Skubios prekės į Angliją – pristatymas jau rytoj

Žinai, kas yra keisčiausia? Kad žmonės vis dar galvoja, jog prekės iš Lietuvos į Angliją gali atsirasti per dieną tik stebuklo dėka. Bet aš jau gal... na, tikriausiai dvidešimt treji metai kaip su kroviniais dirbu, ir galiu pasakyt – skubios prekės į Angliją su pristatymu jau rytoj yra realybė, bet ne visada pigus malonumas. Svarbu ne vien greitis, bet ir tai, kokį daiktą siunti, kada užsakai ir ar tavo pakelis apskritai tinkamai supakuotas. Tiesiog pasakysiu, kaip tai vyksta iš vidaus, kad nesugadintum sau nuotaikos ir nusiviltum kuo mažiau. Nėra čia ko slapstyti – tiesiog faktai ant stalo.

Ar tikrai pristatys per vieną naktį?

Ar gali siuntinys būti Anglijoje jau rytoj, jei aš jį paduodu šiandien po pietų?

Taip, gali. Bet pažiūrėk, jei tu jį paduodi Vilniuje, šeštadienį, po pietų, kai muitinės jau dirba pusiau uždaresniu režimu... na, tada jau kebliau. Paprastai skubios prekės į Angliją iškeliauja dar tą pačią dieną, jei dokumentai sutvarkyti iki 15 valandos. Oras arba tiesioginis vilkikas – štai tavo variantai. Aš mačiau atvejį, kai klientas atnešė dėžę su medicinos reikmenimis 14:45, ir ji kitą rytą 9:30 buvo Birmingeme. Bet tai buvo antradienis. Savaitgaliai viską laužo. Nebedėsiu tau vilčių – jei dabar penktadienis vakaras, rytoj ryte Londone nebus, nebent lėktuvas čarteris, o tada kalbam visai kitas sumas.

Koks pats greičiausias būdas iš Lietuvos į Angliją siųsti skubią siuntą?

Oro kelias. Na, tiesiai šviesiai – lėktuvas. Nėra čia magiškų ratų. Vienas vilkikas iš Vilniaus į Londoną važiuoja apie 30-36 valandas be miego pertraukų, o lėktuvas – kelias valandas. Bet pats greičiausias būdas kainuoja. Kartais skubus krovinių pervežimas į Londoną oru atsieina tiek, kad žmonės net žiūrėk praranda kalbą. Kita vertus, jei tavo prekė yra brangi ir reikalinga rytoj operacijai ar gamybai – nėra ko svarstyti. Asmeniškai rekomenduočiau orą dokumentams, elektronikai, smulkioms detalėms. Būna, klientas siunčia veidrodėlį automobiliui – atrodo, kam skubėt? Bet jam reikia. Tai va.

Ar jūs tikrai galvojat, kad privatiems asmenims tai įmanoma, ar tik verslams?

Ne, ne tik verslams. Aš turiu omeny – fiziniai asmenys gali siųsti. Bet yra vienas bet. Verslai dažnai turi sutartis, iš anksto sutvarkytus muitinės procesus, nesgi po Brexit viskas kitaip. Privačiam asmeniui kartais tenka papildomai pasirašinėti, deklaruoti. Tai įmanoma, tik reikia kantrybės. Pernai viena ponia iš Šiaulių siuntė dukrai Londone rankų darbo austą užuolaidą – skubiai, nes dukra ruošėsi vestuvėms. Pristatėm per 24 valandas, bet poniai teko atsiųsti man laišką, kad tai dovaną, ne pardavimas. Tokios smulkmenos. Bet taip, privatiems irgi gaunasi.

Kiek laiko dažniausiai trunka skubus krovinių pervežimas į Londoną iš Vilniaus?

