Smulkių siuntų gabenimas į Angliją su pilna garantija ir sekimu

Į Angliją siunčiu daiktus jau nuo tų laikų, kai dar reikėdavo viską ranka rašyti ant popieriaus lapo ir viltis, kad paštininkas nepagaus lietaus. Žinau, kad smulkių siuntų gabenimas į Angliją šiandien skamba kaip paprastas piršto paspaudimas kompiuteryje, bet aš kas savaitę matau žmones, kurie įklimpsta dėl smulkmenų – netinkamos deklaracijos, blogo supakavimo arba todėl, kad pasirinko pigiausią variantą be jokio sekimo. Jei norite siųsti siuntą saugiai, su pilna garantija ir sekimu, geriau žinoti kelis dalykus iš karto, o ne tada, kai jūsų dėžė jau kažkur tarp Klaipėdos ir Harwicho. Aš čia ne paskaitą skaitysiu, o paprasčiausiai papasakosiu, kaip yra iš tikrųjų.

O tai kaip ten iš viso su tuo siuntimu?

Kiek maždaug užtrunka smulkių siuntų gabenimas į Angliją?

Paprastai – nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Keliu per Europą dažniausiai važiuoja penkias–šešias darbo dienas, o jei oru – gal per tris. Bet aš esu matęs situaciją, kai mašina stringa muitinėje, nes vairuotojas pamiršo vieną popierių, ir siunta užtruko dešimt dienų. To neįmanoma prognozuoti šimtu procentų. Todėl jei siunčiate gimtadienio dovaną, nedarykite to paskutinę minutę. Aš visada sakau klientams: planuokite kaip į Kalėdas, net jei šalta balandžio vidury.

Ar galiu siųsti tik vienu būdu, ar yra pasirinkimų?

Žinoma, pasirinkimų yra. Galite siųsti grupažu – tai kai jūsų dėžė keliauja su kitomis viename krovinolyje, galima vadinamoji dedicuota mašina, bet čia perbrangu smulkiai siuntai. Dar yra oro transportas, bet ten kainos kandžiojasi. Dažniausiai žmonės renkasi būtent grupažą, nes tai optimaliausia smulkiai siuntai į Angliją. Tik žinokite, kad kiekviena bendrovė turi savo maršrutus. Vienos veža per Prancūziją, kitos per Vokietiją ir Olandiją. Ne visada greičiausias maršrutas yra pigiausias, o kartais tas pigiausias apskritai stringa kur nors pasienyje be jokio paaiškinimo.

Koks yra pats pigiausias būdas išsiųsti daiktuką į Londoną?

Oi, čia toks klausimas, prie kurio mano plaukai šiaušiasi. Pigiausia – ne visada geriausia. Aš mačiau žmonių, siuntusių per neaiškius skelbimus facebook'e, kur pažadėjo nuvežti į Londoną už dvidešimt eurų. Dėžė dingo. Amžiams. Tai jei kaina žemesnė už standartinę rinkos kainą trigubai, bėkite. Normalus smulkių siuntų gabenimas į Angliją kainuos pagal svorį ir tūrį. Jeigu jums pasiūlo per mažai, greičiausiai nėra jokio sekimo, jokios garantijos. O tada belieka melstis. Aš rimtai – geriau mokėti normaliai ir turėti ramybę, nei kankintis vėliau.

Ar mano brolis Anglijoje gali atsiimti siuntą be jokių problemų, jei aš siunčiu?

Turėtų galėti, bet visada užrašykite jo telefono numerį teisingai. Kartais pasitaiko, kad vairuotojas paskambina, o numeris neatitinka, ir tada siunta nuvežama į kažkokį terminalą už devyniasdešimt kilometrų nuo namų. Broliui teks važiuoti pasiimti arba mokėti už papildomą pristatymą. Kartais, jei siunta didesnė, reikalingas ID, bet smulkūs daiktai dažniausiai pristatomos tiesiai prie durų. Tik nepamirškite – jei siunčiate namo adresu, įsitikinkite, kad ten kas nors bus darbo metu. Kitaip paliks pas kaimyną, kurio jūsų brolis net nepažįsta.

Ką reiškia „su pilna garantija ir sekimu“ – ar čia tik rinkodarinė frazė?

