Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Siuntų transportavimas artimiesiems į Angliją: kaip tai veikia iš tikrųjų
Žmonės nuolat skambina ir klausia, kaip greičiausiai ir mažiausiai kainuojančiai nusiųsti siuntą giminaičiui į Angliją. Dar prieš du dešimtmečius viskas buvo kitaip – važiuodavome su fūra ketvirtadienį, pakraudavo Šiauliuose, ir šeštadienį jau budavome East Midlands. Dabar rinka prigrūsta pasiūlymų, o kiekvienas antras skelbiasi pervešiąs per penkias dienas į bet kurį UK kampelį. Bet ar taip ir yra? Aš jau dvidešimt trejus metus vežioju krovinius tarptautiniais maršrutais ir galiu pasakyti – siuntų transportavimas artimiesiems į Angliją gali būti ir pigus, ir greitas, jei žinosite kelis paprastus dalykus, kuriuos dabar ir bandysiu paaiškinti.
Kainos, terminai ir šūkiai apie "greitai bei pigiai"
Kiek maždaug kainuoja siuntų transportavimas artimiesiems į Angliją?
Na, čia klausimas, kuris gali erzinti, bet suprantu – visi nori orientacijos. Šiuo metu standartinė dėžė iki 30 kg kainuoja nuo 30 iki 50 eurų, priklausomai nuo to, ar vežėjas važiuoja tiesiai, ar surenka siuntas iš kelių klientų. Į Londoną pigiau, nes fūros važiuoja kas antrą dieną, o į Šiaurės Velsą gali kainuoti dvigubai daugiau. (na, ne dvigubai, bet brangiau, atleiskit). Buvo atvejis, kai močiutė iš Rokiškio nenorėjo mokėti 40 eurų – pasirinko 20 eurų pasiūlymą iš skelbimo. Siunta dingo tris savaites.
Ar tikrai pigiau siųsti per vežėją, o ne per DHL?
Per DHL ar UPS gauni stebėjimo numerį, gražų lipduką ir žinai, kad ryt 9–13 bus pristatyta. Bet mokėsi 100 ar net 150 eurų už standartinę dėžę. Tarptautinio pervežimo bendrovės, kurios specializuojasi į emigrantų siuntas, ima gerokai mažiau. Trūkumas? Laikas lankstus. Kartais paima pirmadienį, bet transportas pajuda tik tada, kai prisipildo. Užtat kai siunčiau svainiui į Bristolį dėžę su įrankiais – mokėjau 40, o ne 90 eurų. Skirtumas akivaizdus, tiesiog reikia tilpti į jų grafiką.
Sako, kad per savaitę atveža... o ar tikrai taip greitai būna?
Kartais taip. Jei vežėjas važiuoja trečiadienį iš Vilniaus ir pristato ties Birmingamu penktadienį – per keturias darbo dienas galima tikėtis. Tačiau būna, kad mašina stoja dėl gedimo, pasienyje per ilgai tikrina, arba vairuotojas apsirgo. Tai jei reikia gimtadieniui būtent septintą dieną – neverčiau rizikuoti. Geriau siųsti anksčiau. Nes planų planai, o fūroje vietos ne visada pakanka tam greičiui, kurį žada reklama. Realybė kitokia nei skelbimai.
Ką daryti, jei reikia nugabenti didelę dėžę su striukėm į Škotiją?
Didelės apimties, bet lengvos siuntos yra bėda. Kainą lemia ne tik svoris, bet ir tūris. Turėjau klientą, kuris siuntė penkias dideles dėžes su drabužiais į Edinburgą. Svoris buvo tik 60 kg, bet užėmė pusę europaletės. Kaina iššoko. Jis skambino supykstamai, kad "kodėl brangu, juk tai striukės". Suprantu emociją, bet fūroje vietos kaina brangesnė už svorį. Į Londoną pigiau. O į Škotiją reikia palaukti pilno krovinio arba mokėti už dalį transporto. Kitaip neišspausi.
Pakuotė, maistas ir draudimas – viskas, kas draudžiama, bet vis tiek siunčiama
Kaip reikia supakuoti siuntą, kad ją saugiai pristatytų?
Pirmiausia – dviguba siena. Nenaudokite senų bananų dėžių. Geriausia banguoto kartono dėžė. Viduje – burbulinę plėvelę, ypač kai siunčiate elektroniką. Buvo atvejis prieš pusantrų metų – vaikinas siuntė tėvui kompiuterį. Supakavo į drabužių maišą ir kelias visas jis... nelabai gerai atrodė. Užspauskite dėžę lipnia juosta ir nespauskite – bus kitų dėžių ant viršaus. Fūroje niekas nestato jūsiškės kaip kristalo. Nepagrįskite tuo, kad parašėte "atsargiai". Tai retai kas skaito.
O jeigu mama nori atsiųsti sūrelio, namų lašinių... tai galima?
