Skubus siuntų transportavimas į Angliją furgonu kasdien – ką verta žinoti prieš paskambinant?

Dvidesimt ketveri metai kelių, furgonų, klientų ir Brexit’o. Per tiek laiko mačiau visko – nuo to, kaip skubus siuntų transportavimas į Angliją furgonu kasdien gelbsti žmones paskutinę minutę, iki to, kaip kas nors bando sutaupyti dešimt eurų ir praranda savaitę. Šiandien jau nebeįsivaizduoju, kaip dirbti kitaip, tikrai ne sėdint biure su kaklaraiščiu. Rašau tai, nes vakar vėl paskambino klientė iš Kauno ir paklausė: „O kodėl mano dėžė dar ne Londone, juk rašote, kad kasdien važiuojate?“. Atsakymas nėra tobulas. Jis realus. Štai kas vyksta, kai spaudi visus reikalavimus, o aš bandau paaiškinti, kaip viskas klostosi kelyje tarp Vilniaus, Klaipėdos ir Londono East Hamo.

Iš pradžių – kas tai per paslauga

Kas iš viso yra skubus siuntų transportavimas į Angliją furgonu kasdien?

Tai nėra DHL ar UPS, kurių mikroautobusiukai laksto po miestą. Čia didelis, dažniausiai 3,5 tonos furgonas, kuris pilnas siuntų rūksta iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Kasdien reiškia, kad mes planuojame išvykimą kasdien, bet nebūtinai kad tas pats vairuotojas tuo pačiu metu pervažiuoja Lamanšą. Kartais tai vyksta per Vokietiją, Olandiją, kartais tiesiai per Prancūziją su keltu. Skubus transportavimas reiškia, kad tavo siunta negyvens sandėlyje dvi savaites – ji kaupiama ir vežama nedelsiant. Bent jau taip turėtų būti, jei su tinkama įmone pakliuvai.

Ar tai reiškia, kad furgonas parklūpsta prie mano durų kiekvieną rytą, net jei antradienis?

Ne, ne, ne. Aš kažkada ir pats galvojau, kad klientai įsivaizduoja kažkokį pašto traukinį. Realybė tokia, kad furgonas renka siuntas iš skirtingų miestų – Vilniaus, Kauno, gal Panevėžio – ir tik tada, kai jis pilnas arba kai laikas spaudžia, išrūksta. Kartais tai antradienis 14 val., kartais trečiadienis 6 ryto. Net jei rašoma „kasdien“, tai nereiškia kabojimo prie tavo laiptinės ketvirtadienį 8:00 ryto. (Turiu pripažinti, kartais ir pats netyčia pasakau klientui „rytoj paimsime“, o paskui pamatau, kad vairuotojas jau Viršužiglis ir nebenuspaus.)

Kuo tai skiriasi nuo paprasto kurjerio ar pašto?

Kurjeris atvažiuoja paimti vieną voką ar dėžutę ir nugabena į vietinę rūšiavimo skylę. Mes imame tavo siuntą, padedame į furgoną, kuriame jau stovi kitų žmonių daiktai, ir vežame tiesiai į Angliją be tarpinių sandėlių. Pašto siunta gali būti mėnesį, mūsų – kelias dienas. Skirtumas toks, kad paštas klausia mažai, bet ir nerūpinasi. Mes klausiam, nagrinėjam, kartais net per daug. Furgonas kasdien važiuojantis į Angliją yra tarsi autobusas, tik be keleivių ir su tavo sofa gale. Ai, dar brangiau nei paštas. Bet čia aišku kaip dieną.

Kainos – tema, kurią vis slepiame, o paskui stebimės

Kiek maždaug kainuoja vidutinė dėžė į Londoną skubiu transportu furgonu?

Nuo penkiasdešimt iki šimto dvidešimt eurų. Arba daugiau. Arba mažiau. Čia kaip klausimas „kiek kainuoja automobilis“. Viskas priklauso nuo svorio, dydžio, nuo kurios Lietuvos vietos vežame ir ar reikia pristatymo iki durų. Buvo toks atvejis – vyras iš Šiaulių siuntė tris dėžes su žmonos paliktais keramikos dirbiniais. Svorio mažai, bet vietos furgone daug užėmė. Sumokėjo devyniasdešimt. Kitas klientas iš Alytaus – viena nedidelė dėžutė su dokumentais. Sesiasdešimt. Pigiausia ne visada būna protingiausia, bet brangiausia irgi ne garantija. Aš čia jau gal per daug atvirai? Na, taip yra.

