Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Siuntų surinkimas nuo durų iki durų į Angliją
Įvadas
Siuntų surinkimas nuo durų iki durų į Angliją – tai paslauga, kuri per pastaruosius metus tapo kone populiariausia tarp tų, kurie nori pergabenti asmeninius daiktus, baldus ar verslo prekes be jokio streso. Aš šioje srityje dirbu jau aštuntus metus, ir galiu pasakyti – kartais viskas praeina sklandžiai, o kartais tenka spręsti netikėtas problemas, kurių klientai net nesitikėjo. Šiame straipsnyje (na gerai, šitame tekste) papasakosiu, kaip iš tikro veikia durų iki durų siuntų gabenimas į Angliją, kokie kainų skirtumai, ką reikia žinoti apie muitinę, ir kaip neapsigauti rinkdamasis paslaugų teikėją. Nes tikrai yra įmonių, kurios žada golden mountains, o po to prasideda nemalonumai.
Ką reikia žinoti prieš užsakant
Kaip apskritai veikia siuntų surinkimas nuo durų iki durų į Angliją?
Paprastai tariant, viskas prasideda nuo to, kad tu susisieki su įmone, kuri teikia tokias paslaugas. Jie atsiunčia žmogų, kuris įvertina tavo siuntas – kiek jų, kokio dydžio, ar yra kažko ypatingo (pavyzdžiui, stiklo, brangių daiktų, mašinos dalys). Po to gauni kainos pasiūlymą. Jei sutinki, sutariama dėl atsiėmimo datos. Tada ateina diena, kai atvažiuoja mikroautobusas ar sunkvežimis, kraunate daiktus, ir jie keliauja į Angliją. Ten kitas vairuotojas ar partneris pristato tiesiai į nurodytą adresą. Viskas. Pagrindinis privalumas – tau nereikia niekur važiuoti, nieko tvarkyti pats.
Kuo skiriasi siuntų surinkimas nuo durų iki durų nuo paprasto siuntimo?
Paprastai siuntei savo daiktus iki sandėlio ar pašto, o čia viskas vyksta tavųjų namų slenksčiuose. Surinkimas nuo durų iki durų į Angliją reiškia, kad paima būtent ten, kur tu nurodai Lietuvoje, ir atiduoda ten, kur nurodai Anglijoje. Nieko tarpinio. Nereikia savo rankomis vežioti iki terminalo, nereikia patiems užpildinėti sudėtingų muitinės dokumentų (nors kartais vis tiek reikia kai ką pasirašyti). Skirtumas dar ir tas, kad paprastai siuntos būna mažesnės – kelios dėžės, baldų gabalas, o ne pilnas konteineris.
Ar brangesnis nei pats vežti per ferry?
Taip, bet ne visada tiek, kiek gali atrodyti. Jei vežiesi pilną mikroautobą ar net didesnę mašiną, ferrys kaina gali būti panaši ar net pigesnė. Bet tada tu vairuoji pats, krauni, iškrauni, gaišini laiką, o jei kas nutinka kelyje – viskas ant tavęs. O čia už tave viską daro kiti. Aš visada sakau klientams: pasiskaičiuok savo laiko vertę. Jei dirbi ir uždirbi 15 eurų per valandą, o kelionė trunka 30 valandų – jau 450 eurų tavo laiko. O dar degalai, maistas, nakvynė. Kartais tas skirtumas nėra toks jau didelis.
Kiek laiko trunka siuntų pristatymas į Angliją?
Dažniausiai – nuo 3 iki 7 darbo dienų. Bet čia priklauso nuo keleto dalykų: nuo to, kur Lietuvoje esi, iki kur Anglijoje važiuoja, nuo užsakymo dydžio, nuo to, ar nėra kamščių prie uostų. Kartais būna greičiau, kartais lėčiau. Buvo atvejis, kai siunta iš Kauno iki Birmingamo užtruko 4 dienas, o kartais iš Vilniaus iki Londono prireikė 8 dienų. Pagrindinis dalykas – niekada nežadi klientui konkrečios dienos, jei nori būti sąžiningas. Geriau sakyti "maždaug" nei vėliaanois aiškintis.
