Skubus daiktų atvežimas į Angliją per 1-2 darbo dienas: kaip tai vyksta iš vidaus

Žmonės skambina lyg paskutinę minutę. „Reikia rytoj Londone“, sako, o pats jau pusę penktos vakaro. Aš šioje tarptautinių perkraustymų srityje jau dvidešimt ketverius metus ir mačiau visko – nuo idealių siuntų iki tokių istorijų, kai klientas pats nežino, kas tame jo lagamine. Taip, skubus daiktų atvežimas į Angliją per 1-2 darbo dienas yra realybė. Bet tai nėra stebuklas. Reikia žinoti, kaip juda transporto grandinės, ką galima pagreitinti, o ko paprasčiausiai neapsimoka spausti. Toliau atsakysiu į klausimus taip, lyg sėdėtumėte manyje kabinete ir gertumėte kavą.

Kas iš viso įmanoma?

Ar tikrai gali daiktai keliauti per 1-2 dienas?

Taip, gali. Bet ne visi daiktai ir ne visada. Jei šiandien ryte atiduoti Vilniuje, rytoj vakare jie jau gali būti Londone. Mes turime reisus, kurie važiuoja be sustojimų tiesiai į tikslą. Aišku, jei tai Kalėdų savaitė arba audra Doverio sąsiauryje – tada net ir mes nepadarysim stebuklo. Realiai, krovininė mašina pervažiuoja per Europą per 24–30 valandų gryno važiavimo. Bet reikia atsižvelgti į pakrovimą, iškrovimą ir muitus. Taip kad taip – skubus daiktų atvežimas į Angliją per 1-2 darbo dienas nėra mitas, o normali logistika, kurią galima suplanuoti.

Koks didžiausias siuntos svoris, kurį dar galima nuskubinti?

Didžiausia skubo problema – ne svoris, o tūris. Bet jei kalbam apie standartinį furgoną, tai iki 1200 kg kaip ir telpa nesunkiai. Dirbant su express pervežimais, mes dažniausiai vežam nuo vieno lagamino iki penkių kubinių metrų – maždaug tokio nedidelio sandėliuko kiekį. Nežinau tiksliai ar čia riba, kurią dar vadintume „ekspresu“, bet jei reikia vežti visą trijų kambarių butą per dvi dienas – čia jau furgonų karavanas reikalingas, o ne viena mašina. Tada ir kaina kyla ne dėl greičio, o dėl resursų, kuriuos reikia mobilizuoti per kelias valandas.

Ar galiu išsiųsti vieną lagaminą, ar būtinai visas buto turinys?

Gali vieną lagaminą, žinoma. Kam tas visas butas? Dauguma mūsų skubių klientų būtent taip ir daro – palieka seną sofą, o pasiunčia dokumentus, drabužius ar kompiuterį. Vienas lagaminas yra netgi idealu, nes jį galima prigriebti į vadinamąjį „vietos laisvą“ pervežimą, kai furgonas važiuoja kitų daiktų maršrutu, bet turi dar šiek tiek vietos. (Šiaip aš anksčiau sakydavau „grupinis pervežimas“, bet kolega pataisė – teisingiau vadinti „daliniu kroviniu“.) Aišku, jei tas lagaminas pilnas knygų, svoris gali nustebinti. Bet vienetui – jokių problemų, rimtai.

Ar skubus pervežimas galioja iš bet kurio Lietuvos miesto?

Iš Klaipėdos? Taip. Iš Alytaus? Taip. Iš Marijampolės? Irgi taip. Bet logistika skiriasi. Jei esate Vilniuje ar Kaune, mes galim paimti ryte ir dar tą pačią dieną paleisti į Europą. Jei gyvenate mažesniame mieste – dažnai reikia papildomo etapo iki Kauno ar Vilniaus. Ne visada mes patys ten nukakstom; kartais samdomi vietiniai kurjeriai, kurie atveža daiktus į mūsų terminalą. Tai prideda kelias valandas, kartais pusę dienos. Bet pagrindinis furgonas vis tiek pajudės per tas 1-2 dienas. Taigi taip, galioja, tik nepasakosiu, kad iš Zarasų tai bus lygiai toks pat greitas kaip iš sostinės tiesiogiai.

Ką reiškia „darbo dienos“ – ar skaičiuojate ir šeštadienį?

