Skubus perdavimas daiktų į Angliją asmeniniams daiktams patogiai

Įvadas

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, ir galiu pasakyti vieną dalyką – žmonės visada palieka Angliją skubiai. Vieni dėl darbo, kiti dėl santykių, treti tiesiog nusprendžia, kad gyvenimas kitur bus geresnis. O daiktai? Daiktai lieka. Ir tada prasideda skubus perdavimas daiktų į Angliją – asmeninių daiktų, kurie kartais vertingesni už visą namą. Per tuos metus mačiau viską: ir žmones, kurie siuntė vieną lagaminį, ir tuos, kurie krovė visą namų ūkį į konteinerius. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip viskas veikia, kokios yra galimybės ir kur galima susiknisti. Nes tikrai – ne viskas taip paprasta, kaip atrodo reklamos.

Kaip veikia skubus perdavimas?

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka pristatymas?

Na, čia viskas priklauso nuo to, ką tu vadini "skubiu". Jei tau reikia daiktų per savaitę – įmanoma, bet kainuos brangiau. Paprastai oro pervežimas užtrunka 3-5 darbo dienas, jūrinis – 3-4 savaites. Kartais greičiau, kartais lėčiau. Priklauso nuo to, ar tuo metu yra eilės uoste, ar muitinėje nesustojo kažkoks kontingentas. Tiksliai niekas nepasakys, nes viskas keičiasi. Aš pats buvau atvejis, kai siunta iš Vilniaus į Londoną oro keliu užtruko 2 dienas – bet tai buvo ypatingas atvejis, klientas turėjo ryšius. Paprastam žmogui reikia planuoti bent savaitę.

Ar galima siųsti bet ką?

Ne, negalima. Yra draudžiamų prekių sąrašas – ginklai, narkotikai, tam tikri maisto produktai. Bet asmeniniams daiktams taikomos gana didelės išimtys. Svarbu žinoti, kad kai kurie daiktai reikalauja specialių dokumentų. Pavyzdžiui, jei veži seną paveikslą, kuris gali būti vertingas, gali prireikti įrodymo, kad tai tavo nuosavybė, o ne meno kūrinys, kurį bandai parduoti. Vienas mano klientas bandė vežti seną pianiną ir beveik pateko į bėdą – pasirodo, instrumentai su kaulinėmis dalimis reikalauja specialaus leidimo. Laimei, viskas išsisprendė, bet nervų buvo.

Ką reiškia "patogiai" šiuo atveju?

Patogiai – tai aš asmeniškai suprantu taip: tau nereikia patiems nieko daryti. Atvažiuoja žmogus, paima daiktus, ir po kurio laiko jie atsiranda ten, kur jiems reikia būti. Žinoma, tai kainuoja brangiau nei pats vežti per oro uostą, bet jei turi 5-6 lagaminus, o gyveni trečiame aukšte be lifto – verta pagalvoti. Aš pats visada sakau klientams: jei gali sau leisti, perki laiką. O laikas šiais laikais brangesnis už pinigus.

Kainos ir mokėjimai

Kiek tai kainuoja?

Čia tikrai negaliu duoti vienos kainos – per daug kintamųjų. Oro pervežimas paprastai kainuoja nuo 2 iki 5 eurų už kilogramą, priklausomai nuo bendro svorio. Jūrinis – pigiau, bet reikia daugiau laiko. Vienas mano klientas vežė visą buto turinį iš Kauno į Birmingamą ir sumokėjo apie 1200 eurų – bet tai buvo jūrinis pervežimas, laukė tris savaites. Kitas gi norėjo skubiai ir mokėjo beveik 3000 eurų už oro pervežimą. Skirtumas akivaizdus.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Būna. Kartais pasirodo muitinės mokesčiai, nors dažniausiai asmeniniams daiktams jie netaikomi. Bet būna atvejų, kai muitininkai nusprendžia, kad tavo "asmeniniai daiktai" iš tikrųjų yra prekės, skirtos pardavimui. Ypač jei veži daug naujų daiktų su etiketėmis. Vienas mano pažįstamas vežė naują iPhone, naują MacBook ir dar kelis įrengimus – muitinėje užstrigo ir turėjo mokėti PVM. Taigi jei veži naujus daiktus, geriau turėti sąskaitas, kad parodytum, jog tai tavo asmeninės prekės, o ne verslas.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada veiksminga. Mažos įmonės dažnai turi fiksuotas kainas, didesnės kartais gali duoti nuolaidą, jei veži daug. Aš pats visada rekomenduoju paklausti, bet nelaukti stebuklų. Geriau iš karto pasakyti, koks tavo biudžetas, ir žiūrėti, ką įmanoma sutalpinti. Kartais mažesnė įmonė su lankstesnėmis kainomis bus geresnis variantas nei didelė su standartine kainų politika.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia?

