Sklandus transportavimo procesas mikroautobusais į Angliją – ar jis išties toks, kaip sako?

Jau kokie dvidešimt metų žiūriu, kaip žmonės kraustosi į Angliją. Vieni lėktuvais, kiti – mikroautobusais. Aš pats tiek laiko dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, kad jau matau sapnuose galines Kelių eismo taisykles. Sklandus transportavimo procesas mikroautobusais į Angliją skamba kaip reklama, bet realybė kartais kitokia. Būna ir strigimų pasienyje, ir sulūžusių ratų, ir piktų muitininkų. Bet dažniausiai, jei viską suplanuoji bent kiek į priekį, viskas baigiasi gerai. Tiesiog noriu, kad suprastum, kas tavęs laukia, nes ta kelionė – ne tik taškų jungimas žemėlapyje.

Prieš kelionę – ką svarbu apgalvoti

Kiek išvis kainuoja važiuoti mikroautobusu į Angliją?

Žiūrint ką veži. Jei esi vienas su vienu kupriniu – pigiau. Jei keturių kambarių buto baldai – brangiau. Realiai dabar kaina svyruoja nuo kokių trijų šimtų iki septynių, o jei pilnas mikroautobusas, gali ir tūkstantis. Aš kalbu eurais. Sekmadieniais ir prieš šventes kainos šokteli, nes visi skuba. Vieni ima už kilometrą, kiti – fiksuotą įkainį. Aš asmeniškai labiau mėgstu fiksuotą, tada nėra staigmenų. Jei skambinsi į įmonę, kurioj dirba tik vienas vairuotojas ir jis pats savininkas – galima derėtis.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Londoną?

Teoriškai – apie 28–32 valandas, jei važiuoji be didelių stabdymų. Bet tai tik teorija. Praktiškai prisiduri pusdienį dėl keltų eilių, muitinės patikrų ir vairuotojo poilsio laiko. Reikia stoti kas keturias valandas. Kartais dėl orų Doverio keltas vėluoja, tada sėdi uoste valandas. Mačiau, kaip klientai planuoja atvykti antradienį ryte į darbą, o išlipa antradienio vakarą, pavargę kaip žmonės po dviejų naktų budėjimo. Tiesiog neplanuok nieko svarbaus pirmąją atvykimo dieną.

Ar galiu vežti augintinius?

Gali, bet ne bet kaip. Šunys ir katės turi turėti mikročipus, skiepus, Europinį pasą. Be to, dauguma vairuotojų leidžia gyvūnus tik narve arba specialiose dėžėse. Prisimenu vieną situaciją – vežėm didelį šunį, kuris visą kelią loję. Neįsivaizduoji, kaip tai pjauna ausis per trisdešimt valandų. Vairuotojas pakentė, bet sakė, kad daugiau be narvo neveš. Taip pat reikia pasidomėti, ar keltai priima gyvūnus, nes kai kurie maršrutai per Nyderlandus turi griežtesnes taisykles. Geriau paklausk iš anksto.

O jei mano lagaminas per sunkus – bus bėdos?

Mikroautobusai turi ribas. Nepamenu tiksliai, kiek ten kilogramų įmonei leidžiama, bet jei vienas lagaminas sveria septyniasdešimt kilogramų – tai jau problema. Bus blogai ir tau, nes nešti reikės, ir vairuotojui, nes gali viršyti bendrą svorį. Kartais žmonės prikiša po tris šaldytuvus, skalbimo mašiną, o paskui stebisi, kodėl reikia mokėti daugiau. Aš sakau – iškart pasakyk, ką turi. Tada sumetame, ar telpa. Būna, kad tenka palikti daiktus pas draugus, nes viska... (ne, palauk, teisingiau būtų pasakyti – perkrauname į didesnę mašiną). Būna visko.

Ar reikia kokių nors specialių leidimų daiktams?

Paprasti namų apyvokos daiktai – ne. Bet jei veži meno kūrinius, antikvarinius baldus ar didelį kiekį alkoholio, gali prireikti dokumentų. Nežinau tiksliai dėl alkoholio limitų – ten kažkas apie šešiolika litrų alaus ar panašiai, bet geriau pasitikrink. Aš transportuoju baldus, o ne daryklą. Kartais klientai nori vežti ginklus sportinius – tada jau reikia leidimų ir JK atsakingų institucijų pritarimo. Paprasčiausiai – jei abejoji, nevežk. Geriau palikti tėvams, nei aiškintis su muitine Doverio uoste.