Jei vilkikas – 1-2 paros. Jei tiesioginis reisas su dviejų vairuotojų komanda – galima ir per 26 valandas nuvažiuoti. Realiai, atsižvelgiant į pusvalandžio muitinę kelyje... na gerai, dabar tas pats. Sunku pasakyti tiksliai, ar ne užstrigs Dovere. Brexit viską sujaukė šiek tiek, aš neinu čia politikos, bet faktas. Vidurkis – apie 30 valandų. O jei oru – skrydis pusantros, paskui rūšiavimas, paskui pristatymas Londone – iš viso gal 12-18 valandų nuo atidavimo. Kad ir kaip bebūtų, skubios prekės į Angliją dažniausiai juda ratu: arba greitai ir brangiai, arba normaliai ir pigiau.

O jei mano prekės yra Kaune, o ne sostinėje – ar tai labai pakeičia situaciją?

Pakeičia. Ne katastrofiškai, bet pakeičia. Vilnius turi daugiau tiesioginių reisų, oro uostą, didesnes perkraustymo bazes. Kaune viskas vyksta, bet dažnai reikia, kad vilkikas pirma surinktų iš čia, tada važiuotų į Vilnių arba tiesiai. Prideda kelias valandas. Kartą turėjau atvejį – klientas sakė, kad jam Hilti įrankiai reikalingi rytoj Ličfeilde. Prekė buvo Kaune. Spėjom, bet tik todėl, kad Kauno kolega asmeniškai nunešė į oro uostą. Taip kad taip, vietovė turi reikšmės. Ne viską galima padaryti iš provincijos taip pat glotniai, kaip iš centro.

Kainos, kurios kartais priverčia išsižioti

Kiek maždaug kainuoja skubios prekės į Angliją pristatymas per 24 valandas?

Čia platus intervalas. Vilkiku – nuo 250 iki 600 eurų už nedidelę siuntą, priklausomai nuo svorio. Oro transportu – nuo 80 iki 300 eurų už pirmąjį 10-15 kg, bet jei didesnė, tarifai auga greitai. Kartais žmonės sako: per brangu! Bet pagalvok – tu moki ne už kilogramą, o už greitį. Vienas vilkikas, degalai, vairuotojai, muitinės. Tai ne Pašto siuntinys už 12 eurų. Buvo atvejų, kai klientas siuntė saugiklių komplektą vertą 40 eurų, o vežimas kainavo 280. Jam buvo verta, nes gamykla stojo. Kitam tai būtų beprotybė. Kiekvienas renkasi pats.

Ar yra koks nors baisiai pigus būdas tuo pačiu greičiu, tik nemokamai?

Nejuokauk. Na, apgailestauju, bet nemokamai greitai niekas neveža. Yra greičiau ir pigiau nei lėktuvu, bet ne nemokamai. Kartais žmonės bando pirkti vietoje UK, bet jei prekės specifinės – nepavyks. Yra toks dalykas kaip daliniai kroviniai į Angliją, bet ten greitis ne „rytoj“, o „už poros dienų“. O skubioms prekėms į Londoną greičiausiai reikia mokėti ekonomiškai už privatumą ir greitą kanalą. Nežinau, gal rasi draugą, kuris skrenda ir paims lagaminą, tačiau tai ne mano sritis. Aš vežu profesionaliai, o profesionalumas turi kainą. Deja.

Kodėl viena įmonė prašo 80 eurų, o kita – 350?

80 eurų už pristatymą į Angliją per 24 valandas? Aš būčiau labai atsargus. Arba tai kažkoks pašto pasiuntinys, kurio nebus rytoj, arba paslėpti mokesčiai. Kaina priklauso nuo to, ar tai tiesioginis reisas, ar perdirbta per terminalus, ar su draudimu, ar be jo. Mačiau įmonių, kurios meta kainą 90 eurų, o paskui skambina: „o Dieve, jūsų prekė per sunki, dar reikia 200“. Tai vadinama low-ball. Brangesnė įmonė dažnai turi savo parką, draudimą, tiesioginę liniją. Ne visada brangiau = geriau, bet jei kaina kvepia per gražiai – kąžin ar nesukvėps po to. Tikrai verta paskaityti smulkiąjį šriftą.

Ar man reikia mokėti papildomai už muitus, jei prekės skuba į UK jau rytoj?