Kokia tikėtina kaina siuntų surinkimui į Angliją?
Čia labai priklauso. Mažas siuntas – dėžė, du krepšiai – gali kainuoti nuo 200 iki 350 eurų. Vidutinis mikroautobuso krovinys (gal 10-15 dėžių, keli baldai) – nuo 500 iki 900 eurų. Pilnas mikroautobusas iki 3.5 tonos – nuo 800 iki 1300 eurų. Bet tai labai orientaciniai skaičiai. Kartais būna brangiau, jei reikalingas ypatingas tvarkymas (pavyzdžiui, baldų išrinkimas ir surinkimas vietoje), jei adresas sunkiai pasiekiamas, jei yra papildomų dokumentų reikalaujančių prekių. Geriausia visada prašyti konkretaus pasiūlymo, o ne tikėtis bendro kainoraščio.
Ar galima siųsti baldus į Angliją?
Taip, žinoma. Baldai – tai vienas dažniausių dalykų, kuriuos žmonės veža. Sofos, lovos, spintos, stalai. Bet čia yra keletas niuansų. Pirma, baldus reikia tinkamai supakuoti – kartais net išrinkti, jei tai dideli baldai. Antra, jei baldai naudoti, muitinė paprastai nekelia problemų, bet jei nauji – gali prireikti sąskaitos faktūros, ir tada gali tekti mokėti muitą. Naudoti asmeniniai baldai dažniausiai praeina lengvai. Trečia, didelius baldus sunkiau pristatyti iki durų, jei namuose yra siauri laiptai ar liftai – čia reikia iš anksto perspėti, nes kartais tenka samdyti papildomus žmones.
Ar galima siųsti auto dalis ar mechanizmus?
Galima, bet reikia žinoti kelis dalykus. Auto dalys paprastai nėra problema, jei tai naudotos dalys asmeniniam naudojimui. Bet jei tai naujos detalės, skirtos perparduoti, čia jau kitas reikalas – reikia dokumentų, sąskaitos, ir tikėtina, kad bus muitas. Aš turėjau klientą, kuris vežė variklius į Angliją, ir tai buvo tikras galvos skausmas su dokumentais. Geriau prieš užsakant pasitarti su įmone – jie turėtų žinoti, ar konkrečiai tavo prekės bus problemos.
Kaip elgtis su muitine?
Dabar jau po Brexit situacija pasikeitė, ir muitinė tarp Lietuvos ir Anglijos veikia kaip su bet kokia kita trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad reikia pildyti Export deklaraciją Lietuvoje ir Import deklaraciją Anglijoje. Dažniausiai gera siuntų bendrovė viską sutvarko už tave – jie turi muitinės brokerius, kurie paruošia reikiamus dokumentus. Bet tau gali prireikti pateikti sąrašą siuntų turinio, kartais – sąskaitas, jei tai naujos prekės. Asmeniniams daiktams paprastai pakanka bendro aprašymo. Svarbu žinoti, kad yra tam tikros prekės, kurių siųsti negalima arba reikalingi specialūs leidimai – ginklai, narkotikai, tam tikri maisto produktai, gyvūnai (čia atskiras reikalas).
Kokie dokumentai man reikės?
Jei tai asmeniniai daiktai, paprastai užtenka tavo paso kopijos, adreso Anglijoje, ir sąrašo siuntų. Jei veži naujas prekes – sąskaita faktūra ar pirkimo dokumentas. Jei veži verslo prekes – čia jau reikia daugiau: prekių aprašymas, vertė, kilmės šalies dokumentai. Bet dažniausiai žmonės veža asmeninius daiktus, ir tada viskas paprasta. Kartais įmonės prašo užpildyti nedidelę anketą – ką veži, kiek tai verta, ar tai nauja ar naudota. Tai normalu.
Ar reikia drausti siuntas?
