Smulkūs kroviniai į Angliją – idealu su mikroautobusais

Daugelis mano, kad perkraustymui į Londoną ar Birmingemą būtina didelė mašina. Taip, jei vežate visą trijų kambarių butą. Bet jei tai studija, kelios paletės ar penkiolika kubinių metrų daiktų – mikroautobusas į Angliją dažnai būna geriausias sprendimas. Per 24 metus šitame versle mačiau, kaip klientai permoka už tuščius furgonus, nors jiems tereikėjo kompaktiško varianto. Mikroautobusas greičiau juda mieste, nereikia specialių leidimų, o kaina gerokai mažesnė. Svarbu, kad krovinys pasiekia duris, ne tik gatvės kampą. Šitas tekstas tiems, kas galvoja apie smulkų krovinį į Angliją ir nori tiesos be saldainio.

Kainos, užsakymas ir ta kvaila kainų skirtumo istorija

Kiek kainuoja smulkus krovinys į Angliją mikroautobusu?

Na, čia kaip klausimas „kiek kainuoja pavalgyti“. Viena euro paletė iš Vilniaus į Londoną šiuo metu kainuoja nuo 280 iki 450 eurų. Jei tai pilnas mikroautobusas – 8–10 kubinių metrų – tada jau kalbam apie 700–950 eurų. Mačiau pasiūlymų po 150 eurų, po kurių vairuotojas paprašė „papildomo mokesčio už degalus“. Kaina priklauso nuo tikslaus adreso ir ar reikia liftų. Svarbu, kad pasiūlymas būtų skaidrus kaip diena, kitaip bus nemalonūs siurprizai.

Ar reikia mokėti visus pinigus prieš išvažiuojant?

Paprastai – dalis avanso, likutis gavus. Dažnai 30 prieš ir 70 pristačius. Yra imančių viską į priekį. Aš nerekomenduočiau – nelabai etiška. Kartą klientas sumokėjo 100 proc., o vairuotojas kitą dieną pasakė, kad „mašina sugedo“. Mašina, beje, nesudegė, o paprasčiausiai dingo. Todėl avansas + likutis yra saugiausias kelias. Taip apsaugotės bent iš dalies, ir tai pati taisyklė, kurią taikau jau dvidešimt metų.

Ar kaina skiriasi, jei krovinį paima Kaune, o ne Vilniuje?

Skiriasi, bet ne drastiškai. Jeigu automobilis važiuoja per Kauną, tai papildomas atsivertimas kainuos maždaug 40–70 eurų brangiau. O jei jis važiuoja pro Rygą – jau kita istorija. Logistiškai viskas priklauso nuo maršruto ir ar tą savaitę turime sukomplektuotą krovinį iš to miesto. Kartais paimame Kaune be priemokų, nes ten jau turime kitą siuntą. Geriausia pasiskambinti ir pasitikslinti konkrečią savaitę. Internete nurodytos kainos – tik preliminarus orientyras, o ne įstatymas.

Ar verta rinktis pigiausią variantą, kai veža smulkų krovinį į Angliją?

Aš už taupymą, bet pigiausias dažnai su rizika. Buvo: klientė surado furgoną į Londoną už 200 eurų pigiau. Vairuotojas atvažiavo su rūkančiu varikliu, pusė tilpo, kitą pusę paliko gatvėje. Neturėjo licencijos. Kai vežate asmeninius daiktus, jie turi emocinę vertę. Taupyti ant to – lyg pirkti batus per mažus vien dėlto, kad pigiau. Galų gale nusivilsite ir pirsite naujus. Tai tiesiog neteisingas taupymas.

Tai jei aš paskambinu – kiek laiko reikia palaukti kainos?

Dažniausiai atsakau per keliolika minučių, jeigu skambinat darbo metu. Yra dienų, kai esu kelyje tarp terminalo ir namų, tad galite sulaukti atsakymo po kelių valandų. Jei rašote sekmadienio vakarą – atsakysiu pirmadienį ryte. Sudėtingesniems maršrutams – kai reikia skaičiuoti ne tik Lietuva-Anglija, bet dar ir vidinį paskirstymą Bristolyje – gali užtrukti pusdienį. Bet paprastas mikroautobuso pervežimo skaičiavimas? Dvi minutės ir žinot sumą.

Kas tinka vežti, kai mikroautobusas – tavo draugas (o kartais priešas)

Tilps mano studijos baldai ir dėžės į standartinį mikroautobusą?

