžę, reikia vis tiek tvarkyti dokumentus, važiuoti iki sandėlio, krauti ir t.t. Galiausiai jis suprato. Kartais žmonės mano, kad pervežimas yra kaip taksi – kuo mažiau daiktų, tuo mažiau kainuoja. Iš dalies taip, bet ne visada.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia?

Jei vežiame ES šalies ribose, dokumentų reikia mažiau – paprastai užtenka sąrašo daiktų ir sąskaitos faktūros. Bet jei vežiame į ne ES šalį, tada reikia ruoštis rimčiau: reikės prekių deklaracija, kilmės sertifikatai (jei tai nauji daiktai), o kartais ir draudimo dokumentai. Vieną kartą vežėme klientui baldus į Jungtinius Arabų Emyratus ir ten prireikė patvirtinto sąrašo su vertėmis – muitinė norėjo žinoti, kiek visa tai kainuoja. Jei nežinai, ko reikia, mes padedame tai išsiaiškinti, bet galutinė atsakomybė vis tiek yra kliento. Čia aš tikrai nesu 100% tikras, kaip viskas veikia kiekvienoje šalyje – kartais net ir patys nustebame.

Ar padedate su muitinės formalumais?

Taip, mes padedame, bet tai nėra nemokama. Muitinės tvarkymas atskiroje šalyje gali būti tikras galvos skausmas – kiekviena šalis turi savo taisykles, ir jos keičiasi dažniau, nei norėtųsi. Kartais tenka samdyti vietinius brokerius, kurie žino, kaip greitai sutvarkyti reikalus. Vieną kartą vežėme į Kiniją ir ten reikėjo tiek daug dokumentų, kad net aš pats pasimečiau. Klientui teko laukti dvi savaites ilgiau, nei planavome. Bet galiausiai viskas gavosi. Svarbu žinoti – jei veži į ne ES šalį, tikėkis, kad bus biurokratija. Ir kuo brangesni daiktai, tuo daugiau popierių.

Kas atsitinka, jei dokumentai neteisingi?

Tuomet krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Ir tai tikrai ne gera žinia – gali tekti mokėti baudą, o jei dokumentai labai blogi, gali tekti ir grąžinti krovinį atgal. Vieną kartą turėjome atvejį, kai klientė deklaravo savo daiktus kaip naujus, nors jie buvo naudoti. Muitinėje tai išsiaiškino ir teko mokėti muito mokesčius, kurių ji nesitikėjo. Po to ji pyko ant mūsų, nors mes jai sakėme, kad reikia būti sąžiningai. Taigi – geriau iš karto pasakyti viską tiksliai, nei vėliau spręsti problemas.

Pakavimas ir paruošimas

Ar pakavimas įskaičiuotas į kainą?

Paprastai – ne, bet priklauso nuo to, ką deriname. Jei nori, kad mes supakuotume viską, tai kainuoja papildomai. Bet dažniausiai klientai patys pakavoja, o mes tik pasiimame ir vežiame. Čia mano patarimas – jei pats pakuoji, naudok gera kartono dėžes, neužpildyk jų per daug (kitaip sprogs), ir viską gerai užklijuok. Vieną kartą vežėme dėžes, kurios buvo surištos lipnia juosta per plonai – pervežimo metu pusė jų atsidarė ir daiktai išsibarstė. Po to teko viską rinkti ir perdėlioti. Tai kainavo papildomai, žinoma.

Ką verta pakuoti atskirai?

Brangius daiktus – elektroniką, papuošalus, meno kūrinius – visada verta pakuoti atskirai ir deklaruoti. Taip pat patariu pasiimti asmeninius dokumentus, vaistus ir kitus svarbius daiktus su savimi, o ne į dėžes. Vieną kartą klientė pamiršo savo brangius auskarus dėžėje tarp drabužių. Auskarai buvo nedideli, bet vertingi. Mes jų neradome, kol nebuvo per vėlu. Po to ji buvo labai nusiminusi, o mes jautėmės kalti, nors iš tikro ji pati turėjo pasakyti. Taigi – brangius daiktus pasiimk su savimi arba aiškiai pažymėk dėžes.

Ar reikia išardytti baldus?

Jei baldai dideli, dažniausiai taip – stalus, lovas, spintas geriau išardyti, nes taip lengviau išnešti ir mažiau tikimybės sugadinti. Bet jei pats nemoki arba nesi tikras, gali samdyti mus – mes turime žmonių, kurie tai padaro. Vieną kartą klientė bandė pati išardyti savo mėgstamą seną spintą ir sulaužė vieną dureles. Po to pyko, kad mes jos neįspėjome, nors mes jai sakėme, kad geriau palikti tai mums. Na, kartais žmonės mano, kad jie gali viską. Aš irgi taip kartais manau, bet po to suprantu, kad geriau palikti profesionalams.