Ar galiu pas jus sumokėti tik gavęs siuntą, nes dabar trūksta grynais?

Atsakymas paprastas – ne, seni, taip neveikia. Mes ne Inline'as. Furgonas kasdien važiuojantis į Angliją degaluosi neuž dyką, o vairuotojai algos negauna iš gavėjo Londone. Būna įmonių, kurios taiko mokėjimą po pristatymo, bet tada kaina šokteli gerokai, nes rizika lieka mums ant sprando. Buvo atvejis – pristačiau siuntą, o gavėjas pareiškė, kad nežinojo, kad reikės mokėti, ir atsisakė priimti. Furgonas tuščias negrįžta, bet pinigų irgi nėra. Todėl pas mus – arba pavedimas prieš išvykstant, arba sutartis su įmonėmis. Jaunesni klientai kartais pyksta, bet čia kaip su avansu statybose. Be to... oi, nukrypau. Apie kainas buvome. Taip, pavedimas.

Ar verta rinktis patį pigiausią variantą, jei skelbia skubų pervežimą furgonu kasdien?

Aš tave perspėju: jei radai variantą perpus pigesnį nei rinkos vidurkis, kažkur yra kabliukas. Gal furgonas važiuoja kartą per savaitę, o tavo siunta lauks garaže. Gal nėra draudimo. Gal vairuotojas be poilsio valandų, o tai pavojinga visiems kelyje. Buvo istorija, kai klientas sumokėjo trisdešimt eurų už dėžę į Angliją. Furgonas išvyko po aštuonių dienų, o siunta atėjo sulamdyta. Ar sutaupė? Ne, prarado nervus. Skubus siuntų transportavimas į Angliją furgonu kasdien kainuoja tiek, kiek kainuoja degalai, vairuotojas, keltas ir draudimas. Jei kas nors nuima daug – abejok.

Dokumentai, muitinė ir kiti džiaugsmai po Brexit'o

Ar man reikia kokios nors popieriaus skvernos, siunčiant siuntą į Angliją 2024-aisiais?

Brexitas viską apsunkino. Jei siunti asmeninius daiktus, reikia aprašymo, sąrašo, kartais kilmės įrodymo. Jei verslui – CMR sąskaitos faktūros, EORI numeriai. Žodžiu, popieriai. Bet aš jau 24 metus dirbu ir vis dar pasimetu, kai muitinė pakeičia formą. Kartais atrodo, kad jie tai daro tyčia, kad pagautų. Svarbiausia – jei siunti naujus daiktus parduoti, tai jau prekės, o ne „dovana draugei“. Tada muitas kitaip skaičiuojasi. Geriau per daug informacijos, nei per mažai. Mūsų biuro merginos geriau už mane tai žino, aš tiesiog sakau kaip yra.

O jei Anglijos muitinė nusprendžia, kad mano siunta įtartina?

Turi problemą. Muitinė turi teisę atidaryti bet kurią siuntą. Jei randama ką nors neaiškaus – pavyzdžiui, 15 identiškų „dovana“ pažymėtų dėžių su sportbačiais – jie klausia. Buvo atvejis, kad verslininkas siuntė 40 dėžių dešros. Ne, ne dešros... (ojo, čia tai buvo 2022 metais, kai dar buvo painiavos, dabar tai visai neleidžiama) – na, kažko panašaus. Muitinė sustabdė, prakiurino laiką. Furgonas spėjo parduoti, prarado. Todėl dabar tikriname daiktus prieš pakraudami. Jei muitinė kibo – kontaktuojame su gavėju, pateikiame papildomus popierius. Kartais tai užtrunka dieną, kartais savaitę. Nieko čia nepadarysi, tai jų darbas.

Ar galiu drąsiai siųsti dešros, rūkytos žuvies ir mamos sausainių furgonu kasdien į Angliją?

