Sutaupykite siųsdami krovinį į Angliją su specialiomis kainomis

Jei svarstote, kaip sutaupyti siųsdami krovinį į Angliją su specialiomis kainomis, pirmas patarimas toks: pigiai ne visada reiškia gerai, o brangiai – dar mažiau garantijų. Aš dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau penkiolika metų ir mačiau visko: žmonių, kurie sumokėjo dvigubai dėl nežinojimo, ir tų, kurie sumokėjo trečdaliu mažiau, nes tiesiog paklausė teisingų klausimų. Nieko čia neišradinėsiu, tik pasakysiu, kaip viskas vyksta realybėje, be cukraus. Kad ir kur siųstumėte – į Londoną, Birmingemą ar kaimą kur šalia Bristolio – principas išlieka tas pats: kuo daugiau žinote, tuo mažiau permokate.

Kainos: mitai ir kaip jas sumažinti

Kiek dabar kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Angliją standartiškai?

Nu, jei pilnas fūros krovinys iš Vilniaus į Londoną – realiai kaina svyruoja nuo 1800 iki 2500 eurų. Mažesniam butui su daliniu kroviniu gali užtekti ir 600-800 eurų. Bet skaičius „nuo“ labai apgaulingas. Kartais prisideda pakrovimas, kuro antkainiai, Prancūzijos kelių mokesčiai. Tad visada prašykit galutinės sumos (taip, kainos, ne datos) su visais mokesčiais. Kitaip balansuosite tarp biudžeto ir staigmenos, kurios nenorėsit patirti.

Ar tos „specialios kainos“ nėra tiesiog marketingo triukas?

Kartais taip, kartais ne. Būna įmonių, kurios kabina „super kainą“, o paskui dėlioja papildomus mokesčius ant stalo. Bet kartais vežėjas turi tuščią vietą grįžtamajame reise ir nori ją užpildyti bet kokia kaina. Tada kaina – reali. Tik jei nuolaida 70 proc. – jau signalas. Bet 20-30 proc. mažiau nei rinkos vidurkis visai įmanoma. Žiūrėkit ne į antraštę, o į sutarties pabaigą, kur smulkus šriftas gyvena.

Kas yra grupinis perkraustymas ir kodėl jis pigesnis?

Tai dalinis perkraustymas – jūsų daiktai važiuoja su kito kliento daiktais vienoje fūroje. Fūra užpildoma efektyviau, vežėjas neprarasia... oi, nepraras pinigų važiuodamas tuščias. Jūs mokate tik už savo erdvę. Bet reikia lankstumo su datomis, nes daiktai pakraunami pagal maršrutą, o ne jūsų norus. Asmeniškai renkuosi šitą variantą, jei neskubu. Tik atsiminkit – perkraustomi daiktai tarpusavyje liečiasi, tad pakavimas turi būti itin tvirtas.

Kodėl vieni vežėjai siūlo 800, o kiti 2500 eurų už tą patį krovinį?

Todėl, kad „tas pats krovinys“ skirtingai matuojamas. Vieni į kainą įtraukia tik pervežimą, kiti – pakrovimą, draudimą, iškrovimą. Jei vežėjas turi naujas mašinas ir samdo vairuotojus oficialiai – bazė aukštesnė nei kokiam džipui su priekaba. Ar brangesnis geresnis? Nebūtinai. Mačiau, kad už 800 viskas praėjo sklandžiai, o už 2500 – sulūžo. Tikrinkite atsiliepimus ir kainos sudėtį, ne tik galutinį skaičių.

Ar galima derėtis dėl kainos, ar tai jau nebemadinga?

Dar kaip galima. Kuklok, drąsuoliai. Aš su klientais deriuosi nuolat, ypač jei sezonas ne karštas arba klientas lankstus. Jei birželį norite važiuoti kitą savaitę – šansų nulis. Bet jei vasarį galit palaukti savaite – staiga atsiranda „speciali kaina“. Kartais užtenka pasakyti, kad kitas siūlo pigiau, ir kaina kris. Nebijokit paklausti. Blogiausiu atveju pasakys „ne“, o geriausiu – sutaupysite šimtą kitą.

Pakuotė ir ruošimas: dažniausiai pamirštami dalykai

Kaip supakuoti, kad nereikėtų mokėti už tuščias oro kišenes fūroje?

