Spartus krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusu laiku

Sėdi tu čia, žiūri į tą krūvą dėžių, sofą, gal tą seną dviratį, ir galvoji – kaip visa tai greitai atsidurs Londone ar Birmingeme? Aš jau keturiolika metų sukuosi tarptautinių perkraustymų srityje, galiu pasakyt – spartus krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusu laiku yra realus dalykas, bet ne magija. Reikia tiesioginio reiso, normalaus vairuotojo ir šiek tiek plano. Šitame tekste – viskas, ką klientai manęs klausia vėl ir vėl, atsakyta be jokių tik dėl Google rašytų frazių. Tiesiai, kaip per žinutes.

Pradžiai – kaina ir kaip užsisakyti

Kiek kainuoja vežti krovinį į Angliją mikroautobusu?

Na, kaina priklauso nuo to, kiek tos dėžės sveria, koks jų tūris ir iš kur vežam. Jeigu iš Vilniaus – bus pigiau nei iš Klaipėdos, logiška, nes vairuotojui reikia prieiti iki tavęs. Šiaip rinkoje už visą mikroautobusą sulauksi pasiūlymų nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų. Mačiau ir bičiulių, kurie paėmė po tris šimtus tik dėl to, kad paskui pareikalavo papildomų mokesčių tuneliuose. Tai va, aš renkuosi sąžiningesnį kelią – pasakyk, ką veži, aš pasakysiu kainą, ir viršaus nebus.

Ar galiu vežti tik vieną dėžę, ar privaloma užsakyti visą mikroautobusą?

Gali, ir dar kaip gali. Žmonės dažnai galvoja, kad mikroautobusas – tik jei tau reikia pusės buto. Ne. Pas mane buvo klientė, kuri vežė tik tris kartonus ir katės narvą į Readingą. Mikriukas dar turėjo vietos, bet ji mokėjo tik už savo dalį. Žinoma, jei vairuotojas jau važiuoja tuščias – tuomet pasidalini kainą su kitais. Dalinis užkrovimas – kasdienė praktika, ypač kai reikia greito siuntų pristatymo į Angliją. Susitariam dėl datos, ir viskas.

Ar reikia labai anksti užsisakyti, ar galima ir „rytoj“?

Aha, čia jau kitas klausimas. Kartais galiu ir rytoj, bet tai priklauso nuo to, ar kažkas jau važiuoja tuo maršrutu. Aš nežinau tiksliai, kas bus už savaitės kiekvieną dieną, bet šiandien vakare galiu pasakyti, ar rytoj ryte turime laisvą mašiną. Šiaip geriausia bent dvi-tris dienas prieš tai pranešti. Būna sezonai, kai visi vežasi rugsėjo pirmąją – tada net mikroautobusai po Lietuvą pasibaigia kaip šviežios bandelės.

Kokią sumą reikia sumokėti iš anksto?

Paprastai prašau simbolinės sumos – kokius trisdešimt procentų. Tai yra tartum tvirtas „taip, aš tikrai noriu“. Nežinau, kaip kiti, bet aš nesu matęs gero scenarijaus, kai paimami visi pinigai prieš pakrovimą. Kartą toks bičas sumokėjo viską kažkokiai firmai, kurią rado per skelbimą, o jie kitą dieną išjungė telefonus. Dingo kaip į vandenį. Tad mokėk dalį prieš, dalį gavus. Patikima, tiesmuka, žmogiška.

Ar tiesioginis transportavimas iš Lietuvos į Angliją tikrai greitesnis nei siuntų tarnybos?

Taip. Ir ne tik greitesnis, bet ir saugesnis dažnai. Siuntų tarnyba tavo dėžę meta į bendrą maišą su kitais konteineriais, o mikroautobusas važiuoja tiesiai pas tave. Būna atvejų, kai skubus krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusu trunka nuo dviejų iki trijų dienų nuo durų iki durų. Paštu? Na, savaite gal. Be to, mes nebūname tokie biurokratiški – paskambini, sutariam, pakraunam, važiuojam.

Pakrovimas ir daiktai – su kuo turėsi reikalų

Ar man reikia patiems neštis daiktus, ar vairuotojas padeda?