Pagrindiniai – tai paso kopija, sąrašas daiktų (invoice ar packing list), ir kartais – gyvenamosios vietos įrodymas Anglijoje. Jei tai tikrai asmeniniai daiktai, kurių atsisakai Lietuvoje, gali prireikti ir to įrodymo, kad tu ten gyveni arba planuoji gyventi. Kartais prašo dar ir draudimo dokumentų, bet tai jau priklauso nuo konkrečios įmonės. Aš visada sakau klientams: geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai. Vienas mano klientas atvyko su vien tik pasu ir sąrašu – viskas vyko sklandžiai. Kitas gi atvyko be nieko ir praleido dvi dienas tvarkydamas popierius.

Ar reikalingas anglų kalbos žinios?

Nebūtinai, bet naudinga. Dauguma įmonių, kurios dirba su Lietuva-Anglija maršrutu, turi lietuviškai kalbančius darbuotojus. Bet jei pats bendrausi su Anglijos muitine arba su užsienio įmone – tada jau reikės bent pagrindų. Aš pats esu turėjęs klientą, kuris nekalbėjo angliškai, bet viskas vyko per mane, kaip tarpininką. Tai įmanoma, tik reikia iš anksto susitarti dėl visko.

Kas atsitinka, jei dokumentai neteisingi?

Tuomet siunta gali būti sulaikyta muitinėje. Kartais tai tik kelių dienų delsimas, kartais – ilgesnė procedūra. Aš pats mačiau atvejį, kai žmogaus siunta buvo sulaikyta tris savaites dėl to, kad sąraše buvo nurodytas kitas kiekis nei faktiškai buvo daiktų. Pasirodo, jis pamiršo įtraukti kelis lagaminus. Muitininkai pamanė, kad kažkas ne taip, ir pradėjo tikrinti. Taigi – tikslumas svarbus.

Praktiniai patarimai

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Pagrindinė taisyklė – tvirtai, bet ne per daug. Per daug kartono gali padidinti svorį, per mažai – daiktai gali sulūžti. Aš visada rekomenduoju naudoti burbulinę plėvelę trapiems daiktams, o sunkius daiktus dėti į mažesnes dėžes, nes didelės sunkiai keliamos. Vienas mano patarimas: jei veži stiklą ar keramiką, būtinai pažymėk dėžę kaip "trapi" – ir angliškai, ir lietuviškai. Kartais tai tikrai padeda.

Ar verta drausti siuntą?

Verta. Tikrai verta. Aš pats esu matęs atvejų, kai siunta dingo arba buvo apgadinta, ir žmonės liko nieko be. Draudimas paprastai kainuoja nuo 1% iki 3% siuntos vertės, priklausomai nuo to, ką veži. Jei veži brangius daiktus – tikrai verta. Jei veži senus drabužius ir knygas – galima ir rizikuoti, bet aš vis tiek patariu bent minimaliai apsidrausti.

Ką daryti su dideliais daiktais?

Miegamasis, virtuvės baldai, televizoriai – čia jau reikia specialaus požiūrio. Paprastai dideli daiktai reikalauja išardymo, nes kitaip nei telpa į transportą, nei tilps į konteinerį. Aš pats visada siūlau pasinaudoti profesionalų paslaugomis, jei nesi pats rankų darbo žmogus. Vienas mano klientas bandė pats išardyti lovą ir sugadino vieną detalę – galų gale mokėjo brangiau nei būtų buvęs samdęs profesionalą.

Laiko planavimas

Kada geriausia siųsti?

Geriausia planuoti iš anksto, bet jei jau reikia skubiai – geriausia vengti piko sezonų. Gruodis, liepa ir rugpjūtis – tai laikotarpiai, kai viskas brangsta ir užtrunka ilgiau. Jei gali – siųsk pavasarį arba rudenį. Bet žinoma, gyvenime ne visada pavyksta planuoti, tai tiesiog reikia žinoti, kad bus brangiau.

Kaip elgtis, jei reikia labai skubiai?