Dešros? Žuvies? Aš tavęs paklausiu – o tu nori, kad muitinė tave prisimintų visam gyvenimui? Gyvūniniai produktai draudžiami be specialių sertifikatų. Kartais praslyksta sausainiai, medus, bet tai loterija. Buvo atvejis, kad klientas siuntė šakočius. Muitinėje Anglijoj nulūžo pusė, kitą pusę suvalgė tikrinantys šunys. Nors šunys turbūt ne. Bet taip, maistas – rizikinga teritorija. Jei tai turi komercinę vertę, dar blogiau. Aš pats namines uogienes vežiočiau tik pasislėpęs tarp drabužių, bet čia jau ne oficialu. Geriau nesiųsk maisto. Nebent džiovinti grybai švariose pakuotėse. Ne, ir tai abejoju.

Furgone – realios istorijos, ne iš reklamos

Ar tikrai furgonas išvažiuoja kasdien, ar kartais jis tiesiog nepils degalų ir palauks rytoj?

Tikrai nepils degalų... juokauju. Ne, būna visko. „Kasdien" dažnai reiškia „kiekvieną darbo dieną" arba „kai susirenka krovinys". Jei furgonas pirmadienį neužsipildo, jis gali ir išvažiuoti antradienį ryte. Bet mes stengiamės, kad net taip būtų retai. Buvo paskutinę vasarą – vienas jaunas vairuotojas su nauju furgonu strigo Belgijoje dėl sugedusio turbinos. Siuntos vėlavo dvi paras. Klientas iš Vilniaus skambino kas tris valandas. Suprantu jį. Tokiu atveju svarbu ne meluoti, kad „jau beveik Čingfordy", o pasakyti tiesą. Nors tiesa kartais yra nepatogi.

Ar pasitaiko, kad skubus siuntų transportavimas į Angliją furgonu kasdien vėluoja keliomis dienomis?

Pasitaiko. Ne pas mus, bet apskritai rinkoje taip yra. Praeitą žiemą kitos įmonės furgonas įstrigo sniege ties Kanales tunneliu – na, gal ne tiesiai tunelyje, bet prie apėjimo. Klientai, sumokėję už skubų pervežimą, liko be dovanų per Kalėdas. Man tai skamba kaip košmaras. Mūsų furgonai stengiasi to išvengti, bet jei Europoje žiema smarki, kartais tenka rinktis saugumą arba greitį. Aš renkuosi saugumą. Nes jei furgonas apvirs, tavo sofa ir taip nepasieks Tootingo. Žodžiu, dvi dienos vėlavimo skubaus pervežimo kontekste yra blogai, bet ne katastrofa, jei apie tai žinai iš anksto.

Ar mano siunta bus vienintelė furgone, ar ten bus svetimų žmonių daiktai?

Bus svetimų. Furgonas kasdien važiuojantis į Angliją surenka krovinį iš daugelio klientų. Tai vadinama dalinių krovinių pervežimu. Tavo dėžė stovi šalia kažkieno lagamino, kažkieno dviračio. Vairuotojas žino, kas kur, laiko sąrašą, bet furgone nėra atskirų skyrių kaip traukinyje. Kartais žmonės išsigąsta: „o jei kažkas pasiims mano daiktus?“. Būna retai, labai retai, bet taip, yra piktybiškų žmonių. Todėl svarbu turėti sąrašą, ką veži, ir gerai pažymėti dėžes. Mes stengiamės, kad furgonuose važinėtų patikimi žmonės, bet aš visam pasauliui žmonių nepasirašysiu. Sėdi ir viliuosi, kad kaimynas furgone sąžiningas.

Pakavimas ir paruošimas – čia daug kas apsiriboja

Ar aš pats turiu supakuoti, ar jūs atvažiuosite ir suvyniosite į tą burbulinę plėvelę?

Supakuoti turi pats. Taip, mes galim turėti juostos ar porą kartoninių dėžių, bet furgonas, kuris kasdien rūksta į Angliją, neturi laiko stovėti tavo kieme ir vynioti kiekvieną puodelį atskirai. Buvo atvejis Marijampolėje – moteris atidavė atviras dėžes su stiklinėmis vazomis be jokio popieriaus. Dvi vazos pasiekė Londoną, viena – ne. Ar galėjau aš, vairuotojas, įsikišti? Gal, bet jis skubėjo. Jei siunti skubiai, tai nereiškia, kad kažkas kitas turi daryti tavo darbą. Kartonas, burbulinė plėvelė, lipni juosta. Tris kartus. O jei technika – dar ir polistirenas. (Čia pakartoju – tris kartus, ne du.)

Ar mano jautri technika saugi furgone, kuris važiuoja kasdien į Angliją?