Vairuotojas padeda, jeigu ten normalus žmogus, o ne robotas. Aš savo ekipoje reikalauju, kad vyrai padėtų su nestandartiniais daiktais – šaldytuvais, sofomis. Bet jeigu tu gyveni aukštai be lifto – na, tuomet galim pasikviesti pagalbą, bet tai brangiau. Dėl dviejų dėžių tikrai nepaliksim tavęs ant ledo. Dėl šešiasdešimt kilogramų spintos – ten jau bendradarbiavimas reikalingas.

Kaip turiu supakuoti, kad nenukentėtų kelyje į Londoną?

Dėžės turi būti dvigubai sustiprintos apačioje. Aš jie paklausiu (o, pataisau – turėjau parašyti „jų“, rašau per greitai), ar jie žino, kad vairuotojai stabteli staiga dėl elnių Prancūzijoje. Tai jei tavo dėžė iš silpno kartono – grius. Naudok putų plėvelę. Ir rašyk ant viršaus „NEŠTI ŠVELNIAI“. Nes pasitaiko, kad pasieniečiai perkrato, o paskui reikia vėl sutalpinti.

Ar galima vežti šaldytuvą ir skalbyklę?

Žinoma. Buities technika – vienas dažniausių dalykų, kuriuos žmonės vežasi, nes ten kartais brangiau nusipirkti naują. Tik šaldytuvą reikia atitinkamai paruošti: atšaldyti, nusausinti, duris užlipinti juosta. Buvo situacija, kai klientas atidavė šaldytuvą ką tik išjungtą, viduje dar ledukas. Kelios valandos – ir vandenynas mikroautobuse. Ne juokinga. Tai taip, galima, bet tu, žmogau, pasiruošk.

Kas bus, jei krovinys netilps į mikroautobusą, kai atvažiuoja vairuotojas?

Aha, klasika. Kartais žmonės sako: „man tik kelios dėžės“, o pasirodo, kad dar sofa ir du krėslai. Tada tenka improvizuoti. Jeigu yra vietos – sustiprinam, sudedam, bet jei ne – kelionė atidėta arba reikia dviejų mašinų. Čia realus nutikimas, ne iš galvos. Todėl aš visada prašau atsiųsti nuotraukas prieš ateinant. Nuotrauka naktį, bloga kokybė – vis tiek geriau nei „o gal tilps“.

O kaip ten su dokumentais – ar reikia sudarinėti sąrašus?

Jei veži asmeninius daiktus – ne kiekviena įmonė reikalauja milžiniško inventoriumo, bet aš siūlau. Ne dėl muitinės, o dėl tavęs. Kai atsiveži dvidešimt dėžių, jei nežinai, kas kur, gyvenimas Anglijoje prasideda chaotiškai. Muitinė dažniausiai tik peržvelgia. Asmeniniam naudojimui (ait, nukrypau – čia juk ne muitinės seminaras) tai tiesiog rekomendacija: pasirašyk kambario pavadinimą ant kiekvienos.

Kelionėje – kas vyksta tarp Lietuvos ir Anglijos

Kiek trunka kelionė, tarkim, Vilnius – Londonas mikriuku?

Nuo durų iki durų – dvi, trys dienos. Priimkime faktą: nebūna taip, kad susitari šiandien ir rytoj jau skambučiai nuo Temzės. Vairuotojai važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, tada Prancūziją. Kartais kamščiai Vokietijoje, kartais rekonstrukcija. Mačiau ir dviejų dienų stebuklą, mačiau ir keturių dienų košmarą dėl sniego Prancūzijos šiaurėje. Planuok tris dienas, jei reikia tiksliai laiku.

Ar vairuotojai važiuoja be sustojimų, ar jie miega kelyje?

Aišku, kad miega. Yra taisyklės – vairuotojas privalo pailsėti kas devynias valandas. Negali jis tempti be sustojimo nuo Kauno iki Doverio, nes tai pavojinga. Mes sustojame poilsio aikštelėse, nakčiai apsistoja. Gerai, kad mikroautobusai maži – telpa daug kur. Kartą vairuotojas Rimas miegojo Belgijos degalinėje, o ryte neišlipęs rado vietinę kavinę su nuostabiu kafu. Į kelionės laiką neatėjo, bet nuotaiką pakėlė.

Kaip vyksta tas keltas arba Eurotunelis? Ar reikia iškrauti krovinį?

