Siuntų vežimas į Londoną kas savaitę – ką verta žinoti prieš renkantis pervežėją

Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų. Kartais pagalvoju, kad vairuotojai į Londoną važinėja dažniau nei aš pats į turgų. Taip, siuntų vežimas į Londoną kas savaitę yra realybė, bet ne viskas taip steriliai kaip Google reklamose. Klientai skambina, klausia tų pačių dalykų, o aš atsakau – kiekvieną kartą kitaip, nes situacijos skiriasi. Kartais dėžės atvažiuoja švarios, kartais atrodo, kad jas rideno per visas Europos stotis. Čia surašysiu dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu kone kasdien, kad žinotumėt, į ką kreiptis.

Kaip tai veikia praktiškai

Ar tikrai kas savaitę važiuoja mašinos į Londoną?

Taip, važiuoja, bet reikia patikslinti – ne kaip traukinys, lygiai 8:00 pirmadienį. Mes turime reguliarius reisus, dažniausiai vidury savaitės ir savaitgalio pradžioje. Kartais dėl vairuotojų ligų ar gedimų reisas nukeliamas per dieną. Taip buvo praėjusį mėnesį, kai stabdžiai nusispaudė Prancūzijoje. Bet faktas lieka: siuntų vežimas į Londoną kas savaitę yra mūsų standartas, ne išimtis. Klientams tai patogu, nes nereikia laukti pusantros savaitės kaip su jūriniais konteineriais. Tiesiog reikia suprasti, kad čia gyvas organizmas, ne robotas.

Kiek dienų užtruks siunta nuo durų iki durų?

Paprastai trys-keturios darbo dienos. Žinot, tas maršrutas per Vokietiją, Belgiją, kanalas – tai laikas. Kartais pasienyje eilės, kartais M25 aplink Londoną stovi kaip įbestas. Vieną kartą siunta dėl streiko Doverio uoste kyšojo papildomą parą. Tai nėra ta situacija, kai pirmadienį išleidom, antradienį jau Belgrave Road prie durų. Trečiadienis ar ketvirtadienis – realistiškiau. Jei skubų variantą imti – kaina kitokia, bet galim tartis.

Ar galiu pats atnešti siuntą į jūsų sandėlį Vilniuje, ar būtina kurjeris?

Žinoma, galit. Mes turim punktą netoli centro, tikslaus adreso čia nedėsiu – siunčiam asmeniškai. Kai kurie klientai patys atveža, nes taip sutaupo 15-20 eurų vietiniam kurjeriui. Aišku, būna tokių, kurie atneša be jokios pavardės ant dėžės ir stebisi, kad nežinom, kam siųsti. Tai prašau, lipduką kokią užklijuokit. Jei patys neatnešit, pasiimam iš namų, Vilniuje papildomai kainuoja, bet nežymiai. Svarbiausia, kad mes žinotume, kiek vietos skirti, nes kartais atveža tris kartus daugiau, nei buvo žadėta telefonu.

Ar imat siuntas ir iš Kauno, Klaipėdos, ar tik iš sostinės?

Imam iš visos Lietuvos. Logiškiausia iš Vilniaus, kur bazė. Bet jei Kaunas – vairuotojas pasiima maršrute arba per tarpininkus. Iš Klaipėdos – reiks ilgiau laukti, kol į pagrindinį sąstą patenka. Buvo atvejis, kai klientas iš Palangos vežė – teko tartis atskirai. Kaina kinta minimaliai, bet laikas kitas. Svarbu, kad adresas teisingas ir telefonas veikia, nes jei kurjeris negali prisiskambinti, siunta grįžta į ratą. Tai tiek, kas liečia regionus.

Kaip man sužinoti, kurią dieną būtent mano siunta išvažiuoja?

Skambinat arba rašot – tvarkaraštis formuojasi sekmadienio vakarą. Kai kurie nori žinoti mėnesiui į priekį, bet aš pasakysiu atvirai – nežadėsiu to, ko kontroliuoti negaliu. Jei reisas vasario 15 d. suplanuotas, kitą savaitę gali tekti pervaryt. Mes siunčiam patvirtinimą likus dienai iki išvykimo. Realus siuntų vežimas į Londoną kas savaitę – ne traukiniai, kasdien lygiai 12:00, bet arti to. Tiesiog susisiekiam ir suderinam – telefonas, ne pasaka.