Brexit... na, po 2021 metų UK yra trečioji šalis. Jei prekės verta virš 135 svarų sterlingų (ar kaip ten dabar tas limitas, vos ne vos pamenu tiksliai), gali tekti mokėti importo PVM ir muitus. Bet jei prekės yra tavo asmeniniai daiktai ar dovanos ir verta mažiau – dažnai praleidžiamai. Kas liečia verslą – ten visada muitinė deklaracija. Skubios prekės į Angliją nekerta sienos be popierių. Jei kas nors sako, kad jokio muito – meluoja arba slepia. Pas mane buvo atvejis, kad klientas siuntė tūrinę vaizdo kamerą. Teoriškai reikėjo muito, bet suminė vertė buvo maža, tai prasisuko. Bet tai ne taisyklė, o išimtis.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu iš Klaipėdos uosto vietoj oro?

O, čia skirtumas milžiniškas. Klaipėdos uostas... jūra... žinai, kiek trunka keltu? Iki Anglijos nebevažiuoja keltai taip greitai. O jei turi omeny krovinį oru iš Klaipėdos? Tai ten nėra didelio tarptautinio krovinio oro uosto, tai tikriausiai vis tiek vežtum į Vilnių arba Rygą. Jei turi omeny konteinerį, tai užtruks dienų 5-7. Taip kad čia lyginimas obuolio su kriauše. Skubiam pristatymui į Londoną jūra net nėra žaidime. Jei kas nors tau siūlo „greitą jūrą“ į UK – spruk. Aš tiksliai neatsimenu jokio tiesioginio keleivių kelto į Angliją iš Lietuvos, ką jau kalbėti apie krovinį. Geriau jau užmiršk šitą kelią.

Ką svarbu žinoti apie daiktus ir leidimus

Ar galiu siųsti maisto produktus taip greitai į Angliją?

Gali, bet su tonomis apribojimų. Mėsa, pieno produktai – ne, nebus. Sausi produktai, konservuoti, specialūs lietuviški skanėstai – galima, bet reikia fitosanitarinių sertifikatų, etikečių anglų kalba. Skubios prekės į Angliją iš maisto sektoriaus dažniausiai būna šokoladai, sūriai (nors vėlgi – sūris ribojamas), medus. Aš klientui kartą vežiau lietuviškų birštoniškio saldainių rinkinį. Pavyko, nes tai fabrikinis, hermetiškas produktas. Bet namuose keptas pyragas per 24 valandas nepraeis pasienio. Nebent... ne, nebent nieko. Antraštės nesumeluos. Jei nežinai – nepulk siųsti maisto skubos tvarka. Užstrigs kaip reikiant.

Ką daryti, jei mano prekė yra didesnė nei standartinis dėžės dydis?

Tada reikia techninės charakteristikos. Ilgis, plotis, aukštis, svoris. Jei netelpa į standartinę express siuntų sistemą – vežam kaip krovinį. Skubus krovinių pervežimas į Londoną gali būti ir vienu mažu vilkiku, ir didesne mašine. Kartais krovinys per didelis orui, lieka tik keltas (na, ne keltas; keltai per lėti) arba vilkikas. Vienąkart vežėme metalinę konstrukciją – svėrė apie 300 kg. Telpa į mikroautobusą. Bet reikėjo pakelti į orlaivį? Ne, per sunku. Taip kad dydis nusako transporto priemonę. O transporto priemonė nusako kainą ir greitį. Užrašyk matmenis ant popieriaus, tada skambink. Bus lengviau.

Ar reikia kokių nors specialių dokumentų skubioms prekėms į Didžiąją Britaniją?

Taip. EORI numeris jei verslas. Prekių sąskaita-faktūra. Pakuotės sąrašas, packing list, anglų kalba. Dar – transporto CMR arba oro AWB. Dėl asmeninių daiktų – laišką apie turinį. Po Brexit, jei anksčiau varydavom į UK beveik kaip į ES, dabar košė rimtesnė. Skubus pristatymas nepadaro dokumentų mažiau reikalingų, atvirkščiai – jei prekė kerta sieną greitai, muitininkai dažnai tikrina arčiau. Buvo situacija: klientas pildė deklaraciją skubiai, pasimaišė HS kodai. Siunta 4 valandas prasėdėjo muitinėje. Prarado pusę savo „rytojaus“. Dokumentai – pusė darbo. Rimtai.

