Skubus daiktų vežimas į UK – pristatome per parą

Atrodo, kad viskas turi vykti pagal planą, bet perkraustymuose... na, taip retai būna. Kartais gauni skambutį penktadienio vakarą: „Reikia rytoj Londone.“ Ką darai? Žiūri, ar yra laisva mašina, skambini vairuotojui, kuris galbūt jau guli ant sofos, ir bandai sulipdyti maršrutą. Skubus daiktų vežimas į UK – pristatome per parą nėra stebuklas. Tai chaosas, kurį suvaldai tik jei žinai, kur kreiptis ir ko vengti. Per 24 metus teko matyti visko: klientai, kurie pamiršo pasą, vairuotojai, kurie paklydo Mančesteryje, ir tokie, kurie tikrai spėjo per pusdienį. Pasakysiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų. (Kambariokas pasiūlė kavos, o aš atsakiau, kad dar ne laikas, nes reikia rašyti. Tiesa sakant, su skubiais pervežimais visada yra taip – ne laikas niekam, bet reikia.)

Kai viskas turi įvykti vakar

Ar tikrai pristatot daiktus į UK per 24 valandas?

Taip, bet ne visada į bet kurį UK kampelį. Į Londoną ir aplinkui – dažniausiai taip. Į Škotijos kaimą? Na... ten jau reikia žiūrėti. Vairuotojas išvažiuoja ryte, kerta Europą per lenkų ir vokiečių autostradas, tada tunelis arba keltas, ir pagal situaciją pristato. Aš mačiau, kaip pervežimas buvo padarytas per 18 valandų, bet ašarų buvo daugiau nei džiaugsmo, nes vairuotojas nevakarieniavo. Nesvarbu, ar vežame baldus, ar lagaminus, svarbiausia – maršruto logistika. Jei nėra eilių prie sienos, tai realu. Jeigu prie Doverio užstrigęs keltas – tada jau nekaip.

Kada paskutinė minutė, kada dar galima skambinti?

Žiūrėk, jei reikia rytoj – skambink šiandien. Idealu – bent 12 valandų prieš išvažiavimą. Buvo atvejis, kai klientas paskambino 23 valandą, o mes išvežėm 6 ryto. Bet tai buvo sėkmės dalykas, o ne taisyklė. Vairuotojai taip pat miega, mašinos remontuojasi. Kartais turiu pasakyti: „Ne, šiandien nebepaimsim.“ Skambinti likus pusvalandžiui – beprasmiška. Tuo tarpu, jei skambini pirmadienį ir reikia trečiadienį – jau turi pasirinkimą. Kuo skubiau, tuo mažiau galimybių derėtis dėl laiko.

Ar gali daiktus paimti vakare Vilniuje, o rytą jau pristatyti Londone?

Aha, gali. Vadiname tai „naktiniu reisu“. Vairuotojas paima vakare, važiuoja naktį per Lenkiją, Vokietiją, rytą jau biudžetinis Londono rajonas. Žinoma, vairuotojas turi jaustis gerai, poilsio laikas turi būti kažkur, taisyklės tai reglamentuoja. Ne visi vežėjai tai daro, nes naktinis važiavimas kainuoja daugiau nervų. Buvo kartą, kad paimėm Kaune 19 val., o 11 ryto klientas jau darė kavą savo virtuvėje Brixtone. Bet tai buvo mažas krovinys. Baldai, žinoma, kraunami ilgiau.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju, jei man pačiam reikia patekti į UK?

Techniškai taip, jei yra vieta kabinoje. Bet... pripažinsiu, kartais tai nepatogu. Sėdi šalia vyruko, kuris 14 valandų kalba apie kelius. Nebent tu pats mėgsti stebėti autostrades. Kaina gali būti mažesnė negu lėktuvas, bet komforto nėra. Buvo toks atvejis, kai klientė vežėsi katę. Tai katė nekentė kelionės, o vairuotojas nekentė katinų. Visi liko nepatenkinti. Tai jei gali – skris. Jeigu negali, sutark iš anksto. Aš visada sakau: kabina ne autobuso salė, ten higiena svarbi.

Ką daryti, jei mano bute dar chaosas ir niekas nesupakuota?