Daugelis galvoja, kad tai tuščias žodžių žaismas, bet taip nėra. Garantija reiškia, kad jei kaltė vežėjo – jie atsako. Sekimas turėtų rodyti, kur siunta yra. Bet – ir čia svarbu – ne visos įmonės suteikia TIKRĄ sekimą. Kartais jie pasako tik „išvyko“ ir „pristatyta“, o per vidurį – tamsu. Tikras smulkių siuntų gabenimas į Angliją su pilna garantija ir sekimu privalo turėti unikalų numerį, kurį rašote į sistemą ir matote stoteles. Jei numerio nėra – nėra ir tikro sekimo.

Ar galiu siųsti maisto produktus, ar tai jau draudžiama?

Hmm, čia aš ne visada žinau tiksliai kiekvieno produkto statusą, nes taisyklės keičiasi, bet ką galiu pasakyti – konservai, sausainiai, šokoladas dažniausiai praleidžiami, jei tai ne šviežia mėsa ar pienas. Teisingai deklaruokite. Kartais muitinė atkreipia dėmesį į kiaušinius – taip, buvau matęs, kai kažkas siuntė naminį kūčią, sustabdė. Anglijos muitinė gali būti griežta su augalinės kilmės produktais. Geriau nepulti siųsti dešros ar sūrio, nes tada garantija, net ir pilna, jums nepadės. Jie paprasčiausiai sudegins arba sugrąžins. O jūs dar mokėsite baudą. Nežaiskite su tuo.

Pakavimas, dokumentai ir tos velniškos smulkmenos

Kaip reikia supakuoti siuntą, kad ji nenukentėtum?

Staigmena – čia dažniausia klaida. Žmonės meta daiktus į seną batų dėžę, apvynioja lipnia juosta ir galvoja, kad bus gerai. Ne. Reikia dvigubos gofruotos dėžės, burbulinės plėvelės, o viduje neturi būti taip, kad daiktai žvangtų. Aš matęs situaciją, kai klientas siuntė keramikinę vazą – supakavo į laikraštį. Laikraštis. Žinote, kas liko? Šukės. Ir taip, garantija nepadengia blogo pakavimo – tai jūsų kaltė. Jei norite, kad siunta nenukentėtų, investuokite į medžiagas. Viena klientė manęs kartą klausė, ar gali naudoti senus rankšluosčius kaip amortizatorių. Gali. Štai – nemokamas patarimas.

Ar reikia pildyti kažkokias popieres – muitinės deklaracijas ir panašiai?

Taip, ir tai ne pokštas. Kiekviena siunta į Angliją turi turėti packing list'ą – ten surašote, kas yra viduje, kokia vertė. Jei siunčiate asmeninius daiktus, dažniausiai reikia pasirašyti, kad tai ne komercinis krovinys. Muitinės deklaracija reikalinga ne tik masiniams daiktams, bet ir mažoms siuntoms. Aš žinau, kad tai erzina – vienas mano klientas iš Panevėžio visai atsisakė siųsti dėl popierizmo. Bet be to nebus jokio gabenimo. Ir jei vertę nurodysite mažesnę nei reali, muitinė gali įtarti apgavystę. Tada laukite, kol jie atvers kiekvieną dėžę. O tai trunka savaites.

Ką daryti, jei mano siuntą sudaro trys dėžės, bet aš noriu, kad jas tvarkytų kaip vieną?

Gerai, čia toks tipiškas atvejis. Žmonės siunčia, tarkim, dalį virtuvės, ir visas turinys netelpa į vieną. Tuomet kiekviena dėžė gauna savo numerį, bet jos keliauja kaip viena siunta – vadinasi, master bill of lading arba tiesiog susiejamos vienu numeriu. Tik svarbu, kad ant kiekvienos būtų nurodyti gavėjo duomenys ir visas dėžių skaičius, pvz., 1 iš 3. Buvęs atvejis: klientas pažymėjo tik vieną dėžę, dvi likusios užsiliko sandėlyje Olandijoje dėl „nesusisiekimo“. Savaitė buvo prarasta dėl smulkmenos. Taigi – numeruokite, rašykite ryškiai, fotografuokite prieš atiduodant.

Ar galima gabenti dviračio ratą ar jau per didelė siunta?