Oficialiai – gyvūniniai produktai negali būti įvežami į Jungtinę Karalystę be veterinarinio patvirtinimo. Bet realiai? Aš mačiau, kad mamos įkiša sūrelį ir niekas nepasako. Dėžėje rizikingiau. Jei muitinė atidarys ir suras dešrą – gausite laišką, kad sunaikino, arba gavėjas mokės baudą. Aš toms močiutėms sakau – siųskite sausuosius produktus, sausainius, grybus. Dėl lašinių... nesu šimtu procentų tikras, kaip dabar po Brexit tiksliai, bet anksčiau konfiskuodavo. Verčiau ne. (nors močiutės vis tiek siunčia, žinau).
Kiek kilogramų gali sutalpinti į vieną standartinę dėžę be to, kad kaina iššoktų į kosmosą?
Standartinė dėžė – tai dažniausiai apie 60 cm kraštinės. Svorio riba daugumoje ekonominių siuntų yra 30 kg vienetui. Bet čia gudrybė: trys dėžės po 20 kg dažnai kainuoja mažiau nei viena 60 kg siunta, nes dideli svoriai skaičiuojami kaip kroviniai. Nors kai kurios kompanijos skaičiuoja kiekvieną dėžę atskirai. Jei visas jūsų krovinys telpa į vieną surinktą vietą fūroje – galima derėtis. Svarbiausia neperžengti tos 30 kg ribos vienoje dėžėje, jei nenorite mokėti kaip verslo klientas. Tada jau kita kainų lentelė.
Muitai, dokumentai ir brexitinė sumaištis
Ar mano broliui reikės mokėti muito mokesčių Lietuvoje ar Anglijoje?
Čia visi pasiklysta. Kai siunčiate asmenines siuntas į Angliją, jei tai dovana artimiesiems ir vertė neviršija 45 svarų (na, gal panašiai, skaičiai keičiasi), teorija tokia, kad muito mokėti nereikia. Bet praktikoje muitininkas gali nuspręsti, kad turinys atrodo kaip komercinis. Klientas Anglijoje gali gauti pranešimą sumokėti VAT. Aš nesu muitinės agentas, (nors kartais jaučiuosi kaip pusiau toks), todėl tiksliai pasakyti negaliu kiekvienos situacijos. Bet norma – siuntėjas pažymi deklaruotą vertę, o jei per brangu – gavėjas dengia skirtumą UK. Ne Lietuvoje.
Brexit... aš vis dar nesuprantu, ar kas pasikeitė siunčiant siuntas į Londoną?
Pasikeitė. Anksčiau laisvas judėjimas reiškė, kad dėžė važiavo beveik kaip Lietuvoje. Dabar tai yra trečioji šalis, nors su specialiu susitarimu. Ką tai reiškia paprastam žmogui? Kad prekės su PVM mokamos čia, o Anglijoje gali tekti mokėti importo mokestį. Ir vėlgi – asmeninės siuntos turi išimtis. Bet jei siunčiate daiktus, kurie atrodo kaip nauji... muitininkas turi teisę įtarti komercinį siuntimą. Buvo atvejis, kai vyras siuntė penkis porų sportbačių į Leicester. Muitinė užtraukė mokesčius – o juk tik dėdės dovana! Dabar daugiau popierių.
Tyrimams – ar aš galiu siųsti vitaminų seseriai su vaikais?
Vitaminai, papildai... Hmm. Čia aš tikrai nežinau iki galo, nes teisės aktai stringa tarp maisto papildų ir vaistų ribos. Kiek atsimenu, asmeniniam naudojimui kiekis turi būti nedidelis. Vienuolika buteliukų turbūt praeis kaip dovana. O jei siunčiate dėžę pilną kolageno į Brightoną – bus blogai. Rekomendacija – siųskite atidarytas pakuotes, ne parduotuvines, tada aišku, kad ne pardavimui. Bent jau taip sako kolegos. Gal geriau per oficialią vaistinę pažiūrėti, o ne per mane. Aš vežu daiktus, vaistininkas žino vaistus. Kartais specializacija turi reikšmės.
Kur rašyti siuntos vertę – ant dėžės ar atskirame popieriuje?
Ant dėžės rašykite tik gavėjo adresą. Vertę, aprašymą, sąrašą – dėkite į vidų tarp daiktų, ir dar vieną kopiją priklijuokite ant dėžės lipniam voke. Kodėl? Nes jei lipdukas nušlampa arba nubyriniai kelionėje, muitininkas atidarys dėžę, rasis viduje popierių ir perskaitys. Buvo nutikimas prieš šešerius metus: etiketė nukrito, dėžė atsidūrė pasienio sandėlyje be istorijos. Savaitę klientas bandė įrodyti, kad tai jo siunta. Dabar visiems sakau – viduje visada popierius. Ir telefono numeris. Du kartus.
