Skubus dalinių krovinių gabenimas Anglijoje kasdien: ką verta žinoti prieš skambinant

Jau septyniolika metų kai kasdien aiškinu klientams, kad skubus dalinių krovinių gabenimas Anglijoje kasdien – ne stebuklų šou. Taip, važiuojame dažnai, taip, paimame ir pristatome greitai, bet ne tuščiomis magiškai prasiveriančiomis bagažinėmis. Žmonės galvoja, kad pakanka paskambinti aštuntą ryto, o dešimtą jau laukia siunta Liverpulyje. Ne. Reikia suprasti maršrutus, aikšteles, vairuotojų darbo laiką ir tai, kad Anglija didesnė, nei atrodo žemėlapyje. Šiame tekste – ne iš pirkinių katalogo, o iš realaus kabineto netoli Birmingamo. Kasdieniai klausimai, kuriuos gaunu žinutėmis, kartais naktį.

Kainos ir ta kasdienybė – kai visi galvoja, kad tai paprasta

Kiek kainuoja skubus dalinių krovinių gabenimas Anglijoje kasdien?

Kaina – klausimas numeris vienas. Jei tavo krovinys iš Londono į Birmingamą ir telpa į standartinę dėžę, mėnesio viduryje kainuos šimtą su viršum. Bet jei skubu, jei penktadienis, jei reikia iki rytojaus vakaro – skaičiai auga. Ne dvigubai, bet pakankamai, kad nedžiugintų. Aš dažnai siūlau siųsti antradienį, o ne prieš didįjį savaitgalio judėjimą. Buvo atvejis, kai klientui reikėjo į Bristolį šeštadienį – sumokėjo trigubai. Jam verta, nors žmona raukėsi. Planuok iš anksto, sutaupysi.

O jei man reikia, kad paimtų rytoj, bet krovinys mažas kaip katinas? Vistiek brangu?

Mažas krovinys. Hmm. Čia ta vieta, kur ne visada žinau, ką patarti. Logistikoje yra fiksuotos sąnaudos – mašina, dyzelis, vairuotojas. Nesvarbu, ar veži dviratį, ar šaldytuvą. Bet stengiuosi rasti vietą kitai siuntai šalia. Kartais pavyksta, kartais ne. Buvo situacija, kai moteris siuntė tik vieną rankinuką iš Redingo – radom pigesnį variantą, nes mikroautobusas tuo metu važiavo beveik tuščias. Sekmė, bet ne taisyklė. Geriau paklauskit konkrečiai tą dieną.

Ar tikrai kasdien važiuojat, ar čia toks marketinginis triukas?

Drąsus klausimas, patinka. Einam tiesiai – taip, kasdien. Bet kasdien važiuojam ne į kiekvieną užkampį. Šiandien gal į Londoną, rytoj į Šiaurę. Jei tavo kaimas yra tarp Lesterio ir niekur – teks palaukti dieną, kol susidėlios maršrutas. Nėra šimto mašinų. Mažesnės įmonės kartais rašo „kiekviena diena“, o realiai surenka savaitės siuntas ir paleidžia penktadienį. Mes bandom nesėdėt ant dviejų kėdžių. Paklausk konkrečiai, ar turim mašiną tavo kryptimi rytoj.

Mano kaimynas sako, kad daliniai kroviniai Anglijoje visada vėluoja – tiesa?

Kaimynas. Na, ką aš galiu pasakyti apie kaimynus. Yra įmonių, kurios priima siuntą, pamato, kad neuždirbs, ir tavo daiktai dūla sandėlyje prie M1 savaitę. Buvęs clientas laukė sofos tris savaites, kol surado vairuotoją į Edinburgą. Tai ne visada vėluoja, bet rizika yra. Mes stengiamės būt sąžiningi – jei negalim rytoj, pasakom. Nors kartais maršrutai apgauna mane patį, ypač jei pasienyje eilės. Kaimynas tiesiog galbūt pasirinko blogą savaitę arba blogą įmonę.

Daiktai, kuriuos priimam, ir stebuklai pakavimo skyriuje

Turiu tokią dėžę, šiek tiek apdriskusią iš kampo, bet skubu – paimsit?