Ne, tikrintojai apžiūri važiujant. Pravažiuoji pro skenerį, jei ką įtaria – paprašo atidaryti. Aš patariu vairuotojams žinoti, kas kur padėta, kad nereikėtų visko versti aukštn kojom. Keltai iš Calais į Doverį kainuoja papildomai, bet įskaičiuota į kainą. Važiavimas tuneliu – dvidešimt minučių tamsoje. Greita. Tik Anglijos pasienyje griežčiau, ten dokumentai privalo būti tvarkingi.

Ar galiu žinoti, kur dabar yra mano krovinys?

Gali. Dabar beveik visos mašinos su sekimo įrenginiais. Tu negausi koordinačių kas minutę – aš ne NASA, bet jei paskambini, pasakysiu: šiuo metu ties Hanoveriu. Jei vairuotojas neatsiliepia – greičiausiai važiuoja arba miega. Būna, kad klientas skambina kas valandą: „o dabar kur?“ Aš tada paaiškinu – jis važiuoja, ne bėga, tiesiog kelyje yra.

Ar kelionės metu daiktai gali apdurti ar subražyti?

Teoriškai taip, praktiškai stengiamės to išvengti. Ant grindų patiesalai, baldai aptraukiami pledais, svarbiausia – tvirtinimo diržai. Bet pasakyk man – jei tu pats kraustytumeisi ir pamestum dėžę, ar nenukentėtų? Važiuojant tūkstančius kilometrių, minimalūs pėdsakai ant baldų kampų kartais lieka. Tai normalu. Jeigu tau reikia muziejinės būklės – reikia specialaus pakavimo, o tai brangiau. Kartais tiesiog reikia priimti realybę: kelyje ne viskas išlieka idealu.

Kai nepasiseka – problemos ir kaip jas sprendžiam

Ar pasitaiko, kad mikroautobusas vėluoja dėl oro sąlygų ar gedimo?

Pasitaiko, ir tai ne pasaulio pabaiga. Žiemą Europoje sniegas, rūkas – pasėda visus. Buvo atvejis, kai mašina parado turbina ties Olandija. Ką darėm? Iškvietėme vietinį servisą, dvi valandos darbo, ir važiuojam toliau. Klientas iš pradžių pyko, bet kai pamatė, kad neišmetam jo kaip šuns – nurimo. Svarbiausia komunikacija. Jeigu firma dingo ir nekelia ragelio – tuomet blogai. O jei skambina ir aiškina – supratingumas atsiranda.

Kas, jei muitinėje iškils klausimų dėl dokumentų?

Tiksliai nežinau, kaip bus su kiekvienu atveju, nes muitinės pareigūnai – atskira planeta. Bet jei veži asmeninius daiktus, turi būti pasas ir sąrašas. Jei veži pardavimui – čia jau pilnas verslo procesas. Buvo, kad pareigūnas pasakė: „o kas čia, dvidešimt vienodų dulkių siurblių?“ Nesąmonė. Bet jei turi vieną buitinį – praleidžia. Čia sveiko proto klausimas, o ne mano išmanymas.

Ar buvę, kad klientas nebuvo pasiruošęs, kai atvažiuoja mašina?

Oho, tai kas antras atvejis, jei neplanuojama. Žmonės galvoja, kad pakrovimas trunka pusvalandį. Atvažiuoji, o ten chaosas. Dėžės neišpakuotos, baldai nesusukti, vaikai laksto. Vairuotojas stovi, laikas eina. Aš jau nuoširdžiai: jei žmogus nepasiruošęs, kartais paliekam ir grįžtam kitą dieną, bet tai kainuoja. Ne dėl to, kad pikti, bet kiti klientai laukia. Tvarkaraštis – grandinė. Jei vienas žiedas stringa, stringa viskas.

Ar pasitaiko vagysčių ar praradimų kelyje?

Atvirai – mažai kas vežėjai praranda konteinerius, bet mikroautobusai... na, mašina važiuoja su vairuotoju, jis miega šalia arba viduje. Pats vairuotojas yra gyvas apsaugos sistema. Bet mačiau internete istorijų apie blogas įmones, kurios paliko mašiną aikštelėje be priežiūros ir rado be ratų. Aš to nelabai suprantu, mes taip nedirbam. Mūsų principas – vairuotojas su kroviniu, kol nepristato. Jei nakvoti – saugi aikštelė, žibintai, durys užrakintos.