Fūroje mokate už kubus arba paletes. Tuščia dėžė su oru viduje – tai jau permoka. Lygiai kaip lagaminas oro uoste. Veržkite daiktus iki galo, užpildykite spragas antklodėmis. Nenaudokit dėžių, kurios dvigubai didesnės nei reikia, vien dėl to, kad tokios buvo po ranka. Geriau mažesnė ir pilna, nei didelė tuščia viduje. Tai tas pats, kas pirkti brangesnį bilietą be jokios priežasties. Kiekvienas centimetras kainuoja.

Ar būtina viską dėti į dėžes, ar galima tiesiog surišti ir paleisti?

Smulkūs daiktai, traškesiai ir tas, kas neturi savo formos – privalo būt dėžėse. Kėdės ar stalai gali ir be jų. Aš kartą vežiau veidrodį, suvyniotą tik į antklodę. Atvažiavus į Mančesterį jis atrodė kaip dėlionė. Būtų pigiau buvę pirkti dėžę. Be to, fūroje daiktai juda. Jūsų nesutvirtinti daiktai gali sugadinti ir kaimyno krovinį. Užpakaliuką susirišti – sveikintina, bet ne visada pakankamai.

Ką daryti, jei sofos neįmanoma išnešti pro durų angą?

Aha, klasika. Kartais pamirštama, kad sofą reikia ir išnešti. Aš mačiau, kaip Vilniuje tempėme ją per balkoną virvėmis, nes laiptai – neprasiskiria. Jei vežėjas atvažiuoja, o išnešti negali – gali atsisakyti arba paprašyti papildomos kainos. Išsimatuokit ne tik kambarius, bet ir duris, koridorius. Anglijoje durys dažnai siauresnės už Lietuvos standartus. Nežinau kodėl, bet taip yra.

Ar man reikia pirkti dėžes pas vežėją, ar galiu naudoti senas iš parduotuvės?

Senos bananų dėžės – pigu, bet neverta. Jos subyra kraunamos vieną ant kitos. Yra dėžių su dviguba banga, skirtų perkraustymams. Jei turite tik kelias ir neperpildytas – gal ir išeis. Tik neidėkite knygų į milžiniškas dėžes, jų nepakelsite. Geriau investuoti į tvirtą dėžę nei gailėtis dėl sugadintų daiktų. Beje, Anglijoje popierius kitoks... na, čia ne prie ko.

Kaip pažymėti dėžes, kad Anglijoje nereikėtų atidarinėti visų ieškant pledų?

Etiketės. Ir ne tik „virtuvė“ ar „miegamasis“, bet ir turinys: „pledai“, „puodai“. Nes pirmąją naktį Londone norisi tiesiog išsikloti lovą, o dėžių – trisdešimt. Aš siūlau spalvotas juostas, nes užrašai nusibraižo. Raudona – virtuvė, mėlyna – miegamasis. Užrašykite savo vardą ir telefoną ant kiekvienos. Fūroje kartais būna kelių klientų daiktai, ir tada laikykitės uz... už savo. Kad nenukentėtumėt nuo sumaišties.

Kas vyksta kelyje ir kodėl kartais viskas stringa

Ką reiškia „back load“ ir ar tai tikrai padeda sutaupyti?

Back load – kai fūra grįžta iš Anglijos tuščia ir vežėjas prisisiima krovinį, kad padengtų kurą. Jums pigiau, jam mažiau nuostolio. Bet jūs turit derėtis prie jo grafiko, o ne savo. Jis gali pasakyti: „atvažiuosiu tarp trečiadienio ir sekmadienio“. Jei lankstūs – super. Jei turite notarą sutartu laiku – tada ne jums. Aš naudojuosi, kai daiktai gali palaukti. Tai kompromisas, bet dažnai vertas pinigų.

Kodėl kartais krovinys vėluoja savaitę, nors žadėjo tris dienas?

Pirmiausia orai, ypač žiemą per kalnus. Antra – fūros gedimai. Trečia – muitai, jei popieriai ne tvarkingi. Ketvirta – vežėjas apsiskaičiavo ir per daug prisiėmė. Tada jūsų daiktai važinėja po Angliją pirmyn atgal, kol atlaisvės vieta. Tai erzina, bet skambinti kas valandą nepadės. Jei vėluoja be žodžio daugiau nei dvi dienas – jau turite teisę nervintis ir reikalauti kompensacijos, jei sutarty numatyta.

Ar saugu siųsti brangią elektroniką, ar ji tikrai atlaikys tą kelią?

Atlaikys, jeigu gerai supakuota. Fūra nėra ideali vieta technikai – duobės, stabdymas. Jei galit – originalioj dėžėj su putplomis. Jei neturite – vežėjas siūlo transporterį, bet brangiau. Brangi elektronika turi būti įrašyta sąraše su verte, kitaip draudimas gali sumokėti pusę ar nieko. Aš pats savo technikos niekada nevežiau be geriausios pakuotės. Rizkuoti dėl šimto eurų sutaupymo... na, neverta.