O jei tai yra automobilio dalis – ar ją taip pat galima nugabent per naktį?

Dažniausiai taip, ir tai vienas iš populiariausių skubių krovinių. Stabdžių diskas, tepalo siurblys, generatorius – standartiniai dydžiai, pakankamai lengvi orui. Kas sudėtingiau – jei tai variklis arba pavarų dėžė. Tada jau svoris svarbus. Oro linijos turi griežtus saugumo reikalavimus. Bet vilkikas naktimis važiuoja ir tokį daiktą gali pasiimti. Aš asmeniškai mačiau, kaip vairuotojas pavėžėjo dvi pavarų dėžes į Mančesterį, nes servisas laukė. Skubios prekės į Angliją dažnai yra būtent auto dalys. Žmonės UK neretai renkasi lietuviškus ar vokiškus analogus, bet reikia greitai, nes mašina stovi garaže kaip negyva.

Ar egzistuoja dalykų, kurių apskritai negalima siųsti skubos tvarka?

Žinoma. Sprogmenys (nors kartais galima su specialiu leidimu, bet ne per 24 valandas), narkotikai, ginklai, dažniausiai gyvūnai. Degios medžiagos – lakai, skiedikliai. Kartą klientas norėjo siųsti aerozolių rinkinį. Sakiau – ne. Nei vilkiku be ADR, nei lėktuvu be IATA certifikacijos. Skubus pervežimas nereiškia, kad taisyklės nustoja galioti. Priešingai – kai skubu, dar didesnė pagunda ką nors nutylėti. O paskui baudos. Geriau pasakyk iš anksto, ką siunti. Aš ne teisėjas, bet žinau, kas sprogs, o kas – ne. Patarimas nemokamas.

Blogos patirtys ir kodėl viskas stringa

Kodėl kartais siunta, nors ir apmokėta kaip skubi, vistiek užtrunka tris dienas?

Taip būna. Kodėl? Nes kas nors sugadino dokumentus, arba vilkikas sugedo kelyje (retai, bet pasitaiko, ir tada nieko nepadarysi), arba – ir tai dažniausia – blogas brokeris muitinėje. Mūsų srityje buvo atvejis: siunta išėjo kaip skubi, bet vilkikas atvažiavo į Doverį penktadienio vakarą. Muitinė uždaroma, savaitgalis – UK pusėje nebedirba taip greitai. Pirmadienį atidaryta. Sumokėta už „skubą“, o gavosi keturios dienos. Blogiausias jausmas klientui, nes jis galvoja, kad jį apgavo. Kartais taip ir būna – apgauna. Bet kartais tai tiesiog realybė, kurios niekas nepasakė iš anksto, ir pyksti ant visko.

Ar tikrai visos perkraustymo įmonės geba organizuoti tokį greitą pristatymą?

Ne. Daug kas taip sako, bet ne visi turi susisiekimą. Mažos įmonės pasiima užsakymą, paskui renka perpardavinėtoją, tas renka dar vieną. O laikas eina. Kai aš sakau, kad galiu pristatyti skubias prekes į Angliją per 24 valandas, turiu omeny konkrečius vairuotojus, konkrečius skrydžius, kontaktus oro uoste. Jei įmonė turi vieną vilkiką, kuris tuo metu Vokietijoje – jie nepadarys stebuklo. Tikslas: rasti tą, kuris turi laisvą resursą. Kartą klientas kreipėsi į pigiausią pasiūlymą radęs internete. Jie pažadėjo, paėmė pinigus, o paskui sakė – ai, nebeliko. Savaitę vilkavo. Nekalbėsiu, kas buvo ta įmonė, bet tokių pilna internete, atsargiai.