Apie kainas – visi nori žinoti

Kiek kainuoja siuntų vežimas į Londoną, sakot gerą kainą turiot?

Čia kaip pas odontologą – pirmiausia reikia pažiūrėt. Maža dėžė su rūbalais – 35-45 eurus. Jei trijų kamerų šaldytuvas – virš šimto. Kadangi siuntų vežimas į Londoną kas savaitę vyksta nuolat, galim pasiūlyt geresnę kainą negu tie, kur surenka mėnesį ir tada vieną kartą išleidžia. Lyginti su paštu nesąžininga – paštas į skyrių, mes iki durų. Aš stengiuosi, kad kaina būtų protinga, ne iš ypač žemos kategorijos, nes ten kitos problemos tyko.

Ar kaina priklauso nuo to, ar siunta sunki, ar didelė?

Taip, nuo tūrio ir svorio. Standartinės dėžės tvarkoje, bet jei jūsų kartonas išeina iš normų – užima dvigubai vietos. Kartais dvidešimt kilogramų dėžę vairuotojas vienas beveik nepakelias. Tada fizinis darbas kainuoja. Buvo atvejis su dvidešimt aštuoniomis poromis batų – supakuota į milžinišką maišą, svoris monstriškas. Perskaičiavom, nes taip nesąžininga kitiems. Standartas – iki 30 kg vienetui, bet ir čia lankstumo yra. Svarbu, kad nebūtų pavojaus sveikatai kraunant.

Ar yra kokių nors mokesčių, kuriuos sužinau tik vėliau?

Nemėgstu slėpti, bet rinkoje pasitaiko kompanijų, kurios prideda degalų antkainį, krovimo mokestį. Pas mus kaina galutinė, jei viskas pagal sutartį. Bet yra vienas BET. Jei jūsų siunta viršija asmeninius kiekius – dešimt identiškų maišelių pardavimui – muitai Londone iškrenta iš jūsų kišenės. Tai ne mūsų mokestis, tai valstybė. Kartais klientai to nesupranta ir pykstasi ant mūsų. Mes perspėjam iš anksto, bet ne visi skaito iki galo. Tiesiog būkit atviri, ką vežat.

O jeigu apsimetu, kad siunta mažesnė – ar galima sutaupyti?

Nu ne. Tik nereikia. Matuojam, sveriam, o melas gadina santykius. Buvęs atvejis prieš porą metų – žmogus sakė, kad ten seni žaislai, o ten dalių konteineris pardavimui. Muitinėje dvigubai apmokestinta, areštuota savaitę. Klientas prisidirbo pats, bet ir mums problemų pridarė. Sąžiningumas yra pigiau. Kartais prisipažįstu, kad retkarčiais ir patys paskaičiuojam apytiksliai, bet ta savyra visada jūsų naudai, ne prieš jus. Tiesiog nesivelkit į nesąmones, nesusidarysit problemų.

Ar reikia draudimo ir kiek jis papildomai kainuoja?

Reikia, jei vertė didesnė negu du šimtai eurų. Draudimas kainuoja du tris eurus už šimtą vertės – nebrangu, o nervingų nulių sumažina. Aš pats siūlau daryt, ypač elektronikai. Buvo atvejis su monitoriumi – ekranas atvažiavo pažeistas, matyt, statybų įrankiai šalia slėgė. Be draudimo – žiūrėtumėm vieni kitiems į akis, o su juo – kompensacija per savaitę. Aišku, pakavimas turi būti nepriekaištingas, bet draudimas yra oro pagalvė blogiausiam atvejui. Nepagailėkit tų kelių eurų.

Ko dar per tiek metų prisižiūrėjau

Ar tikrinate, kas viduje, ar galiu siųsti tą maisto džiovintuvą draugei?