Paprastai – taip. Standartinis MB Sprinteris – apie 14–16 kubinių metrų. Studija dažniausiai užima 8–12 kubų, jei nekaupiate visko po 15 metų. Buvo klientas, kuris pasakė „tik kelios dėžės“, o išėjo dvidešimt penki kubai. Mes stovėjome laiptinėje ir žiūrėjom vienas į kitą kaip paminklai. Šaldytuvas, sofa – telpa, jei išardoma. Tik drumsu su pianinu arba seifu. Bet įprastam smulkiam kroviniui į Angliją vietos net per daug. Dažnai lieka vietos maišeliams.

Ar galima vežti šaldytuvą ir dvi baldinės prekės paletes vienu metu?

Taip, jei šaldytuvas nėra pramoninis monstras. Sienas reikia apmūryti, kad paletės neslidinėtų. Standartinės EUR paletės eina ant grindų, o šaldytuvas stovi šalia. Reikia parinkti mašiną su zondo aukštim (taip, pataisau – aukščio, nors vairuotojai taip ir sako tarp savęs). Svarbu ne perkrauti ašies. Mačiau sudėtingesnius derinius. Svarbiausia, kad daiktai būtų supakuoti, o ne taip, kaip vieną kartą – drabužiai maišuose su skylėmis, per kurias byrėjo dribsniai.

Kiek laiko užtrunka pakrovimas, jei aš vienas ir be lifto?

Jei be lifto ir gyvenate trečiame aukšte, tai ne pats greičiausias procesas. Du žmonės per valandą sukrauna 30–40 dėžių. Vienas – dvigubai ilgiau, ir prisijungsite prie tų žmonių, kurie po to negali pakelti rankų. Mes siunčiame du krovikus, kai sąlygos sunkios. Buvo atvejų, kai klientas pats nusprendė krautis naktį prieš, o ryte vos kėlėsi. Mikroautobusas laukia, bet vairuotojas skaičiuoja valandų, ypač jei reikia spėti į keltą. Kuo greičiau sukrauta, tuo greičiau daiktai juda link Anglijos.

Ar man reikia padėti vairuotojui? Nes aš moteris ir viena.

Absoliučiai ne, jei sutartyje yra perkraustymo paslauga. Nekvieskite savęs į darbą. Kartais klausia – „o jei aš spėju tarp dviejų pokalbių?“ Ne. Vairuotojas žino limitus. Jūsų pareiga – parodyti, kas kraunama, ir pasirašyti aktą. Jei norite – atidarykite duris arba palaikykite lifto. Šiuolaikinė logistika jau kitokia: nebereikia tempti sofų, bet tenka koordinuoti laiką, ypač jei yra vaikų, kuriuos reikia išvesti į kiemą, kol vyksta chaosas bute prieš tarptautinį perkraustymą.

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į senamiesčio kiemą ar siaurą gatvelę?

Tai vienas didžiausių privalumų. Krovininis mikroautobusas kur kas miklesnis nei standartinis furgonelis. Jis pralekia ten, kur sunkvežimis net neįsivaizduoja. Buvo toks atvejis – bandėm su 7,5 tonų mašina į Birmingemo centrą, tai teko iškrauti ant gatvės ir rankiomis nešti tris šimtus metrų. Su mikroautobusu tokių problemų beveik nėra. Vairuotojai žino, kur galima sustoti, kur reikia leidimų, o kur tiesiog reikia greitai iškrauti ir važiuoti, nes policija nelabai mėgsta dvigubą statymą Londone. Čia jau lygiai taip pat svarbu kaip pats pervežimas.

Kelias, laikas ir ta nesibaigianti muitinių istorija

Kelias nuo Vilniaus iki Londono – kiek dienų daiktai juda?

Teorija sako – dvi pilnos paraos. Realybė – dažniausiai 3–4 dienos nuo paėmimo. Kodėl? Keltai iš Calais neretai vėluoja, o Anglijoje vidaus maršrutas irgi atima laiko. Nevežam tiesiai kaip paštomatis, renkame arba pristatom rinkos tvarka. Jei sakome „keltas rytoj 14 val.“, dar nereiškia, kad iš karto išlipsim Doverį – gali būti eilės, ypač penktadieniais. Smulkieji kroviniai į Angliją mūsų mikroautobusu važiuoja greičiau nei konteineriniai, nes nereikia laukti uosto. Bet stebuklų nebūna – Atlantas čia prie ko, tiesiog kanalas.

Ar dabar, po Brexito, reikia kažkokių horror popierių?