Sakyčiau – pakuok. Bet jei neturi laiko, mes dažnai vežam daiktus kurie nėra pilnai supakuoti (turiu pripažinti, kad tai pasitaiko dažniau nei norėčiau). Mes galime atvežti dėžes ir padėti susidėti, bet tai užima laiko, o laiko – nėra. Buvo situacija, kai klientės draugai taip ir nepasirodė padėti. Tai vairuotojas padėjo rankomis, bet paimti daiktus pavyko tik 4 valandom vėliau. Ir pristatymas nukėlė į kitą dieną. Supakuoti = sutaupyti. Nepakuoti = rizikuoti. Aš renkuosi dėžes.

Kainų ir įsipareigojimų realybė

Kiek kainuoja skubus daiktų vežimas į Didžiąją Britaniją per parą?

Pilnas krovinys mašinai iš Lietuvos į Londoną skubos tvarka – nuo 900 iki 1600 eurų. Tai priklauso nuo to, ar tai savaitgalis, ar darbo diena, ar reikia keltis. Jei turi tik lagaminą – gal ir 400 gali kainuoti, jei kažkas važiuoja tuo pačiu reisu, bet čia jau sėkmė. Kartais žmonės lygina su Ryanair – nu negalima lyginti. Čia yra tavo sofa, tavo gyvenimas kelyje, o ne rankinis lagaminas. Kainos skiriasi labai, nes skubumo antkainis tikras dalykas. Bet aš mačiau ir tokių, kurie ima 2500 ir nesugeba pristatyti. Tai ne visada brangiau = geriau.

Ar skubumas visada brangiau? Koks antkainis?

Paprastai taip, bet ne dvigubai. Realiai antkainis – 20-40 proc. prie standartinės kainos. Bet yra niuansas. Jei vežėjas jau turi tuščią maršrutą atgal, jis gali paversti tai tau naudingu pasiūlymu. Tu gauni skubumą, jis – užpildytą mašiną. Kartais taip susiklosto, kad skubus pervežimas į UK kainuoja beveik kaip įprastas. Bet jei reikia specialiai mums sukti iš Marijampolės į Aberdyną – tada taip, ten bus priemoka. Kai kurios įmonės žaidžia su „skubumo mokesčiu“, kai viskas taip pat būtų padaryta per 2 dienas. Ne viskas, kas skubu, yra skanu.

Kodėl vieni vežėjai sako „taip, spėsim“, o kiti – „neįmanoma“?

Vieniems reikia pinigų. Antrieji – mato realybę. Arba jie jau užimti. Aš pasakysiu atvirai: jei kas nors be jokių klausimų žada viską per parą – aš skeptiškas. Reikia žinoti ką vežame, iš kur, kiek, kokį adresą. Be to, ne visi turi partnerių UK. Kai kurie tiesiog neturi licencijų tarptautiniams pervežimams. Buvo toks atvejis, kai klientas sumokėjo avansą „spėjančiam“ vežėjui, o tas neturėjo CMR draudimo – tai daiktai padėti pas draugą garaže Lenkijoje, o klientas pats ėjo aiškintis. Baisi istorija.

Ar galima mokėti dalimis, jei pinigų turiu tik korteles, o rankoje – nieko?

Dažniausiai – taip. Bet skubiuose pervežimuose vežėjai nori bent pusės avanso, ypač pirmą kartą dirbant. Kartais visą sumą prieš pristatymą. Nes... na, teko matyti, kaip klientai Londone „pamiršta“ pinigus arba sako, kad pavedimą padarys rytoj. O rytoj dingę. Tie, kurie dirba ilgai – žino šias schemas. Aš asmeniškai sakau: banko pavedimas arba kortele prieš pakrovimą. Grynųjų nereikia, bet patikimumas – būtinas. Jei esi pakištas, ir vežėjas pakištas – visi nemiega ramiai.

Ar į kainą įskaičiuoti degalai, ar tai atskira eilutė?

Kaskart kitaip. Didžioji dauguma įmonių duoda „viskas įskaičiuota“ kainą. Bet buvo ir tokių, kurie parašo kainą be kuro mokeščio, o paskui aiškina, kad dyzelis pabrango. Aš nekenčiu tokio žaidimo. Skubiuose reisuose kuras yra didelė dalis sąnaudų, ypač jei važiuojama per Prancūziją ir ten mokami mokami keliai (oi, vėl perskaičiau – mokami keliai). Tiesiog klausk iš karto: ar tai galutinė kaina? Ar bus dar mokėjimų pakeliui? Jei atsako miglotai – problemų bus.

Dokumentai, muitai ir kiti biurokratiniai skausmai

Kokie dokumentai reikalingi, kad daiktai pravažiuotų sieną be problemų?