Ne, jei tai asmeniniai daiktai. Tikim kliento žodžiu, nors sutartyje aiškiai draudžiama ginklai, narkotikai, šviežias maistas. Kartais žmogus įmeta aguonų pyragą mamai – mažas pyragas dar niekam nepakenkė, bet šiaip neleistina. Kai kurios bendrovės atidarinėja kiekvieną dėžę – mes taip neinscenizuojam. Bet jei forma keista, svoris neatitinka – pasidomim. Didžioji dauguma sąžiningi, bet tas vienas procentas gadina statistiką. Jūs nepatingėkit pasirašyti, kad nesate velnio nešėjas.

Kas būna, jei dėžė kelionėje sulūžta?

Tikras klausimas. Kartais atsitinka, ypač jei kartonas buvo naudotas dar nuo kalėdinio laikotarpio ir jau silpna sienelė. Mes bandome saugot, bet mašinoje pusšimtis dėžių, visų nepakabinsim ant aukso siūlo. Kiekviena fiksuojama, bet fiziškai sutrynyti gali per neapdairumą. Jei mūsų kaltė – atsilyginam pagal sutartį. Jei blogas pakavimas – pats kaltas. Patarimas: nepagailėkit normalaus kartono. Nepiginkit ant plastikinių dėžučių iš turgaus, nors vilioja kaina. Storis turi būti rimtas, ne bulvių maišo lygio.

Ar galima vežti dviratį, ar tai jau krovinys, o ne siunta?

Galima, bet tai jau nebe standartinė siunta – krovinys. Vienas dviratis dar neatrodo baisiai, bet reikia papildomo vietos, o mašinoje erdvė ne guminė. Kartais klientai siunčia po tris šeimai – tada derinam atskirai. Kaina kyla ne dėl to, kad pikti, o todėl, kad vietos nebeužtenka kitiems. Aš mėgstu, kai dviračiai nunulinti ir apvynioti – mažiau rizikos, kad pedalas įbadys kaimyno lagaminą. Realus siuntų vežimas į Londoną kas savaitę reiškia, kad vietą reikia užsirezervuoti. Nenumokit ateiti likus dienai.

Ar imate gabenti baldus, pvz., fotelį ar komodą?

Imam, bet čia jau perkraustymo lygis. Fotelis, komoda, sulankstoma lova – telpa, jei dar laisva. Kaina priklauso nuo gabaritų. Vieną kartą vežėme sofą į Harrową – vairuotojas sprendė galvosūkį kaip sutalpinti. Sodinamės ne pagal valandas, o pagal erdvę. Jei baldai dideli, kartais pigiau nuomoti atskirą mažą transitą, bet tai brangiau nei mūsų reguliarus reisas. Skambinkit, nufotografuokit, mes įvertinsim. Kartais atsiunčiat nuotrauką, aš galvoju, kad tilps, o pasirodo – kampas per didelis. Tada tenka persiplanuot.

O jei aš pakuoju kaip mokykloje mokė – ar užtenka burbulinės plėvelės?

Kartais užtenka, bet dažnai ne. Ji saugo nuo smūgių, bet ne nuo spaudimo iš šonų. Kartono sluoksniai turi būt rimti, o viduje – putos arba plėvelė. Ypač keramikai, stiklui. Buvau matęs, kaip porcelianas supakuotas į laikraščius – atvažiavo šukių dėžė. Laikraščiai – spausdintas popierius neturi amortizacijos. Kita vertus, kartais apsikrauna putų sluoksnių tiek, kad dėžė sveria dvigubai – perteklius. Auksinė vidurio linija, bet jei klausiat, ar keliaujantys daiktai turi pakentėt – geriau per daug putų, negu per mažai. Aš taip manau jau dvidešimt metų.

Blogos naujienos, kurių niekas nesako

Ar visos įmonės, kurios skelbiasi vežančios kas savaitę, iš tikrųjų taip dirba?

Ne, dalis meluoja. Surenka siuntas dvi savaites, tada išsiunčia kartą, o jūs laukiate mėnesį. Arba perduoda trečiajai šaliai, kuri pradeda tik kai prisipildo. Mes pažįstam rinką, dirbam dvidešimt ketverius metus. Yra firmų, kurių pavadinimus vertėtų tarti tik pravydomis. Kaip atskirti? Paklauskite konkrečios datos: jei negali pasakyti, kurią dieną šią savaitę važiuoja mašina – vilkitės. Tikras siuntų vežimas į Londoną kas savaitę turi turėt sąstovą, o ne tik pažadus. Mes siunčiam nuotraukas iš kelio, stengiamės būti atviri.