Ar galima siuntą palikti sandėlyje Londone, jei dar neturiu naujo būsto?

Taip, daugelis turi trumpalaikio saugojimo galimybę – nuo kelių dienų iki savaičių. Kaina – apie 10-30 eurų per savaitę už kubinį metrą. Yra buvę, kai klientas atvyksta, o buto sandoris įstrigęs. Daiktai paguldi sandėlyje ir visi ramūs. Tik sutarkite iš anksto, nes ne kiekvienas vežėjas veža tiesiai į namus. Kartais jie surenkami regioniniuose centruose, ir tada sandėlis tiesiog logistinis taškas. Iš ten pristatymas – atskiras veiksmas.

Kodėl negalima tiesiog nusipirkti vietos konteineryje ir viską sutvarkyti pačiam?

Galima. Bet jūs pats atsakingas už muitus, pakrovimą, dokumentus. Aš mačiau žmonių, kurie bandė taip sutaupyti, o galiausiai sumokėjo daugiau dėl baudų. LCL konteineris tinka prekėms, bet asmeniniams daiktams fūra suprantamesnė. Jei turite pilną namą baldų – tada 40 pėdų konteineris gal ir pigiau. Bet nuo durų iki durų pervežimas dažnai laimi dėl paprastumo. Jūs ne logistikos įmonė, tiesa?

Realybė: problemos, blogos patirtys ir kaip jų išvengti

Ką daryti, jei daiktas atvažiavo sulūžęs ir vežėjas sako, kad tai ne jo problemos?

Jei yra sutartis su draudimu – jūsų teisės apgintos. Bet jei nėra – viskas priklauso nuo rašytinių įrodymų. Ar fiksuota būklė prieš pakrovimą? Jei taip, o dabar stalas turi kryptį – vežėjas kaltas. Jei ne – aiškins, kad taip ir gavo. Mes lietuviai drovimės įrašinėti kiekvieną įbrėžimą, bet tai vienintelė apsauga. Ir dar – niekada nemokėkite visos sumos prieš iškrovimą. Nebent norit loterijos su savo komoda.

Ar vežėjas gali atsisakyti vežti, kai pamato, kad aš ne to neįpakavau?

Gali. Jei atvažiuoja, o bute viskas primesta kaip po audros ir jis mato, kad sugadins daiktus – turi teisę atsisakyti arba paprašyti pasirašyti atsakomybės atsisakymą. Aš mačiau, kai klientas supylė viską į šiukšlių maišus. Fūroj tai neišsilaikys. Susitarėm, kad jis pats krauna. Jei atsisako išvis – prarandat laiką ir pinigus. Pagalvokit prieš jo atvažiavimą. Nes paskui belieka tik pykčio įrašas soc. tinkle.

Kodėl kai kurios įmonės prašo viso avanso prieš pakraunant?

Todėl, kad kai kurios įmonės arba labai mažos, arba labai blogos. Normalus vežėjas ima 20-30 proc. avanso, likutis – po iškrovimo. Visa suma iš anksto? Aš bėgčiau. Buvo atvejų, kai sumokėjo 100 proc., o fūra neatvažiavo – telefonas išjungtas, svetainė dingo. Liekat be daiktų ir be pinigų. Jei speciali kaina per maža ir dar prašo visko iš anksto – tai schema, ne rimtas verslas. Tikrinkit, ar įmonė turi istoriją, o ne tik gražų logotipą.

Koks yra pats blogiausias metų laikas siųsti krovinį į Angliją?

Gruodis. Visi nori iki Kalėdų būti namuose, fūros užsakytos, kainos šokteli, vairuotojai pavargę. Kartais kainoraščiai nebegalioja, nes paklausa tokia didelė, kad ima kiek nori. Rugsėjį irgi pakilimas – studentai. Jeigu galit rinktis – kovas, balandis ar spalis. Tada specialios kainas realiai egzistuoja, ir vairuotojai neskuba taip, kad pamirštų jūsų dėžę su indais prie degalinės.

Kokia bauda, jei pats supakuoju netinkamai ir dėl to nukenčia kitas klientas?