Ne, ratas telpa į smulkių siuntų kategoriją, jei tik neturite penkiolikos ratų. Vienas ar du – viskas gerai. Tik jie keisti formos, todėl reikia gerai apmušti. Aš paprastai patariu nuimti padangą, jei reikia sutalpinti – bet jei ne, tiesiog apsukite kartonu aplink. (Tiksliau, jei tai brangus anglies pluošto ratas, geriau palikite padangą, kad apsaugotumėte žiedą.) Svoris ir matmenai – štai kas svarbu. Vienu metu buvau matęs, kai žmogus siuntė du ratus be jokios apsaugos. Atvyko sulankstyti kaip blynai. Garantija čia nepasitarnavo, nes tai buvo akivaizdžiai netinkamas pakavimas. Supakuokite kaip žmonės.

Ar reikia rašyti vertę ant dėžės? Galvoju, gal nereikia minėti.

Ne, ant dėžės vertės rašyti nereikia, bet dokumentuose – privaloma. Ir žinokite, muitinė jaučia melą. Jei naudotą kompiuterį deklaruosite už dešimt eurų, jie juoksis arba įvertins patys ir nurašys daugiau. Buvęs atvejis: moteris siuntė siuvimo mašiną, vertė trys šimtai, nurodė penkiasdešimt. Muitinė patikrino, bauda, vėlavimas. Geriau sąžiningai. Nurodykite tikrą likutinę vertę naudotiems daiktams. Nebandykite žaisti protingesnių už muitininkus – jie tai daro kiekvieną dieną.

Kokius dokumentus privalau turėti, jei siunčiu asmeninius daiktus?

Reikės sąrašo – ką siunčiate, kiek, kokia vertė. Po brexito Anglija nebe ES, todėl kartais reikia patvirtinti, kad tai asmeniniai daiktai, o ne prekyba. Pasas kartais prašomas, bet ne visada – priklauso nuo vežėjo. Kai kurios įmonės turi savo blankus. Aš stengiuosi, kad klientui mažiau popieriu, bet kartais tenka proforma. Pasiimkite popierinį sąrašą pakuodami, nes po trijų valandų nebepamenate, ką kur sudėjote. Tikrai nebepamenate.

Garantija, sekimas ir kai kas nutinka – ką tada?

Jeigu siunta dingsta – ką daryti, garantija padengia viską?

Teoriškai taip, bet skaitykite sutartį. Pilna garantija galioja nuo atsiėmimo iki pristatymo, bet su sąlygomis. Jei dingo dėl jūsų klaidos – blogas adresas – nieko negausite. Jei vežėjo kaltė – turi padengti. Turėjau klientę, siuntusią svarbius dokumentus į Birmingemą. Dingo. Vežėjas paliko ne tam garaže. Pinigus grąžino, bet dokumentų – ne. Todėl svarbu ne tik garantija, bet ir KAS bus, jei kas nutiks.

Kaip veikia tas sekimas? Aš telefone matau, kad Rygoje, o po to trys dienos nieko.

Ha, taip būna! Sekimas nėra GPS realiu laiku. Siunta „pasisveikina“ terminale, kai nuskenuojamas barkodas. O toliau ji važiuoja. Jei kelyje nėra skenavimo taško – ekranas tylus. Rygos terminalas, paskui gal Olštynas, Berlynas... tarp jų nieko. Kartais vairuotojas pamiršta nuskenuoti, kartais sistema lūžta. Vertė – matyti išvykimą ir atvykimą. O kad ji dabar kažkur Lenkijos autostradoje – to nežinosite. Būna ir taip, kad rodo išvykimą, o realiai dar nepakrauta.

Ar galiu pasitikrinti, kur mano siunta realiai yra, o ne tik tą interneto puslapį?

Na, ne visada. Matote tik tai, ką sistema rodo. Didelės firmos kartais turi GPS, bet grupažo vežėjai dažnai ne. Jie žino išvykimą ir atvykimą. O kur dabar – net vairuotojas ne visada pasakys, ar jau pravažiavo Hanoverį. Kartais paskambinu kolegai, kai klientas nervinasi, o jis sako: „Rytą buvome ties Utrechtu, turėtų rytoj vakare.“ Pusiau realus sekimas. Jei norite tikslaus GPS – skirti fūrą vien sau. Bet tada jau nebe smulkių siuntų gabenimas į Angliją, o visas banko kreditas.

Kas, jei mano siunta pažeidžiama transportavimo metu – ar turiu teisę reikalauti viską?