O jei zmogus Anglijoje nebus namie pristatymo metu?

Tai visiškas feilas. Tu bandei sutaupyti laiką, o gavėjas – darbe. Mes galim palikti kaimynui? Tiktai jei kaimynas sutinka. Kitu atveju dėžės keliauja į saugyklą (naudojamės partnerių pagalba), ir tai kainuoja antrą pristatymą. Aš visada sakau: sutarkit laiką tiksliai. Anglijos pusėje pasitaiko, kad žmonės laukia savaitgalį, o mes vežam ir savaitgalį. Tiesiog reikia žmogaus, kuris atidarys duris.

Pabaigai – praktiniai dalykai apie pristatymą

Ar pristatote duris prie durų Anglijoje, tiesiai į butą?

Taip, ir netgi aukštai be lifto – jei sutartame. Visas reikalas yra apie tai – spartus krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusu laiku tampa tikras tik tada, kai nepaleidi kliento su dėžėmis kieme. Turiu partnerių Londone, Bristoly, Mančesteryje – vietinius, kurie jei reikia, padeda neštis. Ne visi vežėjai taip daro. Kai kurie numeta konteinerį pašto stotyje ir sako: „pasiimk pats“. Aš priešingai – žiūriu, kad patektum į tavo svetainę, jei tik laiptai leidžia.

Ar padedate iškrauti, jei krovinys – baldais ir technika?

Padedame, bet ne įrenginėjame. Faktas: išnešam, užnešam, pastatom ten, kur sakai. Bet jeigu reikia surinkti spintą iš vėl – čia jau baldžius reikia kviesti. Buvo labai juokingas atvejis, kai klientas klausė, ar sudėsiu lovą. Atsakau – draugas, aš vežėjas, ne stalius. Nors še, dabar galvoju, gal reikėjo pabandyti. Ne. Ribotos kompetencijos – tai sveikas dalykas. Duomenis nešioju, bet nerakinu.

Kaip vyksta atsiskaitymas – tik grynais, ar pavedimu?

Dauguma nori pavedimu, ir aš irgi. Grynieji – reikia temptis, skaičiuoti, šitam amžiuje jau nebe praktiška. Bet būna klientų, kurių sąskaita lietuviška užblokuota. Tada sutinkam grynais svarais ar eurais. Bet stengiuosi viską daryti legaliai – sąskaita faktūra, viskas aišku. Yra vežėjų, kurie nori vokuose. Aš to vengiu. Noriu miegoti ramiai. Jei tu irgi nori ramiai – rinkis pavedimą ir žinomą įmonę.

Ar galima kartu važiuoti žmogui ar augintiniui?

Žmogus – retai, nes vietos mažai. Mikriukas pilnas krovinio, ten nekomfortiška sėdėti šalia dėžių. O augintinis... na, jei katinas nepabėgs (ar kaip ten, neatsimenu tikslaus žodžio) kelionės metu – galima. Sakau visada: augintinis turi dokumentus, krepšį, vandenį. Buvo mielas atvejis – vežėm šunį į Birmingemą. Visą kelią ramus, snūduriavo ant sofos. Geriau nei kai kurie žmonės elgiasi.

Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne didelį vilkiką ar pašto dėžę?

Nes mikriukas – tai lankstumas. Didelis furgonas neįvažiuoja į senamiesčio gatves Londone, į požemines aikšteles, į siaurus kiemelius. Mes ten įlendam. Ir kaina mažesnė nei rinkliavos už vilkiką. Perkraustymas į Angliją mikroautobusu – tai vidurio kelias tarp brangaus konteinerio ir pašto su listade. Spartu, tiesiogiai, be perpardavėjų. Na, jei tau reikia vežti fabriką – tada ne mikriukas. O jei butą ar kambarį – idealu.

Išvada

Tai va, daugmaž viskas, ką reikia žinoti apie krovinių gabenimą mikroautobusu. Svarbiausia – rinkis tuos, kurie kalba aiškiai, duoda tikrą kainą ir nepameta tavęs su dėžėmis kažkur prie Doverio. Spartus krovinių pristatymas į Angliją mikroautobusu laiku – ne magija, o tiesiog normalaus žmogaus darbas be nereikalingų koridorių. Jei kils klausimų – rašyk, skambink, atsakysiu taip pat tiesiai kaip čia. Sėkmės kraustantis, ir mažiau streso!