Rekomenduoju, bet ne visada būtina. Mažos siuntos – kelios dėžės drabužių – paprastai neverta drausti, rizika nedidelė. Bet jei veži brangesnius daiktus: elektroniką, baldus, vertingus asmeninius daiktus – verta pasidomėti draudimu. Daugelis siuntų bendrovių siūlo savo draudimą, bet kartais jis brangesnis nei atskiras draudimas. Aš visada sakau klientams: pagalvok, kiek tau kainuotų pakeisti tai, ką veži. Jei 1000 eurų – gal verta papildomai 50-100 eurų už draudimą.
Praktiniai patarimai
Kaip tinkamai supakuoti daiktus?
Pirmas dalykas – kokybiškos dėžės. Nesidomėk tuo, ką rasi šalia konteinerių ar sandėlių – geriau nusipirkti naujas. Antras – tinkamas užpildas. Popierius, putų polistirenas, burbulinė plėvelė. Svarbu, kad daiktai nejudėtų dėžėje. Trečias – žymėjimas. Parašyk ant dėžės, kas viduje, ir kurioje pusėje viršus. Ketvirtas – sudėtingesni daiktai. Baldus geriausia išrinkti, jei įmanoma. Stiklines dalis – atskirai, gerai suvyniotas. Elektroniką – į originalias dėžes jei išsaugojai, o jei ne – į kietas dėžes su minkštu užpildu.
Ką daryti, jei siunta vėluoja?
Pirmiausia – susisiek su įmone. Geri teikėjai turi sekimo sistemą, ir jie žinos, kur tavo siunta. Kartais vėluoja dėl oro sąlygų, kamščių uoste, muitinės problemų. Jei vėluoja ženkliai (daugiau nei savaitę), reikalauk paaiškinimo ir kompensacijos, jei buvo žadėtas konkretus terminas (nors aš pats niekada nežadame konkrečių dienų). Buvo atvejis, kai kliento siunta Stranraer uoste užstrigo dėl streiko, ir teko laukti beveik dvi savaites. Tokiu atveju belieka tikėtis geranoriškumo, bet jei įmonė solidi – dažniausiai kažkaip išeina.
Kaip žinoti, ar įmonė patikima?
Internete pilna atsiliepimų, bet jais ne visada galima pasitikėti. Geriausia – paklausti draugų ar pažįstamų, jei kas nors turėjo patirties. Jei ne – žiūrėk, kad įmonė veiktų legaliai, turėtų aiškius kontaktus, atsakingų asmenų, o ne tik Facebook puslapį. Paklausinėk detalių: kas veš, kokią mašiną, kiek laiko užtrunks, kas bus Anglijoje. Jei vengia atsakyti arba viskas skamba per gerai – tai jau blogas ženklas. O dar – niekada nemokėk visos sumos iš anksto. Geras paprotys yra dalis prieš, dalis pristatymo metu.
Ką daryti, jei siunta atvyko sugadinta?
Čia priklauso nuo to, kaip supakuota ir kaip įrodyta žala. Pirmiausia – fotografuok viską prieš perduodamas siuntą. Antra – jei pastebi sugadinimą gavęs, nedelsiant fotografuok ir pranešk įmonei. Jei buvo draudimas – kreipkis į draudimo kompaniją. Jei ne – bandyk derėtis su vežėju. Aš pats turėjau atvejį, kai kliento vežama stiklo lenta buvo sudaužyta, ir teko susitarti dėl kompensacijos. Svarbu veikti greitai ir turėti įrodymų.
Ar galima siųsti maistą į Angliją?
Čia jautri tema. Po Brexit maisto produktų siuntimas į Angliją tapo žymiai sudėtingesnis. Kai kurias prekes galima siųsti, bet jos turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, kai kurie perdirbti maisto produktai leidžiami, bet šviežias maistas, mėsa, pieno produktai – labai apriboti arba visiškai draudžiami. Geriau pasitikslinti konkrečiai, nes taisyklės keičiasi, ir aš nesu 100% tikras dėl visų detalių. Verčiau per daug pasitikslinti nei po to gauti baudą ar prarasti siuntą.
Kaip su gyvūnų vežimu?