Apdriskusi dėžė. Mačiau šimtus. Paimsim, bet jei viduj vertinga – nesiskųsi paskui. Anglijos keliai ne lygūs kaip stalas, ypač šiaurėn. Vairuotojai stengiasi, bet mikroautobusai šokinėja. Prieš savaitę vienas vyrukas atnešė dėžę iš „Tesco“ bananams, išrašė ant jos adresą ir stebėjosi, kodėl viduje puodeliai subyrėjo. Kartais galvoju, kad žmonės tiesiog nenori suprasti, jog pakavimas ne dėl grožio. Jei dėžė plyšusi – perklijuokite, nes kelyje ji tik atsivers dar labiau. Paprasta.

Ar galiu siųsti skysčių butelį, turiu gerą alyvą iš Lietuvos virtuvės reikmėms?

Alyva. Hmm, jau riba. Oficialiai skysčiai turi būt tinkamai supakuoti ir žymėti. Jeigu maisto alyva ir sandariai uždaryta – dar kažkaip. Bet jei prasivėlga per plastikinį maišelį... ne. Aš asmeniškai atsargiai žiūriu į skysčius. Buvo situacija, kai butas kvepėjo automobilio alyvą dvi savaites, nes dangtelis neatlaikė kelio. Geriau to nedaryt. Yra specialūs konteineriai tam reikalui, naudokit. (Arba palikit sau namie, o mes vešim tik kietus daiktus.) Vairuotojai nenori rizikuoti dėl suteptų baldų.

Kokio svorio jau nebe „dalinis“ krovinys, o kažkas didesnio?

Nežinau, gal penki šimtai kilogramų? Ne, šitą reikia tikrinti, nes kiekvienais metais kažkas pasikeičia (o gal jau pasikeitė, reikėtų naujai pasitikslinti normas). Realiai daliniai kroviniai Anglijoje dažniausiai iki pusantros tonos, bet čia labai sąlyginai. Vienas klientas siuntė žoliapjovę, svėrė tris šimtus kilogramų – praėjo. Kitas atsiuntė dvidešimt keturias didžiąsias dėžes su drabužiais – irgi praėjo. Svarbiau ne kilogramai, o tai, ar tilsi į vietą mašinoje. Klauskite konkrečiai.

Ar galima siųsti gyvą augalą, tik tai mažas fikusas?

Fikusas. Na, gyvi augalai – ne mano mėgstamiausia kategorija. Pirma, šaltis mikroautobuse gali būt žiaurus. Antra – jei važiuoja dar trys kroviniai su baldais šalia, augalas prispaudžiamas. Buvo viena ponia, siuntė orchidėją iš Vilniaus... paliksiu be komentarų. Jei jau labai skubu – geriau kurjerinė tarnyba, specializuota. Mes vežam daiktus, ne botanikos sodą. Nors vairuotojai kartais ir palaisto kelyje (juokauju, neturim tam laiko).

Kas vyksta kelyje – kai viskas pagal planą, bet ne visai

Ar mano daiktai tikrai nukeliaus tą pačią dieną, jei tai skubus gabenimas Anglijoje kasdien?

Tą pačią dieną? Pažiūrėk, jei paimam ryte Londone ir vežam į Oksfordą – taip, dar tą pačią. Bet jei iš Gilfordo į Glazgą? Ne, fiziškai neįmanoma, nebent lėktuvas. Skubus dalinių krovinių gabenimas Anglijoje kasdien reiškia, kad kasdien važiuojam ir greitai surenkam, bet nemagijom. Realistinis lūkestis – 24–48 valandos viduje šalies. Vienas mano klientas pyko, kad neatvežėm per dvi valandas į kitą pusę salos. Nieko tokio, išaiškinom. Ne visi žiūri į žemėlapį prieš skambindami.

Kas bus, jei vairuotojas užsidaro rakinamoje poilsio aikštelėje ir negali paskambinti?

Reali situacija, nutiko prieš porą savaičių Didžiojoje Šiaurės automagistralėje. Vairuotojas įvažiavo į uždarą teritoriją, vartai užsidarė, telefonas – trys juostos ryšio. Aš sedėjau biure beviltiškai braukdamas ranka per veidą. Po pusvalandžio jis prisijungė – gavėjas laukė, žinoma, piktas. Tokių dalykų pasitaiko. Mes paskambinome gavėjui, paaiškinom. Geriausia, kai žmonės supranta, kad Anglijos aikštelių sistema kartais specifinė. Vairuotojas ne piktas, tiesiog pateko į spąstus.