Ar buvote matęs, kad kliento daiktai tiesiog dingo?

Deja, taip. Prieš dešimtmetį vienas vairuotojas pasisavino tris siuntas – radom po mėnesio, bet tai buvo nemaloniausias pusmetis. Dabar kameros mašinose, sąrašai griežtesni. Bet rinkoje rizika egzistuoja, ypač su subrangovais be atsakomybės. Pasitaiko ir klaidingų adresų, kai siunta atiduota daugiabučio 5 numeriu, o reikėjo 15. Tada rasti Londone beveik neįmanoma. Ne dėlto, kad blogi žmonės – chaosas dideliame mieste. Todėl sakau: rinkitės tuos, kurie dirba atvirai, eikit į akis, o ne tik pagal kainą.

Ar Londono muitinė dažnai kabinėjasi prie mūsų siuntų?

Muitinė po Brexit – visai atskira opera. Jei siunčiate asmeninius daiktus – paprastai neprikabinama. Bet jei viduje nauji daigtai be dokumentų, automobilių detalės ar kosmetika partijomis – tada tikrinimas vyksta. Kartais Delovor (oi, Doveris, atsiprašau) uoste sustoja laivas ir visi laukia. Tiesa, siuntų vežimas į Londoną kas savaitę vyksta keltu per kanalą, ir ten muitinės inspektoriai kartais pasirenka mūsų mašiną atsitiktine tvarka. Ne visada, bet procentas egzistuoja. Geriau pripažint, kad taip būna, negu žadėt, jog pralėksite kaip vėjas.

Ar galima pasitikėti tais, kurie žada per 2 dienas Londonas-Vilnius?

Galima pasitikėti stebuklais tiek, kiek jų būna. Iki Londono maždaug tūkstantis trys šimtai kilometrų, realiai važiuoji dvi paras. Pirmadienį išleisti, o jau trečiadienį Londone? Tik lėktuvu, o tai brangu. Kiti operatoriai turi didelę partnerę Londone, surenka ir perduoda, bet ne visada taip. Dažnai tai rinkodarinis triukas. Nuo durų iki durų trimis-keturiom dienom – tai jau greitai. Nesiūlau tikėti pasakomis, nes paskui lieka pykčiai. Eilinis siuntų vežimas į Londoną kas savaitę turi savo fizinius limitus ir tuos limitus diktuoja ne aš, o geografija.

Paskutiniai patarimai prieš siunčiant

Kada geriausia išsiųsti siuntą, jei man skubu?

Siųskit antradienį arba trečiadienį. Pirmadienis chaotiškas – savaitgalio užsakymai griūva ant stalo. Ketvirtadienis jau riba, nes penktadienį reikia būti kanale, o jei ten eilės ar prastas oras – nepasieks paskirstymo. Aš asmeniškai rekomenduoju vidurį savaitės. Prieš šventes visi skuba, tada net kas savaitę važinėjantys vairuotojai pervargsta. Geriau savaitę anksčiau negu dieną prieš Velykas. Tiesa, kartais ir vasarį spaudimas mažesnis nei rugsėjį, kai vaikai grįžta į mokyklas. Bet tai jau smulkmenos.

Ar reikia kažkokių dokumentų, jei siunčiu asmeninius daiktus seseriai?

Reikia sąrašo, ne parduotuvės čekių. Trumpas aprašymas: kas viduje, vertė, kam skirta. Jei asmeniniai daiktai, vertė iki 250 eurų – nieko papildomo. O jei gauna penkias dėžes drabužių pardavimui – jau prekyba, jau muitai. Rašau atvirai: duokit apytikslę vertę ir paskirtį. Kartais klientas vadina tai "dovana", o viduje dešimt naujų telefonų dėklų. Tada muitinė nėra kvaila. Geriau "naudoti rūbai, knygos – vertė 80 eurų". Paprasta ir apsaugo. Svarbu, kad nenuvertintumėte sąmoningai – vėlgi, ta pati bėda kaip ir su svoriu.

Ar galima sekti siuntą, ar tik skambinti ir klausti?