Gyvūnai – tai visiškai atskira kategorija. Reikalingas gyvūnų pasas, mikročipas, skiepas nuo pasiutligės, ir kartais kiti tyrimai. Tai priklauso nuo šalies ir gyvūno rūšies. Šuniams ir katėms į Angliją taikomos tam tikros taisyklės. Čia tikrai reikia konsultuotis su vetirinaru, o ne pasikliauti tik interneto informacija. Aš pats su gyvūnais nesiuntu – tai reikalauja specializuotų kompanijų, kurios tuo užsiima profesionaliai.
Ar galima siųsti pavojingas medžiagas?
Tai priklauso nuo to, kas tai per medžiaga. Degūs skysčiai, dujos, cheminės medžiagos – dažniausiai draudžiamos arba reikalingi specialūs leidimai. Jei neaišku – geriau nesitikėti, kad pavyks. Buvo atvejis, kai žmogus bandė siųsti balionų helio dujas, ir tai sukėlė didelių problemų. Kartais lengviau tiesiog nusipirkti tą daiktą Anglijoje, nei bandyti vežtis.
Ką daryti, jei reikia laikino sandėliavimo?
Kai kurios įmonės siūlo sandėliavimo paslaugas – gali laikyti daiktus sandėlyje prieš siunčiant arba po atvykimo į Angliją. Bet čia paprastai papildomai kainuoja. Jei reikia tik kelioms dienoms – dažniausiai nėra problemos. Jei ilgiau – jau kitas reikalas. Kartais žmonės naudoja sandėlius, jei persikelia į naują vietą ir dar neturi kur dėti daiktų. Tai patogu, bet brangsta.
Kaip elgtis, jei keičiasi pristatymo adresas?
Paprastai adresą galima pakeisti iki kol siunta išvyko, o kartais ir vėliau – jei dar yra laiko. Bet tai gali kainuoti papildomai, ypač jei jau buvo suplanuotas maršrutas. Geriausia adresą žinoti iš anksto ir tiksliai nurodyti. Aš turėjau atvejį, kai klientė pakeitė adresą jau būdama Anglijoje, ir teko papildomai mokėti 150 eurų už pakeitimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reikia mano asmeninio dalyvavimo?
Dažniausiai taip, bet tik perduodant ir priimant siuntą. Tau reikia būti namie, kai ateina paimti daiktų, ir kai atveža į Angliją. Bet jei nesi ten gyvenamai – gali įgalioti kitą asmenį. Tereikia parašyti įgaliojimą. Kartais įmonės siūlo ir pilną paslaugą, kur viską sutvarko be tavęs, bet tai retesnis atvejis ir brangiau.
Koks svorio limitai?
Čia priklauso nuo transporto priemonės. Mikroautobusas paprastai gali vežti iki 1.5 tonos, sunkvežimis – daugiau. Bet svarbu žinoti, kad yra ir tūrio limitai, nes daiktai užima vietą, net jei mažai sveria. Dažniausiai skaičiuojama pagal svorį arba pagal vietą – kas didesnis. Jei nesidrbai, geriau pasitarti su įmone.
Ar galima siųsti didelius daiktus, pvz., pianiną?
Techniškai taip, bet tai sudėtinga ir brangu. Pianinas sveria daug, reikalingas specialus paruošimas, kartais net kranas. Aš pats turėjau vieną kartą gabenęs pianiną iš Kauno į Mančesterį – tai buvo tikras iššūkis, ir kainavo gerokai. Bet įmanoma. Tik reikia ieškoti įmonės, kuri turi patirtį su tokiais dalykais.
Kaip su drabužiais ir asmeniniais daiktais?
Tai lengviausia dalis. Drabužiai, batai, papuošalai, knygos – viskas paprastai praeina be jokių problemų. Svarbu tik tinkamai supakuoti, kad nesulūžtų per gabenimą. Brangesnius daiktus – brangakmenius, brangią elektroniką – verta drausti. O šiaip drabužiai tai pats lengviausias krovinys.
Ką daryti, jei siunta dingsta?