Ne, šeštadienis nėra darbo diena tarptautiniuose pervežimuose, nors kartais mes ir dirbam. Aš sakau – skaičiuokime tik darbo dienas. Pirmadienis į antradienį? Puiku. Penktadienis į pirmadienį? Deja, bet taip. Savaitgaliais Europos keliuose vairuotojai turi privalomą poilsio laiką pagal tachografą. Be to, muitinės ir terminalai dažnai nedirba. Galima žaisti herojų ir varyti per šeštadienį, bet brangu ir vairuotojas bus pavargęs. Kur kas protingiau sutartis daryti pirmadienio rytą. Tada tikrai žinai, kad spėsi iki trečiadienio vakaro Londone.

Ar šventės nesustabdo tos magiškos 2 dienų taisyklės?

Oho, čia jau skaudi vieta. Šventės sustabdo viską. Kalėdos, Naujieji, Velykos – tada Anglijos keliai kimšti, uosto eilės didžiulės, o vairuotojai irgi nori namo pas savo vaikus. Jei kas nors jums pažadėjo per Kalėdas pervežti per dvi dienas ir dar pigiai – neikite tuo keliu, meluoja. Mes per šventes dirbam tik sutarę iš anksto, ir kaina būna didesnė. Be to, jau ne vieną kartą taip buvo, kad tos šventinės savaitės tiesiog pražudo visus grafikus. Geriau palaukti sausio antros ir ramiai vežti, nei gruodį mokėti dvigubai ir dar nervintis be reikalo.

Kainos, popieriai ir kaip vyksta praktiškai

Kokia reali kaina skubaus siuntimo į Londoną, kai skubu?

Viena vertus, kaina nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo svorio. Kita vertus, jei skuba didžiulė ir reikia furgono be sustojimų – gali kilti iki tūkstančio ar daugiau. Express kategoriją vadiname tada, kai furgonas važiuoja tik dėl tavęs tiesiogiai. Jei dalinis krovinys – bus pigiau, bet tada reikia derinti su kitais maršrutais. Žodžiu, brangiau nei standartiniai 4-5 dienų pervežimai. Dažnai net dvigubai. Bet kai reikia rytoj – žmonės moka. Tikrai nesakau, kad tai pigu. O ir neturėtų būti, nes greitis kainuoja degalus, vairuotojus ir kelių mokesčius.

Ar reikia kažkokių ypatingų popierių, jei vežu asmeninius daiktus?

Dažniausiai ne, jei tai tavo asmeniniai daiktai. Reikia sąrašo angliškai – manifesto. Kartais kvitų, jei veži naujesnius daiktus ir muitinę pagaus akis. Aš visada sakau žmonėms – neužmirškite paso kopijos ir kokio nors gyvenamosios vietos Anglijoje įrodymo. Naujokai galvoja, kad po Brexit viskas baigėsi, bet ne – dabar reikia dar atidesnio popierių tvarkymo. Mūsų biure padedam užpildyti, nes klientai tas formas dažnai pameta. O be jų – furgonas gali stovėti pasienyje ilgiau nei dvi dienas, ir tuomet jokia skuba nebegalioja.

Kaip daiktai pakuojami, kad spėtų į tą greitą mašiną?

Jei tu pats supakuoji – ok, bet mes visada patikriname. Kartais žmonės suvynioja į maišelius iš parduotuvės. Kieta. Express variante dažnai nėra laiko viską perdaryti, bet kelios taisyklės gyvos. Elektronika – į originalias dėžes arba su antruoju kartonu. Drabužiai – į maišus, ne dėžes, taupai vietą. Stiklas – būtinai paženklinti. Aš pats matęs, kaip skubanti klientė sudėjo kavos puodelius į lagaminą be nieko – trys iš dūžio neatlaikė. Jei furgonas greitai važiuoja, krovinys irgi truputį šokinėja. Nepamiršk to, kai krausi savo daiktus.

Ar mano draugė gali atiduoti siuntą Vilniuje, o aš pasiimti Birmingeme?

Žinoma. Mes taip dažnai darome – tai vadinama durų iki durų paslauga, tik be tavęs vienoje iš durų. Turi parašyti draugės kontaktus, nurodyti tikslų adresą ir telefoną. Mes paimam iš jos, pasirašom popierius. Tu Birmingame lauki ir skambini kas tris valandas. Atsimenu vieną istoriją – draugė paliko daiktus laiptinėje Vilniuje, o mes negalėjom patekti, nes kodinės durys. Valandą stovėjom lauke. Todėl dabar visada klausiu: „Ar bus kas duris atidaro?“ Tai svarbu, nes skubus reisas nelaukia valandos prie laiptinės, kai kiti klientai irgi skuba.

Kodėl viena įmonė sako 300€, kita – 800€ už tą patį?