Pakrovimo ir muitų keblumai

Kaip su maisto produktais – galiu vežti dešrų?

Čia toks populiarus klausimas. Anglijai taikomi griežti reikalavimai. Mėsos ir pieno produktai asmeniniam naudojimui – ribotai. Ne visai draudžiama, bet limituota. Kartą klientė vežė šaltibarščiams grietinę ir dešrų pusę šaldytuvo. Muitininkai tikrino, paėmė dalį, kažką paliko. Ji piktinosi, bet pati kalta. Aš patarčiau – vežk kruopų, makaronų, sausų produktų. Mėsa – rizikinga. Daržovės ir vaisiai irgi turi apribojimų dėl augalų apsaugos. Trumpai – ko gero, nereikia tos dešros. Anglijoj irgi parduoda maistą, netikėta, ar ne?

Ar muitinėje tikrina kiekvieną dėžę?

Ne kiekvieną. Dažniausiai – pasirinktinai. Bet jei veži pilną mikroautobusą baldų ir dėžių, tikimybė pakyla. Ypač jei rentgenas uoste parodo kažką keisto. Kartais prašo atidaryti vieną dėžę, kartais tris. Buvę atvejų, kai tikrino viską – tada kelionė pailgėja valandomis. Man asmeniškai kartą pasisekė: matyt, vairuotojas pažinojo vieną muitininką iš ankstesnių reisų, tai praleido greičiau. Nepasikliauk tuo. Geriau turėkit daiktus su sąrašu – kurioje dėžėje kas yra. Tada atidaryti greičiau ir mažiau nervų.

Ką daryti, jei muitinėje išima kažką iš mašinos?

Tu nieko nepadarysi. Jei tai draudžiamas daiktas – jis lieka pasienyje. Kartais galima padaryti, kad jie sunaikintų, jei tai maistas. Jei tai augalas ar kažkoks pesticidas – gali būti bauda. Baisiausia, kai žmonės neįsirašo, kas buvo paimta, o po to reikalauja kompensacijos iš manęs. Aš ne muitinės direktorius. Tad patarimas – prieš važiuodamas pasiskaityk GOV.UK puslapį apie importą. Ir fotografuok daiktus. Jei jau paims – turėsi įrodymą. Kartais tie muitininkai dirba kaip robotai, kartais – žmoniškai. Laiko lemtis.

Ar galiu vežti dviratį? Jis man brangus.

Gali. Bet prisimink – dviratis užima vietą. Jei mikroautobusas pilnas, dviratis gali kainuoti kaip antras keleivis, nes jį reikia suveržti, apmuturiuoti, kad nesubraižytum kitų klientų baldų. Buvę, kad vežiau keturis dviračius vienu metu – tai jau menas buvo, kaip juos sutalpinti. Vieną kartą pedalas įlinko, nes vairuotojas per stipriai prispaudė diržą. Tad sakyk iš anksto. Kai kurios įmonės neturi specialių laikiklių, tada dviratis važiuoja ant grindų. Gerai, jei tu jo nereikalausi nenušveistų.

Ar saugu palikti daiktus per nakvynę?

Čia toks dalykas. Kai jau buvom Anglija beveik, vairuotojas privalo pailsėti. (Oi, klaida – Anglijoje, turiu omeny.) Dauguma normalių įmonių turi saugomus parkingus prie viešbučių. Bet būna ir taip – tiesiog viešbučio aikštelėje palikta mašina. Aš pats nepasitikėčiau šimtu procentų. Ypač jei mikroautobusas pilnas vertingų dalykų. Vairuotojas turėtų arba miegoti mašinoje, arba pasirūpinti apsauga. Gerai, kai yra uždara aikštelė su kameromis. Aš matęs atvejį, kai naktį nuskrobė padangas, nes stovėjo užmiestyje prie kelio. Baisu.

Sutartis, mokėjimai ir patikimumas

Kaip atsiskaitoma – grynaisiais, pavedimu?

Paprastai – pavedimu prieš kelionę arba grynaisiais vairuotojui. Aš mėgstu, kad pusę sumos žmonės sumokėtų prieš tai, kai aš užrakinu savo savaitgalį. Nes buvo tokių atvejų, kai sumokėdavai už viską iš anksto, o tie dingo kaip į vandenį. Tai dabar rinkoje daugiau pasitikėjimo tarpusavie – 50/50. Grynais mikroautobuse irgi normalu, tik turėk lygiai sumą, nes ne visada turi iš ko duoti grąžą. Kartais keleiviai bando atsiskaityti eurais nenuskaičiavę kurso. Vairuotojai dėl to neretai pikti. Paprasčiausia – pavedimas. Aišku, jei tai paskutinė minutė – sutinkam ir grynais.