Technika – kita kalba. Furgonai svyruoja kelyje, stabdo, užsuka. Jei kompiuteris, monitorius ar spausdintuvas supakuoti be orginalių dėžių – rizikuoji. Galiu pasakyti, kad 90 proc. elektronikos pasiekia sveika, bet tas vienas procentas skauda. Buvo istorija – vaikinas siuntė seną “iMacą“. Supakavo į antklodę. Atvažiavus į Readingą ekranas atrodė kaip sudaužytas veidrodis. Antklodė nepadėjo. Aš tada pasakiau: jei verti daiktą, investuoji į dėžę ir putas. Skubus siuntų transportavimas furgonu kasdien nereiškia, kad važiuojama lygiuoju asfaltu ant pagalvių. Keliai būna baisūs, ypač Belgijoje.

Ar mano siunta bus kaip nors pažymėta, ar galiu tiesiog parašyto ant dėžės vardą?

Gali rašyti vardą, bet reikia ir telefono numerio, ir miesto Anglijoj. Kartais žmonės parašo „Petras, Londonas“. Londone gyvena devyni milijonai žmonių, Petrų – tūkstančiai. Geriau pilnas adresas ant lipduko, o dar geriau – ant dėžės šono ir viršaus. Aš mačiau atvejų, kai dėžės suklijuojamos taip, kad adresas lieka viduje. Tada furgono gale atidarai, matai pilkas kartono sieną ir pradedi spėlioti. Ne spėliok. Pažymėk. Ai, ir dar – nerašyk pieštuku, kuris nutrintų. Kas ateis – vairuotojas, sandėlininkas – turi matyti akimirksniu, be detektyvinių žaidimų.

Atsiėmimas, pristatymas ir tokie keblumai

Ar pristatote tiesiai į butą Londone, ar tik į kažkokį sandėlį?

Dažniausiai iki durų, jei tai privatus asmuo. Bet jei furgonas pilnas ir laikas spaudžia, kartais darome „terminalinį“ pristatymą – atvežame į sandėlį Londone, o paskui gavėjas pasiima arba organizuojame kurjerį. Verslo klientai dažnai patys atvažiuoja į mūsų surinkimo tašką, nes taip greičiau. Buvo pietų Londone – vairuotojas negalėjo įkišti furgono į siaurą gatvelę tarp dviejų aukštų namų. Teko skambinti gavėjui, o tas atėjo pusės mylios pėsčiomis. Realybė. Jei gyveni centre, pasitark apie pristatymo sąlygas. Furgonas nėra taksi.

Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje yra darbe ir negali atsiimti?

Skambinam. Dar kartą skambinam. Paliekam žinutę. Jei planuotas skubus siuntų transportavimas į Angliją furgonu kasdien, tai reiškia, kad mes irgi skubiame. Negalim laukti prie durų valandą. Paprastai deramės kitam laikui arba paliekam siuntą kaimynui (jei gavėjas prašo ir pasirašo sutikimą). Kartais – į saugią vietą, bet tada atsakomybė ant gavėjo. Buvo piktnaudžiavimų atvejų: palikom prie durų pagal prašymą, paskui gavėjas pareiškė, kad nieko nerado. Arba pasiėmė kaimynas. Todėl dabar be parašo – nieko nepaliekam. Atsikratyk iliuzijų, kad furgono vairuotojas kaip tavo senelis lauks iki begalybės.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą, kai furgonas jau išvažiavęs iš Lietuvos?

Gali, bet tai kainuos. Ne mums pinigais, bet nervais. Jei furgonas jau Vokietijoje, o tu sakei, kad reikia ne į Bristolis, o į Mančesterį, vairuotojas turi permesti tavo dėžę į kitą vietą furgone, pakeisti maršrutą, o kartais net sumokėti papildomą mokesčių zoną. Buvo klientas, kuris pakeitė adresą tris kartus per savaitę. Aš pradėjau galvoti, kad jis specialiai testuoja mano kantrybę. Pataisiau: ne tris, o du kartus. Tai jau geriau? Ne, vis vien daug. Techniškai – taip, galima, jei laiku praneši, bet geriau nustokite užsiiminėti nežiniomis ir pasakykite adresą iš karto. Aš irgi žmogus.

Dažnai pasitaikantys keistybumai

Kokio dydžio siunta dar tilps į tą furgoną, kuris važiuoja kasdien?