Tikriausiai ne už tą patį. Arba vieni žaidžia taisyklėmis, kiti – ne. Pigiausias variantas dažnai būna apgaulė: prisideda kuro mokestis, keltų mokestis, muito mokestis, dar kažkas. Galų gale sumokama 700 vietoj 300. O blogiausia – kai pasiima daiktus, o paskui skambina, kad mašina sugedo ir reikia primokėti. Aš buvau liudininkas, kai toks „kurjeris“ paliko daiktus kažkokiame Warehous'e Anglijoje ir dingo. Tad jei kaina žemiau rinkos trigubai – nelaimingi dažniausiai būna klientai. Geriau rinktis vidurkį ir turėti sąskaitą faktūrą, o ne ašaras.

Ar galiu sumokėti grynaisiais vairuotojui?

Grynaisiais? Ne, mes taip nedarome. Tik pavedimas arba banko kortelė. Vairuotojai neturi sąskaitų faktūrų spausdintuvų, o ir grynieji keliuose – rizika. Yra buvę, kai klientas sumokėjo grynaisiais, o vairuotojas pametė tuos pinigus kažkur pasienyje. Tada visi ieškojo, niekas nerado. Daugiau nebeturim tokios praktikos. Mokama iš anksto arba prieš pakrovimą. Tai ir apsaugo tave, ir mus. Nėra čia ko diskutuoti, modernus pasaulis, o skubūs reisai dar labiau reikalauja aiškumo finansuose.

Bėdos, apie kurias niekas neparašys

Ką daryti, jei pasienyje stabdo ir tikrina?

Tai normalu. Pasiruošk sąrašą. Muitininkai tikrinasi, ar nėra draudžiamų daiktų, ar tikrai asmeniniai. Kartais atidaro vieną dėžę. Aš sakau – neskubink jų. Jei pradėsi aiškinti, kad tau per dvi dienas reikia, jie dar atidarys antrą dėžę iš pikto. Būna ir taip, kad tikrinimas užtrunka pusdienį. Tada mūsų grafikas vėluoja, bet aš su klientu visada sąžiningai pasikalbu – arba skambinu, arba rašau žinutę. Tokio dalyko negalima nuslėpti. Eismo kamščiai ir muitai – jų dėl mūsų nevaidoju, bet deja, jie realūs ir juos reikia įskaičiuoti.

Ar buvo taip, kad daiktai neatvažiavo per tas 2 dienas?

Buvo. Ne dažnai, bet buvo. Pirmą kartą turbūt prieš penkerius metus – Doverio uoste vėjo audra, keltai neplaukė dvi paras. Daiktai stovėjo. Klientas piktinosi, nors aš ir perspėjau, kad oras blogas. Kitą kartą furgono greičių dėžė – taip, aš ne meistras, bet, atrodo, ji sugedo Vokietijoje. Teko siųsti kitą mašiną paimti krovinio. Daiktai atvyko trečią dieną. Tai nėra standartas, bet taip gyvenime būna. Aš nemeluoju sakydamas, kad 1-2 darbo dienos – tai planas, o ne dieviškas pažadas, kurį galiu pasirašyti krauju ar melais.

Kas nutinka, jei mano daiktai netilpo į pirmąjį reisą?

Tada jie važiuoja kitu. Jei užsisakei ekspresą, mes arba siunčiame didesnį furgoną, arba du. Bet jei tai dalinis krovinys ir nepalikai vietos – gali tekti laukti kitos savaitės. Būna, kad klientas sako „ten tik kelios dėžės“, o atvykus paaiškėja, kad jų dvidešimt. Furgonas jau pilnas. Ką darai? Derimesi. Kartais tenka pasistengti, kad kiti daiktai nepasikeitę vietomis. Geriau visada prisipažinti tikslų kiekį prieš tai. Taip sutaupai visiems nervų, o ir kaina nekinta staiga, kai mes jau kieme stovim.

Ar verta rinktis tą pigiausią pasiūlymą, kurį radau Facebooke?

Ne, jei tau rūpi tie daiktai. Facebook'e pilna pasiūlymų „važiuoju į Londoną, paimsiu lagaminą už 50 eurų“. Tai kartais tiesiog pavėžėjimas su neaiškiu bičiuliu. Jokių sutarčių, jokio draudimo. Praeitą mėnesį skambino vyriškis – toks „kurjeris“ pasiėmė kompiuterį ir dingo. Telefonas išjungtas. Policija nieko nepadarys, nes joks kontraktas nepasirašytas. Aš čia nesakau, kad visi netikri. Bet jei tau reikia garantijos – rinkis įmonę su registruotu adresu, sąskaita faktūra, o ne su profiliu, kurio nuotraukoje – BMW ir saulės akiniai, o atsiliepimų nėra nė vieno.