Ar imamas užstatas iš anksto ir ar tai normalu?

Taip, normalu. Bet tik ne visa suma. Jei įmonė reikalauja 100 procentų užstato trims mėnesiams į priekį – pypsėk varnelę. Tai gali būti sukčiai. Aš paprastai imu 20–30 procentų. Tai padengia mano laiko rezervavimą. Buvo metas, kai nereikėjo jokių užstatų, bet tada atsisakydavo pusė klientų likus savaitei. Skaudu. Tad dabar – užstatas. Juo labiau, jei sezonas prieš Kalėdas. Tokia jau rinka. Bet prašyk sąskaitos faktūros. Jei atsisako – nebus to sklandaus transportavimo proceso mikroautobusais į Angliją. Bus skausmo.

Kaip žinoti, kad įmonė neapskambins manęs?

Nežinosi šimtu procentų. Bet yra ženklai: jei telefone atsako neįmoniniu numeriu, jei neturi internetinės svetainės, jei kaina tris kartus mažesnė už kitas – tai jau kvepia blogai. Aš esu matęs, kaip vyrukai su privačiu tranzitu siūlo pervežimą į Angliją už pusę kainos. Kartais jie net važiuoja, kartais pasiima daiktus ir išmeta tave iš kontaktų. Tikri vairuotojai naudoja CMR draudimą, turi vežėjo licencijas. Paklausk apie tai telefonu. Jei atsako "o tai kas čia per licencija?" – geriau ieškok kito. Patikima įmonė nieko neslepia. Na, beveik nieko. Savo namų adreso gal nereikia atiduoti.

Ar galiu keisti atvykimo adresą jau išvykus?

Gali, bet su dideliais jeigu. Jeigu jau važiuojate per Belgiją, o tu staiga supranti, kad reikia ne į Londoną, o Birmingemą – čia problema. Kartais korekcija įmanoma, jei maršrutas leidžia, bet didžiąja dalimi vairuotojas turi planą. Pakeisti galutinį tašką gali kainuoti papildomai, kartais ir labai nepatogiai, nes kiti keleiviai laukia. Buvo toks atvejis – klientė sugalvojo, kad jai nepatinka nuomoto buto rajonas, ir paprašė nuvežti kitur. Teko primokėti šimtą svarų grynaisiais vairuotojui, nes jis prasivėlė tris valandas papildomai. Geriausia – viską susitarti dar prieš pakrovimo dieną.

Kelionė – kas vyksta kelyje

Ar kelionėje yra pertraukos? Nes mano nugara...

Yra, privalomos. Kas keturias valandas vairuotojas turi stoti. Ir taip, jis norės pavalgyti, nueiti į tualetą. Tu irgi. Aš per tokias keliones stoju strateginėse vietose – gerai, jei Olandijos pakelės užeigoje, blogiau, jei kokiame Prancūzijos kerelyje, kur sumuštinis kainuoja kaip pusė pareikalavimo. Dėl nugaros – pasitempk. Išeik pasivaikščioti. Sėdėti trisdešimt valandų – tai šventa kančia. Mačiau žmonių, kurie išlipa tiesiog sustingę. Jei mašina prikimšta daiktų iki lubų, ir tu sėdi ant savo lagamino – tada nugara tikrai nesidžiaugs.

O jei vėluoju į išvykimo vietą – lauks?

Nežinau, ar visada. Vairuotojai turi grafiką. Paprastai palaukiama 15–30 minučių. Jei juda grupė – gali laukti mažiau, nes kiti nervinasi. Aš pats palaukiu, bet turiu ribas. Kartą laukiau valandą Vilniuje, nes klientas nepabudo. Teko skambinti į durų telefoną. Jis atsibudo, atsiprašė, sako, kad žadintuvas ne... (ne, palauk, jis pamanė, kad išvykimas antradienį, o ne pirmadienį). Tiesiog – atsakyk telefonui ir laikykitės laiko. Vėlavimas per pusdienį gali sugadinti visą maršrutą, ypač jei reikia spėti į keltą. O kelto bilietai nesikeičia. Tada jau tavo pinigai plaukia.

Kiek žmonių paprastai važiuoja vienu reisu?