O jei aš padaviau neteisingą pašto kodą Birmingame ir vairuotojas važinėja aplinkui?

Birmingamas. Miestas, kur GPS apsiverkia. Neteisingas pašto kodas – klasika. Vairuotojas skambina, aš bandau ieškoti gatvės telefone, jis važiuoja ratu, laikas eina. Vieną kartą klientas vietoj B5 įrašė BS5 – skirtingos vietos, jei taip galima sakyti. Valandą pėdino paskui vilkiką. Esmė ta, kad skubus pervežimas tampa neskuom, jei nors vienas skaitmuo ne tas. Visada tikrinkit adresą du kartus. Geriau penkios minutės dabar, nei pusdienio disasteris kitą savaitgalį ir pykstantis gavėjas be vakarienės indų.

Kodėl vairuotojas atsisakė imti mano šaldytuvą, nors aš sakiau, kad jis lengvas?

Šaldytuvas. Žmonės mano, kad jei mažas – jis lengvas. Ne, jis sunkus kaip akmenį. Ir pavojingas. Duris reikia užlygint, amortizuot. Be to, dalinių krovinių mašinoje dažnai nėra vietos stovinčiam baldui – viskas turi gulėti arba būt tvirtai surišta. Vairuotojas Matas (tikras vardas, geras vaikinas) praėitais metais atsisakė mažo šaldytuvo, nes žinojo, kad viršuje slėgs kiti daiktai. Klientas įsižeidė. Bet po dviejų dienų atsiprašė. Šaldytuvas neatlaikytų angliško greitkelio vibracijos taip supakuotas.

Dokumentai ir tie nemalonūs dalykai, kurių niekas nemėgsta

Ar man reikia kokio nors rašto, kad galiu siųsti tėvui daiktus į Angliją?

Raštas tėvui? Na, jei tai tavo daiktai ir tu moki – nereikia. Bet jei siuntėjas Kaune, o mokėtojas Londone – tada jau gali tekti ką nors paaiškint. Yra buvę keistų situacijų su muitais, bet Anglija dabar jau ne ES (nu, šitas sakinys gal kiek neišbaigtai skamba, bet esmė aiški). Dokumentų reikia minimaliai – CMR, sąskaita faktūra, kartais packing list. Jei tavo daiktai asmeniniai, nekomerciniai, paprastai viskas paprasta. Jei dešimt identiškų dviračių – tada jau muitinė klausinėja. Būna įvairiai.

Kas jei dingo mano CMR kopija ir aš noriu siuntą atgauti atgal?

CMR kopija dingusi. Tai nemalonus atvejis, bet ne pasaulio pabaiga. Turiu prisipažinti, kad kartais patys biure painiojam popierius, ypač pirmadieniais. Jei elektroninė versija yra – gelbėja. Jei ne – tenka rašyti paaiškinimą, skambinti vežėjams, aiškintis kur siunta. Buvo atvejis, kai moteris pametė visus popierius per kelionę, o siunta jau Bristolyje. Radom per vidines sistemas, bet tai užtruko keturias valandas. Žmogus nervavosi. Suprantu. Laikykite dokumentus atskirai nuo kavos puodelio. Tikrai.

Ką daryti, jei gavėjas kitame Anglijos gale neatšaukia telefono ir vairuotojas stovi prie durų?

Klasika. Londonas, didmiesčiai, visi skuba, niekam nerūpi. Vairuotojas skambina tris kartus, durų skambutis neveikia, aštuoni laiptai prie bendro įėjimo. Ką darom? Paliekam pranešimą, bandom per valandą dar kartą. Jei iš vis niekas neatsiliepia – siunta grįžta į mūsų terminėlį netoli Birmingamo, o klientas piktinasi. Nors jis pats davė telefoną, kuris išjungtas. Aš čia jau kiek ciniškas pasidarau, atsiprašau. Bet taip yra. Rekomenduoju du kontaktus – vieną pagrindinį, kitą atsarginį. Taupom nervus visiems.