Nors retai, bet pasitaiko. Pirmiausia – kreipkis į įmonę ir reikalauk tyrimo. Jei buvo draudimas – kreipkis į draudiką. Jei ne – belieka bandyti derėtis dėl kompensacijos. Svarbu turėti visus dokumentus: sąrašą siuntų, kvitus, fotografijas. Be to, geriama praktika yra patiems pasidaryti vertės įvertinimą – jei dingsta 50 eurų vertės daiktai, kompensacija bus viena, jei 2000 eurų – kita.
Ar galima siųsti baldų dalis, kurias reikia surinkti?
Taip, bet čia reikia susitarti iš anksto. Kai kurios įmonės siūlo baldų surinkimo paslaugą – atveža, išpakuoja, surenka, išveža pakuotes. Tai papildomai kainuoja, bet kartais verta, ypač jei pats nemoki ar neturi įrankių. Aš pats kartais siūlau klientams šią paslaugą, jei matau, kad jie patys sunkiai susitvarkys.
Kaip su senais, naudotais daiktais?
Naudooti daiktai paprastai kelia mažiau problemų nei nauji. Muitinė žiūri palankiau į asmeninius naudotus daiktus. Bet jei tai vertingi antikvariniai daiktai – gali prireikti įvertinimo ar dokumentų. Aš turėjau klientą, kuris vežė seną paveikslą, ir teko įrodinėti, kad tai ne vertybė, o tiesiog šeimos relikvija.
Ką daryti, jei per daug susirinkau?
Tai dažna problema. Žmonės pradeda rinkti daiktus, ir po truputį jų prisikaupia daugiau nei planavo. Tada kaina pasidaro kitokia. Geriausia iš anksto susiplanuoti ir žinoti, kiek tiksliai veši. O jei jau per daug – belieka arba mažinti kiekį, arba mokėti daugiau. Kartais žmonės dalijasi mikroautobusą su kitais – tai pigiau, bet reikia derinti terminus.
Ar galima siųsti į bet kurią Anglijos vietą?
Dauguma įmonių veža į didžiuosius miestus ir jų apylinkes: Londonas, Birmingamas, Mančesteris, Liverpulis, Bristolis, Šefildas, Lidsas, Glazgas. Į mažesnes vietoves gali būti brangiau arba reikės ilgiau laukti, kol susirinks pakankamai siuntų į tą regioną. Bet iš esmės – taip, galima į bet kur, tik kaina ir laikas skiriasi.
Kaip elgtis su dokumentų trūkumu?
Jei trūksta dokumentų, gali būti sustabdyta siunta muitinėje. Geriausia iš karto viską paruošti: paso kopija, adresai, sąrašas daiktų, sąskaitos jei nauji daiktai. Jei ko nors trūksta – įmonė paprastai praneša. Bet jei pats sąmoningai nesuteiksi teisingos informacijos – tai jau tavo problema.
Ar galima atšaukti užsakymą?
Taip, bet priklauso nuo to, kada. Jei dar nieko nepradėta vežti – lengva. Jei jau pakrovė – gali būti taikomas mokestis už darbą. Jei siunta jau keliauja – gali būti sunku arba neįmanoma. Geriausia prieš užsakant būti tikram.
Kaip su mokėjimu?
Įprastai priimamas dalinis mokėjimas iš anksto (pvz., 50%), likusi suma – prieš pristatymą arba gavus. Kai kurios įmonės dirba tik su išankstiniu apmokėjimu, bet aš to nerekomenduočiau. Saugiau mokėti dalimis. Mokėjimo būdai – paprastai pavedimas, kartais grynais.
Išvada
Siuntų surinkimas nuo durų iki durų į Angliją – patogi paslauga, kuri sutaupo daug laiko ir nervų, bet reikalauja sąmoningo požiūrio. Pasirinkite patikimą įmone, tinkamai supakuokite daiktus, nusakykite visus dokumentus, ir nepamirškite, kad kartais gali kilti netikėtų problemų – dėl oro, muitinės, ar paprasčiausiai dėl žmogiškos klaidos. Svarbiausia – nekurti sau iliuzijų, kad viskas bus идеально. Geriau būti pasiruošusiam ir žinoti, į ką kreiptis, jei kas nors ne taip. O jei turi klausimų – visada gali pasiklausti, nes geriau paklausti prieš, nei spręsti problemas po.