Standartinis furgonas – 10–12 kubinių metrų, kelios tonos. Jei tavo siunta – lagaminas ar trys dėžės, tilpsi garantuotai. Jei tai šaldytuvas, sofa ir 20 dėžių – priklauso nuo laisvos vietos tą dieną. Skubus siuntų transportavimas furgonu į Angliją kasdien reiškia, kad vietos furgone neklausiama iš anksto planuojant, o pagal tai, kas jau užsakyta. Kartais lieka vieta kitai didelei siuntai, kartais tik kampelis ant galo. Geriausia paskambinti dieną iki išvykimo ir pasiklausti. Aš sąžiningai pasakysiu, ar tilpsi, ar vertinkit kitą reisą. Nemeluosiu dėl vietos, nes tada man pats nepatogu.

Ar galite garantuoti, kad mano daiktai pasieks gavėją per dvidešimt keturias valandas?

Dvidešimt keturios valandos? Ne, nebent tai kurjerinė paslauga oru. Furgonas važiuoja per Europą, reikia pervažiuoti Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Prancūziją, keltas, paskui dar Anglija. Net važiuojant be sustojimo, tai bent 24–30 valandų vairavimo. O juk sustoja. Miegoja. Renka kitas siuntas. Realiai – nuo paimimo iki pristatymo Londone – dvi–trys dienos. Nors skubus siuntų transportavimas furgonu kasdien skamba kaip žaibo gabenimas, žemės keliais viskas vyksta kitaip. Aš kartais pats nusiviliu, kiek laiko tai užtrunka. Bet taip yra. Greičiau nei laivu, lėčiau nei lėktuvu. Auksinė vidurio.

Ar verslui galima užsakyti, kad furgonas kasdien vežtų mūsų prekes į Angliją?

Galima, bet ne visada racionalu. Jei turi fabriką ir kasdien siunti paletes – taip, dedikuotas furgonas arba nuolatinis maršrutas yra geras sprendimas. Bet mažesniam verslui, kuris siunčia kelis kartus per savaitę, geriau rinktis dalinį krovinį. Buvo toks pirkėjas iš Kauno elektronikos parduotuvės – norėjo kasdienio reiso į Londoną su savo prekėm. Apskaičiavome, kad jam pigiau du kartus per savaitę pripildyti bendrą furgoną, nei mokėti už tuščių vietų pravažiavimą. Pinigus sutaupė, aš irgi laimingas. Žodžiu, ne visada brangiau reiškia geriau. O gal ir reiškia? Situacijos skirtingos.

Ko geriau nevežti ir kaip neišsiteirauti

Ar galiu prigrūsti į furgoną daiktų su akumuliatoriais ir šiek tiek lako daiktams?

Ne. Lakuoti daiktai – lakierius, dažai, aerozoliai – pavojingi kroviniai. Automobilių akumuliatoriai taip pat. Furgonas važiuojantis kasdien į Angliją nėra transportas pavojingoms medžiagoms, nebent turi specialų sertifikatą, o mes jo neturime. Buvo atvejis, kad klientas paslėpė dažų flakoną batų dėžėje. Nepatikrinome, sutiko vairuotojas eteryje. Pakeliui flakonas sprogo – visas furgonas dvokėjo baltais dažais. Kitų klientų dviratis tapo Pikaso kūriniu. Nuostoliai didžiuliai. Aš nežinau, ar draudimas tai dengia (tikriausiai ne), bet nuo tos dienos kiekviena dėžė peržiūrimas akyliau. Nebandykite slėpti. Geriau pasakykite, ir pasakysime ar galima.

Ar galiu į dėžę įdėti pinigų gavėjui arba auksinį pakabuką?

Nei vieno, nei kito. Pinigai furgone – problema. Jei dings, draudimas to nedengia, o mes ne bankas. Papuošalai – tas pats. Buvo atvejis Panevėžy, kai močiutė įkišo anūkui į sportinį maišą tris tūkstančius eurų. Neatsimenu kodėl, gal juodą dieną turėjo. Aš kai sužinojau, beveik apalpau. Pinigus slėpėme atskirai, bet jei būtų pasibaigę kitaip... geriau negalvoti. Siųsk per banką, pavedimą, Revolutą. Auksą – registruotu paštu arba pasiimk pats. Furgonas skirtas daiktams, ne vertybėms. Nors žmonės vis bando. Ką jūs, nežinau, bandote laimę?