Ar vairuotojai tikrai veža tik mano daiktus, ar dar kažką prikrauna?

Jei mokai už express – dažniausiai taip, tik tavo. Bet realybėje net ir express furgone gali būti keli skirtingi klientai, jei maršrutas tobulai susidėlioja. Aš to neslepiu. Verslas toks – tuščiu mašinu niekas nevažiuoja. Svarbu, kad tavo daiktai nebūtų maišomi su kažkokiais statybiniais. Asmeninių daiktų furgone neturėtų būti chemikalų ar dažų. Mes turim taisyklę – arba vienas klientas, arba du, bet tik asmeniniai daiktai abiem. Kartais vežam ir gyvūnų, pavyzdžiui, kanarėlę kartą. Bet čia jau kita istorija, ne apie baldus ir lagaminus.

Ką daryti, jei sulaukiu skambučio, kad mašina sugedo?

Pirmiausia – nesijaudink. Sugebėjimas nepasimesti ydingai situacijoje – tai ko mus moko dvidešimt metų. Mes skambiname ir siunčiame antrą furgoną, perkeliam krovinį. Jei gedimas rimtas ir gylys Europos vidury – gali vėluoti keliolika valandų. Bet mes visada turim partnerius. Kartais gedimas būna toks, kad vairuotojus pakeičiam, o mašiną paliekam remontui. Klientui aš pasiūlau nuolaidą kitam kartui, jei tikrai kalti mes. Nors gedimas technikos – ne žmogaus kaltė. Bet klientas turi žinoti tiesą, o ne girdėti pasiteisinimus iki rytojaus.

Praktiniai dalykai prieš skubant

Koks geriausias laikas paskambinti, jei reikia skubiai?

Rytas. Nuo aštuonių iki dešimties. Tada mes dar spėjam suplanuoti dienos maršrutus. Jei skambini penktą vakaro – jau nieko nebesugeneruoji, visi furgonai išvažinėję. Yra tekę klientui sakyti: „Paskambink rytoj šeštą ryto“ – ir jis paskambino. Spėjo. O kartais žmonės vėlai vakare rašo žinutes ir stebisi, kad neatrašau. Aš irgi miegu, žinok. Anksti ryto logistika gyva. Pamenu, vieną kartą klientas skambino sekmadienio vidurnaktį. Atramiau, bet tik norėdamas pasakyti, kad nieko nepadarysiu naktį. Geriau pirmadienį ankstyvą rytą, kai smegenys veikia.

Ar galiu vežti maisto produktus ten, skubos tvarka?

Griežtai tariant – ne. Asmens daiktai, taip. Maisto produktai – jau kita kategorija, ypač po Brexit. Kartonis šokoladukų lagamine dar prasislys, bet didelis maišas bulvių ar dešrų – problemą. Muitinė gali konfiskuoti. Aš patarčiau palikti maistą močiutei, o ne tempti per sieną express reisu. Yra buvę, kad klientas prisipažino tik pamatęs muitininko šuns reakciją. Tada jau vėlu meluoti. Geriau nespręsti tokių dalykų skubos režimu. Išskyrus gal kavą. Anglišką kavą gi taip ir taip geriau ten pirkti vietoj, nei blaštytis su muitais.

Kaip supakuoti buitinę techniką, kad neatšoktų durelės?

Per dvidešimt metų sudaužta technikos daugiau nei norėčiau prisiminti. Šaldytuvą – būtinai ištuštink, kitaip vanduo išsiliejęs sugadins viską. Dureles apjuosti lipnia juosta – ne vieną juostelę, o gerai aplink. Kartonu apkalti kampučius. Skalbimo mašiną – viduje reikia stabilizuoti būgną. Čia nepamiršk. Nes viena klientė nesusipakavo, furgonas greitai stabdė ties Roterdamu, o skalbimo mašina išlūžo viduje. Nusiskundė man, nors aš juk sakiau – tvarkingai. Express variante maišai vis tiek kiek juda, nors ir nedaug. Geriau saugu nei atsiprašinėji vėliau dėl sulūžusios technikos.

Ar kartais tiesiog pigiau nusiskristi ir patiems atsivežti tuos daiktus?