Priimtas mikroautobusas – dažniausiai 8–9 sėdimos vietos, bet kai kurios įmonės perdarę mašinas, tai vietų gali būti mažiau. Jei tu veži daug daiktų, kitų keleivių bus mažiau. Būna taip, kad važiuoji tik tu – tada tai tarsi privatus reisas, bet kainuoja brangiau. O būna, kad plušate keturiese, ir visi turite po penkias dėžes. Tada ankšta. Aš mėgstu, kai mašinoje ne daugiau trijų klientų – tada lieka oro. Bet rinkos realybė tokia, kad norint sumažinti kainas prikrauna ir keturis, ir penkis. Svarbu, kad nebūtų šešių, nes tada jau konfliktai dėl vietos lagaminams.

Ar visada važiuojama tiesiai, ar būna persėdimų?

Atsakymas – ne visada tiesiai. Sklandus transportavimo procesas mikroautobusais į Angliją dažnai reiškia, kad pervežėjas renka daiktus iš kelių adresų Lietuvoje. Gali tekti važiuoti per Kauną, paskui per Klaipėdą, paskui tik į keltą. O Anglijos pusėje irgi – pirmas išleidžiamas Birmingeme, tada Mančesteryje, galiausiai Londone. Jei tau patinka tiesioginis skrydis, geriau samdyk individualų reisą. Bus brangiau, bet greičiau. Grupiniuose reisuose persėdimų dažnai būna nėra, bet stojimų – tikrai. Ir kartais vairuotojai perduoda dalį krovinio kitam kolegai, jei jo maršrutas trumpesnis. Aš to nėra mėgstu, bet logistikoje pasitaiko.

Kas jei mikroautobusas sugenda kelyje?

Tada gyvenimas parodo savo dantis. Normali įmonė turi techninę pagalbą ir draudimą. Sugenda – vairuotojas kviečiasi evakuatorių arba remontą kelyje. Jei gedimas rimtas, gali tekti perkrauti į kitą mašiną. Buvę, kad Belgijoje lūžo sankaba. Mes laukėme penkias valandas. Klientai buvo pasiutę, bet ką padarysi. Gerai, kad gedimas buvo ne Doverio tunelyje – ten baisiau. Tada tos paros virsta trigubomis. Vairuotojas turėtų turėti atsarginį planą, bet realiai viskas priklauso nuo to, kur tu stovi. Ant Vokietijos autobano greičiau atvyks pagalba, negu kokiame Prancūzijos kaime.

Ar vairuotojai padeda nešti daiktus į butą?

Pagal sutartį – dažniausiai ne. Jie dirba vairuotojai, ne krautuvai. Bet jei aukštas be lifto, ir tu vienas su šaldytuvu – normalus žmogus padės. Aš pats padedu, jei matau, kad žmogus neturi jokios vilties. Bet negražu tikėtis, kad vairuotojas nešios tavo sofą iki penkto aukšto. Kartais jie tiesiog fiziškai nesugeba. Buvo atvejis – klientas pyko, kad vaikinas atsisakė nešti pianiną. Aš jam sakau – o tu matai, koks jo svoris? Paklausk įmonės iš anksto, ar yra papildomas krautuvas. Kartais galima užsisakyti, bet kainuos. Nepulk visko tikėtis už dyką. Tai jau tavo daiktai.

atvykus į Angliją – kas toliau

Ar mikroautobusai važiuoja ir į Mančesterį, ar tik į Londoną?

Važiuoja visur. Londonas – populiariausias taškas, bet aš pats esu vežęs į Bristolį, Kardifą, Liverpulį, net Glazgą. Kaina, aišku, kyla, kai toliau nuo Londono. Nes kuras, laikas, mokestis už kelius. Kartais klientai sako – nuvežkit mane į Škotiją. Gerai, bet jei vairuotojas po to turi grįžti tuščias – gali paprašyti apmokėti ir kelionę atgal. Logiška, nors daugelis to nesupranta. Šiaurėje kainos didesnės, nes rečiau važiuojama. Jei randi bendrakeleivių, kurie keliauja ta pačia kryptimi – pigiau. O jei vienas – teks mokėti už visą reisą. Aš patariu – jei ne Londonas, planuok biudžetą atsargiau.

Ar reikia angliško adapterio elektros prietaisams?