Pagrindinis dalykas – CMR arba kokios nors važtaraščio forma. Jei tai asmeniniai daiktai, nereikia nieko ypatingo, bet muitininkai gali paklausti, ar ne parduodi verslui. Pasas ar ID – būtinas vairuotojui. Jei tu pats keliauji – irgi. Kartais klientai pamiršta, kad vežame į trečiąją šalį (na, nebe ES taip paprastai). Buvo atvejis, kai klientas paliko kelionių pasą. Vairuotojas turėjo grįžti 40 km. Valandos netektis. Dėl to dabar primenu tris kartus.

Ar muitininkai tikrina krovinius, kurie važiuoja skubos tvarka?

Taip, ir netikrina. Loterija. Jei turi 10 dėžių su rūbais – greičiausiai praleis. Jei veži naują dviratį dėžėje, gali pagalvoti, kad parduodi. Buvę taip, kad tikrino furgoną su baldais ir rado 50 pakelių cigarečių. Klientas aiškino, kad senelis prašė. Senelis, žinoma, Londone jau laukė. Muitas, baudos, 4 valandų delsa. Nekabink nieko panašaus. Asmeniniai daiktai turi būti naudoti. Kuo neaiškesnė situacija, tuo didesnė tikrinimo tikimybė.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą baldams lagaminams ir viskam?

Oficialiai – taip. Praktiškai – jei mažai daiktų, kartais numojama ranka. Bet aš patarčiau turėti sąrašą. Ne dėl muitinių, o dėl savęs. Kartais klientai patys nežino, kiek dėžių turi. Tu pats parašai „12 dėžių“, o paskui atsiranda dar 5. Tada mašina per maža. Arba atvirkščiai – vietos liko, bet tu jau sumokei už visą. Sąrašas saugo nuo ginčų. Aš pats suabejoju, ar mano koliažas puikus, bet tikslus sąrašas padeda visiems. (Čia turėjau omeny, kad sąrašas turi būti aiškus, ne meno kūrinys).

Kas jei aš neturiu LEZ leidimo Londone – ar vairuotojas žino?

LEZ, ULEZ – keičiasi taip greitai, kad net aš ne visada suspėju pasitikrinti. Daugelis furgonų nepatenka į naujausias emisijos klases, ypač jei vyresni. Vairuotojas turėtų žinoti, bet geriau patikrinti kartu. Buvo, kad pristatymas turėjo būti vidury Londono, o mašina tiesiog negalėjo įvažiuoti. Tada daiktai perkraunami į mažesnį furgoną – o tai valanda, dvi, ir pinigai. Klientai kartais piksti, bet aš klausiu adreso iš karto. Jei Westminsteris – sakau iš anksto: gali kilti bėdų.

Ar BREXIT ką nors pakeitė skubiame pervežime?

Daug. Anksčiau pravažiavai kaip per savo kiemą. Dabar – eksporto procedūros, muitinės deklaracijos. Laikas prie sienos padidėjo. Ypač jei dokumentai neteisingi. Skubus daiktų gabenimas į UK dabar reikalauja tikslumo. Negali tiesiog „užmesti“ krovinį ir važiuoti. Buvo laikotarpis, kai chaosas buvo toks didelis, kad neturėjome drąsos imtis skubių reisų, nes laukdavome 5 valandas Doverio. Dabar sistema veikia stabiliau, bet... sudėtingiau. Tikrai sudėtingiau.

Technika, mašinos ir logistika

Kokia mašina tinkamiausia, jei vežu dviejų kambarių buto daiktus skubiai?

Paprastai – 20 kubinių metrų furgonas. Būna, kad klientas galvoja, jog telpa į mikroautobusą, o ten yra ir sofa, ir skalbimo mašina. Kartais klientas sako, kad turi mažai daiktų, o pasirodo, kad mašina buvo didesni nei reikia. Ups. Tada galima tempti traliką, bet tada greitis mažėja. Skubiu atveju geriau konteineris arba didelis furgonas. Jei nežinai – siunčiam žmogus įvertinti. Per foto negalima visada pasakyti. Aš pats kartais apsirikstu žiūrėdamas nuotrauką.

Ar galima per vieną reisą paimti iš kelių adresų?

Gali, bet kiekvienas sustojimas – laikas. Jei pirmas adresas Vilniuje, antras Marijampolėje, trečias Kaune, o skubu – tada reikia lyginti, ar verta. Kartais geriau susivežti viską į vieną vietą patiems. Buvęs maršrutas, kai paimėm iš 3 adresų Lietuvoje ir dar 2 Anglijoje pristatymo metu. Skubumas nukentėjo, nes niekas taip tiksliai nežinojo, kas kur laukia. Vienas adresas buvo neteisingas, kitame – penki aukštai be lifto. Tai taip, galima, bet skuba nėra draugiška komplikacijoms.