Tada jau reikia oro pervežimo, ir kaina bus aukšta. Bet yra keletas būdų sumažinti išlaidas: siųsti mažesniuose kiekiniuose, rinktis dalinį krovinį (kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais), arba naudotis ekspreso paslaugomis. Aš pats esu turėjęs klientą, kuris labai skubiai reikėjo asmeninių daiktų – jam padėjau surasti dalinį krovinį ir taip sutaupėme beveik pusę kainos, nors laiko vis tiek užtruko šiek tiek ilgiau nei planavo.

Ar galima sekti siuntą?

Taip, dauguma įmonių suteikia sekimo numerį. Bet čia būna įvairiai – kai kurios įmonės duoda realiuoju laiku atnaujinamą informaciją, kitos gi tik žino, kur siunta yra tam tikru momentu. Aš visada rekomenduoju iš karto paklausti, kaip bus galima sekti, ir jei atsakymas miglotas – galbūt verta rinktis kitą įmonę.

Problemų sprendimas

Kas atsitinka, jei siunta dingsta?

Pirmiausia – nesijaudink. Dažniausiai siuntos randasi, tik kartais užtrunka. Bet jei iš tikrųjų dingsta – tada reikia kreiptis į įmonę ir pradėti tyrimą. Jei apsidraudęs – tada kreipiesi į draudimo kompaniją. Aš pats esu matęs atvejį, kai siunta "dingo" tris savaites ir pasirodo, kad ji tiesiog buvo netyčia nukreista į kitą šalį. Taigi – visada pirma pasitikrink, gal tiesiog delsimas.

Kaip elgtis su pažeistais daiktais?

Reikia fotografuoti ir dokumentuoti. Iki perdavimo – nufotografuok viską, kas tik gali būti pažeista. O jei jau gauni su pažeidimais – tada reikia nedelsiant kreiptis į įmonę ir reikalauti kompensacijos. Bet čia svarbu žinoti: jei pats blogai supakavai – tai jau tavo atsakomybė. O jei įmonės kaltė – tada jie atsako. Vienas mano klientas gavo televizorių su įskilimu – pasirodo, buvo blogai supakuotas, ir įmonė atsisakė mokėti. Teisybė, bet nemalonu.

Ką daryti, jei įmonė nevykdo įsipareigojimų?

Čia jau rimtesnė situacija. Pirmiausia – rašyk viską, kas svarbu, el. paštu, kad būtų įrodymas. Jei nepadeda – kreipkis į vartotojų teises ginčijančią instituciją. Aš pats esu pataręs keliems klientams taip elgtis, ir dažniausiai įmonės greitai susigaudo, kad geriau išspręsti problemą nei bylinėtis. Bet būna ir tokių atvejų, kai nieko nepadarysi – tada tiesiog reikia rinktis kitą įmonę kitą kartą.

Gyvenimiškos situacijos

Vienas mano klientų – Jonas (pavadinimas pakeistas) – išvyko į Angliją dirbti ir paliko Lietuvoje visą savo gyvenimą. Turėjo 4 dideles dėžes, seną kompiuterį, kelis muzikos instrumentus ir krūvą knygų. Pradžioje norėjo pats vežti per oro uostą, bet suprato, kad kainuos brangiau nei profesionaliai siųsti. Galų gale pasirinko vidutinio dydžio įmonę, sumokėjo apie 800 eurų, ir daiktai atvyko per dvi savaites. Viskas gerai, bet buvo vienas momentas – užmiršo įdėti seną gitarą į sąrašą, ir muitinėje kilo klausimų. Laimei, išsisprendė, bet nervų buvo.

Kitas atvejis – mano pažįstama, kuri išvyko labai skubiai dėl darbo pasiūlymo. Jai reikėjo asmeninių daiktų per savaitę. Oro pervežimas būtų kainavęs per 2000 eurų, bet ji neturėjo tiek pinigų. Galų gale susirado dalinį krovinį – kitas žmogus vežė prekes į Angliją, ir ji galėjo prisijungti su savo lagaminais. Sumokėjo tik 400 eurų, bet laukė tris savaites, o ne vieną. Ji sakė, kad geriau taip nei visai be daiktų likti.

Išvada

Skubus perdavimas daiktų į Angliją asmeniniams daiktams – tai įmanoma, bet reikalauja planavimo ir supratimo, kad viskas turi savo kainą. Jei turi laiko – rinkis jūrinį pervežimą, jei reikia greitai – oro, bet bus brangiau. Svarbiausia: rinkis patikimą įmonę, viską dokumentuok, ir nepamiršk, kad biurokratija kartais užtrunka ilgiau nei pats pervežimas. O jei kažkas neaišku – klausk. Geriau paklausti iš anksto nei spręsti problemas vėliau.