Jei vežėjo kaltė – taip, bet reikia įrodymų. Nufotografuokite daiktus prieš pakuodami ir jau supakuotą dėžę. Jei atvykus suplėšyta – rašykite aktą kurjeriui. (Tiksliau, ne visos įmonės reikalauja akto vietoje, bet rinkitės tas, kurios raštiškai tai numato.) Jei pasirašote gavę sveiką, o paskui skambinate, kad sudužo – bus be galo sunku. Mačiau, kaip firma atsisakė mokėti būtent dėl tokio pasirašymo. Kartais reikia būti įtaresniems, nei norisi.

Ar visos perkraustymų įmonės siūlo tą pačią garantiją, ar yra nuo ko pabėgti?

O, ne. Bėkite nuo tų, kurios žada „100% garantiją viskam“ be raštiško punkto. Rimta įmonė pasakys: taip, bet štai sąlygos. Blogos – dažnai tos iš facebook grupių be adreso – žodžiu pažadės auksą, o paskui kaltins jus. Buvęs atvejis: įmonė iš Kauno, mažiausia kaina. Po trijų savaičių telefonas išjungtas. Siunta dingo. Garantija? Jie net deklaracijos nebuvo surašę. Sąžiningai sakau – jei kaina per maža, kažkas blogai.

Kodėl kartais sekimas rodo „delivered“, o gavėjas dar nieko neturi?

Dažniausiai paliko pas kaimyną arba gavėjas darbe. Anglijoje kartais pristato anksti, palieka prie durų, sistema sako „delivered“. Tikėtina, gavėjas dar nepatikrino. Kartą pats laukiau siuntos – rodo pristatyta 8:15, o aš duris atvėriau 18-ą, nieko. Paliko pas Bobą iš septinto numerio. Bobas grįžo 19-ą ir atnešė. O sistema nesako „pas Bobą“. Tai matydami „delivered“ pirma skambinkite gavėjui, klauskite kaimynų. Bobai būna visur.

Ar yra šansų, kad muitinė Anglijoje sulaikys mano siuntą be jokios priežasties?

Yra. Kartais su priežastimi, kurios jūs nesuprantate. Brexit pridėjo popieriaus. Kartais patikrina atsitiktinai – kas dešimtą siuntą. Kartais sistema parodo raudoną vėliavėlę dėl vertės. Tada jie atidaro, skaičiuoja. Jei gerai – paleidžia per kelias dienas, jei ne – bauda arba grąžinimas. Aš nežinau jų vidinių algoritmų – ten kaip loterija. Kartais praleidžia rizikingą krovinį, o kartais sulaiko seną megztinį. Stebuklinga muitinė.

Kaina, laikas ir ką aš patarčiau savo draugui

Kiek maždaug kainuoja siųsti 15 kg dėžę į Mančesterį?

Eee... nuo keturiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų, priklauso nuo sezono ir ar paimame patys. Oro transportas – brangiau, gal šimtas ar daugiau. Jei tai drabužiai ir knygos – kaina viduryje. Buvęs atvejis: penkiolika kilogramų dėžė su įrankiais į Mančesterį, šešiasdešimt eurų, bet jis pats atgabeno į sandėlį Kaune. Jei būtume važiavę į Zarasus – papildomi trisdešimt. Nieko čia nepataisysi. Kiekvienas kilometras turi savo kainą.

Ar pigiau siųsti per Kalėdas, ar tada brangiau?

Brangiau. Lapkričio pabaiga–sausio pradžia – blogiau. Kainos šokteli dvidešimt–trisdešimt procentų, terminai ištįsta. Aš visiems sakau: jei galite – palaukit iki vasario. Būna, gruodžio dvidešimtą skambina: „iki Kūčių Londone!“ Nerealu. Kompanijos dirba pernakt, vairuotojai pavargę, upė neišbreiama. Buvęs atvejis: mama skubėjo siųsti žaislus, atsirado tik sausio vidury. Vaikas jau gavo kitą dovaną. Taigi neplanuokite per Kalėdas, jei nenorite permokėti.

Mano sesuo siuntė prieš metus ir viskas buvo kitaip – kodėl dabar viskas pasikeitė?