Kas jei adresas UK kaime, o ne Londone? Ar vis tiek spėjama per parą?

Iš Lietuvos į kaimą Škotijoje per parą? Na, tikrai ne. Į Bristrolį – gal. Į Velsą ar kokį Kambriją – jau klaustukas. Vairuotojas negali viršyti greičių, o keliai UK nėra autostrada iki kiekvienos trobos. Buvęs atvejis, kai pristatymas turėjo būti kaimelyje prie Edinburgo. Atvažiavom greitai iki Londono, o paskui dar 8 valandos. Klientas supyko, kad ne per para. Aš spėjau, kad per 30 valandų. Kartais reikia būti realistu. Greitasis siuntimas į Anglijos provinciją įmanomas, bet jau ne stebuklas.

Ar sekmadienis ar šventinė diena trukdo skubiam pervežimui?

Oho, taip. UK sekmadienį daugelis sandėlių nedirba. Kai kurie gyvenamieji adresai tikrai nepageidauja triukšmo sekmadienį ryte. Be to, keltai, tuneliai, muitinės – viskas gali turėti kitokį grafiką. Buvęs atvejis, kai Kalėdų dieną reikėjo pristatyti. Įmanoma? Techniškai. Bet kainavo trigubai. Ir vairuotojas buvo ne iš laimingiausių. Šventės ir skubumas ne draugauja. Geriau planuoti aplink tai. Jei turi skubėti tarp Kalėdų ir Naujųjų – pasiruošk, kad ne viskas spės atsiverti laiku.

Kaip su lagaminų gabenimu – ar skiriasi nuo baldų pervežimo skubos tvarka?

Skirtinga logistika. Baldai reikalauja tvarkingo pakrovimo, tvirtinimo. Lagaminai – greitesnis procesas, bet jie gali slysti, apdaužyti vienas kitą. Jei skubu, kartais vairuotojai meta lagaminus krūvą. Aš nemėgstu to matyti, bet pripažįstu, kad pasitaiko. Geriau lagaminus sudėti į dėžes. Arba nurodyti, kad jie yra minkšti. Mūsų praktikoje skubus lagaminų pristatymas į Londoną vyksta dažnai, nes žmonės pamiršta daiktus arba skrydis paskirtas staiga. Tada reikia mažesnės transporto priemonės, bet tvarkingo požiūrio.

Blogos naujienos, klaidos ir kaip jų išvengti

Ar daiktai kada nors vėlavo labiau nei para? Ką tada darot?

Patikėk, taip buvo. Ne dažnai, bet būta. Mašinos gedimas – retas, bet baisus. O kartais klientas pats duoda neteisingą tel. numerį ir vairuotojas 2 valandas stovi kieme nežinodamas, kur skambinti. Tada, žinoma, pristatymas pavėluoja. Ką darau? Pasiūlau kompensaciją – nuolaidą kitam pervežimui, arba padengiu saugojimo išlaidas. Jei klaida mūsų – taisom. Jei force majeure (keltas neplaukia, avarija kelyje) – aiškinam situaciją. Bet meluoti dėl skubumo – neįsivaizduoju. Klientas turi žinoti tiesą, net jei ji nemaloni.

Ką daryti, jei radau sugedusį daiktą pristatymo metu?

Fiksuok iš karto. Nuotraukos, CMR parašas su pastaba. Jei pasirašai be pastabų – vėliau bus be galo sunkiau įrodyti. Skubiuose reisuose kartais fiksuojame ne taip kruopščiai, nes visi skuba. Bet tai klaida. Aš raginu net ir tada, kai visi kvėpuoja greičiau – patikrinti. Buvo, kad stalviršis buvo įskilęs. Klientas pamatė tik po 3 dienų. Draudimas užsispyrė, kad gal klientas pats nukrito. Nepatogus dalykas. Geriau 10 minučių tą pačią dieną, nei mėnesis ginčų. Na, ne teismų, bet nemalonių laiškų.

Kaip atpažinti, kad skubus vežėjas – ne mulkintojas?