Ką daryti, jei mano siunta dingo kur nelyjant – kur kreiptis?

Dėl Brexito ir kitų nesąmonių, siuntos pasiklysta rečiau nei anksčiau, bet pasitaiko. Pirma – skambini tam, kas vežė. Jei tai oro linija, turi sekimo numerį. Jei vilkikas – vairuotojo telefonas. Jei per tarpininkus – tada prasideda cirbas. Aš pirmiausia sakau: rašyk el. laišką su paveikslėliais ir aprašymu. Turi likti rašytinis pėdsakas. Kartą siunta nukeliavo ne į Braitoną, o į Bristoli. Nežinau kodėl – gal adresas blogai perskaitytas, gal etiketė atšlijo. Radom per 8 valandas, nes turėjome tiesioginį kontaktą su vairuotoju. Jei neturi tiesioginio kontakto – gali laukti savaitę kol atsakys support centras Indijoje. Rimtai.

Ar teko matyti situacijų, kai klientas pats prisidirbo dėl blogo pakavimo?

O taip. Ir ne tik matyti – tai beveik kasdienybė. Siunti monitorių? Reikia originalios dėžės su putplasčiu. Jeigu suvyniosi į laikraščius ir sutvirtinsi lipnia juosta – gausi sudužusį daiktą. Skubios prekės į Angliją dažnai kraunamos greitai, mėtomos, nes laikas spaudžia. Jei pakuotė silpna – neisgyvensi. Vienas vaikinas siuntė 3D spausdintuvą – sudėjo į kartoninę dėžę nuo batų. Rimtai. Spausdintuvas atkeliavo į Liverpulį trupinias. Draudimas? Ne, tokia pakuotė – draudimas negalioja. Klientas pats kaltas. Aš jam sakiau – pakuot, pakuot. Nepaklausė. Kosta gaminti iš naujo. Užtat jo bėda, kad taupo ant popieriaus.

Kaip atpažinti įmonę, kuri tiesiog meluoja apie pristatymo greitį?

Pagal tai, kad žadės per daug ir per pigiai. Jei sako „vakarykščiais duomenimis viskas garantuota rytoj“ ir dar už 40 eurų – spruk. Geras ženklas – kai įmonė klausia, KADA tiksliai reikia, ir iškart perspėja apie rizikas. Blogas ženklas – kai tik žadai-nežadai, tik paima pinigus. Dar stebėk, ar turi realų adresą, ar tik internetinį. Aš žinau du ar tris vežėjus, kurie SEO puslapiuose – šventi, o realybėje meta kamuolį per kitą brokerį. Skubus pristatymas į Londoną reikalauja atsakomybės. Jei jie neduoda tiesioginio telefono ir sako „skambinkite mums žinute“ – klaustukas. Rimtos įmonės nedūla nuo kontakto gyvai.

Techniniai niuansai ir praktika

Kiek turi sverti siuntinys, kad dar būtų prasminga siųsti oru?

Oro express – dažniausiai iki 30-70 kg, bet ekonomiškai prasmingiausia iki 20-30 kg. Didesnis svoris – kaina šauna į viršų geometrine progresija. 100 kg oru gali kainuoti kaip vilkikas 300 kg. Tiesiog tokie tarifai. Skubios prekės į Angliją, sveriančios 5-10 kg, yra idealus oro variantas. Dokumentai, dalys, pavyzdžiai. 50 jau galima svarstyti. 200 – vargu ar verta, nebent auksas arba vakcina. Aš sakau klientams: sakyk svorį ir matmenis, aš paskaičiuosiu. Kartais 80 kg gali būti kompaktiški ir oras dar imlus. Kartais 30 kg yra gabaritinis monstras, kuriam reikia atskiros vietos lėktuve. Nieko nežinau be matmenų.

Ar galiu sekti savo skubios siuntos kelią realiu laiku?