Ar galima mokėti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Grynieji. Mhm. Kai kurie vairuotojai paima, kai kurie – ne, priklauso nuo dienos. Aš asmeniškai labiau už pavedimą, nes grynių dažnai padirbta arba jų nėra tinkamo gražaus. Buvo atvejis, kai klientas norėjo sumokėt penkiasdešimt svarų monetomis... nu, ne. Mes ne parduotuvė. Bet jei mūsų sutartyje nurodyta, kad galima grynais – galima. Lietuvoj labiau priimami grynieji, Anglijoj atsiskaitomybė kiek kitokia. Paskambinkit iš anksto, pasitikrinkit. Ne visi vairuotojai turi piniginę su savimi tiesiogiai.

Regionai ir maršrutų keistenybės – kur kasdienybė stringa

Ar vežate ir į Velsą, ar tik maišote Anglijoje?

Velsas. Tai techniškai ne Anglija, bet taip, vežam. Tik ne kasdien, ir ne į kiekvieną Snowdonijos užkampį. Kardifas, Svonsas, galbūt Vreksamas – prašokstam. Bet kai klausia apie kaimą prie Aberystwyth... tada jau reikia derintis atskirai. Skubus gabenimas Anglijoje kasdien susitelkęs ties pagrindiniais magistralės mazgais – M1, M6, M4. Velsas – jau ekskursija. Kaina atitinkamai kitokia. Žmonės kartais pyksta, bet gi atstumas tas pats, ar į Škotiją, ar į Velso vidurį. Keliai ne mažesni.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako siuntos į Šiaurės Angliją, o jus galima rasti ir ten?

Šiaurė. Niukaslas, Šefilda, ten vietos, kur mažesnės įmonės bijo važiuot, nes atstumas didelis, o krovinių ne daug. Mes važiuojam, bet atvirai – tik jei surenkam pakrovimą. Važiuoti tuščiu mikroautobusu į Edinburgą paimti vienos dėžės – beprasmiška finansiškai. Didžiosios kompanijos turi hub'us ten, mažos – turi derėtis. Štai kodėl kartais pasakau: palaukit dieną, surinksim dar tris siuntas į tą pusę, ir kaina bus pusantro karto mažesnė. Kantrybė taupo pinigus šitoje vietoje.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš Londono į Mančesterį be sustojimų, kai skubu?

Tiesiai? Realiai tik jei užsakovas moka už pilną mašiną. Daliniai kroviniai reiškia – daliniai. Tai gali būt, kad Londone pakrauna tavo sofą, prieš tai slenka krovinys iš Harlow, tada Kembrijoj dar kažkas. Skubus gabenimas Anglijoje kasdien ne visada reiškia tiesioginį reisą. Nors mes stengiamės, kad tavo daiktai nevažinėtų atgal į pietus, jei turi į šiaurę. Buvo maršrutas, kur dėl klaidos navigacijoj vairuotojas su mano kliento spinta pirmiau nukako į Bristolį. Aš pats nesupratau kaip.

Kiek laiko prieš tai reikia užsakyti, kad spėtumėt į kasdienį reisą?

Užsakymas. Kuo anksčiau, tuo geriau – banalu, bet tiesa. Jei skambini vakarop dėl rytdienos ryto – kainuos brangiau, o vietų gali nebebūti. Geriausias laikas – prieš dvi tris dienas, ypač jei savaitgalis prieš akis. Vieną kartą paskambino šeštadienį vakare dėl sekmadienio ryto – radom, bet tik todėl, kad atšaukėsi kitas visai. Bet kodėl gi nepabandžius? Kartais pasiseka. Skambinkite, pasakysiu ar yra sansų.

Trumpi ir dažni – kai skubu viskas

Ar galiu važiuoti drauge su savo daiktais iki Birmingamo?

Drauge. Hmm. Techniškai taip, jei yra vieta. Bet atvirai – nerekomenduočiau. Vairuotojai nėr taksi, ir jie nemėgsta, kai kas nors šalia aiškina, kaip spausti greičio pedalą. Buvo vienas klientas, keliavo su baldais į Mančesterį – prisiplanavo visą dieną, o vairuotojas dėl jo turėjo apeit tris skirtingus rajonus. Nesusikalbėjimas. Jei jau labai reikia – klauskit, bet nesitikėkit komforto kaip autobuse. Ir degalų pakelyje nepasiūlysit? Tada jau tikrai ne.

Rūkoma mašinoj? Nes mano dėžės kvepės baisiai, ten dažų likučiai.