Jei žada per pusdienį iš Kauno į Londoną – meluoja. Fizika yra fizika. Jei neprašo jokių sąrašų – pavojinga. Jei nėra svetainės, adreso, o tik „skambink į telefoną“ – rizikinga. Aš per savo karjerą mačiau įmonių, kurios surenka 5 avansus ir dingsta. Tada atsiranda kitas pavadinimas. Tikrosios skubaus krovinių pervežimo į UK įmonės turi licencijas, CMR draudimą, apžiūri daiktus, sako „nežinau“ vietoj „viskas bus idealiai“. Tas „nežinau“ kartais yra sąžiningumo ženklas. Aš ir pats kartais sakau: „Žiūrėsiu, kaip situacija“.

Ar buvę taip, kad maršrutas atšauktas dėl kuro kainų ar panašių nesąmonių?

Oi, taip. Ne mūsų įmonėje, bet teko matyti. Ypač 2022 metais, kai kuras šoko kaip pašėlęs. Kai kurie neprofesionalai paėmė avansą, paskaičiavo, kad neapsimoka, ir pasišalino. Klientas paskutinę minutę be vežėjo. Baisiausia, kai tai nutinka sekmadienį, nes tada nieko jau nespėsi surasti. Todėl aš sakau žmonėms: rinkitės ne pagal kainą, o pagal buvimą rinkoje. Vežėjas, kuris dirba 20 metų, nedings dėl 50 eurų skirtumo. O naujas, pasiūlęs pigiau, gali apskaičiuoti, kad paprasčiau neatvažiuoti. Rimtas daiktas.

Ar verta pasitikėti tais, kurie žada pervežimą per pusdienį?

Ne. Nebent esi Rytų Londone, o daiktai jau Doverio uoste. Bet iš Lietuvos? Ne. Net krovininis lėktuvas nespėtų, jei dar reikia pakrauti, važiuoti į oro uostą. Greitasis pervežimas į UK per parą yra realus ir rimtas pažadas. Bet per pusdienį – rinkodaros triukas. Buvęs klientas man pasakojo, kad kažkas pažadėjo 10 valandų, pasiėmė 300 eurų avanso, o paskui parašė, kad vairuotojas „susirgo“. Paskui radom tą patį skelbimą kitu vardu. Atsargiai su stebuklais. Stebuklai užtrunka ilgiau.

Po pristatymo ir kiti smulkumai

Ar reikia pasirašyti ką nors, kai gaunu daiktus? Ar tik pamoju ir viskas?

Reikia pasirašyti CMR arba aktą. Ir svarbu – pagalvok prieš pasirašydamas. Jei matai, kad dėžės pažeistos – geriau pasakyk. Būna, kad vairuotojai skubina: „čia tik formalumas, pasirašyk“. Nepasirašyk akloje. Tai tavo daiktai. Buvęs atvejis, kai vairuotojas jautėsi blogai dėl 18 valandų kelionės, o klientas nenorėjo jo varginti. Pasirašė. Paskui dėl tos pačios dėžės problemų – nieko nebebuvo galima padaryti. Pasitikėjimas gerai, bet tvarkingumas geriau. Suprantat, ką turiu omeny?

O jei apsigalvojau ir noriu dalį daiktų pasiimti atgal – ar galima per parą?

Apsigalvojimas nekeičia fizikos. Jei jau pristatėm – naujas užsakymas, nauja kaina. Kartais klientai galvoja, kad tai kaip taksi: galima grįžti. Bet furgonas jau tuščias, jis nebevažiuoja tuo pačiu maršrutu galbūt savaitę. Skubus daiktų gabenimas būna vienkryptis. Aišku, jei vairuotojas dar stovi kieme, o tu pakeitei mintį – ok, dar galima. Bet jei jau praėjo para... tada jau ne pervežimas, o naujas projektas. Planuokite iš karto, nes grįžimas atgal – tai jau logistikos grandiklis (oi, grandinė). Kokį žodį norėjau? Grandinė. Bet jau palieku, suprantat mintį.

Išvada

Skubus daiktų vežimas į UK – pristatome per parą yra įmanomas, bet reikalauja sąžiningumo iš abiejų pusių. Ne viskas priklauso nuo vežėjo: turi pasiruošti, supakuoti, turėti dokumentus ir nereikalauti stebuklo ten, kur reikia tik gero maršruto. Aš mačiau puikių pergalių ir apverktinų fiasko. Raktas į sėkmę – realūs lūkesčiai, patikimas vežėjas ir supratimas, kad net ir per 24 valandas galioja fizikos dėsniai. Jei tau skubu – skambink. Bet skambink jau dabar, o ne po penkių minučių.