Galima, bet nesitikėkit DPD lygio GPS. Turime kontaktinį vairuotoją ir WhatsApp. Dažnai žinom, kuriuo keliu važiuoja, kur sustojo. Jei norit stebėti kaip mašina internetu – brangiau ir kita paslauga. Mes siunčiam atnaujinimus ryte, vakare, kai išlips iš keltos. Kartais ryšys tunelyje dingsta, kartais vairuotojas pamiršta pakraut telefoną. Tai ne visada realiu laiku, bet esmė žinote, ar jūsų siunta keliauja šią savaitę, ar buvo perkelta. Skambutis vairuotojui 23 valandą nakties nepadės, tik sugadins nervus abiem pusėm.

Ką daryti, jei gavėjas Londone nėra namie pristatymo metu?

Paskambinam iš anksto sutartu numeriu. Jei neatsiliepia – paliekam pas kaimyną, jei sutinkat, arba vežam į punktą Londone, dažnai šiaurinėj daly. Papildomai apie 5-10 svarų per dieną. Geriausias variantas – suderit laiko tarpą. Yra buvę, kad žmogus nurodė daugiabutį, neatsiliepė, o administratorius žino tik vardą. Tada siunta sukasi ratu. Patarimas: duokite du kontaktinius numerius. Ne vieną, nes jei telefonas išsikrovęs, daiktai merdi Londone. Be to, pasitaiko, kad pats klientas pamiršta, jog užsakė siuntą – tada niekas neatidaro durų iš principo.

Ar verta vežti daiktus į Londoną pats, ar geriau patikėti profesionalams?

Jei turit mikroautobusą ir laiko – važiuokit. Bet kuras, keltas, draudimas, Londono keliai, miegas transe – išmuša vytį. Mano galva, jei daugiau nei keturios dėžės, profesionalas atsieis pigiau. Jūsų laikas irgi pinigai. Londono centras psichologiškai sunkus net man, o jūs pirmą kartą? Siuntų vežimas į Londoną kas savaitę – tai mūsų kasdienybė, o jums – galvos skausmas savarankiškai. Verčiau atsiųsit siuntą su manim, o patys pasiimsit lėktuvu.

Ar galiu siųsti augalą mamai į Londoną?

Augalai – problema. Gyvi augalai reikalingos fitosanitarinės pažymos, kurių niekas neturi. O mašinoje temperatūra svyruoja, augalas nuvys. Buvęs atvejis, kai supakavo vijoklinę palmę – atvažiavo lapų kupeta ir liūdnas šaknų kamuolys. Siunčiam geriau sėklas, ne vazoninius. Nežinau tiksliai dėl visų žolių atvejo (gali būt, kad medicininės žolelės tai kitaip), bet paprastas kambarinis nepraeis. Tegul mama nusiperka IKEA Londone, ten pigiau nei transportas ir nervai. Augalai ne mūsų draugai kelyje.

Ar jūsų vairuotojai lietuviai, ar samdote užsieniečius?

Dauguma lietuviai, bet turim ir lenkų, kartais ukrainiečių pagalbinių. Svarbu ne pilietybė, o patirtis. Vienas lenkas kalbėjo penkias kalbas ir tvarkėsi su muitine geriau nei aš pats jaunystėje. O vienas jaunas lietuvis pradžiai supainiojo Gatwicką su Greenwich – bet visi mokomės. Kas savaitę važinėti tą pačią trasą mechaninis darbas, bet reikia atsakomybės. Svarbiausia, kad žmogus žinotų: ant paketo yra ne tik štrixas, o kieno nors laiškas ar dovanos. Tai mentalitetas, ne pasas, svarbiausias.

Iš visos širdies siūlau nesijaudinti per daug, bet ir neveikti atmestinai. Siuntų vežimas į Londoną kas savaitę yra gyvas procesas, ne kompiuterio algoritmas. Siųskite protingai, pakankite gerai, rinkitės tuos, kurie dirba atvirai. Jei ką – skambinkit, net jei nerasit manęs, kolega paims ragelį. Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad sąžiningumas veža toliau nei šiuolaikinis marketingas. Sėkmės kelionėje jūsų daiktams.