Brexit, drauguti. Iki 2021-ųjų siųsti į Angliją buvo kaip į Latviją. Dabar trečioji šalis. Muitinė, papildomi patikrinimai, naujos deklaracijos. Kartais klausia, kodėl anksčiau nereikėjo packing list dvieju egzempliorių – ogi dabar reikia. Ne mūsų caprichosas, o britų taisyklės. Sesuo turėjo laimingus laikus. Pamenu, siuntėme baldus į Londoną be vargo. Dabar net drabužių siuntinys gali būti tikrinamas. Pasaulis pasikeitė. Ir politika čia prie ko, nors apie ją nelabai mėgstu kalbėti. Faktas – paprasčiau nebedaro.

Ar galiu pasitikėti bet kuria įmone, kuri Google paieškoje pirmoje vietoje?

Oi, Google – ne Dievas. Pirmoje vietoje dažnai tie, kurie sumokėjo už reklamą, o ne kurie gerai dirba. Mačiau puikius tinklalapius, o realiai – vienas vairuotojas, pasenusi mašina, draudimo nėra. Blogiau – tarpininkas, parduodantis siuntą trečiam, o tam ketvirtam. Ir kai bėda – niekas neatsako. Rinkitės pagal rekomendacijas, pagal pokalbį telefonu – ar nuoširdus, ar parduoda. Jei svetainėje nėra adreso – signalas. Kartais geriausia įmonė antrame Google puslapyje, o pirmame – rinkodaros genijus.

Bijau, kad siunta pasimets. Ką man daryti, kad būčiau ramus?

Suprantu jausmą. Pirmiausia – ne per neaiškius kanalus. Antra – fotografuokite dėžę su lipduku prieš atiduodant. Trečia – rašytinis sutartis. Jei įmonė sako „pasitikėkite“ – gražu, bet bėdoje nervai nebegražūs. Realus patarimas: svarbius daiktus drauskite atskirai. Turėjau atvejį – senelės servizas. Draudėm. Laimingai praėjo, bet žinojimas suteikia ramybę. Daugelis to nedaro, nes tingi. Ir dar – sekite ne kas valandą, o kas kelias dienas. Kitaip tik sukate sau galvą.

Ar verta siųsti oru ar keliu – koks iš tikrųjų skirtumas?

Greitis ir kaina. Oro transportas – trys–penkios dienos, brangu. Keliu – savaitė–dvi, pigiau. Smulkiai siuntai dažniausiai renkamasi kelią, nes oras kainuoja trigubai. Skubiems dokumentams – oras, žieminiams rūbams – kelias. Aš dažniausiai vežu krovininiais mikroautobusais į Londoną, taip optimalu. Oro siuntas darau tik ypatingai. Dar vienas dalykas – oru griežčiau su skysčiais ir baterijomis. Ten taisyklių kratinys baisus, o keliu šiek tiek lengviau. Štai praktiškas skirtumas.

Ką patartum žmogui, kuris pirmą kartą siunčia siuntą į Angliją ir labai jaudinasi?

Atsikvėpkite. Išties. Pirmiausia supakuokite normaliai, nebatų dėžėje. Antra – surašykite popierius su sąžininga verte. Trečia – rinkitės įmonę, kuri atsako į jūsų skambutį net 18 valandą vakaro, na, ne visada, bet kuri turi žmogų, o ne robotą. Ir skaitykite sutartį. Ne tą smulkų šriftą – tiesiog klausimą, kas bus, jei kas. Aš per dvidešimt metų mačiau visko, ir blogiausios situacijos kildavo ne nuo muitinės, o nuo to, kad žmonės neskaitė, ką pasirašo. Smulkių siuntų gabenimas į Angliją su pilna garantija ir sekimu nėra raketų mokslas – tai tiesiog reikia daryti su protingais žmonėmis. Jūs būsite ramus, ir aš būsiu ramus. Jei dar kils klausimų – skambinkite, paaiškinsiu.

Taigi, jei reikia trumpai – smulkių siuntų gabenimas į Angliją su pilna garantija ir sekimu yra visai įmanomas dalykas, tik reikia nenuleisti rankų dėl smulkmenų. Nepasitikėkite vien Google, nepirkite pigiausio varianto iš pažįstamo pažįstamo ir visada fotografuokite prieš atiduodant. Aš dirbu su žmonėmis, ne su sieniniu tekstu, todėl žinau – jei jums ramu, tada viskas atlikta gerai. Sėkmingo siuntimo, ir tegul jūsų dėžės visada pasiekia tikslą sveikos.