Kas vyksta pervežimo metu

Ar galiu sekti savo krovinį?

Taip, dauguma įmonių siūlo sekimo sistemą – galėsi matyti, kur šiuo metu yra sunkvežimys arba konteineris. Bet čia vėlgi priklauso nuo šalies. Jei vežiame Europoje, tai sekimas veikia gerai. Jei vežiame į Aziją ar Ameriką per jūrą, tai informacija gali vėluoti – uostai ne visada greitai atnaujina duomenis. Vieną kartą klientui sakiau, kad krovinys jau išvyko iš uosto, o po dviejų dienų paaiškėjo, kad jis vis dar stovi sandėlyje. Nepatogu buvo, bet taip jau yra.

Kas atsitinka, jei kelyje kažkas negerai?

Jei kas nors nutinka – avarija, gedimas, blogi orai – mes su tavimi susisiekiame ir sprendžiame problemą. Kartais tenka pakeisti maršrutą, kartais reikia papildomo laiko. Svarbu žinoti – mes negalime kontroliuoti visko. Vieną kartą pervežimo metu Prancūzijoje prasidėjo didelis streikas ir sunkvežimiai negalėjo judėti. Klientui teko laukti savaitę ilgiau nei planavo. Jis buvo nepatenkintas, bet čia jau force majeure, kaip kad sakoma. Mes grąžinome dalį pinigų už vėlavimą, bet vis tiek – ne visiems tai patiko.

Ar galiu keisti adresą pervežimo metu?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai sudėtinga. Jei jau esame pakrovę ir važiuojame, pakeisti adresą reiškia papildomus dokumentus, galbūt net perkrovimą. Jei adresas keičiasi iki pakrovimo, tai dar įmanoma, bet gali keistis ir kaina. Vieną kartą klientė pasakė, kad persikels į kitą miestą nei planavo, jau po to, kai mes sudarėme sutartį. Teko perrašyti viską iš naujo ir kaina šiek tiek padidėjo. Ji pyko, bet taip jau yra – adresas keičiasi, kaina keičiasi.

Pristatymas ir iškrovimas

Kas vyksta pristatymo dieną?

Mes atvažiuojame su sunkvežiniu ir pristatome daiktus į nurodytą adresą. Jei viskas gerai, išnešame dėžes ir baldus į namą (priklauso nuo to, ką derinome). Po to pasirašai priėmimo aktą ir viskas – operacija baigta. Bet čia būna ir niuansų – jei sunkvežimis negali prieiti arti namo, dalį teks iškrauti rankomis ir nešti. Kartais tenka samdyti papildomus žmones, jei daiktai labai sunkūs. Vieną kartą vežėme didelį pianiną į ketvirtą aukštą ir tai buvo tikras iššūkis – teko samdyti net keturis žmones ir naudoti specialius diržus.

Ką daryti, jei kažkas trūksta arba sugadinta?

Tuomet reikia rašyti pretenziją. Bet čia svarbu – ką nors pastebėjęs, tai reikia padaryti iš karto, prieš pasirašant priėmimo aktą. Jei pasirašei, o po to randi problemą, jau sunkiau įrodyti, kad tai mūsų kaltė. Vieną kartas klientė pastebėjo įlenktą kampą ant savo stalo tik po dviejų dienų. Mes nežinojome, ar taip buvo iki pervežimo, ar pervežimo metu. Galiausiai jiems teko susitarti per pusę. Taigi – viską tikrink iš karto, kol mes dar šalia.

Ar padedate surinkti baldus?

Paprastai – ne, tai jau atskira paslauga. Bet jei deriname iš anksto, galime susitarti, kad kas nors iš mūsų komandos liks ir padės. Tai kainuoja papildomai, žinoma. Vieną kartą palikome žmogų dviem valandomis padėti surinkti lovas ir spintą, nes klientė buvo viena ir nemokėjo to daryti. Ji buvo dėkinga, o mes gavome papildomų pinigų. Bet tai nėra standartinė paslauga, tai reikia derinti atskirai.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kodėl pervežimas kartais brangsta nei planuota?