Tai tu turbūt juokauji... bet ne, gerai klausi. Anglijoje kištukai kitokie – trys kaiščiai. Mūsų euroveidrodžiai ten netinka. Jei veši kompiuterį, telefoną – pasiimk adapterius. Gali juos nusipirkti ir Londone, bet pirmąją dieną norėsi pasikrauti telefoną. Aš dažnai pamirštu tai pasakyti, o paskui skambinėja – kur kroviklį rasti? Yra universalūs adapteriai, kainuoja kelis svarus. Tik nepadegk saugiklių, nes įtampa kitokia. Pamenu, kažkas susprogdino plaukų džiovintuvą pirmą rytą. Dramos buvo.

Kas būna su daiktais, jei aš negaliu tuoj pat atsiimti?

Laikymas sandėlyje. Daugelis įmonių siūlo kelias dienas laikyti nemokamai, paskui ima už sandėliavimą. Jei žinai, kad atvyksi vėliau – sakyk iš anksto. Buvo situacija: klientas turėjo atsiimti penktadienį, dingo savaitgaliui, pasirodė tik kitą antradienį. Daiktai stovėjo mūsų aikštelėje. Laimei, buvo sausa savaitė. Bet jei lyja – problema. Kai kurios įmonės tuomet atsisako atsakomybės. Gerai, kai yra uždaras sandėlis Londone ar Dovylyje. Blogai, kai tiesiog kiemas pas vairuotojo tėvus. Tai vėlgi – klausk iš anksto. Aš laikau daiktus savo garaže, bet ne ilgiau savaitės. Po to jau reikia mokėti arba ieškoti kito sprendimo.

Ar sekmadieniais taip pat vyksta perkraustymai?

Taip, bet su apribojimais. Sekmadienį muitinės dirba trumpiau arba nedirba tam tikrose punktuose. Be to, kai kurie keliai riboti vilkikams, bet mikroautobusai dažniausiai praleidžiami. Aš pats vengiu sekmadieninių kelionių, nes po savaitės darbų vairuotojai pavargę, o ir tu pats norėtum pailsėti prieš darbo savaitę. Bet jei reikia – organizuojame. Kainuoja brangiau, nes viršvalandžiai. Sekmadieniais sunkiau rasti atidaromą sandėlį ar pagalbą kraunant. Vieną kartą vežėm sekmadienį – visas Londono centras užkimštas turistų. Atvykimas užtruko dviem valandom ilgiau. Tiesiog laiko klausimas. Ne idealu, bet gyvenimas toks.

Kaip su draudimu – jei sudaužo kompiuterį?

CMR draudimas turėtų dengti. Bet yra bet. Jei pats supakavai kompiuterį į maišelį nuo batų ir jis sudužo – draudimas gali nekompensuoti, nes netinkamai supakuota. Aš visada sakau – originalią dėžę arba burbulinę plėvelę. Jei matai, kad vairuotojas krauna daiktus atmestinai – stabdyk. Buvo, kad ekranas atsitrenkė į metalinį kampą. Klientas nufilmavo. Draudimas sumokėjo, bet tai truko mėnesį. Anglijos pusės įmonės kartais vengia mokėti, reikia labai aiškiai įrodyti, kad žala įvyko kelyje, o ne buvo jau sugadinta. Būna biurokratijos. Tad geriau jau iš pradžių neapkurėti daiktų pakavimo.

Kada geriausia užsakyti pervežimą į Angliją mikroautobusu?

Jei gali – bent mėnesiu į priekį. Ypač jei kalba apie rugpjūtį ar rugsėjo pradžią, kai studentai bėga į universitetus. Tada mikroautobusai tirpsta kaip sniegas saulėje. Užsisakius likus savaitei – gausi kainą tik jei kas nors atsisakė. Aš pats turiu eilę kartais iki trijų savaičių. Žiemą lengviau. Bet jei turi datą, nedelsk. Sklandus transportavimo procesas mikroautobusais į Angliją prasideda ne tada, kai mašina atvažiuoja, o tada, kai tu paskambini. Geriau skambink, o ne rašyk – aiškiau bus.

Išvada

Tiesą pasakius, tarptautinis perkraustymas mikroautobusu nėra raketų mokslas. Būna blizgesio, būna rūpesčių. Svarbiausia – rasti normalius žmones, kurie nesiūlys tau aukso kalnų už keturis eurus, ir pats nebūk kietas – planuok iš anksto, paklausinėk, pasirašyk sutartį. Sklandus transportavimo procesas mikroautobusais į Angliją įmanomas tik tada, kai abi pusės kalbasi kaip žmonės. Taip kad ramių kelionių, ir jei ką – skambink. Atgal nepulksiu, bet patarimą duosiu.