Kartais taip! Jei turi vienos rankinės daiktus – wizzair ir viskas. Bet jei tai penkios dėžės – nebe. Lėktuve bagažas kainuoja, o ir kelias dėžes nepaimsi rankiniu. Aš pats skraidau dažnai, bet daiktų pervežimas skiriasi nuo atostogų. Vienas jaunas vaikinas norėjo vežtis gitarą ir du lagaminus. Apskaičiavom – lėktuvu kainuotų daugiau ir vargiau. Nors... pažįstamas pilotas pasakojo, kad į krovinines vietas lėktuve kartais įdeda. Ne, palikim aviaciją aviacijai. Žemės kelias logistiškai ramiau, o ir gitarai saugiau neskristi sparnuotu metalu.

Ar reikia drausti daiktus skubos atveju, ar tai tik laiko gaišimas?

Drausti reikia. Visada. Per du dešimtmečius mačiau gaisrų, avarijų, vagišių. Skubos atveju viskas juda greičiau, o greitis reiškia didesnę riziką. Draudimas kainuoja kelis procentus nuo vertės, bet miegi ramiai. Yra buvę, kad klientas atsisakė drausimo, o furgoną apgadino kitas vairuotojas kelyje į Kaletą. Daiktai sveiki, bet nervai – ne. Be to, draudimo dokumentus gali sutvarkyti per vieną vakarą. Tai ne gaišatis. Tai protingo žmogaus požymis. Neturėkite iliuzijų, kad skubu automatiškai lygu saugu. Deja, bet taip nėra jokiame pervežime, net ir express klasėje.

Ką reiškia „ekspresinis pervežimas“ – ar tai kitoks automobilis?

Ne, mašina ta pati – furgonas. Skirtumas tik organizacijoje. Ekspresas reiškia, kad tu esi pirmasis eilėje. Furgonas paima tavo daiktus ir juda tiesiausiu keliu į Angliją be papildomų užsakymų. Gal važiuoja visą naktį, keičiasi vairuotojai. Tai ne greičiau važiuojantis automobilis, o logistiškai sutrumpintas kelias. Kai kurie klientai galvoja, kad turim specialią raudoną mašiną su sirena. Neturim. Turim tvarkaraštį, kuris tau pritaikytas. O kadangi furgonai panašūs, žmonės kartais nustemba pamatę paprastą baltą Mercedesą. Jis ir veža, tiesiog be stotelių pakeliui.

O jei aš Londono centre, o ten negalima sustoti?

Aha, Londono centras – košmaras logistui. Westminsteris, City – ten sustoti krovininiam nevalia. Mes dažnai deriname iškrovimą arba prie namo, jei yra kiemelis, arba sutariame artimiausią vietą. Kartais klientas pasiima taksi ir atvažiuoja pas mus į Wembley, kur galime ramiai atidaryti vartus. Kartais samdom vietinį pagalbiniuką su vežimėliu. Buvę, kad klientas pats neatėjo, o signalizacija sukilo, nes pastatėm dvipusėj gatvėj. Bauda. Tada aš pats tą baudą padengiau iš savo kišenės. Dabar visada klausiu – kur tiksliai iškrauti? Centras nėra vieta kroviniams, ypač kai Londono policija stebi kiekvieną kampą.

Koks pats svarbiausias dalykas, kurį žmonės pamiršta skubėdami?

Paklausti laiku. Žmonės galvoja, kad skubumas – tai mano problema, o ne jų. Bet jei tu pats nepasiruoši – neišgabensim. Sąrašas, adresas, raktai, laikas. Štai praėjusią savaitę moteris skubiai siuntė advokato dokumentus. Paskutinę minutę paaiškėjo, kad neturi gavėjo telefono Londone. Valandą ieškojom. O laikas bėgo. Taip, skubus daiktų atvežimas į Angliją per 1-2 darbo dienas įmanomas, bet jūsų dalyvavimas – ne mažiau svarbu nei mūsų furgonas. Būkit pasiruošę. Ir nespaudykit paskutinę naktį, jei galima rytoj anksti paskambinti mums.

Pabaigai

Skubus daiktų atvežimas į Angliją per 1-2 darbo dienas yra logistikos realybė, o ne rinkodarinis triukas. Bet tam reikia ne tik mūsų furgono, bet ir tavo pasiruošimo. Kaina visada bus didesnė nei standartinis pristatymas, ir tai normalu – greitis kainuoja. Renkis patikimą vežėją, pakuok kruopščiai, turėk dokumentus. O jei abejoji – paskambink rytą, ne vidurnaktį. Dvidešimt ketveri metai mokė, kad sąžiningumas sutaupo daugiau laiko nei bet koks skubėjimas be galvos.