Kas stringa realybėje – praradimai, vėlavimai ir ne tokie jau švarūs vežėjai
Ar būna, kad siuntos pasimeta važiuojant į Birminghamą?
Taip. Retai, bet būna. Ypač kai siunta kraunama ne tiesiai, o per terminalus. Paimta Kaune, nuvežta į sandėlį Vilniuje, perkrauta į fūrą, tada Lenkijoje dar perskirstyta. Kiekvienas perkrovimas – rizika. Turėjau situaciją: dėžė su vaikų žaislais turėjo atsidurti Birmingame, atsirado... Hm, ar tai buvo Glazgas? Ne, Liverpulyje depo. Rado po dešimt dienų. Draudimas dažnai nepadaengia praradimo, jei vertė per maža. Siunčiant vertingus daiktus artimiesiems į Angliją – fotografuokite turinį prieš pakraudami. Rimtai.
Kodėl kai kurios įmonės pažada per tris dienas, bet siunta važiuoja dvi savaites?
Yra tokių tarpininkų, kurie pasiima jūsų siuntą, o paskui laukia, kol surinks pakankamai krovinių. Šaukia "express pervežimas į Angliją", o realiai dėžė stovi jų garaže dar keturias dienas. Klientai skambina, pykstasi. Patariu – klauskit, ar turi nuosavą transportą. Jei neturi savo mašinos – bus delsimas. Nekaltinkite vairuotojo. Kartais jis net nežino, kad jo paslauga buvo parduota prieš savaitę. Štai tokia šio verslo tamsioji pusė. Negraži, bet reali. Aš tokių nelabai mėgstu.
Ar tiesa, kad pigūs tarptautiniai pervežimai į Angliją dažnai reiškia prastesnę kokybę?
Ne visada, bet dažnai taip. Kai kaina žemiau rinkos vidurkio dvidešimčia eurų – klauskite, kodėl. Galbūt studentas su pažįstamo mikroautobusiuku. Gal įmonė be draudimo. Buvo atvejis: ponia rado skelbimą, kur siuntų transportavimas artimiesiems į Angliją kainavo 15 eurų. Dėžė atėjo sutraiškyta, nes stovėjo ant grindų be tvirtinimo tarp kitų daiktų. Pigesnė paslauga dažnai reiškia mažiau saugumo. Nebūtinai blogesnį vairuotoją – jis gali būti puikus – bet krovos sąlygos fūroje gali būti minimalistinės. Jei drabužiai – ok. Jeigu modeliukai – rizikinga.
Buvau girdėjusi, kad kartais vežėjai permeta siuntas iš vienos mašinos į kitą – ar tai normalu?
Dar ir kaip. Paimama Klaipėdoje, atvežama į terminalą Kaune. Ten perkraunama į didelę fūrą, o Anglijoje gali persėsti į mažesnį mikroautobusiuką. Kiekvienas persikrovimas – normalus procesas, bet rizikingas. Kartais dėžės meta, nes skuba. Kartais pamiršta pažymėti "dėžutė su stiklu". Tai jei siunčiate kažką trapią, rašykite didelėmis raidėmis angliškai ir lietuviškai. Ir geriausia – apvyniokite putplasčiu tol, kol atrodys kaip astronautas. Tada nėra bėdos. O gal ir bus, bet mažesnė.
Gyvenimiški niuansai, kuriuos patikrina tik praktika
Ar reikia siuntos gavėjui būtinai namie, kai vežėjas atveža?
Ne visada, bet pageidautina. Jei privatus vežėjas, jis paskambins kai jau atvažiuoja į rajoną. (ta prasme, kai netoli). Jei niekas neatidaro, kartais palieka pas kaimyną. Kartais – prie durų, jei saugu. Bet oficialių kompanijų kurjeriai grąžina į terminalą. Tai jei dukra dirka ligoninėje pamainomis – sutarkitės dėl dienos. Arba palikite raktus kaimynui, bet tik tam, kuriuo pasitikite. Nors... jei kaimynas pasiims svetimą siuntą... tada jau ne mano problema. Ką aš žinau.
Ką daryti, jei giminaitė gyvena ketvirtajame aukšte be lifto?
Turiu atvirai pasakyti – tarptautiniai pervežimai tokiu atveju yra skausmas. Vairuotojas atvažiuoja, atidaro duris ir... jis vienas. O teta laukia ketvirtame. Kurjeriai neprivalo nešti be lifto aukščiau nei pirmas aukštas. Nebent mokate papildomai. Kartais vairuotojas pasiūlo padėti. Kartais prašo pagalbos. Bet nėra taisyklės. Jeigu siunčiate sunkią dėžę į Oldham, perspėkite iš anksto – reikės vyro arba draugų. Kitaip dėžė liks laiptinėje. Ir ten nėra taip saugu, kaip pasakytų agentūros. Ypač vakarėjant.
Jei siunčiu antrą kartą tą pačią mėnesį – ar būna lojalumo nuolaidų?