Dažai. Oi. Rūkoma? Draudžiama griežtai, bet aš nežinau, kaip bus tavo atveju, nes dažų kvapas skiriasi nuo tabako. Ir jei kvepia toksiškai – vairuotojas gali atsisakyti. Buvo klientė, siuntė dažų butelius Londone – atidarėme dėžę, vos neapsivemėme. Ne, nevežam tokių be specialaus sutarimo. Jei tik ateina kvapas – oi, blogai. Geriau perspėti iš anksto. Vienas rusiškas vairuotojas pasakytų: „Smells bad, not good.“ Ir aš su juo sutinku. Atidarykite dėžę prieš pateikdami, įsitikinkite.

Ką reiškia „groupage“ ir ar tai tas pats kaip jūsų daliniai kroviniai Anglijoje kasdien?

Groupage. Prancūziškas žodis, bet mes jį pavogėm į logistiką. Reiškia būtent tai – smulkių siuntų sukrovimą į vieną mašiną. Anglijoje tai vadinama part load arba shared load. Taip, tai tas pats mūsų skubus dalinių krovinių gabenimas Anglijoje kasdien, tik pavadinimas tarptautinis. Bet kai kurie klientai mano, kad groupage – kažkas labiau europietiško ir prabangesnio. Ne, tik slepiasi už svetimžodžio. Aš pats vartoju abu terminus, kadangi penkiolika metų tarptautiniuose kroviniuose įpratai prie tarpusavio maišymo.

Ar saugu palikt daiktus nakčiai jūsų sandėlyje, jei skubu iki rytojaus, bet siuntėjas šiandien atnešė?

Sandėlis. Taip, turim vietą netoli Birmingamo. Saugiai, su kamerom, bet aš visada pridedu – nelaikom brangių daiktų be draudimo sutarties. Jei tavo krovinys vertas dešimt tūkstančių – bus kita kalba. Šiaip per naktį – normalu, vairuotojas ryte pasiima ir į kelią. Buvo nesmagi istorija, kai kažkas paliko kompiuterį be dėžės, o ryte ant jo buvo... kaip čia politiškai pasakyti... mažas gyvūnėlis padarė savo reikalus. Gamta. Dėl to ir sakau – dėžės svarbios. Sandėlis ne sterilus.

Ką daryti, jei pasiklydau jūsų kainose – ar galima paprasčiausiai paskambinti ir paklausti?

Žinoma. Skambink. Aš čia ne dėl to ir rašau, kad paskui žmonės sėdėtų ir spėliotų. Dalinių krovinių pervežimas Anglijoje kasdien yra gyvas dalykas – kiekviena situacija skirtinga. Kartais pakanka žinutės „sveiki, turiu stalą, iš Kento į Liverpuli, skubu“, kartais reikia nuotraukų, matmenų. Nėra vieno mygtuko „užsakyti“ kaip picerijoje. Aš ir pats kartais pavargstu aiškint, bet suprantu – žmonės nori žinoti. Tad jei susipainiojote kainose, tiesiog rink numerį. Paprastai, be jokių įžeidimų.

Kiek laiko trunka pakrovimas Londone, jei liftu draudžiama naudotis ir aš gyvenu penktam aukšte?

Penktas aukštas be lifto. Vairuotojai nelabai myli tokias vietas. Pagal taisykles, jei nėra lifto ir daugiau nei antras aukštas – gali tekti primokėti arba ilgesnis laikas. Trunka? Na, valanda, dvi, priklauso kiek daiktų. Vienas latvis, dirbęs pas mus, numynė sofą iš devinto aukšto per valandą, bet jis Hercogystės profesionalas, ne kiekvienas toks. Paprastai londonietiški blokai siauri, laiptai vingiuoti. Skubu ne visada reiškia greitą pakrovimą – procesas fiziškai užima. Būkite pasiruošę padėti arba mokėti už du žmones.

Tiesą sakant, rašant tai viską prisiminiau keletą klientų, kurie tapo beveik draugais. Skubus dalinių krovinių gabenimas Anglijoje kasdien nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybės ir normalaus bendravimo. Jei ką nors pamiršau – nenuostabu, po tiek metų visko neatsimeni. Svarbiausia: nebijokite klausti net kvailai skambančių dalykų, geriau paklausti dabar, nei paskui audringai rašyti atsiliepimus internete. Skambinkit, rašykit, derinkitės. Mes gi čia tam ir esam. Sėkmės kraustantis.