Jei oru – taip, oro linijos turi tracking. Jei tiesioginis vilkikas – taip, jei vilkikas turi GPS, kas dabar norma. Bet jei per tarpininkus su persėdimais – sekimas tampa fragmentiškas. Matai: paliko sandėlį. Paskui tylu 6 valandas. Paskui – atvyko terminalą. Realiu laiku viskas būna tik tada, kai vairuotojas pats atsiliepia telefonu. Aš asmeniškai siunčiu klientams nuotraukas iš kelio, jei žinau, kad jaudinasi. Formaliai sistema rodo, bet realybėje... na, kartais ji atsinaujina kartą per dieną. Nesakyčiau, kad visada matosi kiekvienas posūkis, nors marketinge taip rašo. Būna ir klaidų sekime.

Kaip reikia supakuoti prekes, kad jos ištvertų greitą transportavimą?

Dvipusė siuntimo dėžė, putplastis viduje, niekas neturi judėti. Jei elektronika – originali pakuotė. Ant viršaus – etiketė su gavėjo adresu Didžiojoje Britanijoje, dar geriau – su telefono numeriu. Jei skubi siunta, paketas bus kraunamas greičiau, gal net grubiau. Aš visada kartoju: svajonių pakuotė yra ta, kuri nukrenta nuo vieno metro ir lieka sveika. Nes realybėje taip kartais nutinka (nors nenoriu gadinti nuotaikos, bet nutinka ir dar kaip). Kartą mačiau, kaip uoste, turiu omeny krovos uoste ne oro, o oro uoste, kaip nors išsireikškiau – krautuvas nuleido dėžę. Tiesiai ant kampo. Jei viduje nebūtų polistierolio – viskas. O buvo – išgyveno. Pakuok atsargiai.

Jeigu man reikia, kad prekes pasiimtų iš gamintojo Panevėžyje – ar tai imli laiko?

Panevėžys... gražus miestas, ten mano pusseserė gyvena, bet logistiškai – ne Vilnius. Jei gamintojas gali paduoti prekę iki 13 val., tada dar galima spėti į vakarolinį oro reisą arba vilkiką. Bet jei jie dirba lankstiomis valandomis – bėda. Imi laiko, taip. Galima organizuoti kurjerį Panevėžyje, bet tai prideda kelias valandas ir papildomą eurų šimtą. Realiai, skubios prekės į Angliją dažniausiai startuoja iš trijų taškų: Vilniaus, Kauno arba Klaipėdos. Jei Panevėžys – susitarinėjam individualiai. Kartais net apsimoka patiems atvežti iki artimiausio didesnio miesto. Sutaupysi nervų ir keliasdešimt eurų. Nepatingėk, jei leidžia dienotvarkė.

Koks pats paskutinis laikas, kai dar galiu užsakyti išvežimą šiandien?

Jei kalbam apie oro transportą iš Vilniaus – dažniausiai iki 15:00. Kartais iki 16:00, jei laisvų vietų dar yra ir nereikia kurti dokumentus nuo nulio. Vilkikai išvažiuoja vakarais, 18-20 val., bet jei reikia pristatymo rytoj ryte UK – tada turi būti kelyje jau iki vidurnakčio. Taigi paskutinis momentas tavo darbo dienos vidurys. Po to nebebūna „skubos“, o tampa „poryt". Kartą klientas paskambino 18:05. Sakau – rytoj nebespėsim, nebent čarteris pilnai atskirai. Sutiko? Nesutiko. Tai gavosi poryt. Tokie jau terminai, negaliu leisti sau meluoti, jei jau fiziškai nespėju.

Žodžiu, skubios prekės į Angliją su pristatymu jau rytoj yra įmanomos. Bet jos reikalauja tavo dėmesio, normalaus pakavimo ir bent krislelio logistinės nuovokos. Nepirk katės maiše – jei kaina žemiau už taksi kelionę į oro uostą, žinok, kad kažkas ne taip. Pasiruošk dokumentus iš anksto, sakyk visą tiesą apie daiktą ir rinkis tuos, kurie kalba atvirai, ne pažadais iš debesų. Aš čia ne šventas – aš tiesiog per daug metų mačiau. Sekmės siunčiant, ir kad nereikėtų laukti ilgiau nei žadėjo.