Baudos kaip ir nėra, bet atsakomybė – taip. Jei grupiniame krovinyje jūsų neįšpakuotas daiktas apgadino kito televizorių – draudimas gali atsisakyt mokėti dėl netinkamos pakuotės. Tada kaltė ant jūsų pečių. Praktiškai bylos retai pasiekia teismą, bet konfliktai – dažni. Mačiau, kai nesutvarkytas dviratis subadė kaimyno spintą. Buvo negražu. Pakuokite lyg šalia bus nepažįstamojo vertingiausias daiktas. Nes taip dažnai ir yra.

Paskutiniai žingsniai prieš užsakant

Ar po Brexit dar reikia kokių nors muitų formuliarų siunčiant asmeninius daiktus?

Čia aš jau nebe 100 procentų tikras, nes taisyklės keitėsi tiek kartų. Kiek žinoma, asmeniniams naudotiems daiktams reikia įrodyti, kad ne prekybai – jie turi būti naudoti pusę metų, o jūs – įsiregistravę ten. Ar tiksliai taip dabar? Atrodo, taip, bet prieš siuntimą būtinai pasitikrinkit su muitininku. Aš mėgstu transportą, o ne muitinius kodus. Bent jau sąžiningai tai pasakau. Nepasikliaukit mano žodžiais šitoje vietoje vienais.

Ar verta drausti krovinį ir kiek papildomai tai kainuoja?

Verta. Ypač televizoriams, kompiuteriams, antikvariniams baldams. Draudimas – nuo 1 iki 3 proc. daiktų vertės. Dešimt tūkstančių vertės daiktai = papildomi šimtas eurų. Palyginus su tūkstančiu už sulūžusią sofą – nu, nepalyginsi. Būkit realistai nurodydami vertę. Draudimo bendrovės tikrina. Ir skaitykit smulkųjį šriftą – kartais dengia tik totalų praradimą, o ne įbrėžimą. Tai žiūrėkit, ką perkate. Ir nepirkite katės maiše.

Ką daryti, jei aš nepasiruošęs sutartai dienai ir viskas atidėta paskutinei minutei?

Skambinkite kuo anksčiau. Kuo daugiau laiko, tuo lengviau perslinkti. Jei dieną prieš – problematiška, ypač jei fūra jau pakeliui. Tuomet kaina šokteli, nes vežėjas stovi tuščias arba ieškos kitų krovinių. Aš suprantu, gyvenimas stringa – darbai, vaikai. Bet savaitė prieš – dažnai be mokesčių. Jei grupinis perkraustymas, jūsų vieta gali dingti, nes fūra važiuos be jūsų. Tada teks kreiptis kitą kartą. Ne pasaulio pabaiga, bet ir ne maloniausia staigmena.

Ar specialios kainos galioja ir į mažesnius miestelius, ne tik Londoną?

Daugiausia sukasi apie Londoną, Birmingemą, Mančesterį – ten fūros važiuoja dažnai. O jei reikia į Kornvalį ar Velsą – kaina kyla. Ne dėlto, kad vežėjas piktas, o dėl atstumo nuo magistralių. Kartais susitariam iki artimiausio didmiesčio, o tą atkarpą vietinis atveža. Jei reikia tiesiai į mažą miestelį – speciali kaina bus šiek tiek mažiau speciali. Bet derėtis galima visur, ypač ne sezono metu. Fūros važinėja po visą salą, tik logistika pasikeičia.

Ką būtiniausio patikrinti sutartyje, kai siūlo sutaupyti siunčiant krovinį į Angliją su specialiomis kainomis?

Sutartis – pagrindas. Pirma, kas įskaičiuota: transportas, pakrovimas, draudimas, muitai. Antra – vėlavimo sąlygos. Trečia – atšaukimo politika. Ketvirta – transporto tipas, nes aš mačiau, kai tikėjosi fūros, o atvažiavo mikroautobusas. Tikrai. Ir patikrinkite dėl paslėptų mokesčių: degalai, Londono juostos. Viskas turi būt surašyta aiškiai. Jei pusė puslapio smulkus šriftas – geriau atsisakykit tos sutaupymo idėjos, nes ji gali baigtis nespecialiai jūsų kišenei.

Sutaupyti siunčiant krovinį į Angliją su specialiomis kainomis tikrai įmanoma, bet nepaslyskit ant pirmo pasiūlymo. Paklauskite, palyginkite, patikrinkite sutartį ir nepamirškite, kad patys netvarkingi daiktai gali paneigti bet kokį taupymą. Aš per tuos metus įsitikinau, kad geriausios kainos gaunamos ne iš skelbimų, o iš pokalbio su žmogumi, kuris nebijo pasakyti ir „ne“, ir „taip, čia bus taip“. Dirbkit protingai, o ne tik pigiai – tada ir Anglija priartėja be streso. Sėkmės persikraustant.