„Horror“ per stiprus žodis, bet popierių reikia. Inventorius arba packing list – privalomas. Jei asmeniniai daiktai, reikia deklaruoti vertę sąžiningai. Tačiau... prisipažinsiu, po paskutinių muitinės pokyčių šiek tiek pasimetu naujausiose taisyklėse dėl importo limitų. Konsultuojamės su muitinės tarpininkais, tad klientui paprastai tereikia pateikti sąrašą. Jei krovinys yra komercinis – tada jau EORI kodas, CMR ir visa kita. Bet smulkūs asmeniniai kroviniai per mikroautobusą dažniausiai praeina be didelių trukdžių, jei sąrašas aiškus ir nesate gabenę dešimties nedeklaruotų televizorių.

Ar daiktai perkeliami į kitą mašiną pasienyje?

Ne, nebent būtų force majeure. Mikroautobusas važiuoja iš taško A į tašką B su ta pačia mašina. Kitaip nei oro uosto kroviniuose, kur jie keliauja iš vieno konteinerio į kitą. Vairuotojas kerta sienas sėdėdamas prie to paties vairo. Kartais žmonės klausia, ar neperkraus ant „angliško“ mikroautobuso Doverio uoste. Ne, to nedarom. Yra kompanijų, kurios taip daro, bet tada prarandamas atsekamumas. Aš patikėčiau savo daiktus tik tam žmogui, kuris pats juos pakrauna Vilniuje ir pats iškrauna Mančesteryje.

Kas bus, jei vairuotojas užstrigs Calais arba keltas atšauktas?

Tada sėdim ir laukiem, kaip visi kiti. Jei vairuotojas turi temperatūros kontroliuojamą krovinį – problema. Bet asmeniniai daiktai, baldai – jie kentės ir dieną kitą. Esame turėję situaciją per sniego chaosą, kai sedėjom Dunkerque beveik dvi paras. Mikroautobusas buvo sausas, daiktai apdrausti, vairuotojas turėjo kortelę ir mandarinų. Klientas Londone piktdžiugiškai skambino kasdien, bet mes nieko negalėjom padaryti. Gamta ir biurokratija stipresni už grafikus. Todėl visada sakau – planuokitės +1–2 dienos atsargai.

O galima kaip „Uber“ sekti, kur mano sofa?

Dabar jau beveik visi mūsų mikroautobusai turi GPS. Duodame nuorodą arba galite skambinti vairuotojui – jis pasakys, ką mato pro langą. Būna, kad signalas kerta Lenkijoje ir dingsta, ypač jei važiuojama pro miškų trasas. Nereikia tapti detektyvu – Jūsų daiktai nepabėgs. Kartais aš pats paskambinu vairuotojui paklausti, ar jau pervažiavo Belgiją, nes klientas jaudinasi. Jaudulys suprantamas: tai ne šiaip krovinys, tai jūsų gyvenimo daiktai. Tranzito informavimas yra nemokamas, nors yra tokių įmonių, kurios už tai dar ima 30 eurų. Man tai atrodo kaip juokas, bet rinka rinka.

Blogiečiai, brokas ir kodėl kartais norisi išeiti iš šito verslo

Ar dažnai pasitaiko vėlavimų su smulkiais kroviniais?

Nedažnai, bet pasitaiko. Kartais vairuotojas pervertina savo jėgas ir paima per daug užsakymų iš karto. Buvo atvejis – klientė Londone laukė savo krovinio iš Kauno. Mašina užtruko, nes prieš tai reikėjo paimti siuntą Krokuvoje, kuri pasirodė esanti dvigubai didesnė. Vairuotojas panikavo, skambino 3 valandą nakties, kad reikia antros mašinos. Išsprendėm, bet Londono klientas gavo daiktus tik po 36 valandų vėlavimo. Realybė yra tokia – net ir geriausi maršrutai griūva, kai kažkas kažkur meluoja apie savo krovinio dydį. Tai nemalonu, bet taip jau yra.

O jei mano daiktai netelpa, kai mašina jau atvažiavusi? Ką tada?

Tada mums visiems nemalonu. Vairuotojas stovi, klientas raudonuoja, o aš galvoju, kaip gelbėti situaciją. Paprastai sprendimas – arba vežame tai, kas telpa, o likusi dalis lieka arba siunčiama kita transporto priemone. Buvo istorija – klientė rodė nuotraukas telefone, viskas atrodė mažai. Atvykus – dar vienas kambarys daiktų. Mes sukrovėm, ką galėjom, o likusius daiktus ji vežė pati. Mikroautobusai nėra magiški – jų sienos fiksuotos. Todėl visada prašome siųsti nuotraukas arba aprašymą.