Patarimai nuo seno vilkų

Kaip atpažinti tą patikimą pervežėją, kai visi skelbia „pigiausias ir greičiausias"?

Žiūrėk, kai kurie skelbimai padaryti taip, kad net aš, senas vilkas, patikėčiau. Būna tokių „furgonas į Angliją kasdien, penkiolika metrų ilgio, kainą yra tik trisdešimt eurų“. Tai arba melas, arba kažkas ne taip. Paskambink, paklausk adreso. Jei duoda tik telefoną ir „susitinkam degalinėj“ – bėk. Patikimos įmonės turi svetainę, sąskaitas, EORI, o vairuotojai – dokumentus. Buvo atvejis, kad „pigus pervežėjas“ paėmė avansą ir... dingo. Telefonas išjungtas. Likai be pinigų ir be dėžių. Skubus siuntų transportavimas reikalauja pasitikėjimo. Jei kaina dvigubai mažesnė už rinkos – ne tau tai laimė. Tai pinklės.

Ar tikrai man reikia skubaus siuntų transportavimo furgonu kasdien, ar užtektų pigesnio varianto po savaitės?

Čia geras klausimas. Kartais žmonės skuba be reikalo. Turiu omeny – jei tai asmeniniai daiktai, kurių nė nereikia artimiausiam mėnesiui, kam mokėti dvigubai? Užsakyk lėtesnį gabenimą, sutaupysi. Bet jei tai dokumentai vizai, arba verslo sutartis, arba vaiko žaislai, be kurių neliks kur dėtis – tada taip, skubus transportavimas furgonu kasdien į Angliją yra dalykas. Buvau suskaičiavęs: apie trečdalis mūsų „skubių“ klientų iš tikrųjų galėjo palaukti. Aš nesispyriau – verslas yra verslas. Bet jei paklausi manęs kaip žmogaus – kartais verta nuraminti širdį ir paprasčiausiai palaukti keturias dienas.

Koks paskutinis terminas, kada galima užsakyti, kad siunta būtų paimta dar šiandien?

Jei furgonas renkasi išvykti šiandien vakare, skambink rytoj iki dešimt. Kartais iki dvylikos. Jei renkasi rytoj – iki keturiolikos pakankamai. Bet jei gyveni užmiestyje prie Zarasų, kur vairuotojas niekada nevažiuoja... na, tada nebe šiandien. Skubus siuntų transportavimas į Angliją furgonu kasdien veikia taip: kuo arčiau didmiesčio ir kuo anksčiau praneši, tuo geriau. Vakar vienas klientas paskambino šešiolikta valanda ir pyko, kad negalim paimti iš Telšių tą pačią dieną. Na, negalim. Furgonas nėra lėktuvas, kurį pastačius bet kur.

O ką, jei aš persigalvojau ir noriu atsiimti siuntą iš furgono pakeliui?

Tada mums nepaslaugu. Furgonas nestoja tarp Copperopolių, kad iškrauti tavo dėžę. Maršrutai suplanuoti, laikas pinigai, o stovėjimas pakelės stovėjimo aikštelėje kartais draudžiamas. Buvo labai keistas atvejis: moteris paskambino kai furgonas jau buvo netoli Varšuvos ir pasakė, kad susiginė ir nenori siųsti dovanos vaikinui, nes jį paliko. Aš suprantu emocijas, bet furgonas nesuks atgal. Siunta važiuoja į Londoną, gali atšaukti ten pristatymą, bet atsiimti pakeliui – ne. Nueik išgerti arbatos, nusiramink. Daiktai dar palauks.

Jei klaustumėt manęs, ar skubus siuntų transportavimas į Angliją furgonu kasdien yra panacėja nuo visų problemų – pasakyčiau, kad ne. Tai tiesiog vienas iš būdų, kai reikia greitai, kai reikia tiksliai ir kai nebūtinai turi tūkstantį svarų papildomų išlaidų. Aš per tiek metų išmokau: geriau sąžiningai paaiškinti, nei pažadėti stebuklą ir vėliau raudonuoti. Furgonai važiuoja, Lietuva nėra taip toli nuo Anglijos, kaip atrodo, bet ir ne taip arti, kaip norėtųsi. Pasirink atsakingai, paklausk du kartus, jei nesupratai, ir nepakuok dešros. Tada viskas bus gerai. Daug geriau, nei galvoji.