Dažniausiai dėl to, kad pradžioje nebuvo visko tiksliai susitarta. Klientai pamiršta pasakyti, kad gyvena aukštai, kad turi labai didelius baldus, kad reikia papildomų paslaugų. O po to, kai jau pradedame dirbti, paaiškėja, kad viskas kitaip. Vieną kartą turėjau klientą, kuris sakė, kad veža „keletą dėžių". Atvažiavus, ten buvo pilnas trijų kambarių buto turtas – sofa, lova, spintos, televizorius, ir dar keturios dėžės su knygomis. Kaina, žinoma, pasikeitė. Jis pyko, bet aš paaiškinau, kad „keletas dėžių" ir „pilnas butas" – tai skirtingi dalykai.

Kaip išvengti nemalonumų?

Geriausia – būti sąžiningam ir tiksliam nuo pradžių. Nurodyk tikslų daiktų kiekį, nuotraukas, jei reikia – nuimat matmenis. Jei nežinai, kiek kas sveria – pasakyk, mes įvertinsime. Ir svarbiausia – skaityk sutartį. Žinau, kad tai nuobodu, bet ten parašyta viskas, kas bus daroma ir kiek tai kainuos. Kartais žmonės pasirašo nematę, o po to skundžiasi. Aš suprantu, kad sutartys ilgos ir pilnos teisinio žargono, bet bent jau pagrindinius punktus peržvelk.

Ką daryti, jei įmonė elgiasi ne sąžiningai?

Tada reikia skųstis. Bet pirma – bandyk kalbėtis. Kartais problemas galima išspręsti pokalbio metu. Jei ne – ieškok kitų įmonių, skaityk atsiliepimus, klausk pažįstamų rekomendacijų. Yra įmonių, kurios žino, kad klientai retai skundžiasi, ir naudojasi tuo. Bet yra ir tokių, kurios dirba sąžiningai ir vertina savo reputaciją. Aš bandau būti tarp pastarųjų, bet nesu tobulas. Kartais ir aš padarau klaidų, bet stengiuosi jas ištaisyti. Tai galiu pasakyti už save.

Papildomos paslaugos ir galimybės

Ar galima saugoti daiktus laikinai?

Taip, dauguma pervežimo įmonių siūlo sandėliavimo paslaugas. Jei dar neradai naujo būsto arba reikia laikinai kur nors palikti daiktus, galime sutarti dėl sandėliavimo. Tai paprastai kainuoja pagal tūrį ir laikotarpį. Vieną kartą klientė išvyko į kitą šalį dirbti porai mėnesių ir norėjo palikti baldus sandėlyje. Mes sutvarkėme, ji grįžo ir pasiėmė viską be problemų. Bet čia vėlgi – reikia iš anksto susitarti ir pasirašyti atitinkamą sutartį.

Ar galima vežti gyvūnus?

Čia jau kitas reikalas – gyvūnams reikalingi specialūs dokumentai, kartais net veterinarinis leidimas, ypač jei vežiama į kitą šalį. Mes paprastai nevežame gyvūnų, nes tai reikalauja specialių licencijų. Bet jei reikia, galime rekomenduoti įmonę, kuri tuo užsiima. Vieną kartą klientas norėjo vežti savo šunį kartu su daiktais. Paaiškinau, kad mes to nedarome, bet daviau kontaktą kitai įmonei. Jis liko patenkintas, nes jam nereikėjo ieškoti pačiam.

Ar vežate automobilius?

Taip, tai atskira paslauga – transporto pervežimas. Jei nori vežti automobilį į kitą šalį, tai įmanoma, bet reikia tvarkyti dokumentus, dažnai reikalingas draudimas. Automobiliai paprastai vežami konteineriuose arba specialiuose autovežiuose. Kaina priklauso nuo auto dydžio ir šalies. Vieną kartą vežėme seną „Volvo" į Australiją – tai buvo brangu, bet klientui to reikėjo, nes tai buvo jo pirmasis automobilis ir jis norėjo jį pasiimti su savimi.

Išvada

Taigi, jei planuoji pervežimą į kitą šalį ir nori paslaugos „paimame iš namų – pristatome durys iki durų", žinok kelis dalykus: visada viską derink iš anksto, būk tikslus dėl to, ką veži ir kur gyveni, skaityk sutartį ir nesitikėk, kad viskas bus pigiau nei planavai. Kartais iškyla problemų, kurių niekas nenumatė – orai, streikai, dokumentai. Bet jei randi tinkamą įmonę, kuri dirba sąžiningai, pervežimas gali būti daug mažiau streso, nei jei darytum pats. Sėkmės su pervežimu – jei turi dar klausimų, žinok, kad visada galima pasitikslinti.